Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, A-373-1188/2024

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-01-24
Bylos Nr.: A-373-1188/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00142-2022-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Laimutis Alechnavičius (pirm.), Gintaras Kryževičius, Egidijus Šileikis (pran.)
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
Pareiškėjas: T. V.

Kategorijos

Administracinė byla Nr. A-373-1188/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00142-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 15.7; 15.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja T. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau –ir atsakovas, NŽT) 2021 m. spalio 29 d. raštą Nr. 1SS-1645-(5.59 E) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas, skundžiamas atsakymas).

2. Pareiškėja paaiškino, kad matininko S. Č. parengtas jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 19) planas atsakovo sprendimu nebuvo patvirtintas ir šio žemės sklypo kadastro duomenų byla Nr. GK-72559 (toliau – ir kadastro duomenų byla) atmesta. Toks sprendimas priimtas nesant dokumento su nurodytu kelio (duomenys neskelbtini) 6 m pločiu. Pareiškėjos vertinimu, nebuvo remtasi šiais teisės aktais – Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostata dėl vietovėje paženklinto žemės sklypo ribų stabilumo ir Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 8 straipsnio nuostata dėl sodų bendrijos kelio pločio ne mažiau 4,5 m.

3. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad kelias –(duomenys neskelbtini) – susiaurintas 2012 metais NŽT sprendimu patvirtinus žemės sklypų kitoje kelio pusėje (žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir žemės sklypas Nr. 2) ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 3)) ribas (nuo tų žemės sklypų ribos iki elektros stulpo Nr. 403/1, pastatyto ant žemės sklypo Nr. 19 ribos, buvo palikta per siaura laisva žemės juosta keliui). Žemės sklypo Nr. 19 savininkė (t. y. pareiškėja) į žemės sklypų kitoje kelio pusėje kadastrinius matavimus pakviesta nebuvo, todėl dėl atliekamų darbų kitoje kelio pusėje žemės sklypo Nr.19 savininkei neturėjo atsirasti teisinių pasekmių, t. y. teisinė garantija, kad žemės sklypo Nr. 19 savininkės interesai nebus pažeisti.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad Matavimų schemoje M 1:500 (sudarytoje NŽT Vilniaus rajono skyriui atlikus 2021 m. sausio 14 d. faktinių duomenų patikrinimą vietoje) rodomi kadastre įrašyti duomenys, jog kelio linija palei žemės sklypus kitoje kelio pusėje (nuo kelio pradžios palei žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 1) ir palei žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 2) yra ištisinė. Vielos tinklo tvora, vietovėje žyminti kelio liniją palei žemės sklypus kitoje kelio pusėje (nuo kelio pradžios palei žemės sklypą Nr. 1 ir palei žemės sklypą Nr. 2), nutrūksta ties šių žemės sklypų bendru posūkio tašku – vielos tinklo tvora nuo elektros stulpo Nr. 403/1 yra atitraukta iki 6 m.

5. Pareiškėjos įsitikinimu, NŽT skundžiamu Raštu atsisakė nagrinėti jos pateiktą 2021 m. spalio 1 d. prašymą, nes NŽT jau anksčiau išnagrinėjo keliamus klausimus ir atsakymus pateikė ankstesniuose raštuose. Pareiškėja detalizavo, kad į atsakovą kreipėsi ne vieną kartą, jai buvo atsakyta ir NŽT 2020 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 1SS-2207-(5.59 E.) (toliau – ir Raštas Nr. 1), ir 2021 m. kovo 1 d. raštu Nr. 1SS-301-(5.59 E.) (toliau – ir Raštas Nr. 2), tačiau atsakymai į keliamus klausimus nepateikti.

6. Pareiškėjos įsitikinimu, NŽT atsakymuose pateikti duomenys (t. y. lyginti matininko per kadastrinius matavimus nustatytus ribos ilgių duomenis su išgalvotais skaičiais 30,00 m, 20,00 m, 30,00 m, 20,00 m) nepagrįsti teisės aktais. Nors pareiškėja kreipiasi dėl vieno žemės sklypo Nr. 19, NŽT atsakymuose pasisako dėl dviejų pareiškėjos žemės sklypų: žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 18) ir Nr. 19, taip pat ir dėl kaimynų žemės sklypų, kurie yra kitoje kelio pusėje (t. y. nėra pareiškėjos žemės sklypo Nr. 19 gretimybės) ir keturių ribų linijų. Sprendime nepasisakyta dėl žemės sklypo Nr. 19 plano atitikimo teritorijų planavimo dokumentui tikrinimo.

Šalies argumentai

7. Pareiškėja teigė, kad žemės sklypo Nr. 19 ribos ilgių lyginimas paneigia Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą dėl vietovėje paženklinto žemės sklypo ribų ilgių stabilumo (teismų praktika apskritai draudžia revizuoti vietovėje paženklinto žemės sklypo ribų ilgius) ir nieko bendra neturi su žemės sklypo plano atitikimo teritorijos planavimo dokumentui tikrinimu.

8. Akcentuojama, kad tas, palei kitą kelio liniją (kelio kraštą), neišlaikytas kelio plotis nesutrukdė parengti sodininkų bendrijos (toliau – ir SB) „(duomenys neskelbtini)“ generalinį planą, patvirtintą Vilniaus rajono valdybos 1992 m. birželio 19 d. potvarkiu Nr. 762p (toliau – ir Generalinis planas), atitinkantį žemės sklypo Nr.19 planą; žemėtvarka privalėjo vertinti žemės sklypo Nr. 19 plano atitikimą SB „(duomenys neskelbtini)“ Generaliniam planui, t. y. analizuoti Matavimų schemą M 1:500 ir vertinti kelio liniją Matavimų schemoje M 1:500 nuo kelio pradžios, palei žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir toliau palei žemės sklypą Nr.19 taip, kaip nurodo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (toliau – ir Kadastro įstatymas). Tik tikrinant žemės sklypo plano atitikimą teritorijų planavimo dokumentui surandami ir nustatomi trūkumai.

