Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau-BK ) 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Č., žinodamas, jog M. M. rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą privalo mokėti E. K. jų dukters D. Č., gim. 2016-12-20, materialiam išlaikymui nuo 2017-12-15, kas mėnesį mokomomis periodinėmis 200 Eur dydžio išmokas iki dukters pilnametystės bei 713, 42 Eur įsiskolinimą, galėdamas ir privalėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, tai yra, laikotarpiu nuo 2017-12-15 iki 2019-09-26 nemokėjo lėšų savo vaiko išlaikymui ir neteikė jam kitos būtinos materialinės paramos, dėl to lėšų gavėjai E. K. įsiskolino 4 821,45 Eur.

Kaltinamasis A. Č. teisme paaiškino, kad kaltę pripažįsta. Teigė, kad

nuo dukros D. Č. gimimo su jos motina E. K. santykiai buvo konfliktiški ir pašliję. Žinojo apie teismo sprendimą, kuriuo priteistas jo vaiko išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį. Aiškino, kad tuo metu prekiavo naudotais automobiliais. Pajamų turėjo, tačiau oficialiai į sąskaitą pinigų nemokėjo. Duodavo pinigų grynais mažamečio vaiko motinai, pirkdavo dovanų, drabužių. Vėliau apie porą metų dirbo Norvegijoje laikinai samdomus darbus. Paskutiniu metu nuo 2021-08-20 iki 2021-12-15 taip pat dirbo Norvegijoje, tačiau dar pinigų negavęs. Uždirbdavo nuo 500 iki 1 500 Eur per mėnesį. Nuo 2019-09-26 mokėjo išlaikymą savo vaikui, pinigus pervesdavo į vaiko sąskaitą. Po to, kai buvo ikiteisminis tyrimas nutrauktas, jis sumokėjo 4000 Eur įsiskolinimą. Daugiai padengti įsiskolinimo nesugebėjo, nors ir gaudavo pajamų, kurias išleisdavo savo pragyvenimui.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. Z. ( buvusi K. ) teisme paaiškino, kad kaltinamasis A. Č. vengia mokėti pinigines lėšas pagal 2017-12-19 teismo įsakymą mokėti lėšas savo nepilnametės dukters Dominykos, gim. 2016-12-20, išlaikymui iki jos pilnametystės. Teismas buvo priteisęs po 200 Eur kas mėnesį bei 2 200 Eur įsiskolinimą. Po teismo įsakymo kaltinamasis yra atlikęs tik du pavedimus po 50 Eur. A. Č. vengia mokėti dukrai nustatytus pinigus išlaikymui. A. Č. Lietuvoje būna mažai, nes dirba ir gyvena Norvegijoje. Šiuo metu jo įsiskolinimas yra apie 6 600 Eur. Antstoliai ne kartą kreipėsi į teismą dėl buvusio sugyventinio veiksmų, nes jis slepia savo turtą ir jo prašomas nepristato. Grynųjų pinigų iš buvusio sugyventinio dukros išlaikymui niekada negavo. Po to, kai ji kreipėsi į policiją, A. Č. pradėjo mokėti po 200 Eur per mėnesį, dėl ko jie 2020-01-09 susitaikė ir prokuroras 2020-01-10 nutraukė ikiteisminį tyrimą. 2020-01-13 ikiteisminio tyrimo teisėjas patvirtino prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir tuo pačiu susitarimą dėl 4 821,45 Eur įsiskolinimo atlyginimo, pagal kurį kaltinamasis įsipareigojo įsiskolinimą sumokėti per 1 metus laiko. Tačiau vėliau vėl pinigų nemokėjo, dėl ko 2021-07-08 kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Nesutinka su prokuroro sprendimu bylą užbaigti baudžiamuoju įsakymu. Mano, kad kaltinamasis piktybiškai vengia pareigos išlaikyti savo vaiką, dėl ko turi būti teisiamas. Iš kaltinamojo prašo jai priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos, nes nuolatos jaučia stresą ir įtampą dėl tokio kaltinamojo elgesio, t. y. kad nemoka išlaikymo vaikui, vienai tenka rūpinti su vaiku iškilusiomis problemomis. Dėl nuolatinės įtampos net lankėsi pas psichologą.

2019-09-17 E. K. pareiškime policijai parašyta, jog jos buvęs sugyventinis A. Č. nuo 2016 metų nemoka periodinių įmokų, tai yra po 200 Eur per mėnesį savo dukros D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui. Skola apie 6 600 Eur (t. 1, b. l. 4).

2017-12-M. M. rajono apylinkės teismo įsakyme pažymėta, jog A. Č. buvo nustatyta pareiga mokėti kas mėnesį po 200 Eur savo dukros D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jos pilnametystės. Tuo pačiu teismo sprendimu A. Č. buvo priteista sumokėti ir 2 200 Eur įsiskolinimą už dukros išlaikymą ( t. 1, b. l. 34).

2019-09-26 antstolio A. A. pranešime parašyta, jog A. Č. 2019 m. rugsėjo 26 dienai dėl dukros išlaikymo yra įsiskolinęs 4 108,03 Eur, o dėl teismo įsakymu priteistos 2 200 Eur išlaikymo skolos - skolingas 713,42 Eur ( t. 1, b. l. 41).

Byloje yra 2020-01-10 pasirašytas A. Č. ir pareiškėjos E. K. susitaikymo protokolas, kuriame nurodyta, kad A. Č. įsipareigoja 4 821, 45 Eur įsiskolinimą bei 713, 42 Eur skolą sumokės per 1 metus ( t. 1, b. l. 146 ).

Prokuroras 2020-01-10 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą ( t. 1, b. l. 148–149 ), o 2020-01-13 ikiteisminio tyrimo teisėjas patvirtino prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju bei patvirtino susitarimą dėl 4 821,45 Eur įsiskolinimo bei 713, 42 Eur skolos atlyginimo, pagal kurį kaltinamasis įsipareigojo įsiskolinimą sumokėti per 1 metus laiko ( t. 1, b. l. 151–153 ).

Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, A. Č. Užimtumo M. M. skyriuje buvo registruotas nuo 2016-10-06 iki 2019-07-09, po ko buvo išbrauktas dėl to, jog neatvyko be svarbios priežasties priimti darbo pasiūlymo (t. 1, b. l. 50).

Įstatymo leidėjas vengimą išlaikyti savo vaikus supranta kaip kiekvieno piliečio konstitucinę pareigą, numatytą LR Konstitucijos 38 straipsnyje - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Piktybinio vengimo požymis nebūtinas. Svarbu, jog asmuo būtų darbingas ir turintis galimybę dirbti, tuo pačiu turintis pareigą išlaikyti savo vaikus, tačiau šios pareigos nevykdantis.

Motyvuojamoji dalis

Pagal teismų praktiką baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką pagal BK 164 straipsnį kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-238/2011ir kt.)

Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo netraukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124/2008). Svarbiomis priežastimis derėtų laikyti priverstinę bedarbystę, nedarbą dėl ligos, sunkią finansinę padėtį, įkalinimą ir pan.

Teismo įsitikinimu, kaltinamojo kaltė ( tyčia ) vengus pareigos išlaikyti savo mažametę dukrą D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2017-12-15, kas mėnesį mokomomis periodinėmis 200 Eur dydžio išmokas iki dukters pilnametystės bei 713, 42 Eur įsiskolinimą, laikotarpiu nuo 2017-12-15 iki 2019-09-26, dėl to lėšų gavėjai E. K. įsiskolino 4 821,45 Eur.-- įrodyta byloje surinktais įrodymais. Teismas nustatė, jog minėtu laikotarpiu kaltinamasis buvo darbingas, gyveno ir dirbo Norvegijos Karalystėje, ką, beje, ir pats pripažino. Todėl minėtu laikotarpiu privalėjo mokėti ir išlaikymą savo mažametei dukrai, tačiau šios savo pareigos nevykdė tyčia, dėl ko bendra išlaikymo įsiskolinimo suma 2019-09-26 yra 4 821, 45 Eur. Teismo įsitikinimu, A. Č. kaltė, padarius BK 164 straipsnyje numatytą nusikaltimą, neabejotinai įrodyta.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji E. Z. ( buvusi K. ) byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo kaltinamajam A. Č. ( t. 2, b. l. 2, 26–27 ). Prašė priteisti papildomai 350 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Ieškinyje teigė, jog nuolatos jaučia stresą ir įtampą dėl tokio kaltinamojo elgesio, t. y. kad nemoka išlaikymo vaikui, vienai tenka rūpintis vaiku, spręsti iškilusias problemas, nuolat pergyventi dėl lėšų vaiko išlaikymui ir kitų poreikių tenkinimo. Kaltinamasis tyčia neteikia lėtų vaiko išlaikymui, dėl ko nuolatos patiria stresą, įtampą, dėl to išgyvena.

Nukentėjusioji teismui pateikė duomenis, jog dėl kaltinamojo fizinio ir iki šiol patiriamo psichologinio smurto jos ir vaikų atžvilgiu 2021 m. spalio mėnesį kreipėsi į Moterų teisių asociaciją, kurioje jai buvo skirtos psichologinės konsultacijos.

Kaltinamasis su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau-CK ) 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinė žala visada atlyginama, jei ji buvo padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai.

Neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais ( CK 6.250 straipsnio 1 dalis ).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 110 straipsnio 1 dalis numato, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.

Veika, numatyta BK 164 straipsnyje, žala tiesiogiai padaroma vaiko interesams, nes ją padarius kyla grėsmė normaliam, visaverčiam vaiko aprūpinimui. Tačiau tuo pačiu, pareigos išlaikyti savo vaiką nevykdymas paliečia ir jo įstatyminės atstovės - motinos interesus. Dėl kaltinamojo tyčinės savo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką nevykdymo neturtinės žalos patyrė ir civilinė ieškovė – mažamečio motina. Teismo manymu, pagrįstas civilinės ieškovės reikalavimas kaltinamajam atlyginti neturtinę žalą, nes ji dėl kaltinamojo tyčinių ir nusikalstamų veiksmų nuolatos jaučia stresą, įtampą, dėl tokio kaltinamojo elgesio, t. y. dėl to, jog kaltinamasis tyčia nemoka išlaikymo vaikui, vienai tenka rūpintis vaiku, spręsti kitas iškilusias vaiko auklėjimo ir išlaikymo problemas, jaučia nerimą ir dėl to išgyvena.

Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmais buvo padaryta neturtinė žala nukentėjusiajai bei civilinei ieškovei. Nustatydamas padarytos neturtinės žalos dydį, teismas įvertiną laikotarpį, per kurį nuteistasis vengė pareigos išlaikyti sūnų ( trunka nuo 2017 metų gruodžio iki 2019-09-26 ), atsižvelgia į civilinės ieškovės emocinę būseną dėl lėšų, kurias pagal teismo sprendimą turėjo mokėti kaltinamasis, stygiaus. Teismas taip pat įvertina ir kaltinamojo turtinę padėtį bei amžių. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas ir dirba laikinus darbus, tačiau konkrečių duomenų apie jo turtinę padėtį teismas neturi. Teismas įvertina ir sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijus.

Įvertinus trunkamo nusikaltimo padarymo aplinkybes, buvusias ir esamas pasekmes, kurios grindžiamos nukentėjusiosios paaiškinimais, žalą padariusio A. Č. kaltę ( padaryta tyčinė veika), veikos pakartotinumą ( asmuo jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau toliau tyčia nevykdė pareigos teikti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui ) bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, nesant objektyvių įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos dydį, nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo A. Č. nukentėjusiajai, kaip nepilnamečių vaikų motinai ir įstatyminei atstovei, 500 Eur dydžio piniginę satisfakciją neturtinei žalai atlyginti.

Teismo vertinimu, ši suma yra teisinga, sąžininga ir protinga piniginė kompensacija už patiriamą žalą.

Vien bausmės kaltinamajam paskyrimas ir besikaupianti neteikto vaiko išlaikymo suma, nuo kurios sumokėjimo kaltinamasis nėra atleistas, negali būti dingstis nukentėjusiajai praturtėti nepilnamečio vaiko sąskaita.

Iš kaltinamojo priteisiama nukentėjusiajai jos turėtos 350 Eur advokato atstovavimo procese išlaidos, kurios, teismo vertinimu, yra pagrįstos ( BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu ).

Dėl bausmės skyrimo

A. Č. anksčiau teismo neteistas. Padarė nesunkų tyčinį trunkamąjį nusikaltimą. 2017-2019 metais baustas už įvairaus pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus, pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą ir pasipriešinimą` bei įžeidimą, elgesį, priešingą nepilnamečių ir mažamečių vaikų interesams ( t. 1, b. l. 87–91).

Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Bylos duomenimis, Lietuvos Respublikoje asmuo niekur nedirba. Kaltinamasis nuolat vyksta laikinai dirbti į užsienio valstybę, kur gauna pajamas.

Įvertinęs kaltinamojo asmenybę, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, teismas sprendžia, jog tinkamas poveikis ir bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą vieną iš alternatyvių laisvės apribojimo bausmę, mažesnę, nei bausmės vidurkis, nustatant pareigą per teismo nustatytą terminą pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 303-305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje ir nuteisti 9 ( devynerių ) mėnesių laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 4 ( keturis ) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo A. Č. priteisti E. Z. 500 Eur neturtinės žalos ir 350 Eur advokato atstovavimo išlaidų.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui M. M. apylinkės M. M. rūmus.