- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-01
- Bylos Nr.
- e2YT-2139-832/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01481-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Klemenis
- Pareiškėjas
- I. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. B. skundus dėl antstolės Elenos Miliauskienės padėjėjos L. S. nurodymų ir dėl antstolės Elenos Miliauskienės išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo, suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas I. B. kreipėsi į antstolės Elenos Miliauskienės kontorą su skundais dėl antstolės veiksmų, kuriais prašė panaikinti antstolės Elenos Miliauskienės padėjėjos L. S. 2017 m. balandžio 14 d. vykdomojoje byloje Nr. 0009/12/00469 priimtą nurodymą Nr. S-17-9-5017 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, 2017 m. balandžio 14 d. vykdomojoje byloje Nr. 0009/11/01237 priimtą nurodymą Nr. S17-9-5020 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, taip pat įpareigoti antstolę Eleną Miliauskienę grąžinti į pareiškėjo nurodytą sąskaitą 4355,64 Eur, panaikinti antstolės Elenos Miliauskienės 2017 m. balandžio 24 d. vykdomojoje byloje Nr. 0009/11/01237 ir vykdomojoje byloje Nr. 0009/12/00469 priimtą išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. Bg-18502, taip pat įpareigoti antstolę grąžinti jam, iš jo neteisėtai išieškotą 5109,33 Eur sumą bei įpareigoti antstolę išieškotas lėšas perskirstyti iš naujo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundus motyvavo tuo, jog 2011 m. balandžio 18 d. prašymu-sutikimu dėl skolos ir vykdymo išlaidų mokėjimo dalimis, jis buvo įsipareigojęs skolą ir vykdymo išlaidas mokėti dalimis iki visiško atsiskaitymo bei šiuos savo įsipareigojimus vykdė sąžiningai. Vykdomojoje byloje Nr. 0009/12/00469 yra išieškoma 35 437,42 Eur skola, kuri teismo priteista solidariai iš penkių asmenų – kiekvienam skolininkui tenka po 7087 Eur skolos. Jam priklausanti skolos dalis yra išieškota. Nurodo, jog iš jo išieškota 2841 Eur daugiau, nes piniginių lėšų nurašinėjimas tęsiasi, kai tuo tarpu iš likusių solidarių skolininkų bendrai išieškota tik 8822,05 Eur skolos. Nurodo, jog vykdomojoje byloje Nr. 0009/12/00469 iš jo yra išieškota visa priteista piniginė suma ir šioje byloje jis yra visiškai atsiskaitęs. 2017 m. balandžio 14 d. nurodymais priverstinai nurašyti lėšas Nr. S-17-9-5017 ir Nr. S-17-9-5020 iš jo banko sąskaitų buvo nurašyti 5110,29 Eur iš kurių 3000 Eur buvo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ingris.LT“ nuosavybė. 2017 m. balandžio 24 d. patvarkymu Nr. Bg-18502 antstolė dalį pinigų (754,65 Eur) grąžino į jo sąskaitą, tačiau antstolė turėtų grąžinti ir neteisėtai nurašytą 4355,64 Eur sumą, iš kurios 3000 Eur yra UAB „Ingris.LT‘ nuosavybė bei likusius pinigus, kadangi likę pinigai yra skirti ūkininkavimui, tai yra trąšų, kuro, sėklų įsigijimui ir t. t. Pareiškėjas taip pat skundžia antstolės 2017 m. balandžio 24 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, nurodydamas, kad vykdomojoje byloje Nr. 0009/12/00469 iš jo yra išieškota visa priteista suma, todėl išieškotų lėšų perteklius turėjo būti nukreiptas padengti likusiai vykdomojoje byloje Nr. 0009/11/01237 neišieškotai sumai, o likęs pinigų perteklius grąžintas jam.
