- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-10
- Bylos Nr.
- 1A-742-785/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-1-00751-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ramūnas Antanavičius (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Dimitrijus Korsakovas
- Civilinis ieškovas
- Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė, Rasa Kalkauskienė
Pranešėjas Ramūnas Antanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-742-785-2015;
Teisėjas Vitalijus Krivičius Teisminio proceso Nr. 1-56-1-00751-2014-3;
2015 m. rugsėjo 10 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Dimitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui, E. B. gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal E. B. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutarties, kuria E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., padarymą taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis Psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą.
Civilinis ieškinys tenkintas. Priteista iš E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 1355,95 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai penkiasdešimt penki eurai ir 95 cnt.) civiliniam ieškovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. B. 2014 m. lapkričio 16 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), ties gyvenamuoju namu Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, matant pašaliniams asmenims, tyčia, vandališkais veiksmais, t.y. užšokdamas sulankstė Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausančio tarnybinio automobilio „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio dangtį, stogą bei bagažinę, tuo sugadino Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausančio turto už 3869,28 litų (1120,62 eurų) bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde E. B. gynėja advokatė Rasa Malinauskienė prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarties dalį, kuria priteista iš E. B. 1355,95 Eur civiliniam ieškovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Nurodo, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą. E. B., kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, baudžiamojoje byloje nebuvo nei įtariamasis, nei kaltinamasis, o asmuo, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, nes jis, būdamas nepakaltinamumo būsenos, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką – sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Pagal BK 17 str. 2 d. toks asmuo pagal BK už padarytą pavojingą veiką neatsako. Tačiau skundžiamojoje nutartyje nurodoma, kad kaltinamasis E. B. privalo atlyginti turtinę žalą, nes civilinis ieškinys yra pagrįstas. Tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai, nes priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese pareikštas civilinis ieškinys, nesusijęs su visus požymius turinčios nusikalstamos veikos padarymu, nagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Palikus ieškinį nenagrinėtą, civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Pagal BPK nuostatas baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra būtent nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2011). Atsakomybė už teismo nepripažinto neveiksniu ir savo veiksmų reikšmės suprasti negalinčio pilnamečio fizinio asmens padarytą žalą reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.268 str. Šio straipsnio 4 d. įtvirtinta specialioji norma, reglamentuojanti žalos atlyginimą padarytą asmens, kuris savo veiksmų reikšmės negali suprasti ar jų valdyti dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo. Žalos atlyginimas tokiais atvejais gali būti priteistas iš asmenų, kurie gyveno kartu su žalą padariusiu asmeniu ir, žinodami apie žalą padariusio asmens psichikos būklę, nesiėmė priemonių, kad šis būtų pripažintas neveiksniu. Tačiau šiuo konkrečiu atveju minėta įstatymo norma netaikytina, nes būtent tėvai ėmėsi visų reikiamų priemonių, kad E. B. būtų suteikta reikiama medicininė pagalba.
Atsiliepimas
Atsiliepime į E. B. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Skirmantas Andriušis prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismui nustačius, kad E. B. veikoje yra baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos požymių; kaltė įrodyta liudytojų parodymais ir byloje surinkta medžiaga; tarp jo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, teisės pažeidimu padaryta žala yra pagrįsta rašytiniais įrodymais, todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pagrįstas. Lietuvos Aukščiausio Teismo teisėjų kolegija 2005 m. sausio 19 nutartyje Nr. 3K-3-49/2005 akcentavo, kad pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.268 str. 4 d. gali atsirasti esant tokioms sąlygoms: 1) žalą padarė asmuo, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo; 2) atlyginti žalą gali būti įpareigoti tik šioje įstatymo normoje nurodyti, kartu su žalą padariusiu asmeniu gyvenantys asmenys; 3) šie asmenys žinojo apie žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu.
Teismo posėdyje E. B. gynėja advokatė Rasa Malinauskienė ir prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
E. B. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės apeliacinis skundas tenkinamas.
Pagal BPK 320 str. 3 d. teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju E. B. gynėja advokatė Rasa Malinauskienė nesutinka su ta nutarties dalimi, kuria priteista iš E. B. 1355,95 Eur civiliniam ieškovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, ir prašo civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog BPK 109 str. numato, kad baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims turi teisę asmuo, patyręs turtinės ar neturinės žalos dėl nusikalstamos veikos. Tuo tarpu BPK 403 str. 1 d. numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas priima vieną iš nutarčių, tame tarpe, taikyti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas. Kaip matyti, baudžiamojo proceso įstatyme, reglamentuojant šiai bylai tinkamą sprendimą, ir kalbant apie veiką, už kurios padarymą taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, nevartojamas žodis „nusikalstama“. BK 17 str. 2 d. taip pat nevartojamas terminas „nusikalstama veika“. BK 15 ir 16 str., apibūdinantys nusikalstamų veikų rūšis, numato, kad veikos laikomos nusikalstamomis, jei jas darantis asmuo suvokė savo veikų pavojingą pobūdį arba bent jau numatė ar pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti veikimo ar neveikimo padarinius. Tačiau šiuo atveju įstatymo nustatyta tvarka tinkamai atlikta ir teisiamajame posėdyje nenuginčyta teismo psichiatrine ekspertize nustatyta, jog tiek nusikaltimo padarymo, tiek ir šiuo metu E. B. dėl psichikos sutrikimo nesuprato ir nesupranta savo veiksmų esmės, negalėjo ir negali jų valdyti. Šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, jog baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką šis asmuo padarė būdamas nepakaltinamu, tokiu yra ir šiuo metu.
Pirmos instancijos teismo nuosprendžiu E. B. nebuvo pripažintas kaltu, todėl taikyti BPK 109 str. taisykles ir nagrinėti civilį ieškinį nebuvo galima. Dėl šios priežasties nutarties dalis, kuria civilinis ieškinys tenkintas, keičiama ir ieškinys paliekamas nenagrinėtu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog BPK nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo, šiuo klausimu taikytina artimiausia teisės norma, t. y. BPK 115 str. 3 d. 2 p. ir civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu. Tačiau tai neužkerta kelio civiliniam ieškovui ateityje pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Atkreipiamas dėmesys, jog tokios teismo išvados dera ir su formuojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K77/2011, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-251/2010).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nutarties dalis, kuria civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš E. B. 1355,95 Eur civiliniam ieškovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, keičiama ir civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.
Byloje taip pat gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos E. B., išlaidas sudaro 34,74 Eur dydžio advokato užmokestis.
Baudžiamojo proceso įstatyme galioja galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Minėta nuostata nėra imperatyvi, teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 str. nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš E. B. klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas bei pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju E. B. nebuvo pripažintas kaltu. Jam už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymą taikytos priverčiamosios medicinos priemonės. Be to, apeliacinį skundą parengė ir E. B. apeliacinės instancijos teisme atstovavo pagal susitarimą advokatė Rasa Malinauskienė, o advokatė Rasa Kalkauskienė buvo atleista nuo tolimesnio dalyvavimo bylos nagrinėjime. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš E. B. netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 5 d. 3 p.,
nutaria:
E. B. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutarties dalį, kuria civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš E. B. 1355,95 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai penkiasdešimt penki eurai ir 95 cnt.) civiliniam ieškovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatu, ir palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą.
Kitos nutarties dalies nekeisti.