- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-13
- Bylos Nr.
- 2-570/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Leo ir Ko“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „BGP“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų K. Z. atskirąjį skundą ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Leo ir Ko“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. liepos 11 d. nutarties, kuria laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-345-30/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „BGP“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Tarptautinė statybos korporacija“, uždarajai akcinei bendrovei „Leo ir Ko“ dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, L. J. , K. Z. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „BGP“ kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiomis 2007 m. birželio 11 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį tarp UAB „Leo ir Ko" ir UAB „Tarptautinė statybos korporacija" bei 2007 m. birželio 11 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį sudarytą tarp UAB „Leo ir Ko" ir UAB „Tarptautinė statybos korporacija". Teismo sprendimo įvykdymui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini). be to prašė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje taikyti ir laikinąją apsaugos priemonę - paskirti UAB „Leo ir Ko" turto administratorių - V. K. . Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentavo tuo, jog UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ gali perleisti žemės sklypus perleistus pagal ginčijamus sandorius ir nebebūtų galimybės išsireikalauti žemės sklypų perleistų pagal ginčijamus sandorius. Be to pagal teismų praktiką, didelė ieškinio suma yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šio ieškinio suma yra 1 423 200 Lt, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – skirti UAB „Leo ir Ko“ administratorių, ieškovas argumentavo tuo, jog L. J. UAB „Leo ir Ko“ direktorius, kuris viršydamas savo kompetenciją sudarė neteisėtus sandorius, turi realią galimybę daryti įtaką įmonės veiklai ir vykdyti veiksmus prieštaraujančius įmonės veiklos tikslams. UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ yra neatsiskaičiusi su UAB „Leo ir Ko“ už įsigytus žemės sklypus, todėl yra grėsmė, kad pervedus pinigus L. J. juos panaudos ne įmonės interesams ir pažeis akcininkų interesus. Todėl iki teismo sprendimo įsiteisėjimo skirtinas UAB „Leo ir Ko“ turto administratorius – Vaidas Kondrackis. Laikinąsias apsaugos priemones prašė taikyti nepranešant atsakovams, nes pranešimas gali laikinųjų apsaugos priemonių taikymą padaryti nebeįmanomu.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2007 m. liepos 11 d. nutartimi ieškovo UAB „BPG“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) O taip pat taikė laikinąją apsaugos priemonę - iki sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje paskyrė UAB „Leo ir Ko" turto administratorių - V. K. , (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini). Teismas nutartyje nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytinos atsižvelgiant į ieškovo nurodytus motyvus ir aplinkybes, kuriuos teismas laiko pagrįstais.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2007 m. liepos 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą atmesti. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta, dėl šių motyvų:
1. pateiktas ieškinys neatitinka ieškiniui keliamų reikalavimų, t.y. nenurodytas ieškinio faktinis pagrindas ir nepateikti aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškovas, ginčydamas sandorius CK 1.82 straipsnio pagrindu privalėjo įrodyti atsakovo nesąžiningumą, tačiau ieškovas nenurodė nesąžiningo atsakovo veikimo ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Todėl teismas neturėjo teisės priimti ieškinio, kol neištaisyti jo trūkumai, o nepriėmus ieškinio, negalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
2. Ieškovui palankaus teismo sprendimo pasekmė būtų žemės sklypų sandorių pripažinimas negaliojančiais. Restitucijos taikyti ieškovas neprašo, nes neįrodinėja sklypų pirkėjo nesąžiningumo. Iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, todėl sklypų areštas negali būti pagrįstas.
3. Teismas nepagrįstai, kaip laikinąją apsaugos priemonę skyrė UAB „Leo ir Ko“ turto administratorių, nes tokia laikinoji apsaugos priemonė niekaip nesusijusi su teismo sprendimo įvykdomumu. Be to teismas nemotyvuoja administratoriaus skyrimo klausimo.
4. Šiuo metu yra kilę ginčai dėl UAB „Leo ir Ko“ valdymo. UAB „Leo ir Ko“ yra skolinga apeliantui 595 000 Lt ir palūkanas pagal paskolos sutartis. Teismas paskirdamas administratorių, kuris yra susijęs su ieškovu, sudaro sąlygas ieškovui, kaip vienam iš akcininkų, užvaldyti UAB „Leo ir Ko“ lėšas.
Atsakovas UAB „Leo ir Ko“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2007 m. liepos 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą atmesti. Apeliantas nurodė analogiškus motyvus dėl teismo nutarties neteisėtumo, kaip ir tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. Z. .
Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, K. Z. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo UAB „Leo ir Ko“ atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs: „(...) laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas (CPK 144 str. 1 d.). Iš šios įstatymo nuostatos darytina išvada, kad konkreti laikinosios apsaugos priemonė gali būti pritaikyta tik tada, jei ji gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ieškovo pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tokią išvadą taip pat patvirtina ir CPK 145 straipsnio 2 dalis, pagal kurią laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų atsakovo atžvilgiu taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas“ (LApT CBS teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 19 d. nutartis c.b. UAB FMĮ „VB Vilfima“ v. UAB „Alma Littera“ ir kt. (bylos Nr. 2-256/2003, kat. 95.3); LApT CBS teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 16 d. nutartis c.b. A. M. v. R. V. (bylos Nr. 2-415/2003, kat. 95.3)). Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemonės, kurios atitinka ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir susiję su sprendimo įvykdymu.
Apeliantai nurodo, jog ieškovas neprašė taikyti restitucijos, todėl teismas negalėjo areštuoti žemės sklypų. Ieškovas ieškinio reikalavimuose tiesiogiai nesuformulavo reikalavimo taikyti restituciją, tačiau iš ieškinio turinio (b.l. 1-7) matyti, kad ieškovas reikalauja pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais ir siekia susigrąžinti ginčijamais sandoriais perleistus sklypus. Ieškovas ieškinyje, kaip sandorių negaliojimo pasekmes, nurodo galimą restituciją, ir motyvuodamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nurodo, jog laikinosios apsaugos priemonės taikytinos, nes atsakovas gali vengti įvykdyti restituciją. Įstatyme yra nustatytos negaliojančių sandorių pasekmės – restitucija (CK 1.80 str. 2 d.). Tokiu būdu būsimo galimai ieškovo palankaus sprendimo įvykdymas būtų susijęs su ginčijamais sandoriais perleistų žemės sklypų grąžinimu, todėl teismas pagrįstai būsimo teismo sprendimo užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę – ginčijamais sandoriais perleistų žemės sklypų areštą (CPK 144 str. 1 d.). Taigi, apeliantai nepagrįstai nurodo, jog ieškovas neprašė taikyti restitucijos, todėl teismas negalėjo areštuoti žemės sklypų.
Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės priimti ieškinio, kol neištaisyti jo trūkumai, o nepriėmus ieškinio, negalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes ieškovo paduotame ieškinyje nenurodytas ieškinio faktinis pagrindas ir nepateikti aplinkybes pagrindžiantys įrodymai (ginčijant sandorius CK 1.82 straipsnio pagrindu ieškovas privalėjo įrodyti atsakovo nesąžiningumą). Iš ieškinio (b.l. 1-7) matyti, kad ieškovas nurodė faktinį ieškinio pagrindą ir su ieškiniu pateikė tam tikrus įrodymus, kitą dalį įrodymų prašė išreikalauti teismo. Visų bylos aplinkybių įrodinėjimas ir pateiktų įrodymų turinio tyrimas bei vertinimas bus atliekamas nagrinėjant ieškinį iš esmės, tačiau jis neatliekamas ieškinio priėmimo stadijoje. Civilinio proceso įstatymas nereikalauja, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų ištirti ir įvertinti įrodymai ir jų turinys. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamos kitos aplinkybės – grėsmė, jog ateityje galimas palankus ieškovui teismo sprendimas gali likti neįvykdytas (CPK 144 str.), o tuo pačiu vertinamas ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Ieškinio pagrįstumo klausimas, ištyrus ir įvertinus patiektus įrodymus, bus atliekamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Todėl minėti apeliantų argumentai, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, yra teisiškai nereikšmingi.
Apeliantų argumentai, kad teismas nepagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonę – skyrė bendrovės administratorių iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, yra teisingi. Kaip jau minėta, teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemonės, kurios atitinka ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir susiję su sprendimo įvykdymu. Ieškovo ieškinio reikalavimai dėl sandorių nuginčijimo ir iš to sekančiomis pasekmėmis. Pirmosios instancijos teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – administratoriaus bendrovei administruoti skyrimas, nėra susijusi su jokiais ieškinio reikalavimais, todėl nesusijusi būsimu galimai ieškovui palankaus teismo sprendimu, o tuo labiau jo įvykdomumu. Todėl taikyta laikinoji apsaugos priemonė neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių esmės ir negali būti taikoma (CPK 144 str. 1 d.). Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonę – skyrė administratorių atsakovo turtui administruoti, todėl šioje dalyje skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę paskirti UAB „Leo ir Ko“ turto administratorių, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu:
n utaria:
Panevėžio apygardos teismo 2007 m. liepos 11 d. nutarties dalį, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė - iki sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje paskirtas UAB „Leo ir Ko" turto administratorius - Vaidas Kondrackis, (duomenys neskelbtini) panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.
Ieškovo UAB „BGP“ prašymą, iki sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje taikyti laikinąją apsaugos priemonę - paskirti atsakovo UAB „Leo ir Ko“ turto administratorių, atmesti.
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.