Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šie kaltinamojo M. A. veiksmai atitinka sudėtį nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d.

Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas, ir jų vertinimas

Kaltinamojo M. A. kaltė byloje yra įrodyta : nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, autoįvykio vietos ir transporto priemonės apžiūrų duomenimis, specialistų išvadomis :

1. Kaltinamasis M. A. teisiamajame posėdyje pareiškė, jog kaltu šioje byloje prisipažįsta dalinai, tačiau apie nusikaltimo įvykio aplinkybes nieko paaiškinti negalįs, nes jo visiškai neprisimena dėl patirtos avarijos metu traumos.

2. Nukentėjusysis R. T. paaiškino, kad įvykio rytą buvo kaltinamojo namuose Girėnų km Vilkaviškio r. sav., kartu su juo, nukentėjusiu R. S. ir V. G., sugalvojus važiuoti į Gudkaimio km, kaltinamasis sėdo už automobilio vairo, greta jo ant priekinės keleivio sėdynės – R. S., jis pats, R. T., - už pastarojo, o V. G., - už vairuotojo (kaltinamojo). Jie važiavo link Kybartų, greitis buvo didelis, jo manymu virš 100 km/val., lauke buvo dar visiškai tamsu, sėdėdamas salone, pajuto, jog automobilis ėmė slysti į šoną ir nulėkęs nuo kelio atsitrenkė priekiu į medį. Jis pats buvo sužalotas, tačiau nežymiai, taip pat sunkiai susižeidė pats vairavęs kaltinamasis, ar buvo daugiau sužeistų, nepamenantis. Jie, keleiviai, visi išlipo laukan, o kaltinamasis liko automobilio viduje, išlipti negalėjo, nejudėjo, skundėsi, kad jam skauda, dėl jo kūno padėties tiksliai neprisimenantis, tačiau patvirtino ikiteisminiame tyrime avarijos dieną duotus parodymus, jog kaltinamojo viršutinė kūno dalis buvo tarpe priekinių sostų atlošų, o kojos – po vairu. Šiuo metu kaltinamajam jokių pretenzijų neturįs.

3. Nukentėjusysis R. S. paaiškino, jog avarijos išvakarėse, t.y. 2010-11-12 Gudkaimio km su kaltinamuoju, V. G. gėrė alkoholį, kaip atsidūrė Girėnų km kaltinamojo namuose neprisimenantis dėl girtumo, dėl tos pačios priežasties tvirtina neprisimenąs nei vėliau įvykusios avarijos aplinkybių, nei kas jos metu vairavo automobilį. Prasipagiriojęs jautė stiprų skausmą kojoje, todėl kreipėsi į gydytojus, - buvo lūžę pėdos kaulai ir sutrenkta galva, gydėsi namuose. Kaltinamajam pretenzijų neturįs.

4. Nukentėjusioji O. A., teisme atsisakiusi liudyti sūnaus byloje, pareiškė, kad pretenzijų sūnui dėl avarijoje sugadinto jos automobilio neturinti.

5. Liudytojas V. G. paaiškino, jog betarpiškai prieš autoavariją jis važiavo keleiviu pačio kaltinamojo M. A. vairuotame automobilyje „BMW“, be jų dar važiavo R. S. ir R. T., jis pats, V. G., pamena sėdėjęs už vairuotojo. Jie važiavo iš Girėnų km link Kybartų m., buvo neblaivūs, kaltinamasis nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į pakelės medį. Kaip išlipo iš automobilio ir kur bei kokioje būklėje buvo M. A. tvirtina neprisimenantis.

6. Liudytojas D. J. paaiškino, kad išgirdę pakelėje prie jų namų padangų čiuožimą ir trenksmą, suprato įvykus avariją ir išėjo su žmona pasižiūrėti. Rado į pakelės medį atsitrenkusį automobilį, viso buvo 4 žmonės, - trys lauke ir vienas, mano vairuotojas, - automobilio salone, priekyje, kūno viršutine dalimi nuo vairuotojo vietos paįstrižai tarp priekinių sostų atlošų link galinių dešinių durelių, jo kojų jam nesimatė per iššovusią saugos pagalvę, kalbinamas kaltinamasis atsakė esantis gyvas, tačiau nejudėjo, aplink buvo tamsu. Jiedu su žmona iškvietė policiją ir greitąją med. pagalbą, šie ir ištraukė iš automobilio kaltinamąjį, ar buvo daugiau sužeistų, nepastebėjęs.

