Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G. (A. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Komisariatas) vyresniojo specialisto A. T. 2020 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-5641-2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. G. buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – 480 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

A. G. skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl A. G. skundo nagrinėjimo A. G. nedalyvaujant

A. G. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, nesutikdamas su Komisariato vyresniojo specialisto A. T. 2020 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-5641-2020. Pareiškėjas skunde nurodė savo gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), taip pat savo elektroninio pašto adresą – (duomenys neskelbtini). A. G. buvo siųstas teismo šaukimas jo skunde nurodytu gyvenamosios vietos adresu į 2020 m. birželio 17 d. 9 val. teismo posėdį Vilniaus miesto apylinkės teisme. Kita vertus, teismo šaukimas nebuvo įteiktas (b. l. 89–90). Siekiant informuoti A. G. apie teismo posėdį teismo šaukimai buvo išsiųsti du kartus minėto elektroniniu pašto adresu (b. l. 96, 98–99). Teismas, taip pat papildomai siekdamas užtikrinti, kad A. G. dalyvautų teismo posėdyje minėtu laiku, priėmė nutartį atvesdinti pareiškėją (b. l. 100). Gautame 2020 m. birželio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, patikrinus gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad duris atidarė A. G. motina G. A., kuri nurodė, jog jos sūnus šiuo adresu yra tik deklaravęs savo gyvenamąją vietą, tačiau ten negyvena. Ji negalėjo nurodyti tikslaus sūnaus gyvenamosios vietos adreso, taip pat nežinojo jo telefono numerio (b. l. 109). Taigi teismas daro išvadą, kad A. G., skunde nurodydamas, kad jis realiai gyvena (duomenys neskelbtini), klaidino teismą, kad jam tinkamai nebūtų įteikta siunta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Kita vertus, A. G. informuotas apie jo skundo nagrinėjimą elektroniniu paštu. Reikšminga ir tai, kad pareiškėjas žinojo, jog jis pateikė skundą, todėl, būdamas sąžiningas, turėjo visas galimybes domėtis savo paduoto skundo nagrinėjimo eiga. Atsižvelgiant į tai, teismas nutarė išnagrinėti A. G. skundą jam nedalyvaujant (ANK 629 straipsnis).

Dėl A. G. nubaudimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį

A. G. skunde prašo panaikinti Komisariato vyresniojo specialisto A. T. 2020 m. balandžio 2 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-5641-2020, kuriuo jis nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų.

Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018).

Skundžiamu nutarimu A. G. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2018 m. balandžio 6 d. apie 15.43 val. Vilniuje, Laisvės pr. 3A, chuliganiškai vairuodamas automobilį, sukėlė pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, t. y. naudojo garsinį signalą be priežasties, pro langą išmetė stiklinį butelį, kuris pataikė į automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė atstumo persirikiuodamas, nedavė kelio gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi važiuojančiai transporto priemonei ir, keisdamas važiavimo kryptį, su ja susidūrė bei apgadino.

Pripažinta, kad A. G. pažeidė KET 4, 88 ir 101 punktų reikalavimus.

Pagal KET (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki 2018 m. birželio 26 d.) 4 punktą, eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.

KET 10 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai, be kita ko, negali mėtyti iš transporto priemonės kokių nors daiktų, šiukšlių, pilti tepalų ne specialiai tam skirtose vietose ar kitaip teršti aplinkos.

KET 88 punkte įtvirtinta, kad gyvenvietėse neleidžiama naudoti garso signalų, išskyrus atvejus, kai jie būtini, kad būtų išvengta eismo įvykio.

KET 101 punkte nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vien pareiškėjo nesutikimas su pareigūno, išnagrinėjusio jo administracinio nusižengimo bylą, padarytomis išvadomis, savaime neleidžia teigti, kad, vertinant byloje surinktus įrodymus, buvo padarytas proceso teisės pažeidimas.

Teismas, įvertinęs A. G. skundo argumentus, skundžiamo nutarimo turinį ir byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pagrįstai buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.