9. Pareiškėja apibendrino, kad Matavimų schema M 1:500 yra įrodymas, jog matininko S. Č. parengtame žemės sklypo Nr. 19 plane nustatytos ribos kelio nesiaurina (kelias, platėjantis nuo kelio pradžios, platėja ir palei žemės sklypą Nr. 19), kad žemės sklypo Nr.19 plane nustatytos ribos atitinka SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinį planą – žemės sklypo Nr. 19 ribos nekerta kelio linijos, kelio linija palei žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 20) ir toliau palei žemės sklypą Nr. 19 yra tiesė, kaip ir kelio linija SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane.

Atsiliepimas

10. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

11. Atsakovas paaiškino, pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Nr. 18 ir žemės sklypas Nr. 19. Per Nekilnojamojo turto registro posistemę „GeoMatininkas“ 2020 m. balandžio 22 d. pateikti prašymai (reg. Nr. GK-72562 ir Nr. GK-72559) NŽT Vilniaus rajono skyriui dėl žemės sklypų Nr. 18 ir Nr. 19 kadastro duomenų bylų parengtų atlikus kadastrinius matavimus patikrinimo. Patikrinus žemės sklypų Nr. 18 ir Nr. 19 kadastro duomenų bylas buvo nustatyti trūkumai ir 2020 m. balandžio 29 d. surašyti šių žemės sklypų kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai Nr. KAM-8904-(10.9 E.) ir Nr. KAM-8908-(10.9 E.). Žemės sklypo Nr. 19 kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. KAM-8904-(10.9 E.) (toliau – ir Tikrinimo aktas) nurodyti kriterijai, kas buvo tikrinama žemės sklypų kadastro duomenų bylos patikrinimo metu bei nustatyti trūkumai nurodyti 3.1. papunktyje – neišlaikytas teritorijų planavimo dokumente nurodytas kelio plotis; analogiški trūkumai buvo nustatyti ir žemės sklypo Nr. 18 patikrinimo akto Nr. KAM-8904-(10.9 E.) 3.1. papunktyje.

12. Atsakovas nurodė, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius, nagrinėdamas pareiškėjos 2020 m. gegužės 25 d. skundą, išnagrinėjęs turimus archyvinius dokumentus nustatė, kad žemės sklypų Nr. 18 ir 19 ribos yra suformuotos SB „(duomenys neskelbtini)“ Generaliniame plane, žemės sklypų Nr. 18 ir Nr.19 ribos Generaliniame plane ir pažymėtos 1992 m. kovo 31 d. parengtose sodo sklypo schemose M 1:500 (toliau atitinkamai – ir Schema Nr. 18, Schema Nr. 19). Projekto ir Schemų Nr. 18 ir Nr. 19 sprendiniai sutampa.

13. Išnagrinėjus žemės sklypo Nr. 19 projektą, Schemą Nr. 19 bei matininko pateiktą žemės sklypo Nr. 19 planą M 1:500, buvo nustatyta, kad matininko pateiktame plane pažymėtos žemės sklypo ribos pakito nežymiai. Žemės sklypo riba matininko pateiktame plane pažymėta ribos posūkio taškais 1-2, yra 30,18 m (Schemoje Nr. 19 nurodyta 30,00 m); riba, pažymėta ribos posūkio taškais 2-3, yra 20,30 m (Schemoje Nr. 19 nurodyta 20,00 m); riba, pažymėta ribos posūkio taškais 3-4, yra 29,71 m (Schemoje Nr. 19 nurodyta 30,00 m); riba, pažymėta ribos posūkio taškais 4-1, yra 20,21 m (Schemoje Nr. 19 nurodyta 20,00 m). Matininkas nurodė, kad ties ribos posūkio taškais 4-1, žemės sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, nenurodydamas kelio pločio.

14. NŽT įsitikinimu, nors Generaliniame plane kelio pločiai nenurodyti, grafiškai išmatavus kelio ((duomenys neskelbtini)gatvės) plotį, pažymėtą Generaliniame plane, nustatyta, kad šios gatvės plotis – 6 metrai. Priešais žemės sklypus Nr. 18 ir Nr.19 esančių kitoje gatvės pusėje žemės sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 ribos Nekilnojamojo turto registre įregistruotos atlikus kadastrinius matavimus, nustatant ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, jų ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, todėl kelio plotis tarp žemės sklypų Nr. 18 ir Nr. 19 ir žemės sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 pagal matininko parengtuose žemės sklypų Nr. 18 ir Nr. 19 planuose pateiktas žemės sklypo ribas kelias susiaurinamas iki 5,69 m ir iki 5,89 m.

15. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja dar Raštu Nr. 1 buvo informuota, kad žemės sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 ribų linijų ilgiai, darantys įtaką bendro naudojimo kelio ((duomenys neskelbtini)) pločiui, lyginant su Generaliniame plane nurodytais ribų linijų ilgiais, pailgėjo nuo 0,10 m iki 0,23 m. Atitinkamai, pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų Nr. 18 ir Nr. 19 ribų linijų ilgiai, darantys įtaką bendro naudojimo kelio ((duomenys neskelbtini)) pločiui, lyginant su Generaliniame plane bei Schemoje Nr. 18 ir Schemoje Nr. 19 nurodytais ribų linijų ilgiais, pailgėjo nuo 0,02 m iki 0,18 m. Pareiškėja buvo informuota, kad vietovėje nėra galimybės įgyvendinti Generalinio plano sprendinių, t. y. atstatyti žemės sklypų Nr.19 ir Nr. 18 ribų vietovėje pagal Generalinio plano ir schemų sprendinius bei tarp žemės sklypų Nr. 19 ir Nr. 18 ir žemės sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 išlaikyti bendro naudojimo 6 metrų kelio plotį.

16. NŽT paaiškino, jog siekiant įvertinti situaciją vietoje, NŽT Vilniaus rajono skyriaus specialistas 2021 m. sausio 14 d. atliko žemės sklypų Nr. 19, Nr. 18, Nr.3 ir Nr. 2 faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Šio patikrinimo metu surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. FD-16-(5.63.) (toliau – ir Patikrinimo vietoje aktas). Patikrinimo metu patikrintas valstybinės žemės tarpas, skirtas pravažiavimui SB „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra tarp žemės sklypų Nr.19, Nr. 2, Nr. 3, Nr.18 ir nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvė, esanti tarp minėtų žemės sklypų, yra neįrengta, kelio dangos nėra, todėl negalima nustatyti važiuojamosios dalies. Žemės sklypo Nr. 19 riba su keliu yra eglių gyvatvorė, o žemės sklypo Nr. 18 riba su keliu yra neištisinė krūmų gyvatvorė. Žemės sklypų Nr. 2, Nr. 3 riba, kuri ribojasi su keliu, yra aptverta tvora. Gyvatvorės ir žemės sklypuose Nr. 18 ir Nr. 19 esantys statiniai, netrukdo išlaikyti Generaliniame plane nurodytą 6 m pločio kelią.

17. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėja žemės sklypo Nr. 19 tašką 4 nepagrįstai susieja su elektros stulpu Nr. 403/1, kadangi Generaliniame plane nėra nurodytas elektros stulpas ar pažymėta jo buvimo vieta. Iš Patikrinimo vietoje akto matyti, kad elektros stulpas Nr. Nr.403/1 eina lygiagrečiai su žemės sklypo Nr. 20 gyvatvore, tačiau elektros stulpas nėra riboženklis, todėl negali būti atskaitos tašku.

18. Dėl pareiškėjos argumentų, kad tarp žemės sklypo Nr. 19 ir žemės sklypo Nr. 20 pietvakarinės ribos „kelio lūžio nėra“, NŽT pažymėjo, kad žemės sklypas Nr. 20 suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, jo ribos ir plotas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl šio žemės sklypo kadastrinių matavimų teisėtumo klausimas galės būti sprendžiamas, kuomet bus atlikti kelio juostos (duomenys neskelbtini) g. kadastriniai matavimai.

19. NŽT taip pat atkreipė dėmesį, kad kelio ir žemės sklypų, besiribojančių su keliu, ribų nesutapimo klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 125 punktu. Be to, pareiškėja 2000 metais pirko žemės sklypą Nr. 19, kuris suformuotas atlikus preliminarius matavimus, todėl ji prisiėmė riziką, kad žemės sklypo plotas po kadastrinių matavimų gali kisti. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėja į jį, į NŽT Vilniaus rajono skyrių ne kartą kreipėsi dėl žemės sklypų Nr. 18 ir Nr. 19 kadastrinių matavimų. Pareiškėjos argumentai buvo įvertinti, atliktas patikrinimas vietoje, pareiškėjai atsakyta ir ankstesniais atsakymais, ir skundžiamu Raštu. NŽT 2021 m. spalio 29 d. Raštas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų normomis, nukreipiantis į kitus aukščiau išvardintus NŽT atsakymus dėl pareiškėjos kreipimųsi, kuriais atsakyta į pareiškėjos skundus, todėl atitinka administraciniam aktui keliamus reikalavimus ir jo naikinti nėra pagrindo.

II.

20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjos T. V. skundą tenkino – panaikino NŽT 2021 m. spalio 29 d. Raštą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl kadastro duomenų tikslinimo.

21. Teismas nustatė, kad:

21.1. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (t. y. žemės sklypas Nr. 19), kurio plotas 0,0600 ha. Žemės sklypas Nr. 19 suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

Šalies argumentai

21.2. Pareiškėja 2020 m. balandžio 21 d. kreipėsi į NŽT su prašymu dėl kadastro duomenų patikslinimo, prašydama nustatyti žemės sklypo Nr. 19 kadastro duomenis pagal mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Topogeodezija“ matininko S. Č. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

21.3. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020 m. balandžio 29 d. surašė Patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad neišlaikytas teritorijų planavimo dokumente nurodytas kelio plotis (3.1. p.).

21.4. Pareiškėja į atsakovą kreipėsi 2020 m. lapkričio 4 d., 2021 m. sausio 29 d., 2021 m. kovo 29 d., 2021 m. gegužės 27 d., 2021 m. liepos 5 d., 2021 m. rugpjūčio 16 d., 2021 m. spalio 1 d. prašymais dėl žemės sklypo Nr. 19 kadastrinių matavimų teisingumo bei NŽT Vilniaus rajono skyriaus veiksmų, į kuriuos NŽT pateikė atsakymus, be kita ko, ir 2021 m. spalio 29 d. Raštą.

21.5. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2021 m. sausio 14 d. atliko žemės sklypų Nr. 19, Nr. 18, Nr.3, Nr. 2 faktinių duomenų patikrinimą vietoje, po kurio surašė Patikrinimo vietoje aktą. Patikrinimo metu patikrintas valstybinės žemės tarpas, skirtas pravažiavimui SB „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra tarp žemės sklypų Nr.19, Nr. 2, Nr. 3, Nr.18, ir nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvė, esanti tarp minėtų žemės sklypų, yra neįrengta, kelio dangos nėra, todėl negalima nustatyti važiuojamosios dalies. Žemės sklypo Nr. 19 riba su keliu yra eglių gyvatvorė, o žemės sklypo Nr. 18 riba su keliu yra neištisinė krūmų gyvatvorė. Žemės sklypų Nr. 2, Nr. 3 riba, kuri ribojasi su keliu, yra aptverta tvora. Tvoros arba pastatai netrukdo išlaikyti suprojektuotą SB „(duomenys neskelbtini)“ suplanavimo projekte kelio plotį. Patikrinimo metu buvo nubraižyta Matavimų schema 1:500 iš kurios matyti, kad laisvos žemės plotas skirtas keliui tarp žemės sklypo Nr. 19 ir žemės sklypo Nr. 2 yra 5,72.

21.6. Pareiškėja 2021 m. spalio 1 d. prašymu „Dėl klausimo dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylos Nr. GK-72559 tikrinimo ir tvirtinimo pakartotinio nagrinėjimo“ (toliau – ir 2021 m. spalio 1 d. prašymas) kreipėsi į NŽT; prašyme nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 16 d. rašte išdėstė savo pastabas dėl ankstesnių NŽT atsakymų pagrįstumo ir prašė pakartotinai išnagrinėti klausimą dėl žemės sklypo Nr. 19 kadastro duomenų bylos tikrinimo ir tvirtinimo. Pareiškėja kėlė klausimą, kad nėra dokumento su nurodytu (duomenys neskelbtini) pločiu, t. y. (duomenys neskelbtini) plotis (6 m) nėra jokiu dokumentu patvirtintas, todėl 2020 m. balandžio 29 d. Tikrinimo akte nurodyta pastaba – neišlaikytas teritorijų planavimo dokumente nurodytas kelio plotis, yra niekinė. Pareiškėja rėmėsi Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 8 dalimi, pažymėjo, kad Patikrinimo vietoje akto priede Nr. 2 (Matavimų schemoje) kelio plotis yra didesnis už 4,5 m, todėl žemės sklypo Nr. 19 planas nepatvirtintas nepagrįstai, nepagrįstai nepatvirtinta šio žemės sklypo kadastro duomenų byla. Pareiškėja vadovavosi Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, teigė, kad esant patvirtintai pačiai siauriausiai kelio atkarpai (duomenys neskelbtini) pradžioje tarp žemės sklypo Nr. 20 ir žemės sklypo Nr. 1, platesnę kelio atkarpą palei žemės sklypą Nr. 19 (Matavimų schemoje rodoma 5,72 m) į žemės sklypo Nr. 19 pusę platinti nėra jokios prasmės, nes pravažiavimo kokybė (duomenys neskelbtini) nepasikeis, t. y. (duomenys neskelbtini) pradžia išliks susiaurinta ir dėl stabilaus vietovės objekto – elektros stulpo Nr. 403/1 – (duomenys neskelbtini) realiai platesnė netaps; perkelti matininko S. Č. nustatytą žemės sklypo Nr. 19 posūkio taško vietą prie elektros stulpo Nr. 403/1 iš kelio pusės nepakanka – būtina perkelti į žemės sklypą Nr. 19 ir elektros stulpą Nr. 403/1. Pareiškėjai nepateikta informacija dėl kelio atkarpos (duomenys neskelbtini) pradžioje tarp žemės sklypo Nr. 20 ir žemės sklypo Nr. 1 platinimo ar dėl elektros stulpo Nr. 403/1 perkėlimo į žemės sklypą Nr. 19. Akcentavo, kad galutiniai skaičiai, kiek turi būti keičiami žemės sklypo Nr. 19 ribų ilgiai, nepateikti; Matavimų schemoje kelio plotis ties žemės sklypo Nr. 19 ribos posūkio taškais nerodomas. Pažymėta, kad matininkui vertingos informacijos Rašte Nr. 1 ir Rašte Nr. 2 nėra, taip pat nepaaiškėjo, kodėl patvirtintas bendras žemės sklypui Nr. 19 ir žemės sklypui Nr. 20 taškas žemės sklypui Nr. 20 galioja, o žemės sklypui Nr. 19 negalioja. Atkreipė dėmesį, kad kadastrinius matavimus teritorijoje žemėtvarka gali pradėti ne nuo žemės sklypų, o nuo žemės juostos keliui fiksavimo bendrijos teritorijoje.

21.7. NŽT skundžiamu Raštu, atsakydama į pareiškėjos 2021 m. spalio 1 d. prašymą, nurodė, kad prašyme keliamus klausimus NŽT išnagrinėjo ir atsakymus pateikė ankstesniais atsakymais (be kita ko – Raštu Nr. 1 ir Raštu Nr. 2). Atsakydama į klausimą dėl šalia pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų Nr. 18 ir Nr. 19 esančio bendro naudojimo kelio ((duomenys neskelbtini)) pločio, NŽT informavo, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ išplanavimo projekte bendro naudojimo kelio ((duomenys neskelbtini)), esančio šalia pareiškėjos nuosavybės teise valdomų žemės sklypų Nr. 18 ir Nr. 19, plotis nėra nurodytas. Nurodė, kad grafiškai išmatavus projekte nurodytus sprendinius (suprojektuotas žemės sklypų ribas) nustatė, kad bendro naudojimo kelio ((duomenys neskelbtini)) plotis yra 6 metrai.

22. Vertindamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą, teismas nurodė, kad būtina įvertinti skundžiamo Rašto, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatytiems reikalavimams.

Žemesnės instancijos teismas

23. Teismas nurodė, kad žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Nuostatai, bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (redakcija, aktuali kadastro duomenų bylos rengimo metu) (toliau – ir Tikslinimo taisyklės). Pažymėta, kad žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo procedūras nustato NŽT direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintos Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės (toliau – ir Tikrinimo taisyklės).

24. Teismas vadovavosi Tikslinimo taisyklių 6 punktu (jame nustatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius, specialiuosius planus, institucijų atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą), analizavo Nuostatų 65ir 68 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, apžvelgė Tikrinimo taisyklių 7–8 punktus, kuriuose nustatyta, kokius veiksmus turi atlikti (patikrinti) atliekanti žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą kameraliai (toliau – ir tikrinimas kameraliai) institucija. Teismas atkreipė dėmesį į Tikrinimo taisyklių 10 punktą, kuriame nustatyta, kada atsakingas institucijos darbuotojas suderina žemės sklypo byloje komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą jį pasirašydamas.

25. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis pažymėjo, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. balandžio 29 d. surašytame Tikrinimo akte nurodyta, kad neišlaikytas teritorijų planavimo dokumente nurodytas kelio plotis. Buvo pažymėta, jog Tikrinimo akte nenurodyta, koks kelio plotis turi būti išlaikytas bei kokiame teritorijų planavimo dokumente nustatytas kelio plotis. Įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatavo, kad kelio plotis nėra nurodytas SB „(duomenys neskelbtini)“ Generaliniame plane, ko atsakovas neginčijo.

26. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, 2021 m. sausio 14 d. atlikdamas teritorijos patikrinimą vietoje, iš esmės nenustatė, ar visoje bendro naudojimo kelio ((duomenys neskelbtini)) atkarpoje gali būti išlaikomas kelio plotis 6 metrai. Buvo pastebėta, kad nepamatuotas kelio plotis tarp dviejų žemės sklypų – žemės sklypo Nr. 1 ir žemės sklypo Nr. 20, kurių kadastriniai matavimai jau atlikti.

27. Teismo vertinimu, teritorijų planavimo dokumente nesant nustatyto kelio pločio bei atsakovui neįvertinus faktinės situacijos vietoje visoje gatvės atkarpoje, negalėjo būti atsakyta į pareiškėjos prašymuose keltą klausimą dėl kelio (duomenys neskelbtini) pločio, kuris iš esmės turi reikšmės pareiškėjos žemės sklypo Nr. 19 atliktų kadastrinių matavimų teisėtumui.

28. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas nurodo, jog grafiškai išmatavo projekte nurodytus sprendinius (suprojektuotas žemės sklypų ribas) ir nustatė, kad bendro naudojimo kelio ((duomenys neskelbtini)) plotis yra 6 metrai, tačiau, teismo vertinimu, šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikti detalūs paaiškinimai bei dokumentai.

Atsiliepimas

29. Buvo atmesti kaip nepagrįsti atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija, kad pareiškėja žemės sklypo Nr. 19 tašką 4 nepagrįstai susieja su elektros stulpu Nr. 403/1. Teismo įsitikinimu, detalių argumentų dėl šio pareiškėjos teiginio nepateikta, o atsakovo argumentai, kad Generaliniame plane nėra nurodytas elektros stulpas, pažymėta jo buvimo vieta, nepagrįsti, kadangi pats atsakovas iš viso nesiaiškino, ar Generalinio plano parengimo metu stulpas jau buvo įrengtas ir galėjo būti jame nurodytas. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Tikrinimo taisyklių 14.3 papunktį žemės sklypo ribų posūkio taškų ir (arba) riboženklių koordinatės, nurodytos žemės sklypo plane, turi atitikti vietovėje esančių dirbtinių ir (arba) natūralių stabilių vietovės objektų (kapitalinės tvoros stulpo, pamato, statinio kertės, inžinerinio statinio, medžio kamieno ir pan.) ir esančių įtvirtintų riboženklių padėtį.

Žemesnės instancijos teismas

30. Teismas taip pat pabrėžė, kad pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 8 dalį, mėgėjų sodo teritorija ir keliai (gatvės) turi būti tvarkomi taip, kad prireikus į mėgėjų sodo teritoriją atlikti pareigų specialiosiomis transporto priemonėmis galėtų patekti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai; mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo žemėje inicijuojant naujų žemės sklypų, kurie bus naudojami keliams, formavimą, vidaus kelių (gatvių) minimalus plotis negali būti mažesnis kaip 4,5 m ir gali sutapti su važiuojamosios dalies pločiu.

31. Įvertinęs skundžiamo Rašto turinį bei jame nurodytų ankstesnių NŽT atsakymų pareiškėjai turinį, teismas konstatavo, kad NŽT pareiškėjai iš esmės nepaaiškino, kodėl sodininkų bendrijos kelio plotis būtinai turi būti 6 metrai, kas sudaro pagrindinę priežastį nederinti pareiškėjai priklausančio žemės sklypo Nr. 19 kadastrinių matavimų. Buvo konstatuota, jog atsakovas nepaaiškino, kodėl derinant kitų žemės sklypų kadastrinius matavimus, nebuvo įvertintas žemės sklypo reikalingumas sodininkų bendrijos keliui. Teismo vertinimu, pareiškėja atsidūrė nelygiateisėje padėtyje kitų sklypų savininkų atžvilgiu.

32. Teismas pažymėjo, kad pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalį individualiems administraciniams aktams yra keliami pagrįstumo ir motyvuotumo reikalavimai. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, kad atsakovo Rašte nebuvo objektyviai išanalizuotos visos pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės ir nebuvo į jas atsakyta, todėl Raštą panaikino ir įpareigojo NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.

III.

33. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

34. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes bei surinktus įrodymus, padarė esminius proceso teisės normų pažeidimus, netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir padarė nepagrįstas išvadas.

Atsiliepimas

35. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo teisės aktus, iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo 1996 m. sausio 1 d. nustačiusius sodų sklypų pardavimo tvarką, ir pažymi, kad pagal teismų praktiką sodininkų bendrijų generaliniai planai (išplanavimo projektai) laikomi teritorijų planavimo dokumentais.

36. Pakartodamas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjos žemės sklypo Nr. 19 kadastro duomenų bylos tikrinimu, pareiškėjos kreipimaisis į atsakovą ir jo teritorinį padalinį, atsakovas pabrėžia, kad teismas, panaikindamas Raštą, neįvertino, jog pareiškėjos skundas dėl žemės sklypo Nr. 19 kadastrinių matavimų ir NŽT, ir NŽT Vilniaus rajono skyriuje dėl to paties dalyko (dėl žemės sklypo Nr. 19 kadastrinių matavimų) iki Rašto parengimo buvo išnagrinėtas keturis kartus, buvo atliktas patikrinimas vietovėje, įvertinti visi pareiškėjai priklausančio žemės sklypo Nr. 19 archyviniai dokumentai, SB „(duomenys neskelbtini)“ Generalinis planas, pareiškėjai išsamiai paaiškinti ir palyginti (nurodant linijų ilgius) žemės sklypo schemos ir matininko S. Č. 2020 m. vasario 27 d. parengto plano neatitikimai. Teismas apie ankstesnius NŽT atsakymus pareiškėjai nepasisakė, jų išvis nevertino. Pareiškėja 2021 m. spalio 1 d. dar kartą kreipdamasi į NŽT dėl žemės sklypo Nr. 19 kadastrinių matavimų patvirtinimo naujų aplinkybių nenurodė, todėl teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo įvertinti ne tik Raštą bet ir ankstesnius pareiškėjai adresuotus Raštus.

Atsiliepimas

37. Atsakovo vertinimu, teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad Tikrinimo akte pareiškėjai nenurodyta, kokiu teritorijų planavimo dokumentu nustatytas kelio plotis. NŽT paaiškina, jog MB „Topogeodezija“ matininkas S. Č. atliekant žemės sklypo Nr. 19 kadastrinius matavimus turėjo vadovautis teritorijų planavimo dokumentu – SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu planu. Matininkas S. Č., atlikęs žemės sklypo Nr. 19 kadastrinius matavimus, per Nekilnojamojo turto registro posistemę „Geomatininkas“ 2020 m. balandžio 20 d. pateikė NŽT Vilniaus rajono skyriui žemės sklypo Nr. 19 kadastro duomenų bylą patikrinti, todėl Tikrinimo akte nurodyti trūkumai buvo nurodyti bylą rengusiam matininkui, o ne pareiškėjai, ir matininkui buvo žinomi.

38. Atsakovas tvirtinta, kad teismas sprendime nepagrįstai teigia, jog NŽT teritorinis skyrius, 2021 m. sausio 14 d. atlikęs faktinių duomenų patikrinimą vietoje, turėjo nustatyti, ar visoje bendro naudojimo kelio atkarpoje (duomenys neskelbtini) gali būti išlaikomas 6 metrų kelio plotis. Pažymi, kad NŽT, nagrinėdama pareiškėjos skundą, NŽT direktoriaus 2020 m. gruodžio 14 d. pavedimu Nr. 1PAV-154-(1.8 E.) įpareigojo Vilniaus rajono skyrių atlikti pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų Nr. 18 ir Nr. 19 patikrinimą vietovėje ir įvertinti, ar yra galimybė atstatyti žemės sklypo Nr. 19, žemės sklypo Nr. 18, žemės sklypo Nr. 3 ir žemės sklypo Nr. 2 ribas vietovėje pagal Generalinį planą. Patikrinimo metu tikrinta ginčo vieta, t. y. valstybinės žemės tarpas, skirtas pravažiavimui SB „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra tarp žemės sklypų Nr.19, Nr. 2, Nr. 3, Nr.18. NŽT 2021 m. kovo 1 d. rašte Nr. 1SS-301-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (t. y. Rašte Nr. 2) įvertintas 2021 m. sausio 14 d. atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje, papildomai išanalizuoti žemės sklypų Nr. 18, Nr. 2, Nr. 3 planai ir schemos. Rašte Nr. 2, be kita ko, nurodyta, kad žemės sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 kadastrinių matavimų teisingumas galės būti įvertintas, kuomet bus atlikti kelio juostos ((duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai.

39. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas sprendime nepagrįstai teigia, jog NŽT nepateikė detalaus paaiškinimo bei dokumentų, pagrindžiančių 6 metrų kelio plotį. Atkreipia dėmesį, kad ir ankstesniuose pareiškėjai teiktuose atsakymuose, ir skundžiamame Rašte nurodyta, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ Generaliniame plane bendro naudojimo kelio ((duomenys neskelbtini)) plotis nėra nurodytas; grafiškai išmatavus Generaliniame plane nurodytus sprendinius (suprojektuotas žemės sklypų ribas), nustatyta, kad bendro naudojimo kelio ((duomenys neskelbtini)) plotis yra 6 metrai. Pažymi, kad NŽT pateikė Generalinio plano ištrauką bei nurodė, kaip buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) gatvės plotis.

40. Nurodoma, kad teismas sprendime nepagrįstai sieja žemės sklypo Nr. 19 ribą su elektros stulpu Nr. 403/1 bei nurodo, kad atsakovas nesiaiškino, ar Generalinio plano parengimo metu elektros stulpas jau stovėjo ir galėjo būti jame nurodytas. Atkreiptinas dėmesys, kad elektros stulpas jokios reikšmės žemės sklypo ribų nustatymui neturi, kadangi žemės sklypų ribos nustatomos pagal teritorijų planavimo dokumentus – šiuo atveju, pagal Generalinį planą.

41. Atsakovo įsitikinimu, teismas nepagrįstai vadovavosi Sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 8 dalies, susijusios su vidaus kelių minimaliu pločiu, reikalavimais, kadangi šie reikalavimai taikomi tik nuo 2015 m. sausio 1 d., Generalinis planas yra patvirtintas 1993 m. vasario 11 d.

42. NŽT laikosi pozicijos, kad ir skundžiamu Raštu, ir ankstesniais atsakymai pareiškėjai išsamiai atsakyta ir paaiškinta, kad žemės sklypo Nr. 19 kadastriniai matavimai turi būti rengiami vadovaujantis Generaliniu planu, kuriame suprojektuotos (duomenys neskelbtini) gatvės 6 metrų plotis turi būti išlaikytas, skundžiamas Raštas ir kiti atsakymai pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, visiškai atitinka VAĮ nustatytus reikalavimus, todėl nebuvo pagrindo panaikinti Raštą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą. Nr. 1SS-1645 ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo išnagrinėti Pareiškėjos prašymą.

Atsiliepimas

43. Pareiškėja T. V. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Šalies argumentai

44. Pareiškėja prašo teismo pripažinti, kad MB „Topogeodezija“ matininko S. Č. parengtame žemės sklypo Nr. 19 plane ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentą ir nurodyti NŽT įregistruoti žemės sklypo Nr. 19 kadastro duomenų bylą Nekilnojamojo turto kadastro registre ir Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja tvirtina, kad atsakovo apeliacinis skundas yra visų jo neteisėtų raštų ir veiksmų tąsa.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

45. Byloje kilo ginčas dėl NŽT 2021 m. spalio 29 d. rašto Nr. 1SS-1645-(5.59 E) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat įpareigojimo patikslinti kadastro duomenis.

46. Pareiškėjos skundas pirmosios instancijos teismui buvo grindžiamas pozicija, kad atsakovo Raštas, kuriuo netenkintas prašymas tikslinti SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijai priskirto žemės sklypo Nr. 19 kadastro duomenis, neatitinka faktinės situacijose visoje (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje, kuri atitinkamoje vietoje susiaurėjusi, ir įstatymuose nustatytų vietovėje paženklinto žemės sklypo ribų stabilumo bei ne mažesnio kaip 4,5 m sodų bendrijos kelio pločio reikalavimų.

47. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino, panaikino atsakovo Raštą ir įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl kadastro duomenų tikslinimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos prašymuose atsakovui keltas klausimas dėl kelio (duomenys neskelbtini) gatvėje pločio negali būti atsakytas nesant teritorijų planavimo dokumente nustatyto kelio pločio ir atsakovui neįvertinus faktinės situacijos visoje šios gatvės atkarpoje. Akcentavo, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. balandžio 29 d. surašytame Tikrinimo akte, kuriame pažymimas neišlaikytas teritorijų planavimo dokumente nurodytas kelio plotis, nenurodyta, koks kelio plotis turi būti išlaikytas bei kokiame teritorijų planavimo dokumente toks kelio plotis nustatytas. Konstatavo, kad kelio plotis nėra nurodytas SB „(duomenys neskelbtini)“ Generaliniame plane.

48. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Raštas pagrįstas ir teisėtas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes analogiškas pareiškėjos prašymas iki Rašto parengimo buvo išnagrinėtas keturis kartus, atlikus patikrinimą vietovėje ir įvertinus visus pareiškėjai priklausančio žemės sklypo Nr. 19 archyvinius dokumentus, ypač SB „(duomenys neskelbtini)“ Generalinį planą, kuris, kaip ir bet kuris kitas sodininkų bendrijų generalinis planas (išplanavimo projektas), pagal teismų praktiką laikytinas teritorijų planavimo dokumentu, tačiau pirmosios instancijos teismas ankstesnių pareiškėjos prašymo išnagrinėjimų visiškai nevertino, nors pareiškėja paskutiniame kreipimesi naujų aplinkybių nenurodė. Atsakovas akcentuoja, kad ankstesniuose pareiškėjai teiktuose atsakymuose ir pareiškėjos skųstame Rašte atitinkamai nurodyta, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ Generaliniame plane bendro naudojimo kelio ((duomenys neskelbtini)) plotis nėra nurodytas, tačiau grafiškai išmatavus Generaliniame plane nurodytus sprendinius (suprojektuotas žemės sklypų ribas) nustatytas 6 metrų bendro naudojimo kelio ((duomenys neskelbtini)) plotis.

49. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

50. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

51. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

52. Bylos duomenimis nustatyta, kad atliekant preliminarius matavimus suformuotas pareiškėjai T. V. nuosavybės teise priklausantis SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijai priskirtas žemės sklypas Nr. 19, esantis (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus r. savivaldybėje. Matininkas S. Č., paženklinęs žemės sklypo Nr. 19 ribas vietovėje, atliko šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatydamas žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, ir per Nekilnojamojo turto registro posistemę „Geomatininkas“ 2020 m. balandžio 20 d. pateikė NŽT Vilniaus rajono skyriui žemės sklypo Nr. 19 kadastro duomenų bylą. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020 m. balandžio 29 d. surašė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. KAM-8908-(10.9 E.), kuriame nurodė, kad neišlaikytas teritorijų planavimo dokumente nurodytas kelio plotis, ir 2021 m. sausio 14 d. atliko žemės sklypų Nr. 19, Nr. 18, Nr.3, Nr. 2 faktinių duomenų naudojimo patikrinimą vietoje, nustatydamas, kad neištirtas pravažiavimui tarp žemės sklypų Nr.19, Nr. 2, Nr. 3, Nr.18 skirtas valstybinės žemės tarpas ir neįrengta tarp minėtų žemės sklypų esanti (duomenys neskelbtini) gatvė, todėl negali būti nustatyta važiuojamoji dalis. T. V. 2021 m. spalio mėn. kreipėsi į NŽT dėl minėto jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 19 kadastrinių kadastro duomenų tikslinimo (įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre). NŽT 2021 m. spalio 29 d. Rašte Nr. 1SS-1645, kuriuo prašymas netenkintas, atitinkamai informavo pareiškėją, kad ankstesniais Tarnybos raštais išsamiai atsakyta į pareiškėjos atitinkamus prašymus, ir nurodė, jog žemės sklypo Nr. 19 kadastriniai matavimai turi būti rengiami vadovaujantis generaliniu planu išlaikant jame suprojektuotos (duomenys neskelbtini) gatvės plotį, kuris grafiškai pamatavus yra 6 metrai.

53. Pažymėtina, kad Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio, kuriame nustatyti bendrieji mėgėjiško sodo teritorijos tvarkymo reikalavimai, 8 dalyje (nagrinėjamu atveju aktuali 2019 m. gruodžio 10 d. redakcija, išdėstyta Seimo priimtu įstatymu Nr. XIII-2647; TAR, 2019, Nr. 20988) buvo įtvirtinta, kad mėgėjų sodo teritorija ir keliai (gatvės) turi būti tvarkomi taip, kad prireikus į mėgėjų sodo teritoriją atlikti pareigų specialiosiomis transporto priemonėmis galėtų patekti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai. Mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo žemėje inicijuojant naujų žemės sklypų, kurie bus naudojami keliams, formavimą, vidaus kelių (gatvių) minimalus plotis negali būti mažesnis kaip 4,5 m ir gali sutapti su važiuojamosios dalies pločiu.

54. Taigi įstatymų leidėjas, nustatydamas bendruosius mėgėjiško sodo teritorijos tvarkymo reikalavimus, įtvirtino reikalavimą, kad vidaus kelio (gatvės) minimalus plotis negali būti mažesnis kaip 4,5 m. Toks reikalavimas apima vidaus kelio (gatvės) pločio minimalaus dydžio imperatyvų fiksavimą ir neapima tokio dydžio maksimumo įtvirtinimo. Tai suponuoja, kad vidaus kelio (gatvės) plotis gali viršyti minimalią 4,5 metrų ribą, taigi būti, be kita ko, 6 metrų pločio, jei tai lemia atitinkami konkrečios mėgėjiško sodo teritorijos planavimo dokumentai. Tokiais dokumentais pagal atsakovo apeliaciniame skunde nurodomą teismų praktiką nagrinėjamu atveju laikytinas SB „(duomenys neskelbtini)“ Generalinis planas ir jame nurodytų sprendinių (suprojektuotų žemės sklypų ribų) grafiškas išmatavimas.

55. Pažymėtina ir tai, kad Žemės reformos įstatymo 21 straipsnyje, kuriame reglamentuojamas, be kita ko, žemės sklypų ženklinimas, nustatyta, jog vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos <...> (3 d.). Ši įstatymo nuostata nagrinėjamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste vertintina kaip neabsoliuti tikslinant sodininkų bendrijoje esančio žemės sklypo, kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kadastro duomenis, taip pat prireikus kitų su tuo pačiu sodininkų bendrijos vidaus keliu, kuris suprojektuotas sodininkų bendrijos generaliniame plane, besiribojančių žemės sklypų kadastro duomenis, paaiškėjus, kad jie prieštarauja sodininkų bendrijos generaliniame plane numatyto (suprojektuoto) vidaus kelio pločiui, kuris konkretinamas pagal generalinio plano sprendinių (suprojektuotų žemės sklypų ribų) grafišką išmatavimą.

56. Byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų atsakovo apeliaciniame skunde akcentuojamą pagal SB „(duomenys neskelbtini)“ Generaliniame plane nurodytų sprendinių (suprojektuotų žemės sklypų ribų) grafišką išmatavimą nustatytiną bendro naudojimo kelio ((duomenys neskelbtini)) 6 metrų plotį.

57. Taigi byloje nėra įrodymų, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ Generaliniame plane nurodytų sprendinių (suprojektuotų žemės sklypų ribų) grafiškas išmatavimas lemia būtent pareiškėjos poziciją atitinkantį bendro naudojimo kelio ((duomenys neskelbtini)) pločio mažesnį dydį (4,5 m), kuris atitinka pareiškėjos skunde pirmosios instancijos teismui akcentuojamą Sodininkų bendrijų įstatyme nustatytą sodų bendrijos kelio minimalaus (4,5 m) pločio reikalavimą.

58. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų, kuriais pritariama pareiškėjos skundo argumentams, kad atsakovas neįvertino faktinės situacijos visoje (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje (ne tik ties sklypu Nr. 19), pažymėtina, jog kelio atkarpos patvirtinto faktinio susiaurėjimo palei kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus klausimai ir kelio atkarpos platinimo palei pareiškėjai T. V. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą Nr. 19 prasmės (tikslingumo) aspektai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

59. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismui argumentų, kad esant patvirtintai pačiai siauriausiai kelio atkarpai (duomenys neskelbtini) pradžioje tarp žemės sklypo Nr. 20 ir žemės sklypo Nr. 1, platesnę kelio atkarpą palei žemės sklypą Nr. 19 (Matavimų schemoje rodoma 5,72 m) į žemės sklypo Nr. 19 pusę platinti nėra jokios prasmės, nes pravažiavimo kokybė (duomenys neskelbtini) nepasikeis, t. y. (duomenys neskelbtini) pradžia išliks susiaurinta ir dėl stabilaus vietovės objekto – elektros stulpo Nr. 403/1 – (duomenys neskelbtini) realiai platesnė netaps.

60. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų, kad atsakovas, atlikdamas teritorijos patikrinimą vietoje, iš esmės nenustatė, ar visoje bendro naudojimo kelio ((duomenys neskelbtini)) atkarpoje gali būti išlaikomas kelio plotis 6 metrai.

61. Tikslas, kurio siekė pareiškėja, skųsdama atsakovo Raštą pirmosios instancijos teismui, turi būti pasiektas ne įrodinėjant 6 metrų kelio pločio nustatymo paaiškinimo ir tai pagrindžiančių dokumentų trūkumą Rašte, kuris grindžiamas ankstesnių keturių pareiškėjos panašių prašymų išnagrinėjimu, bet argumentuotai paneigiant atsakovo Rašte nurodytą paaiškinimą, kad 6 metrų kelio pločio nustatymą lemia SB „(duomenys neskelbtini)“ Generalinis planas ir jame nurodytų sprendinių (suprojektuotų žemės sklypų ribų) grafiškas išmatavimas.

62. Kiti apeliacinio skundo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl NŽT Rašto pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų detaliai nėra pasisakoma.

63. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl atsakovo NŽT apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjos skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos T. V. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusGintaras KryževičiusEgidijus Šileikis