Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant A. S., Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui Vitalijui Jaroščenkai, kaltinamajam I. V., jo gynėjui advokatui A. J., nukentėjusiajam L. L., viešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvena Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2006-02-22 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 281 str. 3 d. 20 parų arešto; 2) 2007-01-30 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, paskirti įpareigojimai; 3) 2008-02-15 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2007-01-30 nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams, BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams, paskirti įpareigojimai; 4) 2009-10-12 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2008-02-15 nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams ir 3 mėnesiams, iš pataisos įstaigos paleistas 2011-04-12 pagal teismo 2011-04-06 nutartį vadovaujantis BVK 157 str. lygtinai 5 mėnesiai 14 dienų, 5) 2012-06-18 Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, (už veiką, padarytą 2012-04-13), teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. V. 2012 m. birželio mėnesį, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, apkaltinęs L. L. nebūtos nusikalstamos veikos - vagystės padarymu, dėl kurios jis neva patyrė 2000 litų turtinę žalą, Kėdainių m. (duomenys neskelbtini) aikštelėje stovėjusiame automobilyje BMW, v. Nr. (duomenys neskelbtini) vieną kartą kumščiu sudavė į veidą L. L., po to, nusivežė nukentėjusįjį prie Kėdainių m. (duomenys neskelbtini) gale esančio slėnio, kur ištraukė L. L. iš automobilio ir sudavė smūgius rankomis, kojomis bei lazda į įvairias kūno vietas, sumušė nukentėjusįjį, sukėlė jam fizinį skausmą, ir taip įbauginęs L. L., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai reikalavo perduoti turtą - pinigus, po ko nukentėjusysis L. L. laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 2 d. iki 2012 m. liepos 5 d., per du kartus I. V. perdavė 600 litų, bei, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas užvaldyti 2012-07-17 Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) L. L. skirtą vienkartinę 9750 Lt dydžio išmoką įsikurti, 2012 m. rugpjūčio 9 d., prie prekybos centro „Mega“, esančio Kauno m. Islandijos pl. 32, stovėjusiame automobilyje pagrasino L. L. pastarąjį vėl nuvežti į mišką, nuvežė L. L. prie Kėdainių rajono savivaldybės pastato, esančio Kėdainiuose, J. B. g. 36, taip privertė nukentėjusįjį tą pačią dieną pasirašyti 2012-08-08 UAB (duomenys neskelbtini) išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) bei ją perduoti Kėdainių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriui, pagal kurią Kėdainių rajono savivaldybės administracija 2012-08-14 į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, pervedė 9750 litus apmokėdama už prieškambario, svetainės ir virtuvės baldų komplektus, pagamintus pagal 2012-08-08 tarp I. V. ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarytą baldų pristatymo sutartį, ir taip, panaudojęs fizinį smurtą bei grasinimus, prievartavo turtą iš L. L. bei užvaldė 10350 Lt, taigi padarė nukentėjusiajam didelę turtinę žalą. Taip padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis I. V. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad L. L. pažinojo, jie bendravo. Kai L. L. suėjo 18 metų, jis neturėjo kur gyventi, todėl pasiūlė apsigyventi draugo bute. L. L. nuolat skolinosi iš jo pinigų, per kelis kartus pasiskolino iš viso apie 3000 litų. L. L. grįžimui iš Vokietijos jį gabenusiai firmai sumokėjo 90 eurų. Šią aplinkybę patvirtinančių dokumentų neturi, kaip ir dėl paskolintų pinigų. Su L. L. sutarė, kad už jo gautą pašalpą, jis nupirks baldus, juos parduos už 5000 Lt ir taip atgaus 3000 Lt skolą, o kita dalis - 2000 Lt atiteks L. L.. Jis (I. V.) užsakė baldus, sudarė sutartį su gamintoju ir iš jo gavo sąskaitą, kurią perdavė L. L.. Pastarasis sąskaitą pateikė savivaldybei, buvo pervesti pinigai. Tuomet baldus pardavė už 5000 litų, L. L. pinigų neperdavė, nes nesuspėjo.

Kaltinamasis I. V. tvirtina, kad prieš L. L. nesmurtavo, turto neprievartavo. Danijoje dirbo, todėl turėjo pinigų, darbas buvo nelegalus, uždirbo 7000 litų, iš jų 3000 Lt paskolino L. L.. Mano, kad L. L. jį apkalba, nes kažkas internete išplatino vaizdo įrašą apie jį, o L. L. manė, kad tai padarė jis (I. V.), todėl nukentėjusysis parašė pareiškimą policijai. Kaltinamasis nurodė, kad jo pravardė yra „patranka“. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, sutinka sumokėti 2000 litų nukentėjusiajam.

