Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. B. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-2139-832/2017, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas I. B. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti antstolės E. M. 2017 m. balandžio 14 d. priimtą nurodymą Nr. S-17-9-5017 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, 2017 m. balandžio 14 d. priimtą nurodymą Nr. S17-9-5020 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, įpareigoti antstolę E. M. grąžinti į pareiškėjo nurodytą sąskaitą 4355,64 Eur, panaikinti antstolės E. M. 2017 m. balandžio 24 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. Bg-18502, taip pat įpareigoti antstolę grąžinti jam, iš jo neteisėtai išieškotą 5109,33 Eur sumą bei įpareigoti antstolę išieškotas lėšas perskirstyti iš naujo.

Nurodė, kad 2011-04-18 antstolei E. M. pateikė prašymą sutikimą, kuriuo įsipareigojo skolą ir vykdymo išlaidas mokėti kas mėnesį dalimis iki pilno atsiskaitymo. Pareiškėjas savo įsipareigojimus sąžiningai vykdė: vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išieškota 59,78 Eur būtinųjų išlaidų ir 1345,86 Eur skola, o vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – 385,77 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų bei 9928,40 Eur skola. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra išieškoma 35 437,42 Eur skola, kuri teismo priteista solidariai iš penkių asmenų – kiekvienam skolininkui tenka po 7087 Eur skolos. Jam priklausanti skolos dalis yra išieškota. Nurodo, jog iš jo išieškota 2841 Eur daugiau, nes piniginių lėšų nurašinėjimas tęsiasi, kai tuo tarpu iš likusių solidarių skolininkų bendrai išieškota tik 8822,05 Eur skolos. 2017 m. balandžio 24 d. patvarkymu Nr. Bg-18502 antstolė dalį pinigų (754,65 Eur) grąžino į jo sąskaitą, tačiau turėtų grąžinti ir neteisėtai nurašytą 4355,64 Eur sumą, iš kurios 3000 Eur yra UAB „Ingris.lt“ nuosavybė bei likusius pinigus, kadangi likę pinigai yra skirti ūkininkavimui. Pareiškėjas taip pat skundžia antstolės 2017 m. balandžio 24 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, nurodydamas, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš jo yra išieškota visa priteista suma, todėl išieškotų lėšų perteklius turėjo būti nukreiptas padengti likusiai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neišieškotai sumai, o likęs pinigų perteklius grąžintas jam.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.

Teismas nurodė, kad esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 str. 1 d.).

Teismas nurodė, jog skolininkas į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gauna darbo užmokestį ir iš šios sąskaitos moka pinigines lėšas skirtas vaikų išlaikymui, todėl antstolė laikydamasi CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytų reikalavimų dalinai tenkino skolininko prašymą ir nustatė minėtai sąskaitai laisvai disponuojamą sumą – 754,65 Eur. Teismo vertinimu, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai nepagrindžia fakto, kad išieškojimas iš likusių nurašytų lėšų nėra galimas. Skolininkas, teigdamas, kad 3000 Eur nurašytų lėšų suma priklausė UAB „Ingris.lt“ nepateikė jokių šį faktą pagrindžiančių įrodymų. Skolininko teiginius, kad nurašytos lėšos buvo skirtos jo individualiai veiklai ir ūkininkavimui vykdyti bei darbo užmokesčiui mokėti teismas laikė nepagrįstais, pažymėjo, jog skolininko pateikti duomenys, susiję su individualia veikla yra pakankamai seni, todėl vertino juos kritiškai. Teismas, nustatęs, kad iš 2017 m. balandžio 25 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. Bg-18524 antstolė proporcingai patenkino visų išieškotojų reikalavimus, pareiškėjo prašymą perskirstyti išieškotas lėšas iš naujo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas I. B. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: panaikinti antstolės E. M. 2017-04-14 nurodymą Nr. S-17-9-5017 ir 2017-04-14 nurodymą Nr. S-17-9-5020, įpareigoti antstolę grąžinti pareiškėjui 4355,64 Eur, panaikinti išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. Bg-18502, įpareigoti antstolę perskirstyti išieškotas sumas iš naujo: vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojui paskirstyti 1363,88 Eur, vykdymo išlaidų antstoliui paskirstyti 733,43 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:

6.1. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo yra išieškota 9928,40 Eur skola, tai yra jam priklausanti skolos dalis yra išieškota ir dar 2841 Eur yra išieškota daugiau, kai tuo tarpu iš kitų keturių likusių skolininkų yra bendrai išieškota tik 8822,05 Eur skola. Tai reiškia, kad teismo priteistą skolos dalį pareiškėjas jau seniai sumokėjo ir atsiskaitė su valstybe, bet piniginių lėšų nurašinėjimas yra tęsiamas.