7. Tas pačias aplinkybes teisiamajame posėdyje paaiškino ir liudytoja R. J., išskyrus tai, kad teigė pati asmeniškai nemačiusi kaltinamojo kūno padėties automobilio salone iki medikams jį ištraukiant.

8. Liudytojas V. M. paaiškino, jog būdamas namuose išgirdo kelyje trenksmą, supratęs įvykus avarijai, savo automobiliu atvažiavo pasižiūrėti. Rado į pakelės medį priekiu atsitrenkusį automobilį „BMW“, lauke buvo trys vyriškiai, tarp jų buvo pažįstamas R. S., automobilio viduje buvo sužeistas kaltinamasis M. A., matė, kad jo viršutinė kūno dalis yra tarp priekinių sostų atlošų, paįstrižai nukreipta nuo vairuotojo sėdynės galva link galinių dešinių durų.

Ikiteisminiame tyrime atliktos apklausos metu (3 dienos po avarijos) liudytojas V. M. papildomai nurodęs, jog kaltinamojo kojos automobilio salone buvo po vairu (b.l. 148-149, 1 tome).

9. Liudytoja V. K. paaiškino, jog avarijos rytą budėjo Vilkaviškio PSPC greitosios medicinos pagalbos stotyje med. felčere, kartu su vairuotoju R. V. vyko pagal pranešimą apie sužaltus žmones į avarijos vietą. Atpažįstanti kaltinamąjį, kaip jos rastą sudaužyto avarijoje automobilio salone, jo kojos buvo vairuotojo vietoje po priekiniu paneliu, kur pedalai, o viršutinė kūno dalis-tarp priekinių sostų atlošų, o galva dar toliau, kaltinamasis valdė rankas, kt. viršutinę kūno dalį, bet visiškai nevaldė nieko žemiau juosmens, galėjo kiek tai rankomis pasislinkti, nes prispaustas nebuvo. Pagal kūno padėtį jai atrodė, kad būtent kaltinamasis avarijos metu ir vairavo automobilį.

Ikiteisminiame tyrime atliktos apklausos metu (6 dienos po avarijos) liudytoja V. K. papildomai nurodžiusi, kad kaltinamojo sėdmenys buvo ant vairuotojo sėdynės sėdimosios dalies (b.l. 151-152, 1 tome).

10. Tas pačias aplinkybes teisiamajame posėdyje paaiškino ir liudytojas R. V., patvirtindamas, kad sužaloto kaltinamojo kojos buvo vairuotojo vietoje po vairu, sėdmenys ant vairuotojo sėdynės sėdimosios dalies, o likusi viršutinė kūno dalis-tarp priekinių sėdynių atlošų, - būtent dėl to jį ir ištraukė laukan per galines dešinės pusės duris.

11. 2010-11-13 įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog autoavarija įvykusi kelyje „Kybartai-Vištytis“, 7,500 km,-e, Vilkaviškio r. sav. Matlaukio km. gyvenvietės ribose, tiesaus kelio atkarpoje, kelio danga sausas asfaltas, zonoje galioja draudžiamasis ženklas Nr. 329 – greitis apribotas iki 60 km/val., žiūrint Kybartų m. kryptimi (automobilio judėjimo prieš autoįvykį), dešinėje kelio sankasos pusėje, už jos ribų pievoje rastas priekiu į medį atsitrenkęs automobilis „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat rasti automobilio ratų šoninio slydimo dvigubi pėdsakai, prasidedantys kairėje (priešpriešinio eismo) juostoje už 1,80 m. nuo ašinės eismo srautus skiriančios juostos, einantys netaisyklingo puslankio forma į dešinę Kybartų m. kryptimi 27,50 m. ilgiu ir pasibaigiantys pievoje prie medžio ir į jį atsitrenkusio automobilio. Pagal avarijos vietoje fiksuotus avarijos pėdsakus nustatyta automobilio važiavimo kryptis –Kybartų m. link (b.l. 6-10, 1 tome).

