Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-1845-819/2019

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-10-24
Bylos Nr.: e2-1845-819/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-32319-2018-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Misiūnaitė-Bashir
Ieškovas: UAB „Fasado constructions“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei ,,Indema“
Advokatai: Jolita Urbienė

Civilinė byla Nr. e2-1845-819/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32319-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo Asta Misiūnaitė-Bashir,sekretoriaujant Lolitai Mankevičiūtei, Agnei Pitrėnienei,

dalyvaujant ieškovės, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Monorento“ atstovui D. O., ieškovės advokatei V. G.-L.,

atsakovės atstovei advokatei Jolitai Urbienei,tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, K. D., V. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Fasado constructions“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Indema“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB „Indema“ priešieškinį ieškovei dėl nuostolių priteisimo. Byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, dalyvauja K. D., V. A., UAB „Monorento“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 2 566,76 Eur skolą už atliktus darbus, 764,43 Eur nuostolių už negrąžintą įrangą, 1 059,50 Eur už ofisinio konteinerio nuomą, 172,71 Eur kompensaciją už laiku negrąžintą įrangą, 205,34 Eur palūkanų už mūro darbus ir 52,44 Eur palūkanų už ofisinio konteinerio nuomą, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovė nurodo, kad ieškovė atsakovei objekte (duomenys neskelbtini), atliko mūro darbus pagal suderintą su atsakove sąmatą. Šiuos darbus ieškovė atliko dar 2017 m. rugpjūčio mėn., tačiau atsakovei paprašius dėl lėšų trūkumo pavėlinti atsiskaitymo terminą ieškovė išrašė 2017 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą MF Nr. 1147 su atliktų darbų aktu Nr. 1. Atsakovė šią sąskaitą turėjo apmokėti per 7 kalendorines dienas (iki 2018 m. sausio 5 d.), tačiau ją apmokėjo tik iš dalies ir liko skolinga ieškovei 2 566,76 Eur. Ieškovė pažymi, kad savo skolą atsakovė pripažįsta ir 2018 m. kovo 22 d. yra pasirašiusi skolų suderinimo aktą Nr. 18/03/22 dėl skolos pripažinimo 2 566,76 Eur sumai. Jokių pretenzijų dėl darbų, atliktų objekte (duomenys neskelbtini), ieškovė nurodo iš atsakovės negavusi.

Ieškinyje ieškovė taip pat nurodo, kad UAB „Monorento“ atsakovei sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu išnuomojo įrangą, tačiau pasibaigus nuomos laikotarpiui, atsakovė jos dalies UAB „Monorento“ negrąžino. Negrąžintos įrangos vertė - 275,87 Eur. 2018 m. sausio 16 d. UAB „Monorento“ perleido savo reikalavimą ieškovei. Be to, atsakovė ieškovei taip pat nėra grąžinusi dalies įrangos, išnuomotos 2017 m. birželio 5 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu. Šios negrąžintos įrangos vertė – 488,56 Eur. Paaiškina, kad statybinė įranga pagal nuomos sutartis buvo nuomojama objekte (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovė, remdamasi nuomos sutarčių 4.11 punktais, numatančiais, kad nuomininkas privalo atlyginti nuomotojui prarastos (sugadintos) įrangos ar atskirų jos dalių vertę, kuri nurodyta įrangos perdavimo akte, 2018 m. vasario 1 d. išsiuntė atsakovei bendrą sąskaitą-faktūrą MF Nr. 1151 764,43 Eur sumai tiek už ieškovei, tiek už trečiajam asmeniui UAB „Monorento“ negražintą įrangą, kartu informuodama apie reikalavimo perleidimą. Šios sąskaitos atsakovė neapmokėjo. Pažymi, kad ieškovė atsakovei 2017 m. sausio 26 d., vasario 27 d., 2018 m. gegužės 2 d. siuntė elektroninius laiškus su priedais apie negrąžintą įrangą UAB „Monorento“. Siųstuose elektroniniuose laiškuose ieškovė pridėjo pastolių perdavimo ir grąžinimo aktus, pastolių suvestinę. Tačiau atsakovė į tai taip pat nereagavo, kas liudija, kad įrangos praradimo faktą atsakovė pripažino.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad remiantis nuomos sutartimis, pagal kurias atsakovei buvo išnuomoti pastoliai, vienos dienos visų pastolių nuomos kaina iš ieškovės yra 3,60 (be PVM), o vienos dienos pastolių nuomos kaina iš UAB „Monorento“ – 4 Eur (be PVM). Visą įrangą atsakovė ieškovei turėjo grąžinti iki 2017 m. gruodžio 12 d., o UAB „Monorento“ – iki 2017 m. vasario 6 d., tačiau šios pareigos tinkamai nevykdė, grąžino tik jos dalį. Nuomos sutartimis, jų 5.5 punktais, šalys sulygo, kad nuomininkui naudojant įrangą be nuomotojo žinios ir sutikimo (tame tarpe negrąžinant įrangos nuomotojui sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka), nuomotojas turi teisę skaičiuoti dvigubo nuomos mokesčio dydžio kompensaciją už kiekvieną uždelstą dieną. Todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 172,71 Eur kompensaciją už negrąžintą įrangą, iš jos už įrangą, negrąžintą ieškovei, - 34,83 Eur (įskaitant PVM), o už įrangą, negrąžinta UAB „Monorento“, - 137,88 Eur (įskaitant PVM).

Taip pat ieškinyje ieškovė nurodo, kad 2017 m. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė ofisinio konteinerio objekte (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Atsakovė ofisiniu konteineriu šiame objekte naudojosi nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. kovo mėn., tačiau už jo nuomą iki šiol su ieškove neatsiskaitė. Nors ieškovė su atsakove nuolat bendravo dėl atsiskaitymo už šio ofisinio konteinerio nuomą, atsakovei į tai nereaguojant, ieškovė 2018 m. gegužės 14 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą MF Nr. 1163 1 059,50 Eur sumai su prašymu ją apmokėti. 2018 m. gegužės 14 d., 2018 m. gegužės 15 d. bei 2018 m. gegužės 18 d. siųstais elektroniniais laiškais atsakovė nurodė, kad nepriima nurodytos sąskaitos faktūros, o atsisakymo priimti pagrindu nurodė susitarimo apie atsiskaitymo tvarkos ir pačios sutarties nebuvimą. Ieškovė paaiškina, kad atsakovė niekada neginčijo fakto, kad naudojosi ieškovei priklausančiu konteineriu, todėl ji turi pareigą sumokėti ieškovei už ofisinio konteinerio šiame objekte nuomą. Paaiškina, kad rangos darbus objekte (duomenys neskelbtini), vykdė ieškovė, tačiau iš UAB „TOI-TOI Lietuva“ 2017 m. rugpjūčio 14 d. ilgalaikės nuomos sutarties Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)pagrindu ji savo reikmėms darbui objekte nuomojo du ofisinius konteinerius. Trečias ofisinis konteineris kartu su papildomais baldais (stalas ir 8 kėdės) praėjus savaitei buvo išnuomotas atsakovės kaip objekto valdytojos prašymu, tikslu organizuoti pasitarimus, taip pat kad būtų kur dirbti atsakovės darbuotojui - techniniam prižiūrėtojui E. G.. Tuo metu ieškovės ir atsakovės santykiai, pradėjus įgyvendinti objektą (duomenys neskelbtini), buvo labai geri, o atsakovei teigiant, kad ji už konteinerio nuomą atsiskaitys, kai gaus apmokėjimą iš objekto užsakovo UAB „K 14“, ieškovė geranoriškai sutiko išnuomoti atsakovės reikmėms papildomą ofisinį konteinerį. Pagal rangos sutartį ieškovė neprisiėmė įsipareigojimų mokėti už įrangą ir darbo priemones, kuri reikalinga užsakovo ar valdytojo funkcijoms vykdyti.

Ieškiniu ieškovė taip pat prašo priteisti palūkanas, kurių dydį apskaičiuoja remdamasi Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis. Už vėlavimą apmokėti 2017 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą MF Nr. 1147 ieškovė prašo priteisti 205,34 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2019 m. sausio 4 d. Už vėlavimą apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą MF Nr. 1163 ieškovė prašo priteisti 52,44 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki 2019 m. sausio 4 d.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą, vėliau priešieškinį byloje, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 3 918,17 Eur nuostolių dėl defektų šalinimo, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškinyje atsakovė nurodo, kad 2017 m. vasario 17 d. ieškovė ir atsakovė sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti fasado šiltinimo, dekoratyvinio tinko dėjimo, plytelių klijavimo ir išorinių palangių montavimo darbus objekte (duomenys neskelbtini). Darbus ieškovė įsipareigojo atlikti iki 2017 m. kovo 20 d. Nuo pat šios sutarties sudarymo ieškovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, vėlavo atlikti darbus sutarties grafike nurodytais terminais. Vykdydama šią sutartį ieškovė 2017 m. balandžio 18 d. išrašė sąskaitą-faktūrą MF Nr. 1101 9 395,83 Eur sumai be PVM, o 2017 m. rugpjūčio 23 d. sąskaitą-faktūrą MF Nr. 1121 2 641,20 Eur sumai be PVM, iš viso išrašė sąskaitų faktūrų už bendrą 12 037,03 Eur sumą be PVM. Atsakovė apmokėjo ieškovei sąskaitą faktūrą MF Nr. 1101, tačiau atsakovė pilnai neapmokėjo sąskaitos-faktūros MF Nr. 1121, nesumokėta skolos suma – 2 566,76 Eur. Atsakovė nurodo, kad šios sąskaitos faktūros ji neapmokėjo pilnai, nes turėjo pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės. Paaiškina, kad atsakovė apie defektus ir nekokybiškai atliktus darbus ieškovę informavo ne kartą, tačiau ieškovė defektų nešalino. Atsakovė ne kartą buvo nurodžiusi ieškovei, jog aukščiau nurodyta suma pagal sąskaitą faktūrą MF Nr. 1121 yra sulaikoma iki ieškovė pašalins defektus, tačiau defektų ieškovė nepašalino iki šiol.

Atsakovė nurodo, kad ir po to, kai ieškovė pareiškė ieškinį teisme ir atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį bei įrodymus apie tai, kad ieškovė yra netinkamai atlikusi darbus pagal sutartį, tarp šalių ir toliau vyko bendravimas dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų: 2018 m. lapkričio 22 d. raštu ieškovė teigė neva darbai atlikti kokybiškai; atsakovė raštais Nr. SIND-18-942 ir SIND-18-958 pabrėžė, jog trūkumai neištaisyti, darbai galutiniu aktu neperduoti; po to ieškovė buvo atvykusi į objektą ir bandė taisyti defektus, o 2018 m. gruodžio 19 d. raštu informavo apie tai, jog neva defektai yra pašalinti; 2018 m. gruodžio 21 d. raštu atsakovė nurodė ieškovei, jog tuo atveju, jei ji defektus pašalino, kaip teigia 2018 m. gruodžio 19 d. rašte, ji privalo suderinti laiką, kada bus priimami pašalinti defektai ir pasirašomas galutinis atliktų darbų aktas; 2019 m. sausio 2 d. raštu ieškovė nurodė nurodė, jog defektus pašalino, tačiau perduoti tariamai pašalintų defektų pasirašant galutinį perdavimo aktą nepageidavo; 2019 m. sausio 4 d. komisija, susidedanti iš statytojo, užsakovo ir statybos techninės priežiūros vadovo atvyko į objektą ir patikrino ieškovės nurodytus, neva pašalintus defektus ir konstatavo, jog defektai nėra pašalinti; 2019 m. sausio 8 d. raštu Nr. SIND-19-1970 atsakovė informavo ieškovę, jog atsakovė skelbia rangovų paiešką ieškovės nepašalintų defektų ištaisymui. Atsakovė nurodo išsiuntusi išsiuntė prašymus statybos darbus vykdančioms bendrovėms UAB „Migesta“, UAB „KRK Baltic“, UAB „Launeta“, UAB „Cal Baltic“, UAB „Statybų įrenginiai“ ir UAB „Avinta“ pateikti pasiūlymus dėl atsakovės nepašalintų defektų šalinimo. Trys bendrovės atsisakė dalyvauti konkurse, o UAB „Migesta“, UAB „Launeta“ ir UAB „KRK Baltic“ pateikė savo pasiūlymus. Kadangi UAB „KRK Baltic“ pateikė geriausią pasiūlymą, tai yra įsipareigojo defektus pašalinti už mažiausią kainą – 3 918,17 Eur be PVM, su šia bendrove buvo sudaryta statybos rangos sutartis.

Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad 2017 m. vasario 17 d. sutarties 9.5., 10.6. punktais šalys susitarė, jog tuo atveju, jei rangovas nepašalina statybos darbų trūkumų ne vėliau kaip per 5 dienas po užsakovo pranešimo, užsakovas turi teisę reikalauti, o rangovas turi mokėti po 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną defektų nepašalinimo dieną ir atlyginti visas užsakovo turėtas išlaidas, susijusias su defektų šalinimu. Remdamasi tuo, atsakovė nurodo turtinti teisę reikalauti iš atsakovės 18 400 Eur baudos (po 100,00 Eur už kiekvieną dieną, bet ne daugiau kaip už 6 mėnesius), tačiau faktiškai reikalaujanti tik nuostolių, susijusių su atsakovės nepašalintais defektais šalinimu, atlyginimo – 3.918,17 Eur.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad sutartimi, jos 5.1.6. punktu, šalys susitarė, jog visi atlikti darbai perduodami užsakovui (atsakovei) pasirašant galutinį perdavimo aktą. Toks galutinis perdavimo aktas atsakovei ieškovės nebuvo pateiktas, nes ieškovė neištaisė atsakovės nustatytų darbų trūkumų. Sutarties 5.1.7., 6.4, 6.9. punktais šalys susitarė, jog atliktų darbų akto pasirašymas iš užsakovo pusės neriboja užsakovo teisės reikšti pretenzijų rangovui dėl atliktų darbų trūkumų, kurie paaiškėja po tokių darbų priėmimo, nepriklausomai nuo to, ar užsakovas galėjo tokius trūkumus nustatyti, priimdamas darbus, taip pat užsakovas (atsakovė) turi teisę sulaikyti mokėtinas sumas ar sutartyje nustatytais atvejais mažinti sutarties kainą.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovė papildomai nurodo, kad reikalavimą dėl 275,87 Eur skolos pagal 2018 m. vasario 1 d. sąskaitą faktūrą MF Nr. 1151 ieškovė kildina iš 2018 m. sausio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties su UAB „Monorento“, tačiau nepateikia įrodymų, kad apie reikalavimo teisių perleidimo sutartį atsakovei buvo pranešta, kad UAB „Monorento“ perdavė įrangą atsakovei ir jos negrąžino atsakovė, kad UAB „Monorento“ reiškė kokias nors pretenzijas atsakovei dėl pagal nuomos sutartį negrąžintos įrangos, kad atsakovė iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties buvo skolinga UAB „Monorento“. Paaiškina, kad apie šią sutartį atsakovė sužinojo tik gavusi ieškinį iš teismo, tačiau tai neriboja jos gynybos priemonių. Atsakovė yra tinkamai įvykdžiusi visas prievoles UAB „Monorento“ pagal 2016 m. gegužės 9 d. įrangos nuomos sutartį. Tą liudija ir tai, kad paskutinėje atsakovei UAB „Monorento“ išrašytoje sąskaitoje, kurioje nurodyta, kad ieškovė savo transportu išsivežė pastolius, jokių įrašų, pastabų apie tai, kad dalis pastolių negrąžinta, nėra, neprašoma sumokėti jokių kompensacijų, jokių pretenzijų nei joje, nei vėliau atsakovei nereiškiama. Be to, ieškovės į byla pateikta reikalavimo teisių perleidimo sutartis negalioja, nes UAB „Monorento“ negavo išankstinio rašytinio atsakovės sutikimo perleisti reikalavimo teises, kas buvo imperatyviai nurodyta 2016 m. gegužės 9 d. įrangos nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), 9.3 punkte. Atsakovė paaiškina, kad už objekte esančių medžiagų, įrengimų naudojimą, apsaugą, apskaitą, vykdomus darbus buto atsakingi atsakovo paskirti darbuotojai. Gavus ieškinį, jie paaiškino, kad jokių įrengimo netrūko, juos visus išsivežė ieškovas. Be to, jie nurodė, kad ieškovės vadovas buvo pastebėtas iš objekto dalį įrengimų išsivežantis savavališkai, nepateikdamas atitinkamo akto. Aplinkybę, kad įranga buvo grąžinta, patvirtina ir tai, kad ieškovės pateikti įrangos grąžinimo aktai surašyti 2017 m. sausio 25 d., 2017 m. birželio 5 d. Tuo tarpu pretenzijas dėl jų grąžinimo ieškovė atsakovei ėmė teikti tik tuomet, kai atsakovė su ieškovė neatsiskaitė už netinkamai atliktus darbus ir informavo apie mokėtinų sumų sulaikymą.

Atsakovė atsiliepime taip pat papildomai nurodo, kad nesutinka su reikalavimu dėl 1 059,60 Eur priteisimo kaip skolos už ofisinio konteinerio nuomą, nes šalys nebuvo sudarę nei žodinės, nei rašytinės nuomos sutarties. Ofisinis konteineris yra laikinas statinys, todėl jo nuomos sutartis turėjo būti rašytinė (CK 6.531 straipsnis). Šiuo atveju šalys ne tik nesudarė rašytinė ar žodinės jo nuomos sutarties, bet ir nesitarė dėl nuomos termino, nuomos kainos, nuomojamo objekto perdavimo nuomininkui. Rangos darbus objekte (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 8 d. statybos rangos sutarties pagrindu Nr. (duomenys neskelbtini)vykdė pati ieškovė, kuri savo reikmės ir naudojo ofisinė konteinerį. Paagal ieškovės sudarytą sutartį ieškovė įsipareigojo atlikti darbus užsakovei UAB „K14“, į sutartų darbų kainą įėjo visos ir bet kokios ieškovės patirtos išlaidos, susijusios su vykdomais darbais ir už tai jis gavo atlygį. Atsakovė objkete buvo statybos vldytojos, jo nesiejo ir negalėjo sieti jokie sutartiniai santykiai su ieškove.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo atmesti atsakovės priešieškiniu reiškiamus reikalavimus ieškovei, taip pat prašo atsakovės reikalavimams taikyti ieškinio senatį.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodo nesutinkanti su atsakovės argumentu, kad ji yra atsiskaičiusi pagal 2019 m. rugpjūčio 23 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 1121. Paaiškina, kad ieškovė ir atsakovė 2017 m. vasario 17 d. sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė atliko fasado šiltinimo, dekoratyvinio tinko dėjimo ir išorinių palangių montavimo darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini)(pasikeitęs adresas - (duomenys neskelbtini)). Pažymi, kad ieškovė dirbo dviejose skirtinguose objektuose, t.y. (duomenys neskelbtini)(pasikeitęs adresas - (duomenys neskelbtini)) pagal 2017 m. vasario 17 d. sudarytą statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (dėl šių darbų statybos rangos sutartis tarp šalių pasirašyta nebuvo). Ieškovė už visus atliktus statybos rangos darbus pagal 2017 m. vasario 17 d. rangos sutartį išrašė atsakovei dvi sąskaitas-faktūras: 2017 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitą-faktūrą MF Nr. 1101 (suma be PVM - 9395,83 Eur) ir 2017 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą MFNr. 1121 (suma be PVM - 2 641,20 Eur). Pagal nurodytas sąskaitas atsakovė visiškai atsiskaitė 2017 metais (skolos likutis tarp šalių buvo suderintas 2017 m. gruodžio 31 d.). Atsakovės nurodomas 2 566,76 Eur dydžio įsiskolinimas yra susidaręs pagal visai kitą sąskaitą – 2017 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 1147, kuri buvo išrašyta už darbus, atliktus objekte (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina 2018 m. kovo 22 d. aktas dėl skolų suderinimo, kurį pasirašė atsakovės administracijos direktorė V. J. ir ieškovės direktorius D. O.. Todėl atsakovės argumentai, kad 2 566,76 Eur įsiskolinimas yra susijęs su 2017 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaita-faktūrą MF Nr. 1121 už statybos rangos darbus, atliktus objekte (duomenys neskelbtini), yra visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams.

Ieškovė taip pat nesutinka, kad atsakovei nebuvo perduoti statybos rangos darbai, kuriuos ieškovė atliko objekte (duomenys neskelbtini). Šie darbai atsakovei buvo faktiškai perduoti iš karto po darbų atlikimo (2017 m. kovo mėnesį) ir iš karto išrašyta 2017 m. balandžio 18 d. PVM sąskaita-faktūra MF Nr. 1101 (9395,83 Eur suma be PVM) bei pasirašytas 2017 m. balandžio 18 d. atliktų darbų aktas. Fasado ir cokolio (30 cm) klinkerio plytelių klijavimas buvo atliekamas vėliau, negu tai buvo numatyta sutartyje paties užsakovo (atsakovės) reikalavimu (prašymu). Paminėti fasado ir cokolio (30 cm) klinkerio plytelių klijavimo darbai užsakovui buvo faktiškai perduoti 2017 m. rugpjūčio mėnesį ir iš karto 2017 m. rugpjūčio 23 d. išrašyta PVM sąskaita- faktūra MF Nr. 1121 bei pasirašytas 2017 m. rugpjūčio 23 d. atliktų darbų aktas Nr. 2. Ieškovės teigimu, objektas, esantis Lyvių g. 10, Vilnius, buvo pripažintas tinkamu naudoti, priduotas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai ir parduotas tretisiems asmenimis (kotedžų gyventojams). Akivaizdu, kad nurodytas objektas yra pradėtas eksploatuoti. Vien galutinio perdavimo akto nebuvimas nepaneigia akivaizdaus fakto, kad darbai pagal rangos sutartį faktiškai buvo atlikti ir perduoti užsakovui

Ieškovė nesutinka su atsakovės teiginiu, kad darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko netinkamai. Paaiškina, kad tarp šalių 2018 m. lapkričio - 2019 m. sausio buvo kilęs ginčas ir vyko susirašinėjimas dėl ieškovės atliktų darbų objekte (duomenys neskelbtini). Statybos darbai buvo atlikti tinkamai ir kokybiškai, ieškovė visus nežymius trūkumus ištaisė. Šias aplinkybes patvirtina: 2018 m. lapkričio 22 d. ieškovės raštas ir 2019 m. lapkričio 20 d. pašalintų trūkumų lentelė; 2018 m. gruodžio 19 d. ieškovės raštas ir 2019 m. gruodžio 19 d. objekte, esančiame Lyvių g. 10, Vilnius, pašalintų (neesminių) trūkumų ir papildomai atliktų darbų lentelė, 2018 m. lapkričio 30 d. ieškovės raštas ir 2018 m. lapkričio 30 d. objekto, esančio Lyvių g. 10, Vilnius, apžiūros lentelė; 2019 m. sausio 2 d. ieškovės raštas; 2019 m. vasario 7 d. ieškovės raštas. Todėl atsakovė nepagrįstai nurodo turinti teisę į delspinigius dėl nepašalintų statybos darbų trūkumų. Be to, pažymi, kad ieškovė visus darbus atliko kokybiškai, vadovaujantis išskirtinai UAB „Tndema“ statybos vadovo/techninio prižiūrėtojo nurodymais. Ieškovė iš atsakovės nebuvo gavusi techninės dokumentacijos (techninio projekto, kaip priedo prie rangos sutarties), techninių sprendinių (detalių/mazgų), medžiagų kokybę patvirtinančių dokumentų. Atsakovės statybos vadovas/techninis prižiūrėtojas buvo vienintelis asmuo teikiantis techninius sprendimus, medžiagas ir priimantis atliktus darbus. Todėl visi darbai buvo atlikti, atsižvelgiant į jo duotus nurodymus. Ieškovės atlikti statybos rangos darbai atitinka įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Be to, būtent atsakovė pateikė visas medžiagas, reikalingas atlikti statybos rangos darbus.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad atsakovės teismui teikiamos fotonuotraukos nepatvirtina ir negali patvirtinti statybos rangos darbų trūkumų. Atsakovė prie kiekvieno pranešimo teikdavo tas pačia fotonuotraukas dėl tariamų darbų trūkumų. Pavyzdžiui, prie 2019 m. sausio 8 d. rašto pridėtos fotonuotraukos padarytos, fotografuojant tas pačias vietas iš skirtingų matymo vietų, sudarant įspūdį dėl, neva, didelio trūkumų kiekio. Nei viena fotonuotrauka neturi konkretaus pririšimo prie pastato, nėra aišku, koks pastatas ir kuri pastato vieta nufotografuota. Ieškovė dėl fotonuotraukose užfiksuotų faktų (tariamų darbų trūkumų) pateikė detalius argumentus savo raštuose (2018 m. lapkričio 22, 30 d., gruodžio 19 d., 2019 m. sausio 2 d., vasario 7 d. atsakymuose ir 2018 m. lapkričio 20, 30 d., gruodžio 19 d. apžiūros lentelėse).