Teismo posėdžio metu buvo apklaustas M. G., kuris parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną (oro sąlygos buvo geros) jis vairavo automobilį, važiavo kartu su savo motina ir dukra, išsuko nuo monetų kalyklos. Tuo metu nuo žiedo privažiavo automobilis Range Rover, kuris aplenkė M. G. vairuojamą transporto priemonę, jo vairuotojas pro langą bandė aiškintis santykius, kad M. G. užkirto kelią. Nebuvo taip, kad jis kliudė vairuotojui, priekyje nebuvo automobilių „kamščio“. Automobilis Range Rover pavojingai manevravo, kai vairuotojas buvo pirmoje eismo juostoje, jis metė į M. G. automobilį stiklinį butelį, kuris pataikė į priekinį automobilio sparną iš vairuotojo pusės ir, paskui dar pavažiavus už tilto, taranavo M. G. transporto priemonę (atsitrenkė į jos galinę dalį). Tuo metu M. G. buvo antroje eismo juostoje, o pareiškėjo automobilis buvo iš kairės pusės. Kito automobilio vairuotojas nesilaikė saugaus atstumo, M. G. traukėsi nuo kitos transporto priemonės, bet šios vairuotojas darė spaudimą, surado momentą, kur kelias išsiskiria, ir netrukus taranavo M. G. transporto priemonę. M. G., vairuodamas automobilį, nepravardžiavo kito vairuotojo.

M. G. rašytiniame paaiškinime nurodytos iš esmės tos pačios aplinkybės. Be to, šiame dokumente nurodyta, kad kito automobilio vairuotojas, itin priartėjęs prie M. G. automobilio, naudojo garsinį signalą (b. l. 55).

Kartu su M. G. važiavusios motinos D. G. rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka M. G. nurodytas aplinkybes (b. l. 54). Jos teismo posėdžio metu nepavyko apklausti, nes D. G. gyvena užsienyje.

Teismas nenustatė, kad M. G. iki byloje nagrinėjamo įvykio pažinojo A. G., jo nurodytos aplinkybės tiek rašytiniame paaiškinime, tiek teismui (praėjus nemažam laiko tarpui po įvykio) iš esmės yra tos pačios.

Šiame kontekste vertinant M. G. parodymų patikimumą, svarbu atsižvelgti į 2018 m. balandžio 6 d. eismo įvykio vietos plane užfiksuotas aplinkybes, taip pat byloje esančias nuotraukas. Iš 2018 m. balandžio 6 d. dienos eismo įvykio vietos plano ir papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad netoli pastato, esančio Vilniuje, Laisvės pr. 3a, automobilis Range Rover, vairuojamas A. G., priekiniu bamperiu, dešinės pusės ratu, tos pačios pusės priekiniu sparnu ir slenksčiu kontaktavo su automobilio VW Passat, vairuojamo M. G., priekinės ir galinės pusės durimis, taip pat galinės pusės sparnu (b. l. 51–52). Byloje esančiose nuotraukose užfiksuoti minėti automobiliai, jiems padaryti apgadinimai (b. l. 69–78).

Minėtuose įrodymuose užfiksuota automobilių VW Passat ir Range Rover padėtis kelyje neleidžia abejoti, kad automobilių susidūrimas įvyko būtent M. G. nurodytomis aplinkybėmis. Pirma, automobilis Range Rover stovi įsirėmęs priekine dešinės pusės dalimi į automobilio VW Passat kairės pusės galinę dalį. Nors automobilis VW Passat stovi tarp eismo juostų, kai transporto priemonės priekis yra truputį nukreiptas į eismo juostą, kuria važiavo A. G., tačiau negalima daryti išvados, kaip tvirtina pareiškėjas skunde, kad būtent automobilis VW Passat atsitrenkė į pareiškėjo automobilį. Pastebėtina, kad pareiškėjo transporto priemonė stovi labai arti jo važiuotos eismo juostos krašto (atstumtas vos 0,5 metro). Paprastai važiavimas tokioje eismo juostos vietoje nėra įprastas. Pasak A. G., automobilis VW Passat bandė taranuoti jo vairuojamą automobilį, manevrą atliko kelis kartus, rikiavosi į jo eismo juostą, todėl teko trauktis kuo kairiau. Kita vertus, pareiškėjas, neva matydamas tokius kito vairuotojo veiksmus, galėjo tiesiog sumažinti greitį ir bandyti išvengti važiavimo šalia kitos transporto priemonės. Kartu būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad pagal užfiksuotus objektyvius įrodymus automobilis Range Rover prieš susidūrimą buvo labai arti automobilio VW Passat, t. y. A. G. nesilaikė saugaus atstumo važiuodamas už kitos transporto priemonės. Kitu atveju tokio pobūdžio susidūrimo, kuris užfiksuotas eismo įvykio vietos plane ir byloje esančiose nuotraukose, nebūtų. Priešingai, nei tvirtina pareiškėjas, M. G. rašytiniame paaiškinime nurodyta aplinkybė, kad automobilis Range Rover bandė spausti M. G. automobilį iš kairės pusės, nelaikytina neteisinga. Tiek eismo įvykio vietos plane, tiek byloje esančiose nuotraukose užfiksuota, kad automobiliai susidūrė iš esmės stulpelių, skiriančių skirtingas važiuojamąsias kelio dalis, eilės pradžioje. Taigi akivaizdu, kad A. G. dar iki šios vietos automobiliu galėjo „spausti“ M. G. automobilį iš kairės pusės. Be to, pagal nustatytas automobilių stovėjimo vietas susidūrimo metu pareiškėjas, net ir būdamas netoli esančių stulpelių, savo automobiliu turėjo galimybę daryti įtaką M. G. vairavimui.