Antstolė 2017 m. gegužės 15 d. patvarkymu Nr. S3g-20546 atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolės procesinių veiksmų ir 2017 m. gegužės 15 d. lydraščiu dėl vykdomųjų bylų pateikimo Nr. 0009/11/01237/S3g-20547 persiuntė Mažeikių rajono apylinkės teismui vykdomąsias bylas Nr. 0009/11/01237 ir Nr. 0009/12/00469 su vykdomaisiais dokumentais, skolininko skundą ir patvarkymą atsisakyti patenkinti skundą. 2017 m. gegužės 18 d. antstolė lydraščiu dėl skundo nagrinėjimo Nr. 0009/11/01237/S3g-21426, teismui persiuntė pareiškėjo 2017 m. gegužės 16 d. skundą nurodydama, kad minėtas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų iš esmės yra pateiktas dėl to paties pagrindo ir dėl to paties dalyko, kaip ir 2017 m. gegužės 8 d. pateiktas skundas, todėl skundą atsisakytina tenkinti ir prašyta abu skundus nagrinėti kartu.
Antstolė 2017 m. gegužės 15 d. patvarkymą atsisakyti patenkinti skundą dėl antstolės procesinių veiksmų Nr. S3g-20546 motyvavo tuo, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto baigtinis sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93–93.6 punktuose. CPK 739 straipsnyje išvardintos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima ir šis sąrašas taip pat yra baigtinis. 2017 m. balandžio 14 d. nurodymais priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-9-5017 ir Nr. S-17-9-5020 buvo areštuotos ir nurašytos skolininko bankų sąskaitose laikomos piniginės lėšos – iš viso: 5120,29 Eur suma. Skolininkas pateikė prašymą panaikinti jo banko sąskaitoms areštus ir grąžinti nurašytus pinigus, motyvuodamas tuo, jog jis vykdo individualią veiklą – ūkininkauja, todėl jam reikalingos lėšos. Kadangi areštų panaikinimo ir nurašytų piniginių lėšų grąžinimo klausimui spręsti skolininko pateiktų dokumentų nepakako, antstolė 2017 m. balandžio 18 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S3g-16204 įpareigojo skolininką pateikti papildomus dokumentus. 2017 m. balandžio 19 d. skolininkas pateikė papildomus dokumentus, tačiau iš skolininko pateiktų sąskaitų išrašų antstolė nustatė, jog skolininkas tik į vieną banko sąskaitą – (duomenys neskelbtini), gauna darbo užmokestį ir iš šios sąskaitos moka išmokas vaikams išlaikyti, todėl antstolė 2017 m. balandžio 24 d. patvarkymu dėl skolininko prašymų tenkinimo iš dalies Nr. 3Sg-16950, skolininko prašymą panaikinti areštus jo sąskaitoms ir grąžinti nurašytas pinigines lėšas patenkino iš dalies ir nustatė minėtai sąskaitai laisvai disponuojamą 754,64 Eur sumą, kuri buvo grąžinta į minėtą sąskaitą. Likusią nurašytą sumą antstolė paskirstė 2017 m. balandžio 25 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. Bg-18524.
