Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos J. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. G. ir J. G. pareiškimą dėl fiziniams asmenims bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys: akcinė bendrovė „Swedbank“, akcinė bendrovė SEB bankas ir bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Medinės šukos“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi L. G. ir J. G. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Ritava“, nustatytas keturių mėnesių terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. 2016-03-23 pratęstas terminas mokumo atkūrimo plano projektui pateikti.

2. Bankroto administratorius pateikė teismui prašymą patvirtinti bankrutuojančių fizinių asmenų patikslintą mokumo atkūrimo planą, kuris 2016-06-13 buvo pateiktas kreditorių susirinkimui tvirtinti. Nurodė, kad naujausiame pareiškėjų mokumo atkūrimo plane nurodytos realios mokumo atkūrimo priemonės ir jos pradėtos įgyvendinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismas skundžiama 2016 m. birželio 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti pareiškėjų L. G. ir J. G. 2016-06-13 patikslintą fizinių asmenų mokumo atkūrimo planą ir bankroto bylą nutraukė.

4. Teismas konstatavo, kad pateikto plano turinys neatitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnio keliamų reikalavimų ir tikslų. Nurodė, jog iš kreditorių susirinkimo, įvykusio 2016-06-13 protokolo matyti, kad šalims net ir teismui suteikus joms dar vieną papildomą šansą, neapvyko pasiekti kompromiso dėl kreditorių reikalavimų patenkinimo sąlygų, fizinių asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti būtinų lėšų, plano įgyvendinimo termino, bankroto administravimo išlaidų, t. y. dėl esminių bankroto proceso sąlygų. Teismas sprendė, jog skolininkai iš esmės nenurodė, kokiomis priemonėmis sieks atkurti savo mokumą, tuo pačiu bent iš dalies patenkindami ir kreditorių reikalavimus. Nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog turėdami pagrindinį pajamų šaltinį, pareiškėjai ėmėsi visų priemonių ir aktyviai ieško ne tik geriau apmokamo darbo, bet ir siekia kuo maksimaliau atsiskaityti su kreditoriais. Teismas padarė išvadą, kad teismui pateiktame tvirtinti patikslintame mokumo atkūrimo plane yra iškraipoma kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyra, nes kreditorių reikalavimai realiai būtų tenkinami tik minimaliai. Teismas vertino, jog nors byloje yra pateikta duomenų, pagrindžiančių mokumo atkūrimo plane nurodytų administravimo išlaidų dydžio būtinumą, tačiau nustatė, kad bankroto administravimo išlaidų ir bankroto administratoriaus atlyginimo suma nepagrįsta, ir neužtikrinanti nei administratoriaus, nei kreditorių interesų pusiausvyros.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėja (apeliantė) J. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: patvirtinti mokumo atkūrimo planą L. ir J. G. bankroto byloje.

5.1. Teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjai mokumo atkūrimo plane neįrodė ir nenumatė jokių skolininkų mokumo atstatymo priemonių, kadangi mokumo atkūrimo plano projekte pareiškėjai nurodė realias mokumo atkūrimo priemones, jas jau šiuo metu pradėjo įgyvendinti. Plane nurodyta, kad pareiškėjai pavyko atrasti geriau apmokamą darbą kitame mieste ir padidinti mėnesines pajamas iki 1300 Eur; L. G. tobulina anglų kalbos įgūdžius, dirba pagal darbo sutartį, bando pradėti verslą užsienyje; teikiamame tvirtinti mokumo atkūrimo plane sumos, kuriomis bus dengiami kreditorių reikalavimai, padidintos nuo 11 232 Eur iki 21 744 Eur.

5.2. Apeliantų manymu, 3 metų mokumo atkūrimo terminas yra pakankamas. Toks terminas pareiškėjus motyvuotų būti ekonomiškai aktyviais, imtis visų priemonių, kuriomis būtų siekiama kuo didesne apimtimi padengti kreditorių reikalavimus.

5.3. Teismas nepagrįstai atsisakė patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjai nepateikė duomenų apie jiems priklausančius prabangos daiktus, kitas brangias vertybes. Bankroto administratoriaus 2016-06-14 prašyme dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto patvirtinimo buvo nurodyta, kad L. G. ir J. G. neturi jokio kito kilnojamojo turto (pavyzdžiui, brangenybių), kurį pardavus galima būtų papildomai dengti kreditorių finansinius reikalavimus.

5.4. Neteisinga teismo išvada, jog keistai atrodo bankroto administratoriaus pozicija, kad sandorių ginčijimas yra netikslingas.

5.5.Patikslintame mokumo atkūrimo plano projekte numatytas mėnesinis bankroto administratoriaus atlyginimas 50 Eur įskaitant pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) ir 20 Eur įskaitant PVM mėnesinės išlaidos bankroto procedūroms atlikti, yra nedidelės. Administratoriaus atlyginimo ir išlaidų bankroto administravimo procedūroms atlikti pagrindimo trūkumas yra laikomas neesminiu mokumo atkūrimo plano trūkumu.

5.6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjams skiriama 2 190 Eur suma būtiniausiems poreikiams tenkinti yra per didelė. Pareiškėjai turi tris vaikus, kuriems visiems šiuo metu reikalingas išlaikymas. Didžiausia išlaidų būtiniausiems poreikiams dalis (850 Eur) tenka L. G., jo pragyvenimui A.. Tuo atveju, jei L. G. nuspręstų nebedirbti užsienyje ir/arba vaikams nebereikėtų tėvų išlaikymo, ateityje mokumo atkūrimo planas būtų tikslinamas sumažinant skiriamas išlaidas šeimos būtiniausiems poreikiams.

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašo atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pareiškėjai atskirame skunde nepateikė jokių naujų argumentų galinčių įrodyti, kad teismo atlikta analizė bei išsakyti argumentai yra klaidingi. Nepaaiškino, o tuo pačiu ir neatsakė į kreditoriams bei teismui abejones keliančius klausimus. Vykusiuose kreditorių susirinkimuose kreditoriai aiškiai nurodė priežastis, dėl kurių nėra tvirtinamas pateiktas mokumo atkūrimo planas ir pateikė siūlymus bei prašymus, tačiau į kreditorių pateiktus siūlymus atsižvelgta nebuvo. Apeliantai nesiekia maksimalaus galimo kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo, nesiekia rezultatyvaus bankroto proceso, nesiekia teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

7. Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nepatvirtintas patikslintas fizinių asmenų mokumo atkūrimo planas ir bankroto byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

8. Viena iš FABĮ 16 straipsnyje nustatytų fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu – per šio įstatymo nustatytą terminą parengti mokumo atkūrimo plano projektą ir pateikti jį bankroto administratoriui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo plano ir jo tvirtinimo procedūrų teisėtumas turi būti vertinami atsižvelgiant į fizinio asmens bankroto proceso tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą FABĮ nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

9. Fiziniam asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, tenka labai svarbus vaidmuo, nes nuo šio asmens sąžiningų pastangų priklauso mokumo atkūrimo plano įvykdymo sėkmė, o kartu ir jau minėtų fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Todėl fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas.

10.Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti.

11. Jei kreditorių susirinkimas pakartotinai nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nesutikdamas su plane nurodytomis mokumo atkūrimo priemonėmis, jų įgyvendinimo galimybėmis, bet matydamas bankrutuojančio fizinio asmens pastangas siekti didesnio kreditorių reikalavimo patenkinimo, teismas turėtų ne pats jas (planą) keisti, o nurodyti fiziniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant plano projektą. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

12. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjų L. G. ir J. G. mokumo atkūrimo plano projektas kreditorių susirinkimui buvo teikiamas tris kartus – 2016-03-23 pirmajame ir 2016-04-25 antrajame kreditorių susirinkime, bei 2016-06-13 susirinkime, tačiau kreditoriai mokumo atkūrimo planui vienbalsiai nepritarė: dėl per didelės ir nepagrįstos skolininkams reikalingos sumos būtiniems poreikiams tenkinti; nepateiktų tinkamų priemonių, reikalingų skolininkų mokumo atkūrimui; dėl bankroto administratoriaus išlaidoms reikalingo dydžio; nesutiko su 3 metų mokumo atkūrimo plano terminu; kreditoriai vertino, kad pateiktas neišsamus kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas. Kreditorius bankrutavusi UAB ,,Medinės šukos“ nurodė, kad būtina kreiptis į teismą dėl skolininkų sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

13. Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs atsisakymo pritarti mokumo atkūrimo planui priežastis, sprendė, jog pareiškėjų mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio keliamų reikalavimų; nėra pasiektas kompromisas dėl kreditorių reikalavimų patenkinimo sąlygų, fizinių asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti lėšų, plano įgyvendinimo termino, bankroto administravimo išlaidų. Teismui pateiktame tvirtinti patikslintame mokumo atkūrimo plane yra iškraipoma kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyra. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka iš dalies.

14. Tačiau, įvertinęs bylos duomenis ir anksčiau paminėtą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjai dėjo pastangas pataisyti mokumo atkūrimo planą, atsižvelgę į kreditorių pastabas – sumažino 66 Eur per mėnesį išlaidas būtiniausiems poreikiams tenkinti; sumažino administravimo išlaidas nuo 3 240 Eur iki 2 520 Eur; nurodė, kad pareiškėjai J. G. pavyko rasti geriau apmokomą darbą kitame mieste. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokios pastangos nėra pakankamos tam, jog būtų maksimaliai išlaikyta kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai turi ieškoti kompromisų, atsižvelgti į kreditorių ir savo interesų pusiausvyra, pervertinant savo būtiniesiems poreikiams tenkinti būtinų lėšų sumą, plano įgyvendinimo terminą, ir svarbu, mokumo atkūrimo plane nurodyti realias, o ne deklaratyvias mokumo atkūrimo priemones.

15. Pažymėtina, jog plane turi būti nurodytos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (geriau apmokamo darbo paieškos, persikvalifikavimas, įsidarbinimas, užsiėmimas kita pajamų duodančia veikla, papildomas vertimasis individualia veikla ir pan.) Nagrinėjamu atveju plane nurodytos aplinkybės, kad L. G. tobulina anglų kalbos įgūdžius, dirba pagal darbo sutartį bei bando pradėti verslą užsienyje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neparodo, kad pareiškėjas deda ir dės visas įmanomas pastangas siekdamas atkurti savo mokumą, tapti konkurencingu darbo rinkoje, kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorinius reikalavimus, kadangi būtent nuo asmens, kuriam yra iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, o kartu ir fizinių asmenų bankroto įstatymu siekiamų tikslų įgyvendinimas. Pažymėtina, kad FABĮ nenustato baigtinio sąrašo priemonių, skirtų fizinio asmens mokumui atkurti, todėl vien pareiškėjo deklaratyvūs, įrodymais nepagrįsti teiginiai, susiję su persikvalifikavimu ar darbo paieška, neparodo, jog pareiškėjas dėjo ir dės maksimalias pastangas, siekdamas kuo didesne apimtimi patenkinti savo kreditorių finansinius reikalavimus ir išnaudojo visas galimas mokumo atkūrimo priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo L. G. gaunamos pajamos per mėnesį – 878,40 Eur, o išlaidos 850,00 Eur per mėnesį, jokiu būdu nereiškia, kad pareiškėjas siekia gauti didesnes pajamas ir deda maksimalias pastangas, siekdamas kuo didesne apimtimi patenkinti savo kreditorių finansinius reikalavimus. Taip pat pažymėtina, jog nėra pateikta pakankamų įrodymų apie L. G. darbovietes ir gaunamas pajamas. Nėra duomenų, ar J. G. gauna 1300 Eur darbo užmokestį, ar minėtos darbo pajamos bus pastovios (skolininkės pasirašytoje darbo sutartyje numatytas bandomasis laikotarpis).

16. Dėl išlaidų, reikalingų pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti, maksimalaus dydžio, jo pagrįstumo vertinimo pažymėtina, jog, remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti ½ MMA, tačiau kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius. Taip pat būtina įvertinti, ar mokumo plane nurodoma suma yra protinga tenkinti būtiniausius poreikius. Šioje byloje pareiškėjų plane nurodyta būtinųjų išlaidų suma yra 2 190 Eur mėnesiui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjų nurodomos būtiniausiems poreikiams tenkinti skirtinos išlaidos yra nepakankamai pagrįstos ir teismui kelia pagrįstų abejonių, ar visos nurodytos išlaidos yra vertintinos kaip būtinos. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti pareiškėjų ir kreditorių interesų pusiausvyrą, pareiškėjams ne deklaratyviai siekiant kuo didesne apimtimi patenkinti savo kreditorių finansinius reikalavimus, būtina peržiūrėti mokėjimo plane nurodytą būtinųjų išlaidų sumą. Patikslintame mokėjimo plane nurodytos būtinųjų išlaidų sumos ir kreditoriams grąžintinų sumų pusiausvyra yra pažeista.

17. Apeliantų įsitikinimu, 3 metų mokumo atkūrimo terminas yra pakankamas terminas. Toks terminas pareiškėjus motyvuotų būti ekonomiškai aktyviais, imtis visų priemonių, kuriomis būtų siekiama kuo didesne apimtimi padengti kreditorių reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti pareiškėjų argumentai yra deklaratyvūs, nėra pateikta svarių argumentų, pagrindžiančių 3 metų mokumo atkūrimo termino pakankamumą.

18. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plane turi būti nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas. FABĮ 22 straipsnyje, reglamentuojančiame bankroto administravimo išlaidų dydį, nurodyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui. Bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų (gautų pardavus ir (ar) perdavus fizinio asmens turtą, fiziniam asmeniui grąžintų skolų, individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir kitų fizinio asmens bankroto proceso metu gautų lėšų). FABĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas. FABĮ 26 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti bankroto administravimo išlaidų mokėjimo tvarką. Nagrinėjamu atveju „už“ patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodytas 2 520 Eur bankroto administravimo išlaidas balsavo kreditorius AB SEB bankas, o kreditorius bankrutavusi UAB „Medinės šukos“ „prieš“. Įvertinus numatomą šios bankroto procedūros apimtį, vertintina, jog patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodytas 2 520 Eur bankroto administravimo išlaidas reikalinga išsamiau pagrįsti.

19. Sutiktina su apeliante, jog bankroto administratorius sprendžia, kuriuos sandorius tikslinga ginčyti. Bankroto administratorius negali nepagrįstai ginčyti visus be išimties sandorius. Apeliacinės instancijos vertinimu, esant situacijai, kai kreditoriai reiškia pastabas, jog turi būti ginčijami tam tikri sandoriai, bankroto administratorius turėtų išsamiai įvertinti prašomus ginčyti sandorius ir kreditoriams argumentuotai atsakyti, kodėl vieną ar kitą sandorį nėra/yra tikslinga ginčyti. Nagrinėjamu atveju bankroto administratoriaus atsisakymas ginčyti sandorius nėra argumentuotas.

20. Kaip jau anksčiau minėta, fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti, o plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai dėjo pastangas pataisyti mokumo atkūrimo planą, tačiau tokios pastangos nėra pakankamos tam, jog būtų maksimaliai išlaikyta kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyra, pareiškėjams turi būti suteikta galimybė pataisyti plano projektą pagal kreditorių ir teismo pastabas, todėl apeliacinės instancijos teismas panaikina Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį ir klausimą išsprendžia iš esmės – bankroto administratoriaus prašymą patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą palieka nenagrinėtą, suteikdamas galimybę pareiškėjams pataisyti nurodytus trūkumus ir pataisytą plano projektą per 30 kalendorinių dienų pateikti svarstyti kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 str., CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p., apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – bankroto administratoriaus prašymą patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą palikti nenagrinėtą, patikslintą fizinių asmenų mokumo atkūrimo planą grąžinti pareiškėjams trūkumams šalinti, įpareigojant pareiškėjus pataisytą plano projektą per 30 kalendorinių dienų pateikti svarstyti kreditorių susirinkimui.