Šalies argumentai

Ieškovė nesutinka, kad atsakovės pateikta UAB „KRK Baltic“ sudaryta lokalinė sąmata pagrindžia tariamus atsakovės nuostolius (3 918,17 Eur) dėl defektų šalinimo. Šioje sąmatoje nurodytų statybos rangos darbų nėra pagrindo atlikti objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Sąmatoje nurodytų darbų atlikimas nėra susijęs su šios civilinės bylos ginčo dalyku, nes visus neesminius trūkumus ieškovė ištaisė 2018 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais. Sąmatoje nurodyti darbai ir jų kiekiai yra sugalvoti vien tik dėl formalaus ginčo. Ruošiant bet kokią sąmatą defektų šalinimui, reikalinga nurodyti tikslius kiekius mato dydžiais (m², m³, m ir pan.). Pateiktoje sąmatoje pusė, neva, reikalingų atlikti darbų nurodyta „komplektais“, todėl nėra jokios galimybės įvertinti darbų apimties. Žiūrint į kainų palyginimo suvestinę susidaro aiškus įspūdis, kad šių pasiūlymų ruošinius trims įmonėms rengė tas pats žmogus, kurio tikslas buvo maksimaliai priderinti galutinę sumą prie ieškovės ieškinio sumos. Kainų palyginimų suvestinėje ir pasiūlymuose darbų įkainiai nurodyti visiškai skirtingi. Pažymi, kad UAB „Indema“ ir UAB „KRK Baltic“ yra to paties R. V. valdomos įmonės.

Ieškovė prašo įvertinti ir tai, kad pagal CK 6.667 straipsnio 1 dalį reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus CK numatytas išimtis, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Ieškovė pretenzijas dėl atliktų darbų gavo 2018 m. sausio 2, 8 d., priešieškinis teismui buvo pateiktas 2019 m. sausio 25 d., t. y. praleidus 1 metų ieškinio senaties terminą. Dėl to ieškovė prašo teismo taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

Šalys teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, poziciją. Jų pasisakymai fiksuoti teismo posėdžio protokole.

Tretieji asmenys V. A., K. D. paliko bylą spręsti teismo nuožiūra. Jų pasisakymai taip pat fiksuoti teismo posėdžio protokoluose.

Trečiasis asmuo UAB „Monorento“ bylos nagrinėjimo teisme metu palaikė ieškovės poziciją byloje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinys atmestinas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalis saistė rangos teisiniai santykiai dėl statybos darbų atlikimo keliuose statybos objektuose, tame tarpe (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Šalis saistę rangos teisiniai santykiai objekte (duomenys neskelbtini), raštu nebuvo reglamentuoti, o šalis saistę rangos teisiniai santykiai objekte (duomenys neskelbtini), buvo reglamentuoti 2017 m. vasario 17 d. statybos rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 78-86, t. I). Iš šalių paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad objekte (duomenys neskelbtini), ieškovė žodinio susitarimo pagrindu įsipareigojo atlikti mūro darbus, perdangas, nurodytus dokumente „tarpusavyje suderinti galutiniai atliekamų darbų kiekiai“(e.b.l. 18, t. III), o objekte (duomenys neskelbtini), įsipareigojo atlikti fasado šiltinimo, dekoratyvinio tinko dėjimo ir išorinių palangių montavimo darbus (e.b.l. 78-86, t. I ). Įvertinus tai, kad mūro darbai objekte (duomenys neskelbtini), buvo sulygti atlikti 2017 m. liepos 31 d., o darbai objekte (duomenys neskelbtini), - 2017 m. vasario 17 d., teismas mano esant pagrindą teigti, jog abi šalys suvokė, kad juos saistantiems rangos teisiniams santykiams taikytinos įprastai santykiuose su atsakove taikomos bendrosios rangos sutarties sąlygos, kurios buvo šalių sulygtos pasirašant 2017 m. vasario 17 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Tuo labiau, kad byloje surinktuose rašytiniuose dokumentuose yra duomenų apie šalių tarpusavio santykiams reglamentuoti buvus parengtą rašytinę statybos rangos sutartį, kuri faktiškai šalių taip ir nebuvo pasirašyta (e.b.l. 112, 117, t. I).

Bendrosiose statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygose šalys sulygo, kad: ieškovė per ataskaitinį laikotarpį (jei ataskaitinis laikotarpis nenustatomas – pasibaigus darbų etapui) ar per kitą atsakovės nurodytą terminą, pilnai ir tinkamai atlikusi statybos darbus, ne vėliau kaip per 3 dienas po darbų atlikimo pabaigos pateikia atsakovei atliktų darbų aktą; atliktų per ataskaitinį laikotarpį darbų aktas su visais kartu pateiktinais dokumentais turi būti pateiktas atsakovei ne vėliau kaip iki 25 mėnesio dienos (5.1.1 punktas); atsakovė per 5 dienas nuo atliktų darbų aktų gavimo dienos priima darbus ir pasirašo pateiktą aktą, tuo pačiu terminu grąžindama jį ieškovei, atsakovei atsisakius pasirašyti aktą dėl trūkumų, ieškovė privalo ištaisyti nurodytus trūkumus arba pateikti atliktų darbų aktą nenurodydama darbų, kurių atsakovė nepriėmė, o ieškovė neištaisė; jei atsakovė pasirašo atliktų darbų aktą su pastabomis, ieškovė ne vėliau kaip iki sekančio atliktų darbų akto pateikimo privalo ištaisyti tokiose pastabose nurodytus trūkumus (5.1.4 punktas); atsakovei priėmus tinkamai atliktus darbus ir pasirašius atliktų darbų aktą ieškovė įgyja teisę pateikti atsakovei sąskaitą-faktūrą atsiskaitymui (6.6 punktas); sąskaitą apmokėjimui ieškovė turi teisę pateikti tik už tą darbų dalį, kurios šalys neginčija (5.1.4 punktas). Be to, šiose bendrosiose sąlygose šalys taip pat sulygo, kad: visi pagal sutartį atlikti darbai perduodami atsakovei pasirašant galutinį perdavimo aktą (5.1.6 punktas), atliktų darbų aktų ir/ar galutinio perdavimo akto pasirašymas iš atsakovės pusės neriboja atsakovės teisės reikšti pretenzijų ieškovei dėl atliktų darbų trūkumų, kurie paaiškėja po tokių darbų priėmimo, nepriklausomai nuo to, ar atsakovė galėjo tokius trūkumus nustatyti priimdama darbus, taip pat sulaikyti mokėtinas sumas ar sutartyje nustatytais atvejais mažinti sutarties kainą (5.1.7 punktas).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad darbus objekte (duomenys neskelbtini), ieškovė perdavė atsakovei kaip įvykdytus 2017 m. balandžio 18 d., 2017 m. rugpjūčio 23 d. atliktų darbų aktais Nr. 1, 2 (e.b.l. 89, 91, t. I). Šiuos aktus pasirašė atsakovės atstovas K. D., kuris objekte (duomenys neskelbtini), vykdė statybos vadovo pareigas: 2017 m. balandžio 18 d. atliktų darbų aktą Nr. 1 K. D. pasirašė 2017 m. balandžio 20 d., o 2017 m. rugpjūčio 23 d. atliktų darbų aktą Nr. 2 – 2017 m. spalio 16 d. Aktuose K. D. nenurodė pastabų dėl atliktų darbų trūkumų, neprašė ieškovo dalies darbų kaip atliktų netinkamai neįrašyti į atliktų darbų aktą, kas leidžia teigti ieškovę atitinkamai po 2017 m. balandžio 20 d. ir 2017 m. spalio 16 d. įgijus teisę pagal 2017 m. vasario 17 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), jos 5.1.4, 6.6 punktus, teikti sąskaitas už atliktus darbus šiame objekte atsakovei apmokėjimui. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų – 2017 m. sausio 14, 28 d. elektroninių laiškų, trečiojo asmens K. D. paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad pasirašyti 2017 m. rugpjūčio 23 d. atliktų darbų aktą jis delsė, nes tam tikri darbai objekte (duomenys neskelbtini), buvo atlikti netinkamai, apie ką jis informavo ieškovę, tačiau atsakovės vadovui pavedus jis galiausiai aktus pasirašė, nenurodydamas pastabų, tikslu atsiskaityti už atliktus darbus su ieškove. Teismo vertinimu, ši aplinkybė, sprendžiant ieškovės reikalavimą dėl 2 566,76 Eur skolos priteisimo, tik patvirtina ieškovės teisę reikalauti apmokėti už atliktus darbus objekte (duomenys neskelbtini), t. y. tai, kad atsakovė, pasirašydama ieškovės pateiktus 2017 m. balandžio 18 d., 2017 m. rugpjūčio 23 d. atliktų darbų aktus be pastabų, pati sutiko atsiskaityti už atliktus darbus su ieškove, šioje statybos rangos sutarties vykdymo stadijoje nekeldama klausimų dėl ieškovės atliktų darbų trūkumo fakto.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, kad spręsti trečiojo asmens K. D., taip pat trečiojo asmens V. A. atsakomybės klausimo dėl jų darbinių pareigų vykdymo tinkamumo, į ką apeliavo atsakovė byloje, šioje civilinėje byloje teismas neturi jokio pagrindo. Nors K. D. ir V. A. į šią bylą yra įtraukti trečiaisiais asmenimis, jų įtraukimo tikslas yra užtikrinti jiems galimybę pasisakyti dėl šioje byloje atsakovės reiškiamo reikalavimo ieškovei, nes teismo nustatytos aplinkybės gali įtakoti jų teises ir pareigas. Spręsti jų atsakomybės klausimą, nesant pareikštų jų atžvilgiu materialinių teisinių reikalavimų šioje byloje, teismas neturi pagrindo.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal šią sutartį ieškovė atsakovei pateikė apmokėti 2017 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija MF Nr. 1101 11 368,95 Eur sumai (e.b.l. 87, t. I) ir 2017 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija MF Nr. 1121 3 195,85 Eur sumai (e.b.l. 90, t. I). Ginčo tarp šalių, kad atsakovė apmokėjo ieškovei 2017 m. balandžio 8 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija MF Nr. 1101 nėra, tą liudija ir į bylą pateikta UAB „Indema“ įsiskolinimų suvestinė (e.b.l. 17, t. II). Ginčas tarp šalių yra kilęs dėl antros ieškovės pateiktos PVM sąskaitos-faktūros – 2017 m. rugpjūčio 23 d. serija MF Nr. 1121. Atsakovė teigia šios sąskaitos faktūros sąmoningai 2 566,76 Eur sumoje neapmokėjusi, šią sumą sulaikiusi dėl ieškovės atliktų darbų objekte (duomenys neskelbtini), trūkumų. Ieškovė gi teigia, kad pretenzijų dėl šios sąskaitos-faktūros apmokėjimo šioje byloje ji nereiškianti, nes ji ieškovės duomenimis yra apmokėta, o neapmokėta yra 2017 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaita-faktūra serija MF Nr. 1147.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaita-faktūra serija MF Nr. 1147 15 571,73 Eur sumai ieškovės atsakovei buvo išrašyta už atliktus statybos darbus objekte (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 19, t. I). Nors į bylą yra pateiktas atsakovės nepasirašytas 2017 m. balandžio 29 d. atliktų darbų aktas Nr. 1 dėl atliktų darbų objekte (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 20, t. II), byloje tarp šalių nėra ginčo, kad statybos darbus objekte (duomenys neskelbtini), atsakovė atliko tinkamai ir yra įgijusi teisę reikalauti sulygto atlyginimo už šių darbų atlikimą. Tą liudija ir ieškovo į bylą pateiktas elektroninis susirašinėjimas (e.b.l. 169-172, t. IV). Į bylą pateiktoje 2017 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitoje-faktūroje serija MF Nr. 1147 nėra nurodyta jos apmokėjimo data, taip pat byloje nėra pateikti duomenys apie jos įteikimo atsakovei aplinkybes. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta tai, kad 2018 m. vasario 12 d. elektroniniame laiške atsakovės atstovė nurodė, jog atsakovė šios sąskaitos neturi, prašė ją pateikti ieškovę. Kada ją ieškovė atsakovei pateikė byloje duomenų nėra, tačiau iš atsakovės atstovės 2018 m. kovo 22 d. elektroninio laiško akivaizdu, kad tik šią dieną ji buvo patvirtinta atsakovės. Todėl ši data – 2018 m. kovo 22 d., laikytina jos gavimo pas atsakovę diena, nuo kurios skaičiuotinas CK 6.53 straipsnyje nustatytas 7 dienų terminas jai apmokėti, t. y. iki 2018 m. kovo 30 d. (1, 2 dalys).