Antstolė nurodo, jog skolininko skundo argumentai, kad iš nurašytos 5110,29 Eur sumos 3000 Eur priklausė UAB „Ingris.LT“ nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais ir visiškai paneigiami faktinėmis aplinkybėmis. Priešingai nei skunde teigia skolininkas, iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurašyta tik 2906,68 Eur, kas įrodo, jog UAB „Ingris.LT“ niekaip negali priklausyti 3000 Eur suma, nes minėtoje skolininko sąskaitoje tokios pinigų sumos nurašymo dieną net nebuvo. Skolininkas nepateikė ir jokių įrodymų, kad UAB „Ingris.LT“ negalėjo atsiskaityti už užsakytas prekes iš elektroninės parduotuvės „AliExpress“ iš savo sąskaitos, taip pat jokių įrodymų, kad minėtoje parduotuvėje galima atsiskaityti tik kreditinėmis kortelėmis, kad UAB „Ingris.LT“ neturi kreditinės banko kortelės ir kad bankas atsisakė UAB „Ingris.LT“ išduoti tokią kortelę. Užsakant prekes elektroninėse parduotuvėse per elektroninių pinigų įstaigą UAB „Paysera LT“ pinigai yra iš karto nurašomi iš užsakovo sąskaitos, todėl UAB „Ingris.LT“ 2017 m. sausio 27 d. pervedus pinigus į skolininko sąskaitą, skolininkas turėjo visas galimybes laiku, t. y. iki 2017 m. balandžio 14 d. (sąskaitos arešto) užsakyti prekes ir už jas atsiskaityti. Be to, tiek iš skolininko pateiktos užsakymo išklotinės, tiek iš pateiktų banko sąskaitų akivaizdu, kad skolininkas prekes užsakinėjo ir už jas atsiskaitinėjo dar iki antstolei areštuojant sąskaitas ir tai buvo daroma iš kitos banko sąskaitos. Skolininko teiginiai, kad antstolė turėjo grąžinti neteisėtai nurašytą 4355,64 Eur sumą, kadangi pinigai skirti jo individualiai veiklai ir ūkininkavimui, nes reikia mokėti atlyginimus darbuotojams, pirkti trąšas, kurą, sėklas ir t. t. yra deklaratyvūs, kadangi skolininkas nepateikia absoliučiai jokių įrodymų ar duomenų, kurioje iš jo areštuotų banko sąskaitų yra laikomi ūkininkavimui skirti pinigai. Taip pat skolininkas nepateikė duomenų, kokia konkreti suma jam buvo reikalinga ūkininkavimo ar individualiai veiklai vykdyti. Skolininkas nepateikė jokių įrodymų apie darbuotojams šiais metais mokamą darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, o skolininko pateiktos sutartys taip pat neįrodo, kad pagal minėtas sutartis skolininkas patiria vien tik išlaidas. Visi skolininko pateikti rašytiniai įrodymai apie neva jo veiklai vykdyti turėtas išlaidas yra už senus laikotarpius. Antstolė nesutinka ir su tuo, kad skolininkas skolą jau seniai sumokėjo, nes skolininko pareigai esant solidariai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Be to, skolininkas teigdamas, jog jis 2011 m. balandžio 18 d. prašymą-sutikimą vykdė sąžiningai, visiškai ignoruoja faktą, kad šiuo prašymu sutikimu jis buvo įsipareigojęs ne tik mokėti skolą dalimis, bet ir tinkamai bei laiku informuoti antstolę apie savo turtinės padėties pasikeitimą. Antstolė, atsižvelgusi į tai, jog skolininkas nė karto neinformavo antstolės apie savo turtinės padėties pasikeitimą, nustatė, kad skolininkas buvo nesąžiningas ir vykdė tik tą 2011 m. balandžio 18 d. įsipareigojimo dalį, kuri jam buvo naudinga ir palanki, kadangi skolininko gaunamos pajamos bent jau paskutiniu laikotarpiu leido jam kas mėnesį mokėti ženkliai didesnes sumas, nei po 57,92 Eur.
Vadovaujantis CPK 593 straipsnio 3 dalimi skundai nagrinėtini rašytinio proceso tvarka apie teismo posėdžio datą suinteresuotiems asmenims pranešus paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų teisėtumo nurašant pareiškėjo banko sąskaitose laikytas lėšas ir jas paskirstant išieškotojams.
Žemesnės instancijos teismas
CPK VI dalies normos reglamentuoja išieškojimo iš skolininko turto tvarką. Skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai. Taip yra apsaugomi bei ginami sąžiningo kreditoriaus interesai. Priverstinai vykdant skolininko prievolę kreditoriui, gali būti taikomas skolininko banko sąskaitose laikomų lėšų nurašymas.
Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 str. 1 d.).
Pažymėtina, jog remiantis CPK 668 straipsnio 1 dalimi vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintose Sprendimų vykdymo instrukcijose. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijose. Remiantis CPK 739 straipsniu taip pat negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai ir išeitinės išmokos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje yra užvestos vykdomosios bylos Nr. 0009/11/01237 ir Nr. 0009/12/00469 skolininko I. B. atžvilgiu. Vykdomoji byla Nr. 0009/11/01237 užvesta Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 1-23-369/2009 pagrindu dėl 10 660 Lt (3087,35 Eur) skolos išieškojimo iš skolininko I. B., išieškotojos Valstybės naudai. Vykdomoji byla Nr. 0009/12/00469 užvesta Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 1-23-369/2009 pagrindu dėl 122 358,32 Lt (35 437,42 Eur) solidarios skolos išieškojimo iš skolininko I. B., išieškotojos Valstybės naudai. 2017 m. balandžio 14 d. nurodymais priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-9-5020 ir Nr. S-17-9-5017 buvo areštuotos skolininko banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančios piniginės lėšos iš viso 5120,29 Eur. 2017 m. balandžio 18 d. skolininkas pateikė prašymą sustabdyti skolos išieškojimą ir grąžinti nurašytas lėšas, motyvuodamas tuo, jog ūkininkauja ir lėšos reikalingos sėkloms, kurui įsigyti, sumokėti mokesčius, išmokėti atlyginimus, taip pat atsiskaityti su tiekėjais. 2017 m. balandžio 18 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S3g-16204, įpareigodama skolininką pateikti papildomus duomenis. 2017 m. balandžio 19 d. skolininkas antstolei pateikė papildomus duomenis, tačiau antstolė išanalizavusi pateiktus duomenis, konstatavo, jog iš pateiktų duomenų yra tik vienas įrodymas, kuris pagrindžia skolininko gaunamas pajamas, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas, todėl 2017 m. balandžio 24 d. patvarkymu dėl skolininko prašymų tenkinimo iš dalies Nr. S3g-16950, antstolė skolininko prašymą tenkino dalinai ir skolininko banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė laisvai disponuojamą 754,65 Eur sumą bei šią sumą grąžino į minėtą sąskaitą, kitoje dalyje skolininko skundą atmetė. 2017 m. balandžio 25 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. Bg-18524 antstolė paskirstė iš skolininko išieškotas lėšas išieškotojams vykdomosiose bylose Nr. 0009/11/01237 ir Nr. 0009/12/00469.
Nagrinėjamu atveju, antstolei nurašius skolininko banko sąskaitose laikytas pinigines lėšas, skolininkas buvo įpareigotas pagrįsti, kad minėtose sąskaitose laikomos lėšos yra tikslinės paskirties ir į jas negalima nukreipti išieškojimo. Iš skolininko antstolei pateiktų duomenų nustatyta, jog skolininkas į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gauna darbo užmokestį ir iš šios sąskaitos moka pinigines lėšas skirtas vaikų išlaikymui, todėl antstolė laikydamasi CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijose nurodytų reikalavimų dalinai tenkino skolininko prašymą ir nustatė minėtai sąskaitai laisvai disponuojamą sumą – 754,65 Eur. Kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai niekaip nepagrindžia fakto, kad išieškojimas iš likusių nurašytų lėšų nėra galimas. Sutiktina su antstolės argumentais, jog skolininkas, teigdamas, kad 3000 Eur nurašytų lėšų suma priklausė UAB „Ingris.LT“, nepateikė jokių šį faktą pagrindžiančių įrodymų, todėl skolininko teiginiai, kad UAB „Ingris.LT“ negalėjo atsiskaityti už užsakytas prekes iš savo sąskaitos ir, kad minėtos lėšos priklauso UAB „Ingris.LT“ laikytini deklaratyvaus pobūdžio. Taip pat sutiktina, jog skolininko teiginiai, kad nurašytos lėšos buvo skirtos jo individualiai veiklai ir ūkininkavimui vykdyti bei darbo užmokesčiui mokėti yra nepagrįsti, kadangi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) duomenimis I. B. individualioje įmonėje dirba tik pats skolininkas ir apskaitininkė J. B., kuri 2017 m. balandžio 24 d. duomenimis buvo vaiko priežiūros ir auginimo atostogose, todėl jai darbo užmokesčio mokėti nereikėjo. Pažymėtina ir tai, jog skolininko pateikti duomenys, susiję su individualia veikla yra pakankamai seni, todėl vertintini kritiškai.