Pasak A. G., dar iki šio įvykio M. G. vairuojamas automobilis pradėjo rikiuotis į kairę eismo juostą, tačiau automobilių kolonai pradėjus stoti, staigiai paspaudė stabdį ir grižo atgal į dešinę eismo juostą, todėl pareiškėjas panaudojo garsinį signalą. Kita vertus, tokių aplinkybių nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. Byloje nenustatyta, kad tuo metu buvo automobilių kolona, kuri galėjo trukdyti M. G. vairuoti transporto priemonę. To nenurodė ir jis teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad ir pats pareiškėjas savo rašytiniame paaiškinime teigė, jog automobilis VW Passat važiavo dešine eismo juosta ir priekyje nebuvo automobilių (b. l. 57). Dėl automobilių kolonos A. G. iškėlė versiją tik skunde. Akivaizdu, kad, vairuotojui važiuojant keliu ir neturint kliūčių priekyje, staiga stabdyti transporto priemonę ir rikiuotis į kitą eismo juostą nelogiška. Priešingai, šiuo atveju nėra abejonių, kad A. G., be jokios svarbios priežasties būdamas nepatenkintas M. G. vairuojamo automobilio važiavimu, panaudojo garsinį signalą. Skunde taip pat teigiama, kad automobilio VW Passat vairuotojas atidarė keleivio pusės langą ir, pasilenkęs per savo vaiką, pavadino pareiškėją „gaidžiu“ bei parodė vidurinį pirštą, todėl A. G., norėdamas atgal parodyti vidurinį pirštą, iškišo ranką pro langą, tačiau nuo rankos mosto pametė rankoje turėtą sulčių buteliuką, kuris pataikė į VW Passat automobilio sparną. Pažymėtina, kad A. G. rašytiniame paaiškinime apskritai nenurodė, kad jis netyčia pametė butelį, kuris pataikė į automobilį VW Passat (b. l. 57). Taigi A. G. nebuvo visiškai nuoseklus dėl nagrinėjamo įvykio aplinkybių. Be to, šiuo atveju neįtikėtina, kad pareiškėjas dėl neatsargumo išmetė minėtą daiktą, nes pataikyti į važiuojančią transporto priemonę reikia atitinkamos jėgos ir tikslumo. Be to, M. G. teismo posėdžio metu parodė, kad A. G. tikslingai metė butelį į jo vairuojamą automobilį.

Pasak A. G., tai, kad M. G. kaltas dėl eismo įvykio, patvirtintų automobilio techninė ekspertizė. Teismas pažymi, kad šiuo atveju byloje nėra tikslinga atlikti specialių žinių reikalaujančio tyrimo, nes byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. G. kaltę.

Taigi skundžiamame nutarime pagrįstai nustatytos aplinkybės, kad A. G., bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį, naudojo garsinį signalą be priežasties, pro langą išmetė stiklinį butelį, kuris pataikė į automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė atstumo persirikiuodamas, nedavė kelio gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi važiuojančiai transporto priemonei ir, keisdamas važiavimo kryptį, su ja susidūrė bei apgadino.

Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad A. G. elgesys kelyje nelaikytinas kaip pagarbus, atitinkantis sąmoningo saugaus vairavimo bruožus. Kaip minėta, pareiškėjas be jokios priežasties prieš M. G. vairuojamą automobilį panaudojo garsinį signalą. A. G. nepatenkintas, jo nuomone, netinkamais kito vairuotojo veiksmais (nors objektyviai negalima to teigti), metė butelį ir pataikė juo į kitą transporto priemonę, važiavo nesaugiu atstumu šalia automobilio VW Passat, taip darydamas vairuotojui M. G. spaudimą ir provokuodamas jį. Galiausiai A. G. vairuojamu automobiliu susidūrė su automobiliu VW Passat. Aptarta A. G. padarytų veiksmų seka neleidžia abejoti, kad jis savo veiksmais kėlė pavojų M. G. ir jo vairuojamame automobilyje buvusiems asmenims; demonstravo akivaizdžią nepagarbą kitiems eismo dalyviams; A. G. siekė parodyti, kad eismas kelyje turi vykti pagal jo suvokiamas taisykles. Todėl skundžiamame nutarime pagrįstai pripažinta, kad pareiškėjas chuliganiškai vairavo pažeisdamas KET 4, 10, 88, 101 punktų reikalavimus.

