- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-14
- Bylos Nr.
- eII-17-1068/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00048-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Nukentėjusysis
- P. K.
- Pažeidėjas
- I. M.
- Advokatai
- Linas Kontrimas, Regina Bertašienė
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotai atstovei Erikai Kliaugienei,
administracinėn atsakomybėn patrauktam I. M. ir jo atstovei advokatei Reginai Bertašienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo P. K., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2024 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14060-2024.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-14060-2024 (toliau – ir Nutarimas) I. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2024 m. sausio 23 d., 13.00 val. jam priklausantis šuo "Toras", būdamas nesuženklintas poodine mikroschema ir nepaskiepytas galiojančia vakcina nuo pasiutligės, palaidas ir be antsnukio lakstė viešoje vietoje - kieme, greta namo, adresu (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje užpuolė ir įkando su pavadėliu vedžiojamam P. K. priklausančiam šuniui "Bosikui", kuris dėl patirtų sužalojimų (kastinių žaizdų kaudalinėje kūno dalyje) nugaišo. Taip pat sužalojo savo šunį bandantį gelbėti P. K. - padarė jam tris kastinio pobūdžio paviršines žaizdeles abiejose rankose ir odos nubrozdinimą dešinėje plaštakoje, kas sukėlėjam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo I. M. pažeidė 1997 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos "Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo" Nr. VIII-500 7 str. 2 d. nuostatas, nurodančias, kad gyvūnų (kačių, šunų ir šeškų) laikytojai ar savininkai privalo savo augintinius suženklinti mikroschemomis ir registruoti Gyvūnų augintinių registre, taip pat pažeidė nurodyto įstatymo 20 str. 2 d. 3 p. nuostatas, nurodančias, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, bei pažeidė "Gyvūnų laikymo Kretingos rajone taisyklių" (Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. Al-1050 redakcija) 5.1 p. nurodantį, kad gyvūno laikytojo pareiga užtikrinti, kad šunys, katės, šeškai ir kiti pasiutligei imlūs gyvūnai būtų vakcinuojami nuo pasiutligės, kaip numatyta Pasiutligės kontrolės reikalavimuose, patvirtintuose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu, ir turėti dokumentą, kuriuo patvirtinamas gyvūno vakcinavimas nuo pasiutligės, taip pat pažeidė nurodytų taisyklių 5.4 p., nurodantį, kad gyvūno laikytojo pareiga yra užtikrinti, kad viešojoje vietoje jų vedami, nešami ar kitaip naudojami gyvūnai nekels grėsmės kitiems asmenims, gyvūnams, jų sveikatai, gyvybei ir asmenų, valstybės ar savivaldybių turtui ir pažeidė nurodytų taisyklių 6.3 p. draudžiantį asmenims leisti gyvūnams laisvai bėgioti viešose vietose (gatvėse, parkuose, skveruose, prie gyvenamųjų namų, prie parduotuvių), išskyrus specialiai gyvūnams įrengtas aikšteles.
I. M. už padarytą nusižengimą paskirta 150 Eur bauda, nustačius jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti ir nenustačius sunkinančių aplinkybių (b.l. 41-42).
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose (šiuo metu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose) 2024 m. lapkričio 26 d. gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas nukentėjusiojo P. K. skundas dėl Nutarimo pakeitimo.