Atkreiptinas dėmesys, jog kai skolininkų pareiga atsiskaityti su kreditoriumi yra solidari, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 str. 4 d.). Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti, todėl pareiškėjo teiginiai, jog jis yra sumokėjęs jam priklausančią skolos dalį ir iš jo toliau negali būti išieškoma skola yra atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 6 d.). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 str. 1 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų.
Atsižvelgiant į tai, jog skolininko atžvilgiu antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje užvestos dvi vykdomosios bylos, antstolė nurašytas skolininko lėšas 2017 m. balandžio 24 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. Bg-18524 paskirstė išieškotojams vykdomosiose bylose Nr. 0009/11/01237 ir Nr. 0009/12/00469. CPK 754 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai. Minėtas CPK straipsnis imperatyviai nustato lėšų paskirstymo tvarką, joje nenumatyta jokių išlygų ar išimčių dėl kitokio piniginių lėšų skirstymo. Todėl nustačius, kad iš 2017 m. balandžio 25 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. Bg-18524, antstolė proporcingai patenkino visų išieškotojų reikalavimus, pareiškėjo prašymas perskirstyti išieškotas lėšas iš naujo netenkintinas.
Pareiškėjo I. B. teigimu vykdomojoje byloje nėra kreditoriaus reikalavimo, kad skola būtų išieškoma iš kuriuo nors vieno skolininko. Pažymėtina, kad antstolei Elenai Miliauskienei išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, CPK 650 straipsnio tvarka vykdomąjį dokumentą pateikė vykdymui būtent iš pareiškėjo I. B.. Prašyme išieškotojas tik pažymėjo, kad pagal baudžiamąją bylą Nr. 1-23-369/2009 S. M. dalį prievolės, t. y. 2010-05-12 sumokėjo 24471,67 Lt, o išieškojimas iš I. V. perduotas antstolei I. B., iš N. L. antstoliui J. P.. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija naudodamasis savo diskrecijos teise ir vadovaudamasis CK 6.6 straipsnio 4 dalimi kaip kreditorius reikalauja, kad prievolę įvykdytų keli solidarūs skolininkai, o būtent: I. B., I. V. ir N. L.. Todėl neginčijamai konstatuotina, kad antstolė vykdo išieškojimą tik iš pareiškėjo I. B. ne savo iniciatyva, ko ji net negali daryti, o išieškotojo – Valstybinės mokesčių inspekcijos.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad antstolė ne tik turėjo teisę priverstinai nurašyti pinigines lėšas bei nurašytas lėšas proporcingai paskirstyti vykdomosiose bylose Nr. 0009/11/01237 ir Nr. 0009/12/00469, bet ir privalėjo tai padaryti (CPK 634 straipsnio 2 dalis, CPK 754 straipsnio 5 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 86 punktas), todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti antstolės Elenos Miliauskienės skundžiamus veiksmus neteisėtais, todėl pareiškėjo skundai atmestini kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 510–513 straipsniais, teismas,
nutaria:
Pareiškėjo I. B. skundų netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąsias bylas Nr. 0009/11/01237 ir Nr. 0009/12/00469 grąžinti antstolei Elenai Miliauskienei.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.