Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui K. B., tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų UAB „Druskininkų butų ūkis“, I. V. dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tretysis asmuo I. V. teismo posėdyje paaiškino, kad 2015 m. gegužės 20 d. pro jos buto lubas pradėjo lašėti vanduo. Ji paskambino, su atsakovu kartu gyvenančiam E. B., kadangi turėjo jo telefono numerį. E. B. atėjo pas ją ir ji kartu su juo nuėjo į atsakovo butą. Bute jokių užliejimo požymių nesimatė, išskyrus atsakovo bute ant lubų esančias kelias nubėgusias vandens dėmes. Jai grįžus į butą, po kiek laiko vėl pradėjo pro lubas bėgti vanduo. Ji gal tris kartus tą dieną kvietė avarinę tarnybą. Vėliau pas ją į butą atėjo atsakovas su avarinės tarnybos darbuotoju, kuris pasakė, kad čia galbūt bėga dėl atsakovo bute užsikimšusio kanalizacijos vamzdžio.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Šalių paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. gegužės 20 d. dėl pratekėjusio vandens, buvo padaryta žala, butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Butas, buto savininkės buvo apdraustas Būsto Eko draudimu. Ieškovo atstovas 2015 m. gegužės 27 d. įvykio vietoje atliko apžiūrą, kurios metu surašė turto sunaikinimo, sugadinimo aktą (žalos bylos Nr. 1583683), įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovas, pagal sudarytą lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad sugadinto turto (patalpų) remonto kaina yra 142,47 Eur ir remiantis šia sąmata apskaičiavo draudimo išmoką. Ieškovas 2015 m. birželio 25 d. raštu Nr. 1583689, informavo žalą patyrusio buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkę apie apskaičiuotą draudimo išmoką ir 2015 m. birželio 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 9432820, išmokėjo buto savininkei 142,47 Eur už patirtą žalą. Ieškovas 2015 m. liepos 1 d. raštu Nr. R0001598753 informavo atsakovą, jog jis yra atsakingas už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), padarytą žalą, todėl pareikalavo atlyginti ieškovo patirtas 142,47 Eur išlaidas, kurias patyrė išmokėdamas draudimo išmoką.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.266 straipsnyje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Pažymėtina, kad statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnis 1 dalis). Pagal delikto, įtvirtinto Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją.

Savo reikalavimą ieškovas iš esmės motyvuoja tuo, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), užpylimo židinys buvo viršuje esantis atsakovui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), dėl užsikimšusio kanalizacijos vamzdžio.

Taigi, ieškovas privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Nors ieškovas ieškinyje nurodo, kad jų atstovas išsiaiškino, kad buto užpylimo židinys buvo viršuje atsakovui priklausantis butas, tačiau teismas nesutinka su šiais ieškovo ieškinyje nurodytais argumentais. Iš 2015 m. gegužės 27 d. ieškovo eksperto I. D. turto sunaikinimo, sugadinimo akto matyti, kad ekspertas įvykio vietoje apžiūrėjęs atsakovui priklausantį butą jokios vandens avarijos požymių neužfiksavo, priešingai ekspertas šiame akte konstatavo, kad vanduo galėjo pratekėti pro namo stogą, taip patekdamas į vidaus patalpas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo su ieškiniu pateiktos įvykio vietos nuotraukos patvirtina, ieškovo eksperto akte nustatytas aplinkybes, tačiau šios nuotraukos nepatvirtina ieškovo argumentų, kad būtent viršuje esantis ir atsakovui priklausantis butas buvo užpylimo žemiau esančio buto židinys. Byloje nėra ginčo, kad 2015 m. gegužės 20 d., pro buto, esančio (duomenys neskelbtini), lubas pradėjo lašėti (tekėti) vanduo. Tretysis asmuo, patyrusio žalą buto savininkė. I. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pastebėjusi, jog į jos butą bėga vanduo ji iš karto paskambino, kartu su atsakovu gyvenančiam E. B., kuris atėjo pas ją ir jie kartu nuėjo į atsakovui priklausantį butą, tačiau jokių vandens užpylimo požymių atsakovo bute nebuvo, tačiau matėsi, kad keliose vietose atsakovo buto lubose yra vandens žymės. Nors trečiojo asmens, UAB „Druskininkų butų ūkis“ 2015 m. birželio 22 d. rašte Nr. 984, adresuotame ieškovui, nurodyta, jog bute (duomenys neskelbtini), buvo lokalizuota avarija ir avarinės tarnybos darbuotojai atkišo kanalizacijos vamzdį, dėl netinkamos santechnikos jungties, tačiau šių trečiojo asmens rašte nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Atsakovas nurodė, kad jo namuose nebuvo atliekami jokie kanalizacijos valymo darbai, tai teismui patvirtino ir liudytojas E. B., kuris paaiškino, kad išvykus UAB „Druskininkų butų ūkis“ avarinės tarnybos darbuotojomis pats ieškojosi santechniko, kuris galėtų pravalyti kanalizacijos vamzdį, tačiau iškviestas santechnikas nurodė, kad pas juos bute kanalizacija neužsikišusi. Teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, tretysis asmuo UAB „Druskininkų butų ūkis“ nurodo, jog tai, kad vanduo pateko iš atsakovo buto patvirtina UAB „Druskininkų butų ūkis“ avarinės tarnybos automobilio kelionės lapas, nes jame nurodyta konkreti avarijos priežastis – netvarkinga jungtis. Teismas nesutinka su trečiojo asmens rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais argumentais, kurie trečiojo asmens manymų įrodo atsakovo kaltę bei patvirtina, kad kanalizacijos vamzdis buvo užsikišęs. Teismas pažymi, kad iš trečiojo asmens pateikto avarinės tarnybos darbuotojų kelionės lapo matyti, kad avarinės tarnybos darbuotojai 2015 m. gegužės 20 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apžiūrėję atsakovo butą dėl trečiojo asmens I. V. priklausančio buto užliejimo, kelionės lape įrašė – netvarkingai pajungtas unitazas, pajungtas į 50 cm vamzdį, netvarkinga jungtis, tačiau, kad būtų buvę kokie nors atliekami darbai šiame bute, akte nenurodyta. Tuo tarpu iš to paties trečiojo asmens pateikto avarinės tarnybos darbuotojų kelionės lapo matyti, kad tą pačią dieną, avarinės darbuotojai, vykdami kitais adresais, kelionės lape nurodė kokius konkrečiai darbus atliko (pvz. 1 eilutė: (duomenys neskelbtini) – kanalizacijos stovo valymas; 2 eilutė: (duomenys neskelbtini) – ventilio keitimas ir t. t.). Jokių duomenų patvirtinančių, kad buvo atsakovo bute atliekamas kanalizacijos vamzdžio valymas byloje nėra. Vien ta aplinkybė, kad avarinės tarnybos darbuotojai nustatė, kad galimai netvarkinga (netinkama) kanalizacijos jungtis, nesudaro pagrindo teismui daryti vienareikšmišką išvadą, kad buto esančio (duomenys neskelbtini), užpylimo židinys buvo būtent atsakovo butas. Nors trečiasis asmuo nurodo, kad avarinės tarnybos darbuotojų užfiksuoti duomenys sutampa su I. V. ieškovo ekspertui nurodytomis aplinkybėmis, tačiau šias aplinkybes teismo posėdžio metu paneigė pati I. V., patvirtinusi, kad tik pradėjus lašėti į jos butą vandeniui, buvo nuėjusi į atsakovo butą, tačiau jokių bute vandens užliejimo požymių nematė. Teismo vertinimu, ieškovas nagrinėjamu atveju reikalaudamas atsakovą atlyginti žalą rėmėsi išimtinai UAB „Druskininkų butų ūkis“ pateikta informacija, kad vanduo į žemiau esantį butą pateko dėl atsakovo bute galimai netinkamos kanalizacijos jungties, dėl ko užsikišo kanalizacijos vamzdis, tačiau kaip minėta nei prie teismui pateikto ieškinio nei su trečiojo asmens pateiktu atsiliepimu ar rašytiniais paaiškinimais, nėra pateikti jokie įrodymai kurie patvirtintų trečiojo asmens ieškovui pateiktą informaciją, kad buvo atliekami kokie nors avarijos padarinių šalinimo darbai, t. y. kanalizacijos vamzdžio valymo darbai. Tretysis asmuo nurodo, kad atsakovas pasirašė avarinės tarnybos darbuotojų kelionės lape ir tai patvirtina jo kaltę, nes jis sutiko su avarinės tarnybos darbuotojų padaryta išvada, tačiau teismo vertinimu, nors atsakovas ir pasirašė šiame lape, avarinės tarnybos darbuotojai šiame lape tik konstatavo patį faktą, apie galimai netinkamą kanalizacijos jungtį, bet ne patį kanalizacijos avarijos padarinių šalinimo faktą t. y. kanalizacijos vamzdžio valymą. Teismas pažymi ir tai, kad trečiojo asmens I. V., liudytojo E. B. duoti paaiškinimai iš esmės sutampa su ieškovo atstovo 2015 m. gegužės 27 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte nustatytomis aplinkybėmis. Liudytojas E. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vanduo galimai bėga, pro namo stogą, prateka pro medinę koloną ir galimai patenka į žemiau esantį butą. Dėl pro namo stogą pratekančio vandens jis remontuodamas atsakovo butą negalėjo įrengti vonios kambario kitaip tik iškaldamas jį plastiku, dėl ko pas atsakovą ant sienų gali nesimatyti prabėgančio vandens žymių, o pratenkančio vandens žymės virš atsakovo buto esančioje palėpėje užfiksuotos ir ieškovo eksperto įvykio vietos apžiūros akte, kas atitinka atsakovo, trečiojo asmens I. V. ir liudytojo E. B. teisme duotus paaiškinimus.

Kasacinio teismo nuosekliai išplėtotoje jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CPK 179 straipsnis). Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1951-553/2016).

Teismo vertinimu nėra jokių neginčijamų ir objektyvių įrodymų patvirtinančių, jog dėl atsakovo bute įvykusių aplinkybių buvo užlietas žemiau esantis butas, be to, ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, tai yra ieškovas nepagrindė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio) egzistavimo, todėl ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkintinas (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Kadangi netenkintinas pagrindinis ieškovo ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, nėra pagrindo tenkinti ieškovo išvestinio reikalavimo dėl palūkanų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmestinas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Druskininkų miesto apylinkės teismą.