Atsakovė, gindamasi nuo ieškovės pateikto ieškinio, nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kada ir kokiais būdai ji šią sąskaitą ieškovei apmokėjo. Iš ieškovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų – UAB „Indema“ įsiskolinimo suvestinės (e.b.l. 17, t. III), matyti, kad ieškovė dalį šios sąskaitos pripažįsta esant apmokėta 2017 m. gruodžio 31 d. užskaitos INDMD061/1 pagrindu. Įvertinus įrodinėjimo naštos pasiskirstymo taisykles bylose dėl skolos priteisimo – įrodyti skolos apmokėjimo faktą, pripažinus skolą pagrįsta, tenka skolininkui (CPK 178 straipsnis), konstatuotina, kad atsakovė nepagrindė apmokėjusi 2 566,76 Eur skolos dalį pagal 2017 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija MF Nr. 1147, todėl šioje dalyje ieškovės ieškinys pripažintinas pagrįstas ir tenkintinas.

Pažymėtina, kad tokią išvadą pagrindžia ir nuosekli ieškovės pozicija dėl atsakovės skolos fakto būtent pagal šią PVM sąskaitą-faktūrą. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, elektroninio susirašinėjimo, akivaizdu, kad 2018 m. kovo 22 d. akte dėl skolų suderinimo atsakovė pateikė derinti ieškovei, o ieškovė suderino 2 566,76 Eur skolą būtent pagal 2017 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija MF Nr. 1147 (e.b.l. 21, t. III). 2018 m. balandžio 24 d., 2018 m. gegužės 3 d. priminimuose ieškovė šią skolą taip pat siejo su minėta sąskaita faktūra (e.b.l. 11-12, 13-14, t. I). Byloje nėra jokių duomenų, kad iki šios civilinės bylos iškėlimo atsakovė būtų teigusi, kad būtent ši sąskaita atsakovės yra apmokėta, o skolos likutis yra pagal kitą jos nurodomą PVM sąskaitą-faktūrą serija MF Nr. 1121.

Pasisakant dėl atsakovės argumentų, jog teismas neturi pagrindo vadovautis ieškovės pateikta UAB „Indema“ įsiskolinimo suvestine (e.b.l. 17, t. II), kaip patvirtinančia faktą, kad 2017 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaita-faktūra serija MF Nr. 1121 buvo atsakovės pilnai apmokėta, teismas pirmiausia pažymi, kad byloje nėra pareikšto nei ieškovės reikalavimo dėl skolos pagal šią PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjimo, nei atitinkamo atsakovės priešinio reikalavimo, todėl faktinės aplinkybės, susijusios su šios sąskaitos apmokėjimo tvarka (kokiais mokėjimais atsakovė ją apmokėjo ar neapmokėjo, kokios ir kieno užskaitos buvo padarytos ar nepadarytos skolai pagal šią sąskaitą padengti ieškovės finansinėje atskaitomybėje, kt.), esminės reikšmės ginčui teisingai išnagrinėti neturi. Tuo labiau, kad byloje nėra jokių įrodymų, liudijančių, jog atsakovė yra pasinaudojusi 2017 m. vasario 17 d. statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5.1.7 punkte numatyta sulaikymo teise iki to momento, kuomet ši sąskaita turėjo būti ar buvo apmokėta.

CK 6.46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. CK 6.58 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą tiek, kiek prievolės nevykdė kita šalis (CK 6.58 straipsnio 3 dalis). CK 6.207 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolės. Teismų praktikoje, remiantis šiomis teisės normomis, yra išaiškinta, kad, pirma, prievolės vykdymas gali būti sustabdytas, kai prievolė yra dvišalė, t. y. skolininkas ir kreditorius turi priešpriešinių reikalavimų, antra, skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad prievolės vykdymo sustabdymą galima pateisinti, trečia, prievolės įvykdymo sustabdymas turi būti adekvatus kitos šalies neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai, ketvirta, teise sustabdyti prievolės vykdymą šalis privalo naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 straipsnio 7 dalis, 6.207 straipsnio 3 dalis). Pagrindų stabdyti vykdymą buvimas yra fakto klausimas, todėl, kilus skolininko ir kreditoriaus teisiniam ginčui dėl prievolės vykdymo sustabdymo pagrįstumo teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal pateiktus įrodymus sprendžia, ar pagrįstai skolininkas stabdė prievolės kreditoriui vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-219/2015, 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289/1075/2018).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs šalių pasirašytos 2017 m. vasario 17 d. statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, sutinka, kad nagrinėjamu atveju atsakovės prievolė sumokėti už atliktus darbus pagal šią sutartį yra dvišalė, nes šią prievolę atsakovė įgyja ieškovei įvykdžius priešpriešinę prievolę sutartyje nurodytus darbus atlikti tinkamai (statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5.1.2, 5.1.4 punktai, CK 6.687 straipsnis, 6.663 straipsnio 1 dalis, 6.665 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat sutinka, kad nagrinėjamu atveju ieškovės prievolė tinkamai atlikti minėtoje sutartyje nurodytus darbus su atsakovės prievole mokėti už juos yra susijusi taip, kad ieškovės atlikimas sutartyje nurodytų darbų netinkamai, net jeigu jie ir buvo priimti atliktu darbų aktu, o ne galutiniu perdavimo aktu, pateisintų atsakovės prievolės mokėti už juos sustabdymą (statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5.1.7 punktas). Tačiau teismas negali sutikti, jog šia teise sustabdyti prievolės vykdymą atsakovė įrodė sąžiningai, pagrįstai ir adekvačiai pasinaudojusi (CPK 178, 185 straipsniai). Iš 2017 m. vasario 17 d. statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų matyti, kad ieškovės pateiktą sąskaitą atsakovė turėjo apmokėti per 30 kalendorinių dienų po PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos (statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosios dalies 6.3 punktas, statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies 6.6 punktas). Įvertinus tai, kad ieškovės atlikti statybos darbai objekte (duomenys neskelbtini), kuriems buvo išrašyta 2017 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaita-faktūra serija MF Nr. 1121, buvo priimti atsakovės 2017 m. spalio 16 d., konstatuotina, kad ši sąskaita atsakovės turėjo būti apmokėta iki 2017 m. lapkričio 15 d. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. lapkričio 15 d. atsakovė būtų reiškusi kokias nors pretenzijas ieškovei dėl jos atliktų darbų objekte (duomenys neskelbtini), trūkumų, prašiusi juos konkrečiu terminu šalinti, nurodžiusi jų pobūdį ir sumą, reikalingą tokiems trūkumams šalinti. Iš byloje surinktų įrodymų – 2017 m. rugsėjo 14, 28 d., 2018 m. sausio 2, 8, 15 d. elektroninių laiškų, 2018 m. lapkričio 23 d. atsakovės rašto, matyti tik tai, kad pretenzijos ieškovei dėl atliktų darbų šiame objekte trūkumų šalinimo buvo reiškiamos iki jų priėmimo 2017 m. spalio 16 d. atliktų darbų aktu Nr. 2 ir praėjus keliems mėnesiams po termino apmokėti 2017 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija MF Nr. 1121 suėjimo. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. lapkričio 15 d. atsakovė būtų raštu pareiškusi ieškovei, jog ji sulaiko 2 566,76 Eur dydžio sumos pagal šią sąskaitą mokėjimą konkrečiam laikui. Todėl šis atsakovės argumentas pripažintinas nepagrįstu.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės įstatymines 8 procentų metines palūkanas už vėlavimą apmokėti 2017 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija MF Nr. 1147, o jas – 205,34 Eur, skaičiuoja už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2019 m. sausio 4 d. Šis ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies. Byloje nustatyta, kad atsakovė pareigą apmokėti šią 2017 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija MF Nr. 1147 turėjo iki 2018 m. kovo 30 d., todėl įstatymines palūkanos skaičiuotinos ne nuo ieškovės nurodomos dienos, o nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2019 m. sausio 4 d. (280 dienų). Todėl remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės ieškovės naudai priteistini 157,72 Eur palūkanų (2 566,76 Eur x 8/100/365 x 280).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2017 m. birželio 5 d. sudarė įrangos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)(e.b.l. 29-34, t. I), kuria ieškovė įsipareigojo perduoti, o atsakovė įsipareigojo priimti atlygintinai naudoti ieškovės nuosavybės ar kitais teisėtais pagrindais valdomą ar naudojamą įrangą su visais įrangos naudojimui teikiamais priedais, kurie yra aprašyti įrangos priėmimo-perdavimo akto pagrindu (įrangos nuomos sutarties 2.1 punktas). Šia sutartimi šalys sulygo, kad: atsakovės valdymui ir naudojimui įranga yra perduodama šalių pasirašomo įrangos perdavimo akto pagrindu, kuriame nurodoma įrangos naudojimo nuomos terminu vieta, perduodamos įrangos komplektacija, vertė ir nuomos terminas, nuomos mokestis (įrangos nuomos sutarties 2.4 punktas); įrangos nuomos laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo įrangos išdavimo iš sandėlio dienos ar perdavimo iš kitos ieškovės nurodytos vietos dienos ir skaičiuojamas iki įrangos grąžinimo ieškovei į sandėlį dienos (ją įskaitant) ar kitą ieškovės nurodytą vietą dienos (ją įskaitant) sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (įrangos nuomos sutarties 2.5 punktas); pasibaigus nuomos terminui, atsakovė privalo grąžinti įrangą visiškai sukomplektuotą, techniškai tvarkingą ir švarią, įrangos techninė būklė ir komplektacija yra tikrinama jos grąžinimo metu (įrangos nuomos sutarties 4.2 punktas); įranga grąžinama ieškovei atsakovės sąskaita ir rizika, įrangos grąžinimas įforminamas šalims pasirašant įrangos grąžinimo aktą, ją grąžinant turi dalyvauti atsakovės įgaliotas atstovas, jeigu grąžinant įrangą atsakovės atstovas nedalyvauja, laikoma, kad įrangos grąžinimo akte ieškovės surašyti duomenys yra teisingi, abiem priimtini ir neginčytini, šalims papildomai susitarus, įrangos perdavimo ir įrangos grąžinimo aktai gali būti pasirašomi atsakovės statybos aikštelėje ar kitoje vietoje, kurioje atsakovė naudojo įrangą, dalyvaujant ieškovės atstovui (įrangos nuomos sutarties 4.3 punktas); atsakovės pranešimai apie įrangos dingimą privalo būti pateikti ieškovei nedelsiant ir išimtinai raštiška forma, įrangos dingimo atveju nuomos mokestis mokėtinas už laikotarpį iki atitinkamo raštiško pranešimo gavimo (įrangos nuomos sutarties 4.11 punktas), atsakovė privalo atlyginti ieškovei prarastos įrangos ar atskirų jos dalių vertę, kuri nurodyta įrangos perdavimo akte (įrangos nuomos sutarties 4.11 punktas).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal 2017 m. birželio 5 d. įrangos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei ieškovės nuomojama įranga buvo perduota 2017 m. birželio 5 d. pastolių perdavimo aktu, nurodant, kad įranga bus naudojama objekte (duomenys neskelbtini). Akte nurodytą įrangą - 18 vnt. plieninių klojinių 300v32, 24 vnt. rygelių 110 (turėklų), 24 vnt. rygelių 300 (turėklų), 24 vnt. stovų su tvirtinimo karūna 200, atsakovės vardu priėmė statybos vadovas K. D. ir šią aplinkybę patvirtino parašu (e.b.l. 35, t. I). Bylos nagrinėjimo teisme metu trečiasis asmuo K. D. neneigė šią įrangą priėmęs. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, ieškovės atstovo, trečiojo asmens K. D. paaiškinimų nustatyta, kad ši įranga buvo grąžinama ieškovei statybos objekte (duomenys neskelbtini). Įrangos perdavimo metu dalyvavo trečiasis asmuo K. D., ką jis patvirtino savo parašu pastolių grąžinimo akte, kuriame buvo nurodyti kiti įrangos kiekiai, nei jie buvo nurodyti 2017 m. birželio 5 d. pastolių perdavimo akte: trūko 2 vnt. plieninių klojinių 300x32, 4 vnt. rygelių 110 (turėklų), 3 vnt. rygelių 300 (turėklų), buvo perteklius stovų su tvirtinimo karūnomis 200 2 vnt. (e.b.l. 36, t. I). Nors iš šio akto matyti, kad K. D. šiame akte pasirašė anksčiau 2017 m. gruodžio 9 d., nei jį pasirašė ieškovės atstovas – 2017 m. gruodžio 12 d., netikėti šiame akte nurodytais duomenimis teismas neturi pagrindo. Iš ieškovo, trečiojo asmens UAB „Monorento“ atstovo paaiškinimų nustatyta, kad įrangos nuomos teisinių santykių su ieškove, trečiuoju asmeniu UAB „Monorento“ praktikoje buvo įprasta, kad ieškovei pačiai pasiimant įrangą iš objekto pastolių grąžinimo aktas galutinai buvo užpildomas grįžus į ieškovės patalpas, kur įranga dar kartą buvo perskaičiuojama, kas paaiškina datų akte skirtumą. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo K. D. dalyvavo įrangos grąžinime, ką jis patvirtino savo parašu, liudija, kad jis turėjo visas galimybes įtakoti grąžinimo procedūrą: skaičiuoti įrangą, užtikrinti, kad jos kiekis akte būtų nurodytas tinkamai, o aktą pasirašyti tik tuomet, kai šiuos veiksmus jis atliko. Tokią teisę, o kartu pareigą atsakovei numatė ir šalių pasirašyta 2017 m. birželio 5 d. įrangos nuomos sutartis. Pažymėtina, kad šios išvados nepaneigia ir atsakovės pateikti 2018 m. vasario 2 d. elektroniniai laiškai, nes juose dėstomos aplinkybes apie tai, kad ieškovės atstovas pats tam tikrus įrenginius pasiėmė iki jų grąžinimo ieškovei 2017 m. gruodžio 12 d., niekaip nesusiję su pareikštu reikalavimu šioje byloje (šiame elektroniniame laiške kalbama, kad įrenginiai buvo pasiimti iš objekto Baskų g., tuo tarpu įrenginių trūkumas nustatytas objekte (duomenys neskelbtini)) (e.b.l. 130-132, t. I).