12. 2010-11-13 automobilio „BMW 730“ apžiūra ir techninės būklės patikrinimu nustatyta, kad automobilio kėbulas yra stipriai deformuotos iš priekio į galą bei mažiau į galinę dešinę pusę. Automobilio padangų būklė atitinka KET reikalavimus, jo vairo mechanizmo, kojinio ir rankinio stabdžių, apšvietimo signalinių prietaisų būklės ir veikimo patikrinti neįmanoma dėl sulaužymų (b.l. 15-16, 1 tome).

13-15. 2010-11-17, 2011-02-24 bei 2011-03-09 automobilio „BMW 730“ apžiūromis nustatyta, jog visas kėbulas smarkiai deformuotas, salone vairaračio apatinė dalis smūgio metu nulenkta žemyn, iššovusi jo oro pagalvė, vairuotojo kojų prie pedalų vietoje po priekiniu paneliu ant grindų kairėje rasta pora vyriškų sportinių batų, automobilio vairo kolonėlė ir kt. jo mechanizmo sudedamosios dalys yra visiškai sumaitotos, variklis sugrūstas į saloną, ratlankiai, padangos, stabdžių diskai, stabdžių suportai ir trinkelės padėvėti, tačiau tvarkingos būklės, matosi, kad iki autoavarijos dirbo (b.l. 32-35, 49-52, 53-56, 1 tome).

16. 2010-12-07 pirmine ir 2011-02-21 papildoma teismo medicinos (DNR tyrimų) specialistų išvadomis nustatyta, kad DNR profilis ant automobilio vairo oro pagalvės, paimtos pirmosios jo apžiūros metu, priklauso kaltinamajam M. A. su 99,984 proc. tikimybe, tarp giminystės ryšiais pagal vyriškąją liniją su juo nesusijusių asmenų (b.l. 40-41 ir 45-46, 1 tome).

17. 2011-06-10 eismo įvykio aplinkybių tyrimo Nr. 11-677(11)/11-920 (11) specialisto išvada nustatyta, jog eismo įvykio eiga buvo tokia : automobilis „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo keliu „Kybartai-Vištytis 8 km ruožu kryptimi nuo Vištyčio link Kybartų, tikėtina apie 108 km/val. greičiu, vairuotojui nesuvaldžius automobilio, jis pradėjo slysti šonu (palikdamas ratų šoninio slydimo pėdsakus), sukdamasis laikrodžio rodyklių sukimosi kryptimi, nučiuožė nuo kelio sankasos į dešinę ir savo frontalinės plokštumos viduriu trenkėsi į pakelės medį, sustojo ir liko stovėti padėtyje, kurioje užfiksuotas 2010-11-13 plane. Prieš pat šoninio slydimo pėdsakų susidarymą automobilis važiavo tikėtina apie 108 km/val. greičiu. Vairuotojas M. A. privalėjo važiuoti neviršydamas tame kelio ruože didžiausio leistino 60 km/ val. greičio, atsižvelgdamas į savo paties vairavimo įgūdžius ir važiavimo sąlygas, privalėjo važiuoti tokiu greičiu ir tokia trajektorija, kad kiekvienu momentu suvaldytų automobilį. Jo veiksmai, - tinkamai nevaldė vairuojamo automobilio ir nepasirinko priimtinos judėjimo trajektorijos, kad automobilis važiuotų kelio važiuojamosios dalies dešine puse kuo arčiau dešiniojo krašto, dėl ko nesuvaldytas automobilis nučiuožė nuo kelio ir trenkėsi į pakelės medį, - techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Byloje nėra duomenų, kad prieš pat eismo įvykį būtų buvus sudaryta kokia tai kliūtis automobilio „BMW 730“ judėjimui ar kad jame būtų buvę su avarija susijusių kokių tai gedimų (b.l. 64-68, 1 tome).

18. 2010-11-15 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1022/10(09) nustatyta, kad nukentėjusiam R. T. klinikiniais duomenimis konstatuoti kūno sužalojimai - galvos, krūtinės ir pilvo sumušimas, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, lengvas bendras sumušimo sindromas, o taip pat nubrozdinimai kaklo-krūtinės, kairio šono srityse, muštinės žaizdelės kairėje plaštakoje, galėjo būti padaryti 2010-11-13 avarijos metu vienmomentiškai kontaktuojant su kietomis bukomis atsikišusiomis automobilio salono dalimis, jam esant kad ir sėdimoje padėtyje bet kurioje automobilio salono vietoje, sužalojimai sukėlė nežymų jo sveikatos sutrikdymą (b.l. 95-96, 1 tome).

19. 2010-11-18 teismo medicinos specialisto išvada Nr. T-A 6060/10(01) nustatyta, jog 2010-11-13, 08.00 val. paimtame nukentėjusio R. T. kraujo mėginyje rasta 0,51 prom. etilo alkoholio (b.l. 100, 1 tome).

20. 2010-12-17 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1133/10(09) nustatyta, kad R. S. klinikiniais duomenimis konstatuoti kūno sužalojimai – veido sumušimas, kairės pėdos II, III, IV, V padikaulių lūžimas, kairės pėdos pirmo piršto pirmo pirštakaulio lūžimas, kairio čiurnos sąnario raiščių patempimas, o taip pat kraujosruva veide galėjo būti padaryti 2010-11-13 autoavarijos metu vienmomentiškai kontaktuojant su kietomis bukomis atsikišusiomis automobilio salono dalimis, jam esant kad ir sėdimoje padėtyje bet kurioje automobilio salono vietoje, sužalojimai sukėlė nesunkų jo sveikatos sutrikdymą (b.l. 113, 1 tome).

21. 2010-11-13 d., 12.57 val. nukentėjusio R. S. neblaivumo patikros alkotesteriu testu Nr. 1592 nustatytas rezultatas – 0,07 prom. (b.l. 123, 1 tome).

22. 2011-06-08 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 433/11(09) nustatyta, jog kaltinamajam M. A. klinikiniais duomenimis konstatuoti kūno sužalojimai – trauminė stuburo smegenų liga, ūmus periodas, sunki forma, stuburo smegenų sumušimas krūtininių X-XI slankstelių srityje, stuburo krūtininės dalies trauminis mielitas, ASIA-A, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, dešinio šokikaulio lūžimas, dešinės pusės III šonkaulio lūžimas, plėštinės žaizdos abiejose rankose ir kojose, daugybinis galvos ir kūno sumušimas, hematoma kepenyse, - galėjo būti padaryti 2010-11-13 avarijos metu, jam vienmomentiškai ar artimu vienas kitam laiku kontaktuojant su kietomis bukomis automobilio kėbulo dalimis, jam esant bet kokioje padėtyje ir bet kurioje automobilio salono vietoje, sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, pavojingą gyvybei (b.l. 25-26, 2 tome).

23. Teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas D. I. dėl savo išvados papildymo paaiškino, kad hematomą M. A. kepenyse galima priskirti prie būdingų vairuotojo sužalojimų. 2011-07-25 kitoje šio teismo byloje (Nr. 1-30-482/2011) jau yra duota išvada, jog kaltinamasis M. A. dėl šios avarijos susirgo ir serga tokia liga, dėl kurios jis negalėtų atlikti realaus laisvės jam atėmimo bausmės, remiantis 2005-11-02 LR VRM ir SAM įsakymu Nr. 969/578 patvirtinto „Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo“ sąrašo (toliau – ligų sąrašo) 5.3 punktu.

