Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja A. Sadauskaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-254-380/2017

Teisėja A. Simaitienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25906-2016-4

2017 m. spalio 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį trejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaičiuotas laikino sulaikymo laikas nuo 2016-10-19 iki 2016-10-21, t. y. dvi paros.

Nuosprendžiu nuteisti ir D. M. (D. M.) bei S. D., tačiau dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. P. nuteistas už tai, kad pranešė apie aiškiai nebūtą nusikaltimą: 2016 m. birželio 2 d., būdamas perspėtas dėl atsakomybės už pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, pranešė Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (Kauno g. 6, Klaipėda) apie aiškiai nebūtą nusikaltimą, t. y. apie tai, jog 2016 m. birželio 2 d., apie 13.10 val., į jo butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsiveržė du vaikinai, kurie, pavartodami fizinį smurtą, pagrobė jam priklausančius receptinius 6 vienetus „Dolforin“ transderminių pleistrų ir 25 klonazepamo tabletes.

1.1. D. P. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai platino narkotinę medžiagą: 2016 m. spalio 19 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės ketvirto aukšto bendro naudojimo koridoriuje neteisėtai perdavė D. M. (D. M.) apie 1 cm pločio „Dolforin“ transderminio pleistro juostelę, kurios sudėtyje buvo 0,002 g narkotinės medžiagos – fentanilio.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. P. prašo neskirti jam bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, dėl jo sveikatos būklės, kadangi jau 4 metus serga kraujo vėžiu, dėl šios ligos bet koks stipresnis fizinis kontaktas jam gali baigtis kaulų lūžimu, o laisvės atėmimo vietoje jis nebus nuo to apsaugotas. Pripažįsta, jog kartais D. M. duodavo savo pleistro gabaliuką nuo skausmo, kadangi narkologo nurodymu jis po truputį mažino dozę. Tačiau šių pleistrų jis nepardavinėjo ir neturėjo tikslo užsidirbti, kadangi šių pleistrų jam reikia pačiam dėl stuburo skausmų. Prašo išteisinti jį ir pagal BK 236 str. dėl pranešimo apie nebūtą nusikaltimą. Nurodo, jog šiuo metu gydosi, vaikšto į kursus, o reabilitacijos klinikoje gydėsi nuo priklausomybės nuo narkotinių medžiagų (fentanilio ir opiatų).Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Nuteistasis apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 str. 1 d. ir BK 236 str. 1 d., bei nesutinka su jam paskirta bausme.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą bei pats įvertinęs ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad nuteistasis D. P. padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. kad jis neteisėtai platino narkotinę medžiagą. Nors D. P. savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė, tvirtino, jog D. M. 2016-10-19 jokio pleistro nedavė, tačiau jo kaltę, padarius BK 260 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, pagrindžia kiti byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys: kito kaltinamojo D. M. parodymai (b. l. 31, t. IV), iš dalies kitos kaltinamosios S. D. parodymai (b. l. 31–33, t. IV), Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose bei suvestinėse esantys duomenys (pokalbiai ir trumposios (SMS) žinutės) (b. l. 37–38, t. IV), 2016-10-19 apžiūros protokolas (b. l. 37–38, t. IV), 2016-11-08 specialisto išvada Nr. 140-(5251)-ISI-6027 (b. l. 37–38, t. IV) bei kiti įrodymai. Apylinkės teismas, pagrįsdamas D. P. kaltę, rėmėsi kito kaltinamojo D. M. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, juose jis nuosekliai tvirtino, jog 2016-10-19 pleistro juostelę, kurią pareigūnai pas jį rado, jam perdavė D. P.. 2016-10-19 D. M. paskambino mobiliojo ryšio telefonu D. P. sugyventinei S. D. ir susitarė su D. P., kad tą pačią dieną jis atvyks pas juos (D. P. ir S. D.) į namus. D. M. atvykus į D. P. gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini), D. P. laiptinės ketvirto aukšto bendro naudojimo koridoriuje perdavė jam pleistro juostelę (b. l. 31, t. IV). Šiuos D. M. parodymus iš dalies patvirtino kitos kaltinamosios S. D. teisme duoti parodymai, jog 2016-10-19 į jos telefoną paskambino D. M. ir paprašė duoti pakalbėti D. P.. Jie susitarė, kad D. M. tą pačią dieną atvažiuos. Apie 12 val. D. M. atvažiavo, atvežė maisto ir dar kažką. Vėliau jiems su D. M. išėjus į kiemą, D. M. sulaikė policijos pareigūnai. Ji paskambino telefonu ir apie tai pranešė D. P. (b. l. 31–33, t. IV). Iš byloje esančių Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų ir suvestinių matyti, jog 2016-10-19 D. M. skambino į S. D. telefoną ir kalbėjosi su D. P., susitarė, kad D. M. atvyks tą pačią dieną pas D. P., o šis perduos jam pleistrą (b. l. 183–191, t. I). Iš 2016-10-19 apžiūros protokolo matyti, kad pas D. M. buvo rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas su SIM kortele bei skaidrus pleistras su simboliais, kuris buvo įdėtas į paketą Nr. 136446. (b. l. 192–194, t. I), o 2016-11-08 specialisto išvada Nr. 140-(5251)-IS1-6027 patvirtino, kad pas D. M. 2016-10-19 apžiūros metu rasto transderminio pleistro dalies su juodos spalvos raidėmis yl/h (skaidrios plastikinės juostelės), yra narkotinės medžiagos – fentanilio, jo masė yra 0,002 g (b. l. 200–201, t. I). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog visų šių anksčiau aptartų įrodymų visuma visiškai patvirtina D. P. kaltę dėl pleistro su narkotine medžiaga – fentaniliu – perdavimo D. M.. Pažymėtina, jog D. P. apeliaciniame skunde pripažino, jog D. M. kartais duodavo savo pleistro gabaliuką nuo skausmo, kadangi narkologo nurodymu jis po truputį mažino dozę. Tačiau šių pleistrų jis nepardavinėjo ir neturėjo tikslo užsidirbti, nes šių pleistrų jam reikia pačiam dėl stuburo skausmų. Pažymėtina, kad pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla ir tuo atveju, kai narkotinės ar psichotropinės medžiagos ne tik parduodamos, bet ir kitaip platinamos, o kitokiu platinimu laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų perleidimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, jomis grąžinant ankstesnes skolas, neatlygintinai duodant tokias medžiagas pavartoti išbandymui ir panašiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2005, 2K-294/2008, 2K-350/2009 ir kt.). Be to, BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimas arba kitoks platinimas laikomas baigtu nuo to momento, kai asmuo pardavė ar kitaip išplatino šias medžiagas bent vienam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2009, 2K-516/2011 ir kt.). Psichotropinės ar narkotinės medžiagos gali būti kitaip platinamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, tačiau tai esminės reikšmės veikos baudžiamajam teisiniam vertinimui neturi. Todėl šiuo atveju vienos pleistro juostelės, kurioje buvo narkotinės medžiagos, perdavimas D. M. laikomas kitokiu platinimu, o D. P. pagrįstai pripažintas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d.

Dėl nuteistojo D. P. kaltės pagal BK 236 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog baudžiamojoje byloje taip pat surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad nuteistasis D. P. padarė BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nors D. P. savo kaltę dėl pranešimo apie aiškiai nebūtą nusikaltimą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė, tvirtino, jog 2016-06-02 iš jo buto du vaikinai pagrobė 6 vienetus „Dolforino“ pleistrų ir 25 klonazepamo tabletes, tačiau jo kaltę, padarius BK 236 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, pagrindžia kiti byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys: liudytojo V. T. parodymai (b. l. 36, t. IV), liudytojos R. B. parodymai (b. l. 49–50, t. IV), liudytojo J. K. parodymai (b. l. 35–36, t. IV), liudytojo V. P. parodymai (b. l. 34, t. IV), kitų kaltinamųjų D. M. ir S. D. parodymai (b. l. 31–33, t. IV) bei Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose bei suvestinėse esantys duomenys (pokalbiai ir trumposios (SMS) žinutės (b. l. 37, t. IV). Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. P. kaltu pagal BK 236 str. 1 d., pagrįstai vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo V. T. parodymais, kad 2016-06-02 pas jį buvo atėjęs kaimynas D. P. ir tvirtino, jog savo bute buvo apiplėštas dviejų vaikinų – iš jo pagrobti pleistrai ir tabletės. Tačiau pats V. T. pro praviras savo buto duris jokių vaikinų nematė, taip pat negirdėjo jokio triukšmo, koks būtų kilęs D. P. bute įvykus plėšimui. Patvirtino, jog tą dieną jis matė bendru koridoriumi einantį vieną vaikiną, tačiau pats D. P. nebandė šio vaikino vytis, nekvietė kaimynų į pagalbą, todėl, V. T. manymu, tai tebuvo vagystės ar plėšimo imitacija, siekiant naujų vaistų išrašymo, kadangi pats D. P. yra narkomanas. Patvirtino, kad pas D. P. dažnai lankydavosi narkomanai, kuriuos šis įsileisdavo į namus (b. l. 129–131, t. II). Teisiamojo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta tyrėja R. B. patvirtino, kad V. T. ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė laisva valia, liudytojo apklausa vyko įprastine tvarka, duoti parodymai buvo sklandūs ir išsamūs (b. l. 49–50, t. IV.). Teisminio nagrinėjimo metu V. T. parodymus iš dalies pakeitė ir nurodė, jog 2016-06-02 būdamas namuose išgirdo triukšmą, o iškišęs galvą į koridorių pamatė, kad D. P. kažką vejasi, tačiau matė tik vieno asmens siluetą, o kas jis toks buvo – nežino (b. l. 36–37, t. IV). Šie V. T. teisme duoti parodymai kelia pagrįstų abejonių, kadangi prieštarauja paties nuteistojo D. P. teisme duotiems parodymams, kuriuose jis, pasakodamas apie 2016-06-02 įvykį, nurodė, jog nebandė vytis asmenų, kurie jį užpuolė, nes kol jis atsikėlė iš lovos, jie jau buvo išbėgę (b. l. 33, t. IV).Tai, kad 2016-06-02 jokio vaistų pagrobimo D. P. bute nebuvo, patvirtina iš dalies ir liudytojo J. K. teisme duoti parodymai, kad klausantis D. P. telefoninių pokalbių, paaiškėjo, jog D. P. kas dvi savaites gydytojas išrašydavo vaistų – pleistrų ir tablečių, kuriuose būdavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Šiuos vaistus vartodavo pats D. P., tačiau dalį jų jis parduodavo kitiems narkomanams, todėl jau po savaitės šių vaistų jis nebeturėdavo. Todėl vėl kreipdavosi į gydytoją, kad šis anksčiau laiko jų išrašytų (b. l. 35–36, t. IV). Iš liudytojo V. P. parodymų matyti, jog D. P. dažnai reikalaudavo iš jo kaip šeimos gydytojo išrašyti jam vaistų anksčiau laiko, nurodydamas priežastis, kad vaistai dingo ar buvo iš jo pavogti. Kai gydytojas nustojo juo tikėti, D. P. atnešdavo iš policijos pareiškimus dėl vaistų vagystės, todėl jam ir vėl būdavo išrašomi nauji vaistų receptai (b. l. 34, t. IV). Kitų kaltinamųjų D. M. ir S. D. parodymai patvirtino faktą, kad D. P. gydytojai išrašydavo pleistrų nuo skausmo, kurių dalį D. P. parduodavo narkomanams (b. l. 31–33, t. IV). Minėtų liudytojų parodymus visiškai patvirtina byloje esantys Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų bei suvestinių duomenys (D. P. pokalbiai ir trumposios (SMS) žinutės (b. l. 109–131, 154–164, 165–168, 192–194 t. I; b. l. 37, t. IV), iš kurių matyti, kad D. P. platino narkotines medžiagas (pleistrus ir klonazepamo tabletes). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visų anksčiau aptartų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad 2016-06-02 vaistai iš D. P. nebuvo neteisėtai pagrobti, o į policiją jis kreipėsi tik siekdamas, kad gydytojas išrašytų jam naujų vaistų.Pažymėtina, jog nuteistasis D. P. apeliaciniame skunde nenurodė visiškai jokių argumentų, dėl kurių, jo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu, padarius BK 236 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, iš kurių pagrįstai galima teigti, jog D. P. pranešė apie aiškiai nebūtą nusikaltimą, todėl pagrįstai pripažintas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 236 str. 1 d.

Dėl nuteistajam D. P. paskirtos bausmės

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. P. bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei tinkamai vadovavosi BK VIII skyriuje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam D. P. bausmę, atsižvelgė ir įvertino tai, kad D. P. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas – vieną nesunkų ir vieną sunkų nusikaltimą, nusikalto būdamas anksčiau teistas 19 kartų, praeityje 37 kartus baustas administracine tvarka. Teismas nenustatė jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad D. P. serga onkologine liga, apylinkės teismas nuteistajam D. P. už BK 236 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą skyrė laisvės atėmimo bausmes, tačiau bausmių dydį nustatė žymiai mažesnį, negu numatytas sankcijose jų vidurkis. Pažymėtina, jog teismas subendrino paskirtas bausmes pagal BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p. apėmimu būdu ir į subendrintos bausmės laiką įskaitė laikinajame sulaikyme išbūtą laiką.Nuteistasis D. P. apeliaciniu skundu prašo neskirti jam bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, dėl jo prastos sveikatos būklės, kadangi 4 metus serga onkologine liga, tačiau šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas įvertino ir į ją atsižvelgė, skirdamas nuteistajam bausmes, todėl dar kartą atsižvelgiant į tą pačią aplinkybę švelninti nuteistajam D. P. skirtas bausmes nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad pagal BK 260 str. 1 d. už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą turint tikslą jas platinti gali būti paskirta tik laisvės atėmimo bausmė, jokių švelnesnių alternatyvių bausmių baudžiamasis įstatymas nenumato.Nuteistasis D. P. taip pat nurodo, kad šiuo metu šiuo metu gydosi, lanko kursus, o reabilitacijos klinikoje gydėsi dėl priklausomybės nuo narkotinių medžiagų (fentanilio ir opiatų). Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis D. P. stengiasi pakeisti savo gyvenimo būdą, tačiau pažymėtina, jog tai nėra pakankamas pagrindas skirti nuteistajam D. P. švelnesnę bausmę. Baudžiamosios bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nuteistajam D. P. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo ne kartą buvo skirtos švelnesnės bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas, jam ne kartą buvo suteikta galimybė pasitaisyti, stoti į doros kelią, pradėti elgtis teisingai, tačiau D. P., būdamas ne kartą teistas, puikiai suvokdamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, sąmoningai pasirinko veikimo būdą – vėl įvykdė nusikalstamas veikas rizikuodamas savo laisve. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistajam D. P. skirta per griežta bausmė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas bei paskyrė nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį atitinkančias bausmes, todėl keisti nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Nuteistojo D. P. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.