Ieškovės į bylą pateikti įrodymai – 2017 m. sausio 26 d. elektroninis laiškas atsakovei patvirtina, kad minėti aktai buvo teikti susipažinti atsakovei, prašant surasti likusias detales ir jas grąžinti ieškovei kaip įmanoma greičiau (e.b.l. 37, t. I). Byloje nėra duomenų, kad trūkstamas detales 2 vnt. plieninių klojinių 300x32, 4 vnt. rygelių 110 (turėklų), 3 vnt. rygelių 300 (turėklų), kurių vertė lygi 488,56 Eur (93,05 x 2 +24,80 x 4+ 39,49 x 3 + 21 proc. PVM), atsakovė būtų grąžinus ieškovei. Kaip minėta, 2017 m. birželio 5 d. įrangos nuomos sutartimi, jos 4.11 punktu, šalys sulygo, kad atsakovė privalo atlyginti ieškovei prarastos įrangos ar atskirų jos dalių vertę, kuri nurodyta įrangos perdavimo akte. Tokią pareigą numato ir CK 6.499 straipsnis, pagal kurį nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (1 dalis). Kai nuomininkas daikto negrąžina jis turi atlyginti nuomotojui to daikto vertę, taip pat sumokėti nuomos mokestį bei atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius (CK 6.499 straipsnio 3 dalis). Todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje pripažintinas pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 34,83 Eur kompensaciją už įrangos pagal 2017 m. birželio 5 d. įrangos nuomos sutartį negrąžinimą nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. vasario 1 d. 2017 m. birželio 5 d. įrangos nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)šalys sulygo, kad atsakovei naudojant įrangą be ieškovės žinios ir sutikimo (tarme tarpe negrąžinant įrangos ieškovei sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka), ieškovė turi teisę skaičiuoti dvigubo nuomos mokesčio dydžio kompensaciją už kiekvieną uždelstą dieną. Šis kompensacijos dydis šalių susitarimu laikomas minimaliais nuomotojo patirtais nuostoliais (5.5 punktas). Ieškovės į bylą pateikta nuostolių apskaičiavimo lentelė pagrindžia šalių sulygtų netesybų dydžio pagrįstumą (e.b.l. 22, t. II), todėl šis ieškovės reikalavimas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 6.499 straipsnio 3 dalis, 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Iš šalių, trečiojo asmens UAB „Monorento“ atstovų paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. gegužės 9 d. UAB „Monorento“ ir atsakovė sudarė įrangos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Monorento“ įsipareigojo perduoti, o atsakovė įsipareigojo priimti atlygintinai naudoti UAB „Monorento“ nuosavybės ar kitais teisėtais pagrindais valdomą ar naudojamą įrangą su visais įrangos naudojimui teikiamais priedais, kurie yra aprašyti įrangos priėmimo-perdavimo akto pagrindu (įrangos nuomos sutarties 2.1 punktas). Šios UAB „Monorento“ ir atsakovės pasirašytos įrangos nuomos sutarties sąlygos buvo identiškos sąlygomis, įtvirtintoms 2017 m. birželio 5 d. įrangos nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytoje ieškovės ir atsakovės. Be kita ko, 2016 m. gegužės 9 d. įrangos nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), kaip ir 2017 m. birželio 5 d. įrangos nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)buvo įtvirtintas draudimas šalims perduoti savo teises pagal šia sutartis ar jos priedus tretiesiems asmenims be kitos šalies raštiško sutikimo (9.3 punktas).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad pagal 2016 m. gegužės 9 d. įrangos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)įranga atsakovei buvo perduota 2016 m. gegužės 10 d. pastolių perdavimo aktu (e.b.l. 40, t. I), ją atsakovės vardu priėmė V. A., įrangos perėmimą patvirtindamas parašu. Ši perduota įranga – 12 vnt. plieninių klojinių 200x32, 12 vnt. plieninių klojinių 300x32, 24 vnt. rygelių 110 (turėklų), 16 vnt. rygelių 300 (turėklų), 16 vnt., rygelių 200 (turėklų), 24 vnt. reguliuojamų kojų, 24 vnt. stovų su tvirtinimo karūnomis 200, turėjo būti naudojama objekte (duomenys neskelbtini). Ši įranga buvo grąžinama atsakovės objekte (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui UAB „Monorento“ pasiimant įrangą iš objekto pačiam, o jos grąžinimą įforminant dviem aktais – 2017 m. sausio 25 d., 2017 m. vasario 6 d. (e.b.l. 47-48, t. I). Byloje nėra duomenų, kas konkrečiai iš atsakovės atstovų dalyvavo trečiajam asmeniui UAB „Monorento“ pasiimant įrangą objekte, tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo į bylą pateiktų tik trečiojo asmens UAB „Monorento“ pasirašytų 2017 m. sausio 25 d., 2017 m. vasario 65 d. aktų vertinti kaip netinkamų įrodymų perduotos įrangos trūkumo faktui, ją atsiimant pagrįsti. Kaip minėta, 2016 m. gegužės 9 d. įrangos nuomos sutartyje, kaip ir 2017 m. birželio 5 d. įrangos nuomos sutartyje buvo numatyta atsakovės pareiga perduoti įrangą trečiajam asmeniui UAB „Monorento“, tame tarpe organizuoti jos perdavimą savo sąskaita ir rizika, dalyvauti ją perduodant. Byloje nėra pateiktų įrodymų, liudijančių, kad tokia galimybė atsakovei nebuvo sudaryta, kaip ir nėra įrodymų, liudijančių, jog visa įranga, nurodyta 2016 m. gegužės 9 d. pastolių akte buvo grąžinta trečiajam asmeniui UAB „Monorento“. Tokios aplinkybės nepatvirtina ir atsakovės į bylą pateikti įrodymai, kad atsakovė yra pilnai atsiskaičiusi su UAB „Monorento“ už jai 2016 m. gegužės 9 d. įrangos nuomos sutarties pagrindu nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. sausio 25 d. Šio sąskaitos patvirtina tik tai, kad atsakovė su UAB „Monrento“ atsiskaitė už įrangos nuomą iki 2017 m. sausio 25 d., kaip ir aplinkybę, kad įrangos iš objekto už šalių sulygtą užmokestį pasiėmimą organizavo trečiasis asmuo UAB „Monorento“ (įrangos nuomos sutarties 4.4 punktas). Tuo tarpu ieškovės pateiktas susirašinėjimas su atsakove – 2017 m. sausio 27 d., 2017 m. kovo 7 d. elektroniniai laiškai (e.b.l. 42-43, 45, t. I), liudija, kad atsakovė trečiojo asmens UAB „Monorento“ buvo informuota apie detalių, perduotų atsakovei 2016 m. gegužės 9 d. pastolių perdavimo aktu, trūkumą: trūko 3 vnt. rygelių 100 (turėklų), 1 vnt. rygelių 200 (turėklų), 1 vnt. rygelių 300 turėklų, 5 vnt. reguliuojamų kojų, 2 vnt. stovų su tvirtinimo karūnėlėmis 200 (e.b.l. 44, t. I). Byloje nėra įrodymų, liudijančių, kad šią įrangą atsakovė grąžinto trečiajam asmeniui UAB „Monorento“.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. sausio 16 d. ieškovė ir UAB „Monorento“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)(e.b.l. 7-9, t. I), kuria UAB „Monorento“ perleido, o ieškovė už 275,87 Eur įgijo nuosavybėn trečiojo asmens UAB „Monorento“ reikalavimo teises UAB „Monorento“ ir atsakovės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu už atsakovei išnuomotą ir negrąžintą dalį įrangos (reikalavimo teisių perleidimo sutarties 1.1, 1.2 punktas). Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo per 5 darbo dienas po nuosavybės teisių į reikalavimo teisę perėjimo jai momento informuoti atsakovę apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą (reikalavimo teisių perleidimo sutarties 4.1 punktas). Byloje nėra duomenų, kad apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą ieškovė informavo atsakovę reikalavimo perleidimo sutartyje nustatyta tvarka. Tačiau iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė 2018 m. vasario 1 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą serija MF Nr. 1151 dėl 764,43 Eur sumokėjimo, į kurią įtraukė atsakovės ieškovei negrąžintos įrangos vertę pagal 2017 m. birželio 5 d. įrangos nuomos sutartį, taip pat trečiajam asmeniui UAB „Monorento“ ieškovei negrąžintos įrangos vertę pagal 2016 m. gegužės 9 d. įrangos nuomos sutartį. Nors ši aplinkybė, teismo vertinimu, liudija, kad nuo šios sąskaitos gavimo dienos atsakovė galėjo numanyti apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą, bet kuriuo atveju tai nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį, nes ieškovė šio reikalavimo atžvilgiu negali būti pripažinta tinkama ieškove. CK 6.101 straipsnis numato, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja sutarčiai (1 dalis). Šiuo atveju akivaizdu, kad reikalavimo į atsakovę už negrąžintą įrangą pagal 2016 m. gegužės 9 d. įrangos nuomos sutartį perleidimas ieškovei prieštarauja šios sutarties sąlygoms, taip pat imperatyviomis teisės aktų nuostatoms, nes jam atlikti buvo būtinas atsakovės rašytinis sutikimas (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis). Trečiojo asmens atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė tokio raštiško sutikimo iš atsakovės negavęs. Trečiojo asmens atstovo paaiškinimų, kad jis informavo apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovės vadovą, nepakanka teigti įvykus reikalavimo teisės perleidimą pagal CK 6.101 straipsnį. Todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje, taip pat išvestinis reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo pripažintinas nepagrįstu.

Iš šalių paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. gegužės 14 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą serija MF Nr. 1163 1059,50 Eur sumai už ofisinio konteinerio nuomą (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio – 2018 m. vasario mėnesiais, jo pristatymą ir paėmimą (e.b.l. 18, t. I). Šioje sąskaitoje-faktūroje nuomos mokestis buvo skaičiuojamas po 129 Eur + PVM už mėnesį, o už konteinerio pristatymą ir paėmimą buvo skaičiuojamas 65 Eur mokestis. 2018 m. gegužės 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą ieškovė pateikė atsakovei apmokėti 2018 m. gegužės 14 d. elektroniniu laišku, į kurį atsakovė sureagavo tą pačią dieną, atsisakydama priimti ją kaip išrašytą be jokio pagrindo (e.b.l. 23-24, t. I). 2018 m. gegužės 15 d. elektroniniu laišku ieškovės atstovas paaiškino, kad buvo žodinis susitarimas, kad šio konteinerio nuoma iš UAB „TOI TOI Lietuva“ bus daroma per ieškovę, konteineriu naudojosi išimtinai atsakovė, jos darbuotojas E. G., tačiau ir po šių ieškovės atstovo paaiškinimų atsakovė sąskaitą priimti ir ją apmokėti atsisakė, nurodydama, kad sąskaitos už suteiktas paslaugas turi būti išrašomos nedelsiant (e.b.l. 19-21, t. I).

Ieškovė prašymą priteisti 1 059,50 Eur skolą už ofisinio konteinerio (duomenys neskelbtini), nuomą grindžią tuo, kad byloje surinktų įrodymų visuma liudija tarp šalių buvus žodinį susitarimą dėl šio ofisinio konteinerio nuomos. Atsakovė gi su šiuo argumentu nesutinka, nurodydama, kad ieškovė neįrodė tarp šalių susiklosčiusių nuomos teisinių santykių. Teismas, ištyręs byloje surinktų įrodymų, visumą turi pagrindą sutikti su atsakove, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti buvus tarp šalių žodinį susitarimą dėl šio konteinerio nuomos.

CK 6.126 straipsnio 1 dalis numato, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) ar kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja, nors susitarimas dėl antraeilių sąlygų ir atidėtas (CK 6.126 straipsnio 2 dalis). Nuomos sutartis pagal CK 6.477 straipsnį apibrėžiama kaip sutartis, pagal kurią viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Taigi, nuomininko įsipareigojimas mokėti nuomos mokestį yra viena iš esminių nuomos sąlygų, tik dėl ko sutarus būtų pagrindas pripažinti tarp šalių susiformavusius nuomos teisinius santykius. Atkreiptinas dėmesys, kad esmine nuomos sutarties sąlyga laikytinas pats šalies įsipareigojimas mokėti nuomos mokestį už naudojimąsi konkrečiu daiktu, tačiau ne jo dydis, nes pagal CK 6.487 straipsnio 2 dalį, jeigu sutartyje nenustatytas konkretus mokesčio dydis ar jo paskaičiavimo metodika, tai abi sutarties šalys turi teisę kreiptis į teismą su prašymu paskirti nepriklausomus ekspertus nuomos mokesčio dydžiui nustatyti.

Žemesnės instancijos teismas

Iš šalių į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. UAB „K14“ kaip užsakovas, atsakovė kaip valdytoja ir ieškovė kaip rangovė sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl bendrastatybinių darbų atlikimo objekte „prekybos paskirties pastatas, paslaugų paskirties pastatas – automobilių plovykla, adresu (duomenys neskelbtini)“. Šioje sutartyje šalys sulygo, kad visus darbus organizuoja, atlieka ir už jų tinkamą įvykdymą atsako ieškovė (2.1 punktas), darbai atliekami ieškovės rizika, darbo jėga, priemonėmis, medžiaga įranga ir įrengimais (2.4 punktas), o į sutarties kainą yra įtrauktas visos sutarties vykdymui būtinos išlaidos (įskaitant, bet neapsiribojant, garantijų pagal sutartį privalomų parengti ir/ar užsakovui perduoti dokumentų, visų projektų parengimo išlaidos, mokesčiai, rinkliavos, ieškovės darbuotojų apmokymo išlaidos, jų darbo užmokestis, kelionės, apgyvendinimo išlaidos, reikalingų leidimų ir licencijų gavimo, reikalingų montavimo darbų, statinių garantinio aptarnavimo, taip pat sandėliavimo, transportavimo, finansavimo išlaidos, rangovo rizikos valdybos, infliacijos, kitų įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymo išlaidos ir kt.) (4.2 punktas). Pažymėtina, kad šioje 2017 m. rugpjūčio 8 d. statybos rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)nebuvo numatytų jokių ieškovės ir atsakovės tarpusavio įsipareigojimų kiek jie susiję su įrangos, reikalingos vykdant šią sutartį, įsigijimu nuomos pagrindu, tame tarpe ieškovės įsipareigojimo atlygintinai užtikrinti darbo priemones atsakovei objekte.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d. ieškovė ir UAB „TOI-TOI Lietuva“ sudarė ilgalaikę nuomos sutartį Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)(e.b.l. 48-49, t. II), kuria UAB „TOI TOI Lietuva“ suteikė ieškovei teisę ieškovei laikinai už atlyginimą naudotis biotuoletais, buitiniais, sanitariniais vagonėliais, laikino aptvėrimo tvoromis ar kita nuomojama įranga. Šalys sulygo, kad nuomos laikotarpis, turto pastatymo vieta, nuomojamo turto skaičius ir komplektacija, taip pat aptarnavimo dažnis ir kainos nurodomos sutarties prieduose, o nuomininkas turi teisę pernuomoti turtą tik gavęs nuomotojo sutikimą (sutarties 1.3 punktas). Iš priedų prie šios sutarties (e.b.l. 51-54, t. III) nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d. priedais Nr. 002, 003 ieškovei nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. buvo išnuomotas konteineris darbų vadovui su baldais ir konteineris darbininkams su baldais, o 2017 m. rugpjūčio 21 d. priedais Nr. 004, 005 – baldų komplektas konteineriui Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. ir konteineris Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)su baldais nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų, ieškovo paaiškinimų, liudytojo V. B. parodymų nustatyta, kad konteineriu su baldais Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)ir baldų komplektu faktiškai naudojosi atsakovė, nes šiame ofisiniame konteineryje buvo įrengtas atsakovės, buvusios valdytoja šiame objekte, atstovo E. G. kabinetas, jam buvo perduoti šio ofisinio konteinerio raktai. Taip pat iš į bylą pateiktų ieškovės įrodymų nustatyta, kad dėl galimybės subnuomoti ofisinį konteinerį Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)su baldais atsakovei ieškovė prašė sutikimo UAB „TOI-TOI Lietuva“ ir toks sutikimas jai buvo 2017 m. rugpjūčio 21 d. duotas iki ilgalaikės nuomos sutarties pasibaigimo.

Taigi, teismo vertinimu, šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti tarp šalių konkliudentinių veiksmų pagrindu susiformavusius ofisinio konteinerio Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)panaudos teisinius santykius, kurių pagrindu ieškovė įsipareigojo suteikti naudoti ofisinį konteinerį atsakovei 2017 m. rugpjūčio 8 d. statybos rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodytam darbų atlikimo terminui, o atsakovė įsipareigojo jį grąžinti šiam terminui suėjus, ką abi šalys įvykdė. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti buvus atsakovės įsipareigojimą už jam perduotą naudotis ofisinį konteinerį mokėti nuomos mokestį. Tokį įsipareigojimą buvus nustatyti nepakanka vien tik ieškovo paaiškinimų ar į bylą pateikto UAB „TOI-TOI Lietuva“ 2017 m. rugpjūčio 21 d. sutikimo, nes pagal CK 6.490 straipsnio 5 dalį šio straipsnio nuostatos, tame tarpe sutikimo reikalingumas, taikytinas taip pat išnuomoto daikto panaudai. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovės ieškinio šioje dalyje taip pat neturi pagrindo pripažinti pagrįstu, todėl jis atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2017 m. vasario 17 d. statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovė atliko statybos darbus – fasado šiltinimą, dekoratyvinio tinko dėjimą ir išorinių palangių montavimą objekte (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nustatyta, kad pagal šia statybos rangos sutartimi šalių sulygtas sąlygas ieškovės atliktų darbų faktą ir jų atlikimo datą šalys sutarė fiksuoti atliktų darbų aktais, dėl ko ginčo tarp šalių nėra (statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5.1.1, 5.1.2 punktai). Be to, pagal šalių raštu sulygtas statybos rangos sutarties sąlygas, jos 5.1.6 punktą, visi pagal sutartį atlikti darbai turėjo būti perduodami atsakovei pasirašant galutinį perdavimo aktą. Byloje nustatyta, kad statybos darbai objekte (duomenys neskelbtini), ieškovės atsakovės buvo perduoti dviem aktais - 2017 m. balandžio 18 d. atliktų darbų aktu Nr. 1 ir 2017 m. rugpjūčio 23 d. atliktų darbų aktu Nr. 2, kuriuos atsakovė pasirašė 2017 m. balandžio 20 d. ir 2017 m. spalio 16 d. 2017 m. balandžio 18 d. aktu buvo perduoti darbai: ESP polistirolio klijavimas ir tvirtinimas, armavimo pasluoksnio įrengimas, dekoratyvinio tinko uždėjimas, skardinių palangių montavimas ir durų lankstinio montavimas, išorės angokraščio apdaila, pastolių uždengimas plėvele, o 2017 m. rugpjūčio 28 d. atliktų darbų aktu - fasado ir cokolio klinkerio plytelių klijavimas, cokolio armavimo sluoksnio keitimas. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad galutinis perdavimo aktas, minimas 2017 m. vasario 17 d. statybos rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo pasirašytas, tačiau tarp šalių kyla ginčas dėl šios aplinkybės reikšmės. Atsakovė byloje priešieškinį grindė ta aplinkybe, kad kol nėra pasirašytas galutinis perdavimo aktas, ieškovės darbai negali būti laikomi atliktais ir atsakovės priimtais kaip tinkamais. Ieškovė gi teigė, kad praktikoje santykiuose su atsakove toks galutinis perdavimo aktas niekuomet nebuvo pasirašomas, todėl laikytina, kad ieškovė darbus pagal šią sutartį atliko, o juos kaip tinkamus atsakovė priėmė ir apmokėjo.

