Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Visvaldo Kazakiūno, Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams N. M. ir D. T. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikams priteisimo, tretieji asmenys (duomenys neskelbtini), VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.3. nustatė L. T. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), adresu – (duomenys neskelbtini);

10.4. priteisė iš N. M. materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. T. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

10.5. priteisė iš D. T. materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. T. po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

10.6. pavedė (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti vaikui tenkantį išlaikymą ir valstybės skiriamas lėšas;

10.8. priteisė valstybei iš D. T. 62 Eur žyminį mokestį ir 7,84 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

12. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė N. M. užsiima individualia veikla, duomenų apie jos pajamas byloje nėra, atsakovas D. T. yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę, teismui nėra žinomos jo gaunamos pajamos, materialinė padėtis. Ieškovo prašomas priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydis atitinka jo poreikius ir yra būtinas atsakovų vaiko poreikiams tenkinti bei užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti ieškovo prašomo atsakovų vaikui priteisti išlaikymo. Atsakovai yra darbingo amžiaus ir gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Atsakovė N. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo dalinai pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimą, panaikinant sprendimo dalį neterminuotai apriboti motinos valdžią N. M. atžvilgiu, priteisiant iš jos išlaikymą sūnui ir jo gyvenamąją vietą nustatant (duomenys neskelbtini) ir atmetant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį dalyje dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo bei išlaikymo vaikui priteisimo bei jo gyvenamosios vietos nustatymo institucijoje.

16. Nurodė, kad N. M. šeima Skyriui žinoma nuo 2015 m. dėl vaiko teisių pažeidimų nepilnamečių atsakovės vaikų atžvilgiu, šeimoje jau nuo 2015 m. išlieka tos pačios problemos - tėvystės įgūdžių stoka, konfliktiniai motinos ir jos nepilnamečių vaikų santykiai bei N. M. ir jos sutuoktinio D. M. konfliktiniai sutuoktinių santykiai. Atsakovei trūksta motinystės įgūdžių dėl ko šeimoje išlieka aukšta rizika socialiniuose, vaiko vystymosi ir motinystės įgūdžių veiksniuose. Atsakovė neskiria dėmesio nepilnamečio L. T. auklėjimui, negeba nustatyti ribų ir taisyklių. Kilus konfliktams tarp N. M. ir L. T., atsakovė kviečia policijos pareigūnus, greitąją medicinos pagalbą, konfliktų metu grasina sūnui, vartoja necenzūrinius žodžius, kartais atrodo, kad pati provokuoja konfliktines situacijas jį kaltindama, priekaištaudama jam. N. M. negeba tvarkytis ir dar su dviem savo nepilnamečiais sūnumis. Periodinių lankymų metu socialinė darbuotoja informavo, kad buvo pastebėta, kad A. M. smurtauja prieš mamą, nereaguoja į gaunamas pastabas, ugdymo įstaigą berniukas lanko reguliariai. Atsakovė 2022 m. spalio 10 d. teismo posėdžio metu parodė, kad su ieškiniu sutinka. Laikinosios globos (rūpybos) nustatymo laikotarpiu, tai yra nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki šio laiko atsakovė nei karto nesikreipė į vaiko teisių apsaugos specialistus ar rūpintojus ir nesidomėjo dėl vaiko grąžinimo į šeimą. Atsakovė netinkamai įgyvendina savo, kaip motinos pareigas, neskiria pakankamo dėmesio vaiko poreikiams. Atsakovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę ir argumentus, kurie prieštaringi atsakovės veiksmams ir kurie jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir dėl jų išsamiai pasisakyta. Motina nesistengia suartėti su nepilnamečiu L. T., nevykdo pagalbos plane iškeltų uždavinių, neteikia vaikui išlaikymo, nesidomi jo mokymosi rezultatais ir sveikata, nededa pastangų, kad susigrąžintų vaiką į savo šeimą ir atkurtų su juo artimą emocinį ryšį. Atsakovės elgesys turi pasikeisti ir teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimasis vaiko sveikata, auklėjimu, bendravimą su pedagogais, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

17. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl rašytinių paaiškinimų

18. Apeliantė 2023 m. vasario 1 d. pateikė pareiškimą dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą, kurį prašo prijungti prie bylos. Apeliacinis procesas pradedamas dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo asmeniui padavus apeliacinį skundą ir jį teismui priėmus (CPK 301–315 straipsniai). Apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį bylos šalys turi galimybę išdėstyti visus teisinius argumentus byloje kilusiais klausimais. Dėl šių procesinių dokumentų formos ir turinio, pateikimo tvarkos CPK nustatyti specialūs reikalavimai; po to, kai yra priimamas apeliacinis skundas, kitai bylos šaliai sudaroma galimybė pateikti dėl apeliacinio skundo atsiliepimą. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK nenustatyta šalims procesinės teisės teikti teismui kitokius, negu šiame kodekse išvardyti, procesinius dokumentus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiuos argumentus, nenustačiusi pagrindo daryti išlygas iš CPK 323 straipsnyje įtvirtinto imperatyvo, sprendžia, kad apeliantės rašytinius paaiškinimus (pareiškimą į atsiliepimą į apeliacinį skundą) atsisakoma priimti.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

19. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nusprendė neterminuotai apriboti motinos valdžią N. M. atžvilgiu, priteisiant iš jos išlaikymą sūnui ir jo gyvenamąją vietą nustatant (duomenys neskelbtini). Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais.

20. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Esant bent vienam iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

21. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nepilnamečio vaiko L. T. teisės ir interesai yra pažeisti, atsakovai N. M. ir D. T. savo kaltais veiksmais neįgyvendino tėvų valdžios, nusišalino nuo savo vaiko auklėjimo, išlaikymo, nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaiku, nesudaro sąlygų ir nesistengia susigrąžinti vaiko į šeimą. N. M. nededa pastangų ryšio su vaiku stiprinimui, neprisiima atsakomybės už sūnaus auklėjimą, nuolat konfliktuoja su sūnumi ir nesistengia keisti tokio savo elgesio, vaikas jau daugiau metus laiko buvo globojamas (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji deda visas įmanomas ir nuo jos priklausančias pastangas sūnaus L. auklėjimui ir bendravimui, rodo jam teigiamą pavyzdį: dirba - užsiima individualia veikla, nepiktnaudžiauja alkoholiu, prižiūri ir tvarko namus, tačiau šiuos apeliacinio skundo teiginius paneigia byloje surinkta medžiaga – vaikas jau ilgiau nei metus gyvena ne su apeliante, o (duomenys neskelbtini), vaiko motina nepilnamečio sūnaus neaplanko, juo nesidomi, nepilnametis nurodė, kad jis keletą kartų buvo nuėjęs į motinos namus jos aplankyti, tačiau motina nepaklausė, kaip jis gyvena, nepasiūlė nei arbatos, nei kokio skanumyno, neapkabino, vėl pykdavo, tuomet L. išeidavo į (duomenys neskelbtini), motina nerodo iniciatyvos bendrauti su sūnumi, atkurti ir palaikyti ryšį. Pati apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad su ieškiniu sutinka, nurodė, kad sūnui yra geriau gyventi globos namuose, su sūnumi nesusikalba senokai, tačiau apeliantė nenurodė aplinkybių, kurios lėmė jos pozicijos pasikeitimo priežastis.

22. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad motinos valdžios neterminuotas apribojimas yra kraštutinė ir labai žiauri priemonė, tačiau kaip nustatyta byloje, specialistai ilgą laiką dėjo visas pastangas siekdami apeliantei padėti tobulinti motinystės įgūdžius, spręsti konfliktines situacijas. Byloje nustatyta, kad N. M. šeimos situacija nesikeičia, šeimoje išlieka tos pačios problemos - tėvystės įgūdžių stoka, konfliktiniai sutuoktinių santykiai, sugyventinio alkoholio vartojimo problema, apeliantei buvo sudarytas pagalbos šeimai planas, numatytos pagalbos šeimai priemonės padėsiančios moteriai tobulinti tėvystės įgūdžius, mokytis konfliktus spręsti taikiais būdais, užtikrinti mamos ir sūnaus bendravimą, tačiau moteris pagalbos plane numatytas priemones vykdė tik iš dalies arba jų nevykdė. Kaip nurodė (duomenys neskelbtini) atstovė, apeliantė konsultacijų metu ne vieną kartą teigė norinti, kad nepilnametis vaikas grįžtų į jos šeimą, teigė suprantanti, kad turi vykdyti pagalbos plane numatytas priemones, lankyti specialistų konsultacijas, tačiau to nedarė net ir raginama socialinės darbuotojos ir vadybininkės. 2021 m. rugsėjo 13 d. (duomenys neskelbtini) motyvuotame siūlyme nurodyta, kad N. M. neskiria dėmesio L. auklėjimui, negeba nustatyti ribų ir taisyklių, norėdama priversti L. elgtis tinkamai sukelia konfliktines situacijas, kurių negeba konstruktyviai spręsti ar įtakoti sūnaus elgesio - konfliktų metu mama grasina sūnui, vartoja necenzūrinius žodžius, kartais atrodo, kad pati provokuoja konfliktines situacijas jį kaltindama, priekaištaudama jam, tikėtina, kad dėl to paauglys pradeda smurtauti: mamą spardo, stumdo, gadina namų apyvokos daiktus, grasina susidorojimu, reikalauja pinigų. Kaip nustatė skyriaus vyriausioji specialistė, L. T. iš motinos buvo atvežtas su utelėmis ir glindomis, vaikui išsimaudžius, nusišluosčius - rankšluostis buvo labai purvinas, tai įrodo, kad vaiku nebuvo rūpinamasi, netgi elementariais kasdieniais vaiko higienos poreikiais, drabužiai, kuriuos vaikas atsivežė iš namų, neatitiko jo amžiaus ir sezono.

23. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės N. M. nepilnamečio vaiko išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme iki vaiko pilnametystės. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šiuo atveju apeliantė nors ir nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, tačiau nenurodo konkrečių nesutikimo motyvų. Pati apeliantė nurodo, kad užsiima individualia veikla, duomenų apie gaunamas pajams į bylą nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti ieškovo prašomo vaikui priteisti išlaikymo, ji yra darbingo amžiaus ir gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo prašomas priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydis atitinka jo poreikius ir yra būtinas atsakovų vaiko poreikiams tenkinti bei užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

24. Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrindų. Apeliantė iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovo ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.

25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog atsakovės apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsakovės N. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.