Šalies argumentai
Skunde P. K. nurodo, kad nesutinka su I. M. paskirta nuobauda, nes ji paskirta, ignoruojant atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Minimali administracinė nuobauda I. M. paskirta nustatant lengvinančią aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Ši aplinkybė neatitinka įvykio aplinkybių, nes iš karto po įvykio I. M. pasišalino iš įvykio vietos, bėgo nuo nukentėjusiojo, nelaukė atvykstančių policijos darbuotojų, o nustačius jo gyvenamąją vietą, policijos darbuotojai negalėjo patekti į butą, nes ant jų puolė I. M. šuo. Nutarime skirti administracinę nuobaudą konstatuojama, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kas taip pat neatitinka įvykio aplinkybių. I. M. administracinį pažeidimą padarė būdamas neblaivus, jam nustatytos 2,06 promilės alkoholio, kas turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 str. 1 d. 8 p.), nes jis būdamas girtas išleido be priežiūros „palakstyti“ pavojingą šunį, o kai šuo užpuolė kitą šunį, dėl neblaivumo, negalėjo jo sulaikyti. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe taip pat laikytina, kad dėl administracinio nusižengimo atsirado sunkių padarinių (ANK 36 str. 1 d. 3 p.). Dėl I. M. kaltės buvo sudraskytas nukentėjusiam priklausantis šuniukas, įvykio metu I. M. šuns buvo apkandžiotas pats nukentėjusysis. Šios pasekmės laikytinos sunkiomis. Atsižvelgiant į paminėtas I. M. padaryto administracinio nusižengimo atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei į tai, kad nebuvo nustatytų lengvinančių atsakomybė aplinkybių, I. M. skirtina maksimali 300 Eur bauda. ANK 346 straipsnio 20 dalis numato, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas. Priimant administracinio nusižengimo nutarimą I. M. šuns „Toras“ konfiskavimo klausimas iš vis nebuvo sprendžiamas. Kad I. M. šuo yra pavojingas parodo tai, kad jis iš pradžių puolė R. V. šuniuką, vėliau sudraskė nukentėjusio šuniuką, apkandžiojo nukentėjusįjį, puolė ir neleido policijos darbuotojams patekti į butą, kuriame po įvykio buvo I. M.. Šis šuo ankščiau yra užpuolęs pareiškėjo ir kitų kaimynų šuniukus. Administracinio nusižengimo byla rodo, kad I. M. nesugeba užtikrini, jog šuo nekeltų pavojaus aplinkiniams. Vien, tai, kad I. M. neįtraukė šuns „Toro“ į kovinių ir pavojingų šunų sąrašą, nereiškia, kad šis šuo pavojingų šunų kategorijai nepriklauso ir jam griežtesni priežiūros, laikymo ir veisimo reikalavimai nėra taikomi. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nebandė nustatyti kokios veislės yra šuo „Toras“. Pats I. M. pasisako, kad jo šuo yra panašus į Amerikiečių stafordšyrą, tai matyti ir išoriškai. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 str. 19 p. pasisakoma, kad kovinio šuns mišrūnas - negrynaveislis šuo, kurio bent vienas iš tėvų yra kovinis šuo, 2 str. 24 p. nurodoma, kad pavojingo šuns mišrūnas - negrynaveislis šuo, kurio bent vienas iš tėvų yra pavojingas šuo. I. M. šuo yra identiškas amerikiečių stafordšyro veislės šuniui. Darytina išvada, kad šuo „Toras“ yra grynaveislis stafordšyro veislės arba šio šuns mišrūnas. Po įvykio I. M. ir toliau laiko savo šunį bute, vedžioja jį, kas sudaro grėsmę aplinkiniams, nors taisyklės draudžia laikyti tiek pavojingus, tiek kovinius šunis daugiabučiuose namuose. Kadangi pagal įvykio aplinkybes matyti, kad I. M. priklausantis šuo Toras“ yra pavojingas ir I. M. nesugeba užtikrinti, kad jo šuo nekeltų pavojaus aplinkiniams, sutinkamai su ANK 346 straipsnio 20 dalimi turi būti taikoma jo konfiskacija (b.l. 2-3).
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į P. K. skundą, kuriame nurodo, kad su P. K. skundu nesutinka. Institucijos nuomone, tiek tiriant nusižengimą, tiek nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nebuvo padaryta jokių procesinių pažeidimų. Bylos duomenys nepatvirtina, kad I. M. norėjo ir (ar) turėjo tikslą sužaloti pareiškėją ir nužudyti pastarojo šunį, su savo šunimi pažeisti visuomeninę rimtį ar tvarką. I. M. pripažino kaltę dėl šuns nepriežiūros ir gailėjosi dėl įvykusio nusižengimo. Byloje nėra duomenų, kad I. M. būtų tyčia užsiundęs savo šunį (davęs komandas pulti ar pan.) ant pareiškėjo šuniuko. M. už ANK 346 str. nusižengimą baudžiamas pirmą kartą. Priimtas nutarimas yra pagrįstas byloje surinktais įrodymais ir teisėtas. Paskiriant nuobaudą buvo vadovaujamasi administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis. ANK 346 str. 20 d. numatyta, kad: <... Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas...>. Šuns konfiskacija neskirtina, kadangi pažeidimas pagal ANK 346 str. 4 d. padarytas pirmą kartą. Institucijos nuomone, I. M. paskirta administracinė nuobauda yra adekvati padarytam nusižengimui, ją skiriant buvo atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę ir galimą nuobaudos poveikį (b.l. 63-65).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas I. M. pateikė atsiliepimą į P. K. skundą, kuriame nurodo, kad su skundu ir jame išdėstytais motyvais nesutinka. Priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teisingas ir jį keisti remiantis skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo. Lengvinanti aplinkybė, kad patrauktas atsakomybėn asmuo nuoširdžiai gailisi, nutarime skirti administracinę nuobaudą yra konstatuota pagrįstai. Nuo pirmo paaiškinimo momento I. M. pripažino, kad jo šuo sukandžiojo nukentėjusiojo šuniuką, teisingai nurodė faktines aplinkybes, gailėjosi ir šiuo metu gailisi dėl įvykio. I. M. neneigia, kad tuo metu, kai įvyko įvykis, buvo neblaivus, tačiau nemano, kad jo neblaivumas turėjo kokios nors įtakos. Šuns elgesiui jo neblaivumas neturėjo įtakos, o išskirti susipjovusius šunis, kad nebūtų padaryta niekam žalos, nepavyko. I. M. patrauktas atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį už tai, kad padarė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Žala asmens sveikatai ir turtui yra padarytos veikos kvalifikuojantis požymis, jis apima sukeltas pasekmes ir papildomai sunkinančios aplinkybės nurodyti nereikia. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Priežiūros departamento Klaipėdos apygardos priežiūros skyrius nepatvirtino, kad Toras“ yra kovinis ar pavojingas šuo, skundas šioje dalyje grindžiamas tik prielaidomis ir abejonėmis. ANK 346 straipsnio 20 dalis numato, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali, bet neprivalo būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas. Gyvūnų konfiskavimas šioje įstatymo normoje buvo nustatytas kaip papildoma administracinio poveikio priemonė, paliekant teismui ar bylą neteismine tvarka nagrinėjančiai institucijai diskreciją, įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi tokio pobūdžio administracinis nusižengimas padarytas pirmą kartą, konfiskuoti šunį nebuvo pagrindo. Šuns konfiskavimas reikštų gyvūno mirtį. Šuo yra septynerių metų, visą laiką gyveno su vienu ir tuo pačiu šeimininku, nėra jokios tikimybės, kad tokio amžiaus šuniui pavyktų atrasti kitą šeimininką ir šuo prie jo priprastų. I. M. pašalino nutarime užfiksuotus teisės aktų pažeidimus: šuo „Toras“ yra paženklintas mikroschema, identifikuotas ir užregistruotas, paskiepytas. Jis vedžiojamas taip, kad nekeltų grėsmės aplinkiniams. Institucija, skirdama administracinę nuobaudą I. M., nepažeidė įstatymo reikalavimų, nenukrypo nuo teismų praktikos. I. M. yra neteistas, dirbantis UAB “E. b.“, charakterizuojamas teigiamai. Jis sumokėjo paskirtą baudą, padarė atitinkamas išvadas ir įsipareigoja savo augintiniu rūpintis taip, kad jis nekeltų pavojaus aplinkiniams (b. l. 70-71).
P. K. teismo posėdyje savo skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad I. M. buvo akivaizdžiai girtas, paleido šunį pasilakstyti be pavadėlio. Tai kovinis šuo ir jis pastoviai vedžiojamas be pavadžio, kaimynai jo bijo. Nukentėjusiojo atstovas nurodė, kad neteisingai pritaikyta administracinė atsakomybė. I. M. tik iš dalies pripažino kaltę, davė paaiškinimus, bet tai nereiškia, kad jis gailisi. Jis laiko, kad tai nelaimingas atsitikimas, kuris įvyko ne dėl jo veiksmų. Kaltina šunį, kuris buvo sudraskytas, kas rodo, kad jis tikrai nesigaili. Pats asmuo neprisipažino, kad jis buvo įvykio metu neblaivus, nors tai buvo įrodyta ir liudytojų parodymais ir policijos pareigūnų atliktu blaivumo patikrinimu. Nurodytos aplinkybės dėl šuns konfiskacijos nebuvo įvertintos, tai leidžia manyti, kad tyrimas buvo neišsamus.