6.2. Antstolės padėjėjos L. S. nurodymais iš pareiškėjo sąskaitos buvo nurašyti 5110,29 Eur, kurie pareiškėjui pilnai nepriklauso, 3000 Eur yra UAB „Ingris.lt“ nuosavybė. Dalis pinigų 754,65 Eur pragyvenimui buvo grąžinti į pareiškėjo sąskaitą, tad antstolė E. M. turėtų grąžinti neteisėtai nurašytą 4355,64 Eur sumą, iš kurių 3000 Eur yra UAB „Ingris.lt“ nuosavybė, likę pinigai yra skirti ūkininkavimui, nes reikia pirkti trąšas, kurą, sėklas ir t.t.

6.3. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kokiu pagrindu, t. y. UAB „Ingris.lt“ 2017-01-26 įsakymo Nr. 01 pagrindu bei kokiu tikslu ir kokia suma buvo pervesta į asmeninę pareiškėjo sąskaitą, tai matosi ir iš banko išrašo, jog 3000 Eur yra gauti iš UAB „Ingris.lt“ pagal avansinę apyskaitą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodo, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pinigai priklauso UAB „Ingris.lt“.

6.4. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie ūkininkavimą ir apie individualią veiklą. Byloje yra pateiktas pareiškėjo ūkininko pažymėjimas, deklaracija apie žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus, iš kurių matyti, kad pareiškėjas yra deklaravęs 20,31 ha. Žemės ūkio naudmenas reikia prižiūrėti, tręšti, purkšti nuo kenkėjų ir piktžolių, nukulti, pilti į traktorių ar kombainą degalus. Visa tai atlikti yra reikalingos piniginės lėšos, kurios buvo I. B. banko sąskaitose ir kurias antstolis areštavo ir nurašė.

6.5. Vykdomojoje byloje nėra kreditoriaus reikalavimo, kad skola būtų išieškoma iš kurio nors vieno skolininko, šiuo atveju iš pareiškėjo, o antstolė E. M. nėra kreditorė, todėl ir negali spręsti LR CK 6.6. straipsnio 4 ir 5 dalyse išimtinai kreditoriui suteiktų teisių įgyvendinimo. Antstolės E. M. veiksmai yra neteisėti ir turi būti panaikinti. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 6.6. straipsnio 4 d. nuostata, bet, neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes ir CK 6.6. straipsnio 4 ir 5 dalis taikė netinkamai, o tai, reiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, ir tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą.

7. Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

8. Antstolės E. M. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) skolininko I. B. atžvilgiu. Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užvesta Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 1-23-369/2009 pagrindu dėl 10 660 Lt (3087,35 Eur) skolos išieškojimo iš skolininko I. B., išieškotojos valstybės naudai. Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užvesta Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 1-23-369/2009 pagrindu dėl 122 358,32 Lt (35 437,42 Eur) solidarios skolos išieškojimo iš skolininko I. B., išieškotojos valstybės naudai.

9. Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį, nurodo, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo yra išieškota 9928,40 Eur skola, tai yra jam priklausanti skolos dalis yra išieškota ir dar 2841 Eur yra išieškota daugiau, todėl jis su kreditoriumi yra atsiskaitęs, o antstolės veiksmai priverstinai išieškant visą skolą vien tik iš I. B. yra neteisėti.

10. Iš vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojo rašto turinio matyti, kad 122358,32 Lt (35437,42 Eur) skola baudžiamojoje byloje yra priteista iš K. B., I. V., I. B. ir S. M. solidariai. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

11. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad prievolė ir visos su jos nevykdymu susijusios pasekmės laikytinos solidaria skolininkų prievole, kadangi kitoks aiškinimas paneigtų solidariosios prievolės esmę ir neužtikrintų kreditorių interesų apsaugos. Antstolio veiksmai, išieškant skolą iš vieno skolininko iki tol, kol bus sumokėta visa skola, yra reglamentuoti CK 6.6 str. 4 dalies normoje, todėl nėra pagrindo antstolės E. M. veiksmus, išieškant 35437,42 Eur skolą iš solidarių skolininkų, pripažinti neteisėtais.

12. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad vykdomojoje byloje nėra kreditoriaus reikalavimo, jog skola būtų išieškoma iš kurio nors vieno skolininko, šiuo atveju iš pareiškėjo, o antstolė E. M. nėra kreditorė, todėl ir negali spręsti LR CK 6.6. straipsnio 4 ir 5 dalyse išimtinai kreditoriui suteiktų teisių įgyvendinimo.

13. Kaip jau minėta, CK 6.6 straipsnio 4 dalis numato, kad kreditorius turi teisę reikalauti įvykdyti prievolę tiek visų skolininkų, tiek ir bet kurio vieno iš skolininkų. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo. Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010).

14. Nesutiktina su apelianto atsirojo skundo argumentu, kad vykdomojoje byloje nėra kreditoriaus reikalavimo, jog skola būtų išieškoma iš kurio nors vieno skolininko, šiuo atveju iš pareiškėjo. Antstolės E. M. 2017-05-30 pažyma apie vykdomojo dokumento vykdymą rodo, kad vykdomojoje byloje priverstinis 35437,42 Eur dydžio baudos išieškojimas yra nukreiptas ir vykdomas ne tik iš pareiškėjo I. B., bet ir iš kitų solidariųjų skolininkų: K. B., I. V., N. L. V. ir S. M.. Antstolės E. M. 2017-05-30 pažymoje nurodyta, kad iš solidarių skolininkų yra išieškota: iš I. V. – 415,52 Eur, iš N. L. V. – 1721,65 Eur, S. M. tiesiogiai yra sumokėjęs Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM 7087,49 Eur, iš K. B. – nieko neišieškota. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad kreditorė – valstybė reiškia reikalavimą ne tik apeliantui, bet ir kitiems solidariems skolininkams. Savo reikalavimo teisę kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos realizavo vykdomuoju raštu kreipdamasi į antstolę ir prašydama pradėti priverstinį išieškojimą.

15. Antstolės E. M. teigimu, kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pateikė antstolei vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl visos priteistos skolos išieškojimo iš skolininko I. B., o iš kitų solidarių bendraskolių skolos išieškojimą vykdo kiti Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantys antstoliai, todėl sutiktina su antstolės argumentu, kad ji niekaip negali nei įtakoti skolos išieškojimo iš kitų solidarių skolininkų proceso, nei būti atsakinga už skolos neišieškojimą iš jų.

16. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 3000 Eur priklauso UAB „Ingris.lt“, o taip pat įrodymų apie pareiškėjo I. B. ūkininkavimą ir vykdomą individualią veiklą.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolė E. M. 2017-05-15 Patvarkyme atsisakyti patenkinti skundą dėl antstolės procesinių veiksmų išsamiai išanalizavo ir pagrįstai nurodė aplinkybes, paneigiančias, kad iš pareiškėjo atsiskaitomosios sąskaitos nurašytos piniginės lėšos (3000 Eur) priklausė UAB „Ingris.lt“ apsaugos stebėjimo kameroms ir įrašymo įrangai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pateiktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai, jog UAB „Ingris.lt“ negalėjo atsiskaityti už užsakytas prekes iš savo sąskaitos ir kad minėtos lėšos priklauso UAB „Ingris.lt“, yra deklaratyvaus pobūdžio. Teismas pagrįstai skolininko argumentus, kad nurašytos lėšos buvo skirtos ūkininkavimui ir individualiai veiklai, laikė nepagrįstais, nes byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad individualioje įmonėje dirba tik pats skolininkas ir apskaitininkė, kuri šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais antstolės argumentais bei pirmosios instancijos padarytomis išvadomis, kurių apeliantas leistinais įrodymais nepaneigė.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su solidariąja skolininkų atsakomybe, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, pagrįstai vadovavosi CK 6.6 straipsnio 4 dalies nuostata, atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, dėl ko priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui 2017-08-25 pateikė naujus įrodymus. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Pats pareiškėjas teigia, kad teikiamus teismui įrodymus yra gavęs 2017m. birželio 21d., nors jo teikiamos pretenzijos data yra 2017m. rugpjūčio 21d. Esant šioms aplinkybėms, teismas nevertina ieškovo pateiktų naujų įrodymų.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.