Teismas sutinka su šia ieškovės pozicija. Byloje nustatyta, kad pagal 2017 m. vasario 17 d. statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas statybos darbai objekte (duomenys neskelbtini), turėjo būti atlikti iki 2017 m. kovo 20 d., o faktiškai ieškovės buvo baigti 2017 m. spalio 16 d., kuomet atsakovė pasirašė ieškovės pateiktą 2017 m. rugpjūčio 28 d. atliktų darbų aktą. Pažymėtina, kad darbų neatlikimas iki 2017 m. kovo 20 d., to priežastys, nėra reikšminga aplinkybė šios bylos nagrinėjimui, todėl šios aplinkybės teismas nenustatinėja, dėl jos plačiau nepasisako. Į bylą nėra pateiktų jokių įrodymų, liudijančių, kad atsakovė po 2017 m. spalio 16 d. būtų reikalavusi ieškovę vykdyti sutartyje esančią sąlygą atliktus darbus perduoti galutiniu darbų perdavimo aktu. Tokie reikalavimai, pastabos dėl šios sąlygos nevykdymo atsirado tik iškėlus bylą teisme. Pažymėtina, kad byloje taip pat nėra įrodymų, kad atliekant darbus pagal kitas statybos rangos sutartis ieškovė darbus atsakovei būtų perdavusi galutiniu perdavimo aktu. Teismo vertinimu, ši aplinkybė reikšminga, remiantis CK 6.193 straipsnio nuostatomis, kurios numato, kad aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjamu tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, aiškinat sutartį turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Vertinant pačios 2017 m. vasario 17 d. statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 2 dalimi, teismas taip pat neįžvelgia, kad galutiniam darbų perdavimo aktui šalys būtų suteikusios išskirtinę reikšmę, lyginant su atliktų darbų aktais. Priešingai, statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5.1.5 punktas numatė, kad darbus atitinkančią išpildomąją dokumentaciją ieškovė turėjo pateikti tiek su atliktų darbų aktais, tiek su galutiniu perdavimo aktu, o 5.1.7 punktas numatė, kad tiek atliktų darbų aktų, tiek galutinio perdavimo akto pasirašymas iš atsakovės pusės neriboja atsakovės teisės reikšti pretenzijų ieškovei dėl atliktų darbų trūkumų, kurie paaiškėja po tokių darbų priėmimo, nepriklausomai nuo to, ar atsakovė galėjo tokius trūkumus nustatyti priimdama darbus, taip pat sulaikyti mokėtinas sumas ar sutartyje nustatytais atvejais mažinti kainą. Šalių pasirašytos statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygos leidžia tik teigti, kad galutinis perdavimo aktas buvo susietas net ne su darbų atlikimo faktu, o su statybos aikštelės sutvarkymu, kuris turėjo įvykti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo faktinio darbų užbaigimo, kas fiksuojama atliktų darbų aktais. Pagal statybos rangos sutarties (duomenys neskelbtini) 5.1.8 punktą iki galutinio perdavimo akto pasirašymo ir ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po faktinio darbų užbaigimo dienos ieškovė savo jėgomis ir savo sąskaitą turėjo sutvarkyti savo darbo barą (visą statybos aikštelę), išvežti šiukšles, atlaisvinti ir išvalyti patalpas, pašalinti techniką ir įrengimus, kurie buvo reikalingi statybos darbams atlikti.

Kita vertus, konstatavimas, kad atsakovė 2017 m. spalio 16 d. priėmusi ieškovės atliktus paskutinius darbus pagal 2017 m. vasario 17 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš esmės patvirtino, kad jie yra atlikti ieškovės tinkamai ir kokybiškai, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė prarado teisę remtis trūkumų, tame tarpe akivaizdžių, faktu po 2017 m. balandžio 18 d., 2017 m. rugpjūčio 28 d. atliktų darbų aktų pasirašymo. CK 6.662 straipsnio 2 dalis numato, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Šiuo atveju tokia atsakovės teisė yra aptarta 2017 m. vasario 17 d. statybos rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), jos 5.1.7 punkte, todėl atsakovė turi teisę remtis trūkumų faktu, kuriuo galėjo remtis priimdama ieškovės atliktus darbus. Tačiau atsakovei, reiškiant reikalavimus ieškovei šiuo faktiniu pagrindu – darbo rezultato trūkumo faktu iki darbų priėmimo, lygiai taip pat tenka pareiga įrodyti, kad tie trūkumai tikrai buvo ir jie buvo iki darbų priėmimo.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad pranešimą dėl ieškovės atliktų darbų trūkumo fakto ieškovė iš atsakovės gavo 2018 m. lapkričio 5 d. raštu. Pažymėtina, kad šis raštas teismui nėra pateiktas. Į šį raštą ieškovė atsakė 2018 m. lapkričio 22 d. raštu, kuriame ir prie jo nurodytoje lentelėje nurodė, kad ieškovė objekte (duomenys neskelbtini)(buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), neaptiko atsakovės nurodytų šių trūkumų – lauko palangės vietomis neužhermetizuotos, palangės briauna neįkišta į lango profilio griovelį, neužhermetizuota siūlė tarp klinkerio plytelių ir lango profilio, neužhermetizuota klinkerio plytelių ir dekoratyvinio tinko sankirta, todėl matomas šioje vietoje trūkis. Taip pat šiame rašte atsakovė nurodė pašalinusi neesminį smulkų trūkumą – apatinė klinkerio plytelių siūlė nepasaugota nuo vandens poveikio. Reaguodama į šį ieškovės atsakymą, atsakovė pateikė 2018 m. lapkričio 23 d. raštą ieškovei (e.b.l. 93-95, t. I), kuriame nurodė, kad trūkumai nepašalinti, darbai iki šiol nebaigti ir atlikti netinkamai bei siūlė susitikti objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 2018 m. lapkričio 30 d. tikslu aprodyti atsakovės nurodomus trūkumus. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta taip pat, kad reikalavimai šalinti tuos pačius trūkumus ieškovei buvo teikti ir 2018 m. gruodžio 3 d., 2018 m. gruodžio 17 d. raštais, pažymint, kad iki jų jie nepašalinti. Į šias pretenzijas ieškovė atsakė 2018 m. gruodžio 19 d. raštu, kuriame ir prie jo pridedamoje lentelėje pakartotinai nurodė neradusi šių trūkumų – lauko palangės vietomis neužhermetizuotos, palangės briauna neįkišta į lango profilio griovelį (pažymėjo, kad buvo apžiūrėtos tiek pirmo, tiek antro aukšto palangės, trūkumų nebuvo rasta). Taip pat šiame rašte ieškovė nurodė, kad dėl kitų atsakovės nurodytų trūkumų ji atliko papildomus darbus, kurių pagrindu atsakovės nurodomų trūkumų neliko, būtent, 2018 m. gruodžio 12 d. išpjovė buvusį, tačiau trūkusį hermetiką, pertepė nauju hermetiku, kuo iš esmės išnyko trūkumas – neužhermetizuota siūlė tarp klinkerio plytelių ir langų profilio, apatinę klinkerio plytelę padengė papildomu dažų sluoksniu, kuo iš esmės išnyko trūkumas – po apatine klinkerio plytele turi būti užhermetizuota, kad būtų apsaugotas klijų sluoksnis, trūkio vietą, buvusią hermetizuota iki tol, hermetizavo (uždengė) elastingu hermetiku, ko pasėkoje išnyko trūkumas – neužhermetizuota klinkerio plytelių ir dekoratyvinio tinko sankrita, todėl matomas šioje vietoje trūkis. Reaguodama į šį ieškovės raštą, atsakovė 2018 m. gruodžio 21 d. raštu, be kita ko, pasiūlė ieškovei perduoti pašalintus trūkumus perdavimo-priėmimo aktu. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei 2019 m. sausio 2 d. raštu pakartotinai informavus atsakovę apie trūkumų pašalinimo faktą, atsakovė 2019 m. sausio 4 d. patikrino ieškovės atliktus darbus ir surašė atliktų darbų patikrinimo aktą. Šio patikrinimo metu atsakovė, dalyvaujant statytojo UAB „Kalnėnų slėnis“ atstovui, atsakovės statybos darbų vadovu ir statybos techninės priežiūros vadovui konstatavo: dėl trūkumo „lauko palangės neužhermetizuotos ir palangės briauna neįkišta į lango profilio griovelį“ – nepriduota, sudaryti sąlygas statybos techninės priežiūros vadovui apžiūrėti II aukštą, dėl trūkumo „neužhermetizuota siūlė tarp klinkerio plytelių ir lango profilio“ – netinkamai atlikti darbai arba nepašalinti trūkumai (trūkumai dalyje šalinti, tačiau netinkamai (hermetikas su oro tarpais, neprigludęs, išteptos plytelės), kitur nešalinti), dėl trūkumo „apatinė klinkerio plytelių siūlė neapsaugota nuo vandens poveikio, po apatine klinkerio plytele turi būti užhermetizuota, kad būtų apsaugotas klijų sluoksnis“ – neatlikta arba netinkamai atlikta (matomi neužtaisyti plyšiai, netolygiai padengtas mišinio sluoksnis, išteptos klinkerio plytelės), dėl trūkumo „neužhermetizuota klinkerio plytelių ir dekoratyvinio tinko sankirta, todėl matomas trūkis“ – neatlikta. Taip pat šiame patikrinimo akte buvo fiksuoti nauji nustatyti trūkumai: klinkerio plytelių fasadai vidiniuose ir išoriniuose kampuose įtrūkusios plytelių siūlės, klinkerio fasado siūlės sutrūkusios ir matomi įtrūkimai, dekoratyvinis tinkas įtrūkęs, valyti cokolio ir fasado plyteles nuo statybinių mišinių užteršimo.

Teismo vertinimu, šios byloje nustatytos aplinkybės, liudija, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar atliktų darbų pagal 2017 m. vasario 17 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo dieną atsakovės nurodomi trūkumai faktiškai egzistavo ir ar jie buvo ieškovės pagal minėtą statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų darbų trūkumai. Ieškovė teigia jų tuo metu nebuvus, nes jie atsirado vėliau ir ne dėl ieškovės kaltės, išskyrus apatinės klinkerių plytelės siūlės neapsaugojimą nuo vandens poveikio, ką ji ištaisė. Atsakovė gi laikosi priešingos pozicijos, nurodydama, be kita ko, kad darbai iki šiol atsakovės nėra priimti, dėl ko teismas jau pasisakė šiame sprendime. Taip pat ieškovė teigia, kad dalis atsakovės nurodytų kaip jos atliktų darbų trūkumų negali būti laikomi jos atliktų darbų trūkumais – palangės briauna neįkišta į lango profilio griovelį, po apatine klinkerio plytele turi būti užhermetizuota, kad būtų apsaugotas klijų sluoksnis, nes taip darbą atlikti užsakė atsakovė. Teismas, ištyręs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir juose esančias fotonuotraukas, mano esant pagrindą sutikti su ieškove, kad atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu neįrodė buvus jos pretenzijose nurodytus jos atliktų darbų trūkumus objekte (duomenys neskelbtini), darbų priėmimo pagal minėtą statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) metu.