Teismo posėdyje I. M. paaiškino, kad niekada neneigė padaręs klaidą, dėl kurios iki šiol pergyvena. Ne vieną šunį yra užauginęs ir žino ką reiškia jį prarasti. Kad jis buvo girtas, įrodymų nėra. Buvo strese, todėl pareigūnų neįsileido. Išgėrė po įvykio dėl streso. Bandė tartis su nukentėjusiuoju, bet jis nebendrauja, reikalauja panaikinti šunį. Nežino, kaip šuo pabėgo. Ar šuo iš buto pats išbėgo, ar jis jį išvedė, nepamena. Kai pamatė, kad jis puolė kaimyno šunį, bėgo jį atitraukti. Šuo tuo metu buvo be pavadžio ir be antsnukio, nors visą laiką vedžioja jį tvarkingai. Šunį augina 7 metus. Šuo stambus, bet jis nėra kovinis. Iki tol tokių dalykų nėra buvę. Šunį paskiepijo ir sučipavo, paskirtą baudą sumokėjo. Nori užmiršti kas buvo, bet su nukentėjusiuoju neįmanoma pabendrauti. Šunį įsigijo Rietavo turguje, jis buvo dviejų mėnesių, sumokėjo 20 Eur. Skiepų knygelėje nurodyta šuns veislė, bet ne jis ją nurodė.
Šalies argumentai
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliota atstovė Erika Kliaugienė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir palikti Nutarimą nepakeistą. Paaiškino, kad I. M. patrauktas atsakomybėn pagal ANK 346 str. 4 d., jam skirta bauda. Įrodymų, kad šią veiką jis padarė, byloje yra pakankamai. Dėl iškeltos abejonės, kad tai pavojingas mišrūnas, buvo gautas atsakymas iš Veterinarijos tarnybos, kad nėra duomenų, jog šuo priskiriamas pavojingų šunų veislei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
I. M. nubaustas administracine tvarka pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, kuriame įtvirtinta, kad už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, baudžiama bauda nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. I. M. už padarytą nusižengimą skirta minimali nuobauda – 150 Eur bauda, nustačius jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti ir nenustačius sunkinančių aplinkybių.
Nukentėjusysis P. K. skunde administracinėn atsakomybėn patraukto I. M. kaltės ir jo veikos kvalifikavimo klausimo nekelia, skundžia tik paskirtos nuobaudos dydį ir prašo taikyti administracinio poveikio priemonę – turto (šuns) konfiskavimą.
Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai nurodyti ANK 32 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais, atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas ANK 34, 35, 36 straipsniuose.
ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Nukentėjusysis nesutinka, kad Institucija teisingai nustatė I. M. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nesutinka su nukentėjusiojo argumentais ir pripažįsta, kad Institucija teisingai nustatė I. M. veiksmuose atsakomybę lengvinančią ir teisingai nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
2024 m. spalio 25 d. surašius administracinio nusižengimo protokolą už padarytą nusižengimą, I. M. paaiškino, kad su pažeidimu sutinka ir gailisi dėl jo padarymo. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų klaidinęs pareigūnus dėl pažeidimo turinį sudarančių aplinkybių. Tai, kad asmuo po įvykio elgėsi neadekvačiai (pabėgo iš įvykio vietos, neįsileido pareigūnų ir pan.), kaip kad nurodo nukentėjusysis, nereiškia, jog jis neigia kaltę dėl jam inkriminuojamo nusižengimo aplinkybių. Įvykis buvo neeilinis ir visiškai suprantamas bei pateisinamas žmogaus pasimetimas tokioje situacijoje bei galimas veiksmų neadekvatumas. Be to, I. M. teisme paaiškino, kad bandė su nukentėjusiuoju ir tiesiogiai, ir per pažįstamus pasikalbėti, tartis dėl žalos atlyginimo, bet nukentėjusysis su juo nebendrauja, ko P. K. nepaneigė. Tai rodo, kad I. M. iš tiesų gailisi ir nori kiek tai galima esamoje situacijoje atlyginti padarytą žalą. Tai, kad I. M. įvykį laiko nelaimingu atsitikimu, nereiškia, kad jis nepripažįsta jo aplinkybių ir savo kaltės dėl jų. Subjektyvus aplinkybių vertinimas ir įvardinamas neįtakoja priešingų išvadų dėl įvykio aplinkybių. Teismas pastebi, kad nukentėjusiojo išgyvenimai dėl prarasto augintinio, kas yra savaime suprantama, net ir praėjus metams po įvykio, neleidžia objektyviai vertinti situacijos, o priešiškas nusistatymas prieš pažeidėją, įtakoja siekį nubausti jį kuo griežčiau, nepaisant įstatyme įtvirtintų nuobaudos paskirties ir tikslų.