24. 2010-11-18 teismo medicinos specialisto išvada Nr. T-A 6061/10(01) nustatyta, jog 2010-11-13, 09.00 val. paimtame kaltinamojo M. A. kraujo mėginyje rasta 1,75 prom. etilo alkoholio (b.l. 36, 2 tome).

25. 2010-07-16 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimu byloje Nr. A2.6-500-594/2010, kuris įsiteisėjo 2010-10-04, kaltinamajam M. A. paskirta administracinė nuobauda pagal LR ATPK 126 str. 4 d., - 2700 lt. bauda su teisės vairuoti visų rūšių motorines kelių transporto priemones atėmimu 2 m. 7 mėn. (b.l. 104-106, 107-108, 2 tome).

Pats kaltinamasis M. A., pareiškęs teisme, jog tik dalinai prisipažįstantis kaltas šioje byloje, nurodė, jog autoavarijos aplinkybių paaiškinti negalįs, nes visiškai nieko neprisimena, net ir apie įvykio išvakares. Aplinkybę, jog dėl patirtos daugybinės sunkios traumos visiškai neprisimena avarijos aplinkybių, kaltinamasis tvirtino nuo pat tyrimo pradžios tiek tyrėjams, tiek ir kt. asmenims, - kaltinamojo pozicija per visą bylos procesą buvo nuosekli ir vienoda. Tačiau kita vertus, ji nenuneigia ir nesusilpnina kaltinimo argumentų, jog visuma aukščiau vardintų pagrindinių bylos faktinių duomenų, tame tarpe su dviejų minėtų tiesioginių įvykio liudytojų liudijimais, vis dėlto nekelia abejonių dėl dviejų esminių aplinkybių - kas vairavo automobilį betarpiškai prieš autoįvykį ir dėl ko bei kieno kaltės šis eismo įvykis kilo (įvyko).

Kaltinamojo veikos kvalifikacijos pagrįstumas

Kaltinamojo M. A. nusikalstama veika byloje kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. teisingai. Kvalifikacija pagrįsta faktinėmis bylos aplinkybėmis : pirma, specialiais tyrimais nustatyta, jog abiem nukentėjusiais pripažintiems asmenims – R. S. ir R. T., sveikata buvo sutrikdyta, atitinkamai nesunkiai ir nežymiai, būtent dėl šios autoavarijos metu patirtų jų kūnų sužalojimų, antra, byloje patikimai, neabejotinai įrodyta aukščiau aptartais duomenimis, jog žmonai laikinai naudoti perduotą jo motinos automobilį „BMW 730“ autoavarijos metu vairavo ir sukėlė autoįvykį būtent kaltinamasis, buvo apsvaigęs nuo alkoholio iki vidutinio girtumo, trečia, byloje nenuginčytai nustatyta, jog kaltinamojo pasirinktas važiavimo greitis – apie 108 km/val. gyvenvietės gatve nustatytomis meteorologinėmis, kelio ir važiavimo sąlygomis ne tik kad ženkliai (beveik 2 kartus) viršijo maksimalią leistiną jo ribą, bet ir buvo daugiau nei aiškiai nesaugus ir neproporcingas minimiems kriterijams, ketvirta, dėl savo vidutinio girtumo ir trečiajame punkte paminėtų aplinkybių, - dėl nusikalstamo pasitikėjimo nesiimdamas visų reikiamų ir nuo jo valios priklausiusių atsargumo priemonių, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir trenkėsi į pakelės medį, - būtent dėl to teisiogiai priežastingai ir kilo 1-ajame punkte aptartos pasekmės, penkta, nenuginčytai nustatyta, jog joks kitas eismo dalyvis, tame tarpe ir kaltinamojo automobilio keleiviai (tiek nukentėjusiais pripažinti R. S. su R. T., tiek V. G.), nepadarė nieko, kas būtų tiesiogiai priežastingai prisidėję prie nustatytų nusikalstamų pasekmių kilimo ir kokia tai dalimi galėtų mažinti M. A. kaltės laipsnį ir siaurinti jo baudžiamosios atsakomybės ribas.