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad objektas (duomenys neskelbtini), dėl kuriame atliktų darbų trūkumų pretenzijas reiškia atsakovė ieškovei 2017 m. vasario 17 d. statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, neatitinka objekto (duomenys neskelbtini). Objektas (duomenys neskelbtini), yra tik viena iš objekto (duomenys neskelbtini), dalių, t. y. tik vienas vienbutis gyvenamasis namas (kotedžas), tuo tarpu objektas (duomenys neskelbtini), apėmė ne vieną, o keletą tokių gyvenamųjų namų. Teismo vertinimu, ši aplinkybė yra reikšminga vertinant atsakovės į bylą pateiktą 2019 m. sausio 4 d. atliktų darbų patikrinimo aktą, jo įrodomąją reikšmę, kuris buvo surašytas nedalyvaujant ieškovei, nes nei iš jo, nei iš pridedamų fotonuotraukų aiškiai ir nedviprasmiškai negalima nustatyti, kad visos nuotraukos, kurios yra padarytos, yra padarytos būtent objekte (duomenys neskelbtini). Liudytoju byloje apklaustas G. V. nurodė, kad kiti kotedžai, esantys prie (duomenys neskelbtini), iš esmės nesiskiria, juose darbai atlikti taip pat, kaip ir objekte (duomenys neskelbtini).

Be to, byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti patikimą išvadą, kad 2017 m. spalio 16 d. lango palangės, siūlės tarp klinkerio plytelių ir lango profilio, plytelių ir dekoratyvinio tinko sankirta objekte (duomenys neskelbtini), nebuvo vietomis hermetizuotos. Tokių aplinkybių nepatvirtina nei bylą pateiktos fotonuotraukos (jose pats hermetikas matosi), nei kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai (pavyzdžiui, 2018 m. lapkričio 30 d. akte tokios aplinkybės buvo konstatuotos kaip nustatytos vietoje dalyvaujant ieškovės vadovui, G. V. ir atsakovės atstovui M. P.; 2019 m. sausio 4 d. akte, surašytame ieškovei dalyvaujant, nenurodoma, kad lango palangės vietomis neužhermetizuotos (nurodoma, kad nepriduota), nepridėta nuotraukų, kur siūlė tarp klinkerio plytelių ir lango profilio ir/ar dekoratyvinio tinko ir klinkerio plytų nehermetizuota). Teismas sutinka, kad byloje esančios fotonuotraukos fiksuoja tam tikrus atsiradusius darbo rezultato trūkumus – atstojęs, nelygus, išsipūtęs hermetikas, trūkis ties hermetiku dekoratyvinio tinko ir klinkerio plytelių sandūroje, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad jie buvo darbų perdavimo objekte (duomenys neskelbtini), atsakovei metu 2017 m. spalio 16 d. Tuo tarpu ši aplinkybė, teismo vertinimu, yra lemianti sprendžiant atsakovės pareikšto reikalavimo pagrįstumą pagal jo pagrindą (CPK 13 265 straipsnio 2 dalis), tame tarpe ir dėl tų trūkumų, kurie pirmą kartą buvo fiksuoti 2019 m. sausio 4 d. atsakovės vykdytos apžiūros metu ir jiems apžiūrėti bei pašalinti terminas ieškovei atsakovės apskritai nebuvo suteiktas. Mat šį reikalavimą atsakovė grindė tuo faktiniu pagrindu, kad prašomos atlyginti ieškovės atliktų darbų šalinimo išlaidos sietinos ne su garantiniu laikotarpiu atsiradusiais ieškovės atliktų ir atsakovės priimtų darbų trūkumais, o su ieškovės netinkamai atliktų, dėl ko atsakovės nepriimtų darbų trūkumais, kurių apmokėjimą ji, be kita ko, buvo sustabdžiusi.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. vasario 17 d. statybos rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) šalys buvo skirtingai aptarusios atliktų darbų trūkumų, paaiškėjusių po darbų priėmimo, ir garantiniu laikotarpiu atsiradusių trūkumų šalinimo klausimus. Nors tiek atliktų darbų, tiek garantiniu laikotarpiu atsiradusius trūkumus ieškovė įsipareigojo pašalinti savo jėgomis ir sąskaita (statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5.1.7, 9.2 punktai), šalys susitarė, kad dėl atliktų darbų trūkumų iki jų priėmimo atsakovė gali sulaikyti mokėtinas sumas ar sutartyje nustatytais atvejais mažinti kainą (statybos rangos sutarties (duomenys neskelbtini) 5.1.7, 6.4 punktai)), o atsakovei nepašalinus garantiniu laikotarpiu paaiškėjusių trūkumų, atsakovė turi teisę pati ar pasitelkusi trečiuosius asmenis, pašalinti atsiradusius statybos darbų trūkumus (statybos rangos sutarties (duomenys neskelbtini) 9.5 punktas). Be kita ko, sutartimi šalys sulygo, kad tuo atveju, jeigu tarp šalių kyla ginčas dėl trūkumų atsiradimo bei garantinių ieškovės įsipareigojimų galiojimo konkretaus trūkumo (defekto) atžvilgiu, šalys šį ginčą įsipareigoja sudarydamos komisiją ne mažiau kaip iš trijų asmenų, kurioje būtų po vieną kiekvienos šalies atstovą, komisijos išvada yra privaloma abiems šalims (statybos rangos sutarties (duomenys neskelbtini) 9.4 punktai). Taigi, atsakovė, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju ne tik neįrodė ieškinio pagrindo, kad jos nurodyti trūkumai yra atsakovės atliktų darbų trūkumai, atsiradę iki šių darbų priėmimo, bet ir pasirinko neleistiną jos teisių gynybos būdą, nes 2017 m. vasario 17 d. statybos rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) šalys nenumatė atsakovės galimybės tokiu atveju reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Trūkumų šalinimo išlaidų ieškovė galėjo reikalauti tik dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių defektų, dėl kurių esant ginčui šalys turėjo pirmiausia sudaryti komisiją jam išspręsti (CK 6.691 straipsnio 1 dalis).

Teismas taip pat sutinka su tuo, kad atsakovė neįrodė, jog atsakovės nurodyti trūkumai kaip palangės briauna neįkišta į lango profilio griovelį, po apatine klinkerio plytele turi būti užhermetizuota, kad būtų apsaugotas klijų sluoksnis, yra ieškovės atliktų darbų pagal 2017 m. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) trūkumai. CK 6.663 straipsnis numato, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, - įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį, kurioje nustatyta darbų kaina ir statinio kokybės reikalavimai (CK 6.684 straipsnio 1 dalis). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (CK 6.695 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų – projektinės dokumentacijos, patvirtinančių šalių sulygtus reikalavimus palangių įrengimui objekte (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės atstovo paaiškinimų, trečiojo asmens K. D. paaiškinimų, liudytojo G. V. parodymų nustatyta, kad palangės taip buvo montuotos visame objekte (duomenys neskelbtini), ką turėjo matyti ir matė atsakovės atstovai jų priėmimo metu. Byloje nėra duomenų, kad iki darbų priėmimo 2017 m. spalio 16 d. objekte (duomenys neskelbtini), atsakovė būtų reiškusi pretenzijas dėl tokio palangių montavimo. Tokias pretenzijas trečiasis asmuo K. D., buvęs statybos vadovu šiame objekte, ieškovei išsakė tik 2018 m. sausio 8 d., gavęs pretenziją iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininko 2017 m. gruodžio 30 d. Tai leidžia konstatuoti esant nustatyta, kad taip palangės objekte (duomenys neskelbtini), buvo sumontuotos su atsakovės žinia. Įrodymų, kad toks palangių montavimas neatitinka normatyvinių statybos reikalavimų, ką privalėjo įrodyti atsakovė, ieškinį grįsdama atsakovės atliktų drabų trūkumo faktu, kad tai turi įtakos statybos objekto kokybei ir kelia neigiamas pasekmes, byloje nėra (CPK 178 straipsnis, CK 6.695 straipsnio 1, 3 dalys). Atsakovė į bylą taip pat nepateikė įrodymų – projektinės dokumentacijos, patvirtinančių šalių sulygtus reikalavimus cokolio montavimui objekte (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pretenzijas dėl cokolio apačios atsakovė ieškovei išsakė taip pat tik 2018 m. sausio 18 d. (e.b.l 98, t. I), gavusi pretenziją iš namo (duomenys neskelbtini), savininko 2017 m. gruodžio 13 d. Atkreiptinas dėmesys, kad prie pretenzijos pridėtos nuotraukos (e.b.l. 99, 101, 103, t. I) iš esmės skiriasi nuo nuotraukų, darytų 2018 m. spalio mėn. ir vėliau, kas liudija, ką nurodė ir ieškovės atstovas, trečiasis asmuo K. D., kad tam tikri atsakovės nurodyti trūkumai buvo ieškovės faktiškai šalinti. Tai leidžia konstatuoti esant nustatyta, kad taip pat cokolių įrengimas buvo atliktas su atsakovės žinia. Įrodymų, kad toks cokolių įrengimas neatitinka normatyvinių statybos reikalavimų, ką privalėjo įrodyti atsakovė, ieškinį grįsdama atsakovės atliktų darbų trūkumo faktu, kad tai turi įtakos statybos objekto kokybei ir kelia neigiamas pasekmes, byloje taip pat nėra (CPK 178 straipsnis, CK 6.695 straipsnio 1, 3 dalys).

Įvertinus tai, kad atsakovė neįrodė aplinkybės, kad ieškovės objekte (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. vasario 17 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti darbai jų priėmimo metu 2017 m. spalio 16 d. turėjo atsakovės nurodytus trūkumus, atsakovės reikalavimas dėl nuostolių jiems ištaisyti atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas, taip pat kaip pareikštas pasirinkus netinkamą jos teisių gynybos būdą.

Be to, atsakovės priešinis reikalavimas ieškovei atmestinas ir tuo pagrindu, kad atsakovė praleido įstatymo nustatytą terminą reikalavimui šiuo pagrindu pareikšti, o ieškovė jį prašo taikyti. CK 6.667 straipsnio 1 dalis numato, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Jeigu pagal rangos sutartį darbų rezultatas buvo priimtas dalimis, ieškinio senaties terminas prasideda priėmus visą darbų rezultatą. Nagrinėjamu atveju statybos darbų objekte (duomenys neskelbtini), rezultatas buvo priimtas 2017 m. spalio 16 d., todėl ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl trūkumų, buvusių jų priėmimo metu pareikšti, skaičiuotinas nuo šios dienos. Atsakovė priešieškinį pareiškė 2019 m. sausio 25 d., šį terminą akivaizdžiai praleidusi, todėl jo praleidimas yra atskiru pagrindu atsakovės priešieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovė savo veiksmais imdamasi šalinti trūkumus savo prievolę atlyginti išlaidas pripažino (CK 1.130 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad ieškovė, gavusi 2018 m. lapkričio 5 d. pretenziją, nurodė nepripažįstanti atsakovės nurodytų trūkumų, išskyrus vieną apatinės klinkerio plytelių siūlės neapsaugojimą nuo vandens poveikio, ką ji pašalino dar iki 2018 m. lapkričio 20 d. ir apie tai pranešė atsakovei. Šią aplinkybę paneigiančių įrodymų byloje nėra.

Remiantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d., 3 str. 2 d., ieškovės naudai iš atsakovės priteistinos įstatyminės 8 procentų metinės palūkanos už priteistą 3 247,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. spalio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str. – 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškovės UAB „Fasado construction“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Indema“, juridinio asmens kodas 302617512, ieškovės UAB „Fasado construction“, juridinio asmens kodas 302710322, 2 566,75 Eur (du tūkstančiai penki šimtai šešiasdešimt šeši Eur 75 ct) skolos už atliktus statybos darbus, 157,72 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt septyni Eur 72 ct) palūkanų, 488,56 Eur (keturi šimtai aštuoniasdešimt aštuoni Eur 56 ct) nuostolių už negrąžintą išnuomotą įrangą, 34,83 Eur (trisdešimt keturi Eur 83 ct) kompensaciją už vėlavimą grąžinti išnuomotą įrangą ir 8 procentų metines palūkanas už priteistą 3 247,85 Eur (trys tūkstančiai du šimtai keturiasdešimt septyni Eur 85 ct) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. spalio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Atmesti atsakovės UAB „Indema“ priešieškinį kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir