Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-322-651/2017

Teisėjas Eugenijus Antanauskas Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19734-2017-7

2017 m. lapkričio 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje ir nuteistas 30 parų areštu.

Vadovaujantis BK 64¹straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. P. paskirta galutinė bausmė – dvidešimties parų areštas. Bausmę paskirta atlikti areštinėje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. P. nuteistas už tai, kad 2017 m. balandžio 22 d., apie 16.03 val., UAB „A“ priklausančioje parduotuvėje „B“, esančioje PPC „A“, (duomenys neskelbtini), persisvėręs per prekystalį, už kurio pašaliniams asmenims patekti draudžiama, ir ištiesęs ranką nuo už prekystalio esančios kėdės paėmė UAB „A“ priklausantį mobilaus ryšio telefoną „SAMSUNG J5“ IMEI 357339070204020, kurio vertė 175 eurai. Tokiu būdu D. P. pagrobė nedidelės vertės UAB „A“ priklausantį turtą.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pripažino D. P. kaltu padarius BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimą. Teismas, skirdamas bausmę nuteistajam atsižvelgė į nuteistojo asmenybė, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, jo teistumą (24 kartus) bei kitas BK 54 straipsnyje numatytas sąlygas.Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo sušvelninti paskirtą bausmę – vietoje paskirto arešto paskirti laisvės apribojimo bausmę. Nurodo, kad jis yra sergantis, nevaikšto, paskirto arešto negali atlikti dėl blogos sveikatos būklės. Tvirtina, jog jam reikalingas nuolatinis gydymas, todėl atliekant arešto bausmę, jis negalėtų gauti reikiamos medicininės pagalbos ir dėl to neišgyventų. Nurodo, kad jis padarytą žalą galėtų atlyginti dalimis iš gaunamos invalidumo pašalpos. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra prašo apeliacinį skundą atmesti. Sutinka su teismo paskirta bausme ir mano, kad ji yra teisinga. Be to, pažymi, kad teismas atsižvelgė ir į nuteistojo sveikatos būklę. Prokurorės įsitikinimu, teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę, nes iki tol skirtos švelnesnės nuobaudos teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė. Nuteistasis pats sąmoningai pasirinko veikimo būdą ir toliau vykdė nusikalstamas veikas rizikuodamas savo laisve.Apeliacinis skundas atmestinas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo D. P. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.). Pats apeliantas nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Mano, kad teismas nepagrįstai jam paskyrė arešto bausmę, nes jis šios bausmės negali atlikti dėl sveikatos būklės.Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės bylos Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).Nagrinėjamoje byloje iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertino jo charakteristiką (teistas 24 kartus, administracine tvarka baustas taip pat daug kartų), atsižvelgė ir į sveikatos būklę. Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo apeliantui paskirta arešto bausme. Įvertinus apeliacinio skundo argumentus daryti priešingą išvadą, nėra pagrindo.Už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti skiriami viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Nuteistajam buvo paskirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė –areštas. Esminis apelianto argumentas, dėl ko prašo pakeisti paskirtą bausmę yra jo sveikatos būklė. Nurodo, kad jam reikalinga nuolatinė priežiūra ir be jos jis neišgyvens.Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog į nuteistojo sveikatos būklę teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien ši aplinkybė savaime nesudaro pakankamo pagrindo neskirti griežčiausios bausmės, numatytos sankcijoje. Ši aplinkybė reikšminga, tačiau ji negali atsverti ir būti prioritetinė, lyginant su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistajam nuo 2017-05-13 iki 2019-06-04 yra nustatytas 75 proc. nedarbingumo lygis. (t. 2, b. l. 9). Iš 2013 m. medicininių dokumentų matyti, kad nuteistasis serga onkologine bei kitomis ligomis, tačiau nėra duomenų, kad dėl šių ligų jis negalėtų atlikti arešto bausmės. Priešingai nustatyti duomenys paneigia, jog nuteistojo būklė itin sunki dėl ko jis negali vaikščioti. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad D. P. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nuosprendžiu už BK 260 straipsnio 1 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas nuteistas galutine 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, ją nurodyta atlikti pataisos namuose. Šis nuosprendis Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartimi (1A-254-380/2017) paliktas nepakeistas. Vadinasi, nuosprendis, kuriuo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, yra įsiteisėjęs, tačiau iš informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad jis neįvykdytas, nes 2017 m. spalio 30 d. paskelbta D. P. paieška. Tai paneigia nuteistojo versiją apie itin prastą sveikatos būklę dėl kurios jis negali vaikščioti ir nuolat būna namuose.Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas griežčiausią bausmės rūšį, visiškai pagrįstai įvertino tai, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės įtakos nuteistajam neturėjo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nuteistajam D. P. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo ne kartą buvo skirtos švelnesnės bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas, jam ne kartą buvo suteikta galimybė pasitaisyti, tačiau D. P., būdamas ne kartą teistas, puikiai suvokdamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, sąmoningai pasirinko veikimo būdą – vėl įvykdė nusikalstamas veikas rizikuodamas savo laisve. Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė nėra per griežta, ji paskirta įvertinus visas būtinas sąlygas, atitinka nuteistojo asmenybę bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl pakeisti bausmės rūšį, nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. P. apeliacinį skundą.