Byloje pagrįstai nenustatyta I. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nėra ginčo, kad po įvykio I. M. buvo nustatytas neblaivumas. Tai patvirtinančių ir neginčijamų duomenų, kad ir įvykio metu jis būtų buvęs neblaivus, nėra. Nukentėjusiojo vertinimas dėl pažeidėjo aprangos įvykio metu, neatitinka neblaivumo nustatymo kriterijaus. Be to, teismas sutinka su I. M. atstovės nuomone, kad net jei ir buvo I. M. tuo metu neblaivus, tai neturi įtakojo nusižengimo padarymui. Pažeidimo pasekmes sukėlė I. M. šuns veiksmai. Atsižvelgiant į jo veiksmus, bandžius savo šunį raminti ir tempti nuo nukentėjusiojo šuns, ką parodė liudytojai atlikto ikiteisminio tyrimo metu, akivaizdu, kad I. M. nesitikėjo ir nenumatė tokių pasekmių, o joms įvykus, ėmėsi aktyvių veiksmų, t.y. jo veiksmai dėl šios pažeidimo dalies buvo neatsargūs. Teigti, kad I. M. dėl neblaivumo būtų paleidęs šunį, nėra pagrindo, nes tokiam veiksmui atlikti neblaivumas nėra būtina ir/ar būdinga sąlyga. Duomenų, kad pažeidėjas būtų taip elgęsis sistemingai ar tai buvo jam būdingas veiksmas, esant neblaiviam, byloje nėra. Todėl teismas sprendžia, kad vien neblaivumo fakto nepakanka, kad konstatuoti jo įtaką nusižengimo padarymui. Visas abejones vertinant pažeidėjo naudai, nukentėjusiojo priešingi argumentai dėl to, atmestini.
Skunde P. K. prašo pripažinti atsakomybe sunkinančia aplinkybe ir tai, kad dėl administracinio nusižengimo atsirado sunkių padarinių (ANK 36 str. 1 d. 3 p.). Kaip teisingai nurodė I. M. atstovė, veikos padariniai šiuo atveju yra pažeidimą kvalifikuojantis požymis, todėl kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė negali būti pripažinti.
Kaip teisingai nurodoma skunde ir pažymi kiti proceso dalyviai, ANK 346 straipsnio 20 dalis numato, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali, bet neprivalo būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas. Grįsdamas reikalavimą taikyti šią administracinio poveikio priemonę, nukentėjusysis nurodo, kad I. M. šuo "Toras" yra pavojingas, grynaveislis stafordšyro veislės arba šio šuns mišrūnas, o taisyklės draudžia laikyti tiek pavojingus, tiek kovinius šunis daugiabučiuose namuose. P. K. teiginių, kad I. M. šuo priskiriamas kovinių ir pavojingų šunų kategorijai, byloje nėra. Tiek dėl įvykio atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, šis faktas nepasitvirtino. Valstybės institucija, atsakinga už tai - Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Priežiūros departamento Klaipėdos apygardos priežiūros skyrius nepatvirtino, kad „Toras“ yra kovinis ar pavojingas šuo. Priešingos išvados daryti teismas negali, o nukentėjusiojo argumentai grindžiami tik prielaidomis ir spėliojimais. Nesant neginčijamų ir patikimų duomenų, kad I. M. šuo yra pavojingas, I. M. pirmą kartą padarius pažeidimą, susijusį su šio gyvūno laikymu ir priežiūra, teismas neįžvelgia pagrindo jo konfiskavimui. Akivaizdu, kad nukentėjusiojo skaudūs išgyvenimai dėl augintinio netekties įtakoja norą ir siekį, kad ir pažeidimą padaręs I. M. išgyventų analogišką netektį, bet tokie baudimo principai negali būti taikomi.
I. M. neteistas (b.l. 77), iki šio nusižengimo padarymo buvo baustas administracine tvarka, iš esmės tik už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 81-88), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b.l. 89). Nukentėjusiojo argumentai, kad tai ne pirmą kartą daromi I. M. pažeidimai dėl šio šuns priežiūros, nepatvirtinti jokiais įrodymais.
Teismas sprendžia, kad I. M. paskirta administracinė nuobaudą už padarytą nusižengimą nėra nei akivaizdžiai per švelni, nei neproporcinga ar prieštaraujanti teisingumo principui. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020).
Įvertinus byloje esančių faktinių duomenų visumą, I. M. asmenybę, skunde nurodomas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog I. M. paskirta proporcinga jo padarytam pažeidimui nuobauda, aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą I. M. taikyti griežtesnę nei paskirta nuobauda, nėra, todėl P. K. skundas netenkintinas, o skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas,
nutaria:
palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. lapkričio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14060-2024 (ROIK: 24254628027) nepakeistą ir nukentėjusiojo P. K. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismą.