- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-18
- Bylos Nr.
- N-575-2434-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01249-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 27 d. nutarties A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ (toliau – ir Institucija) kontrolierius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. P. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 142 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad A. P. 2010 m. rugpjūčio 20 d., apie 10.34 val., Vilniuje, važiuodamas autobusu Nr. 532, maršrutu Nr. 31, tarp stotelių „Juodasis kelias“ ir „Ribiškės“, kontrolės metu kontrolei pateikė nepažymėtą vienkartinį bilietą. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių 33.1 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) A. P. už ATPK 142 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 80 litų baudą.
Šalies argumentai
A. P. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriame prašė Nutarimą panaikinti. Nurodė, kad įlipęs į autobusą jis iš karto pažymėjo vienkartinį važiavimo bilietą. Pažymėjo, kad į visuomeninį transportą yra lipama per priekines duris ir vairuotojas stebi įlipančius keleivius, todėl jeigu asmuo nepasižymi vienkartinio bilieto, jis yra nepraleidžiamas. Anot A. P., autobuso vairuotojas matė, kad jis atžymėjo važiavimo bilietą. Nurodė, kad priėjus kontrolierei ir paprašius parodyti vienkartinį bilietą, jis iš kišenės išsitraukė visus turimus talonėlius (turėjo tris), tačiau buvo sunku atskirti, kurį jis buvo pažymėjęs, todėl kontrolierei parodė visus turimus bilietus. Pareiškėjo nuomone, jis kontrolierei tikrinimui padavė ne tą talonėlį, mano, kad per skubėjimą ar dėl komposterio netobulumo jis gerai neatžymėjo talonėlio. Be to, teigė, jog skiriant baudą nebuvo atsižvelgta į jo finansinę padėtį, t. y. kad jis yra bedarbis, negauna jokių pajamų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 27 d. nutartimi A. P. skundą netenkino ir Nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad padarytą teisės pažeidimą įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, Nutarimas, pažyma apie A. P. administracinius teisės pažeidimus, maršrutinio autobuso kelionės lapo kopija, liudytojos I. T. parodymai ir kita bylos medžiaga. A. P. nurodytas aplinkybes, kad jis bilietą žymėjo, tačiau komposteris jo nepramušė, teismas vertino kaip norą išvengti administracinės atsakomybės. Teismas nurodė, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, tačiau pažymėjo, kad A. P. administracinėn atsakomybėn už važiavimą be bilieto yra patrauktas ketvirtą kartą. Atsižvelgdamas į ištirtų rašytinių įrodymų visumą, į padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymą, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Nutarimą. Apelianto įsitikinimu, byla išnagrinėta neįvertinus visų jo pateiktų rašytinių įrodymų bei remiantis kontrolierės melu. Pažymi, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog jis administracinėn atsakomybėn už važiavimą be bilieto patrauktas ketvirtą kartą. Pažymi, kad jo bilietas buvo pažymėtas taip, kaip tai pavyko padaryti, t. y. bilietas buvo su įdubimais. Be to, nurodo, jog supainiojęs dienas neatvyko į teismo posėdį, todėl byla nepagrįstai išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ atsiliepimu prašo A. P. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Institucijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pažymi, kad aplinkybė, jog A. P. neva žymėjosi vienkartinį bilietą, bet neatsižymėjo iki galo dėl neveikiančio komposterio, prieštarauja liudytojos I. T. parodymams, iš kurių matyti, kad visų kitų važiavusių keleivių bilietai buvo pažymėti tinkamai, nes komposteris veikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundžiamu nutarimu A. P. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 142 straipsnio 4 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad keleivių važiavimas be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis arba važiavimas įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, neturint teisės į transporto lengvatas, užtraukia baudą nuo šešiasdešimties iki vieno šimto litų.
A. P. apeliaciniame skunde neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. P. padarė jam inkriminuotą administracinius teisės pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas jį kaltu pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius apeliantą kaltinančius įrodymus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi liudytojos I. T., kuri tiesiogiai matė padarytą pažeidimą, parodymais. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šios liudytojos parodymais, nes jos suinteresuotumas bylos baigtimi nesustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jis anksčiau pažinojo apeliantą ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Aplinkybių dėl I. T. galimo šališkumo nenurodė ir apeliantas, todėl netikėti šios liudytojos parodymais, nėra pagrindo. Šios liudytojos teisme duoti parodymai (b. l. 22) yra nuoseklūs ir neprieštaringi, tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. P., kuri yra suinteresuotas bylos baigtimi, teikia versiją, kuri prieštarauja nesuinteresuota pripažintos liudytojos parodymams ir kitai bylos medžiagai. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto iškeltos versijos, jog komposteris neveikė, nepatvirtina jokie įrodymai.
Be to, apeliantas mano, kad teismo nutartis turėtų būti panaikinta, nes teismas išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant teismo posėdyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. (ATPK 272 straipsnis). Nagrinėjant ATPK 142 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo bylą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nėra privalomas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. P. buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, jo administracinio teisės pažeidimo bylą teisėtai ir pagrįstai išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui bylos nagrinėjime nedalyvaujant.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamos nutarties naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. P. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai (ATPK 30, 30² str.), todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.