A. G. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.

Skunde teigiama, kad dėl to paties eismo įvykio A. G. ir kitam vairuotojui M. G. įvykio vietoje buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Teismas pažymi, kad ANK nedraudžia asmenims surašyti administracinio nusižengimo protokolus dėl to paties įvykio (pavyzdžiui, dėl eismo įvykio). Priešingai, tai rodo, kad buvo vertinami abiejų vairuotojų veiksmai ir prieš A. G. nebuvo iš anksto nusistatyta. Atlikus tyrimą ir nustačius, kad šiuo atveju A. G. kaltas padaręs administracinius nusižengimus, dėl M. G. buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (b. l. 49). Byloje nenustatyta, kad šis procesinis dokumentas būtų panaikintas. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad A. G. buvo išsiųsta nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena dėl M. G., kopija, todėl jis turėjo teisę apskųsti jį netenkinantį procesinį sprendimą. Tai, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas praėjus beveik 2 metams po nagrinėjamo įvykio ir tyrimas nebuvo vykdomas intensyviai, nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad A. G. nepagrįstai nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, juolab Komisariato vyresniojo specialisto A. T. procesinis sprendimas priimtas nepažeidžiant ANK 39 straipsnio termino.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, tenkinti A. G. skundą ir panaikinti jo nubaudimą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad šioje byloje yra vertinamas pareiškėjo, o ne M. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimas. Todėl teismas apskritai neturi procesinių įgaliojimų patraukti M. G. administracinėn atsakomybėn šioje byloje.

Dėl A. G. paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės

Skundžiamu nutarimu A. G. buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – 480 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalies sankciją, šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 420 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismas pažymi, kad šioje byloje įrodyti A. G. veiksmai buvo padaryti dar 2018 m. balandžio 6 d., o Komisariato vyresniojo specialisto A. T. nutarimas Nr. 10-ANR_N-5641-2020 buvo priimtas 2020 m. balandžio 2 d. Pagal ANK 39 straipsnį administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Taigi A. G. administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo paskirtos nepažeidžiant ANK 39 straipsnyje įtvirtinto termino, tačiau likus vos keturioms dienoms iki tokio termino suėjimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad iš bylos medžiagos matyti, jog dar nagrinėjamo įvykio dieną A. G. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 37), paimti jo, M. G., D. G. rašytiniai paaiškinimai (b. l. 54–57), surašytas tarnybinis pranešimas (b. l. 50), užpildytas eismo įvykio vietos planas (b. l. 51–52). Tačiau byloje nenustatyta, kad po to iki skundžiamo nutarimo priėmimo dienos apskritai būtų atliekami kokie nors tyrimo veiksmai siekiant ištirti įvykį ir teisingai išnagrinėti bylą. Pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį, pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Byloje nenustatyta, dėl kokių objektyvių priežasčių taip ilgai užtruko tyrimas. Todėl pripažintina, kad nagrinėjamu atveju tyrimą atlikusi institucija (pareigūnas) nesilaikė ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, nes tyrimas užtruko dėl nepateisinamo delsimo. Esant tokiai situacijai, susidariusiai ne dėl pareiškėjo kaltės, teismo manymu, A. G. administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimas ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijose ribose negali būti laikomas kaip atitinkantis ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą administracinių nuobaudų paskirtį, teisingumo ir protingumo principų turinį. Todėl taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir pareiškėjui pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį skiriama mažesnė administracinė nuobauda (bauda) ir trumpesnis administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminas. Atitinkamai keičiama galutinė administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

pakeisti Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2020 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-5641-2020 dalį:

1) kuria A. G. (A. G.) už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 480 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių;

2) kuria A. G. paskirta galutinė administracinė nuobauda (480 Eur dydžio bauda) ir administracinio poveikio priemonė (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių); ir

A. G. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti 300 Eur dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 8 mėnesiams.

Šia nutartimi pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalį paskirtą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę subendrinti su Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2020 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-5641-2020 paskirtomis administracinėmis nuobaudomis pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalį ir 439 straipsnio 2 dalį bei A. G. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą – su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.