Nukentėjusysis L. L. paaiškino, kad su I. V. pažįstamas nuo 2012 m. birželio mėnesio. 2012 m. birželio mėnesį jam būnant namuose pas mamą Kėdainių m. (duomenys neskelbtini), atvyko K. K. ir I. V., pakvietė į automobilį pasikalbėti. Automobilyje buvo dar du jam nepažįstami vaikinai. I. V., K. K. jį apkaltino nebūta „žolės“ vagyste, jis išsigando. Nors jis neigė ėmęs „žolę“, I. V. sudavė jam kumščiu į veidą ir nusivežė į (duomenys neskelbtini) g. kur parodė namą, iš kurio jis neva pavogė „žolę“. I. V. taip pat jį apkaltino pavogus „žolę“ ir nusivežė į Dotnuvos gatvės pabaigą prie kapinių, kur ištraukęs jį iš automobilio pradėjo mušti. I. V. smūgiavo kojomis bei medine lazda. Lazda mušė tol, kol ši sulūžo. I. V. pasakė, kad už narkotikus jis (nukentėjusysis) yra skolingas 2000 Lt. Dėl baimės sutiko su skola, galvojo pinigus duoti gavęs išeitinę pašalpą iš valstybės, kai sukaks pilnametystė. Apie patirtą smurtą ir nepagrįstą skolos reikalavimą niekam nesakė, nesiskundė, tik vėliau papasakojo A. V., kuris patarė kreiptis į policiją. Taip pat nukentėjusysis L. L. paaiškino, kad 2012-07-02, kuomet jam sukako 18 metų, jis susiruošė išsikraustyti iš globos namų, tačiau neturėjo kaip išsivežti daiktų. Tuo metu jam paskambino I. V. ir pasisiūlė pervežti daiktus. Nors jis turėjo važiuoti pas motiną, tačiau sutiko su I. V. pasiūlymu ir apsigyveno I. V. draugo bute P. L. gatvės (duomenys neskelbtini) name. Tą pačią dieną jis kartu su K. K. nuėjo iki banko, kur jis norėjo sužinoti, kiek turi pinigų. Girdint K. K. banke pasakė, kad jo sąskaitoje yra 1500 Lt. Jis nusiėmė 200 Lt ir su K. K. nuėjo iki miesto centre esančios kebabinės, kur sutiko I. V.. K. K. pasakė I. V., kad jis (L. L.) turi pinigų. Tuomet I. V. paprašė duoti jam 200 Lt, kuriuos, kaip sakė, įskaitys į skolą. Pinigus jis nuėmė banke nuo sąskaitos ir padavė I. V.. Po keleto dienų I. V. jam liepė nuimti dar 400 Lt, tuos pinigus jis taip pat atidavė I. V., kuris pasakė kad ir tuos pinigus išskaičiuos iš 2000 litų skolos. Pinigus davė iš baimės, bijojo, nes prieš tai buvo patyręs jo smurtą. Kuomet K. K. pasakė, kad jis (L. L.) gaus išeitinę pašalpą, I. V. pasiūlė, kad už išeitinę pašalpą reikia įsigyti baldų, kuriuos jie parduotų už 7000 litų, iš kurių 4000 liktų jam, o kiti kaip skola atitektų I. V.. Kadangi bijojo I. V., sutiko. Apie tai, kad I. V. užsakė baldus jis nežinojo. Išvyko į Vokietiją, kad pabėgtų nuo I. V. ir išvengtų pinigų mokėjimo. Būnant Vokietijoje jam skambino M. R., aiškino, kad jis blogai padarė pabėgdamas nuo I. V., o jeigu negrįš, tai bus dar blogiau. Kažkas apmokėjo jo sugrįžimą iš Vokietijos į Lietuvą. Kuomet jis grįžo į Lietuvą, Kaune prie prekybos centro „Mega“ jį pasitiko I. V. su dviem draugais. Važiuojant į Kėdainius I. V. jam priekaištavo, kad jie buvo susitarę paimti daiktus už pašalpą, o jis pabėgo į Vokietiją, bei pasakė, kad už tai, jog jis pabėgo, negaus nieko iš pašalpos, grasino vėl vežti į mišką, sumušti. Bijodamas jis neprieštaravo. Jam buvo paduotas lapas, jame buvo nurodyta, kad užsakyti baldai, nurodytos sumos, tačiau jis baldų neužsakinėjo, jų nematė, nežino, kokie baldai buvo užsakyti. Jis buvo nuvežtas į Kėdainius prie savivaldybės, I. V. paduotus dokumentus nunešė į savivaldybę. Ten bandė skųstis darbuotojai dėl neteisėtų veiksmų prieš jį, bet darbuotoja jį nutraukė ir nenorėjo ta tema kalbėti. Apie tai, kad buvo sumuštas bei buvo atimti jo pinigai, jis pasipasakojo A. V., kuris patarė kreiptis į policiją, tai jis ir padarė. Po to, kai jis kreipėsi į policiją, jam paskambino I. V., norėjo su juo susitikti, sakė, kad turi pinigus, siūlė atsiimti pareiškimą, tačiau jis nesutiko, kadangi I. V. bijojo. Parodė, kad pareiškimą policijai parašė todėl, kad buvo sumuštas ir iš jo buvo atimti visi pinigai. Jis kerštauti I. V. neturi už ką, kadangi visos kalbos apie vaizdo įrašą jo nedomina, kadangi internete išplatintame vaizdo įraše yra ne jis. Tvirtina, kad jis prie mečetės nuėjęs nebuvo, pinigų iš I. V. niekuomet nesiskolino, o asmenys, tvirtinantys priešingai, jį apkalba. Pripažįsta, kad vartojo marihuaną, tačiau jai pinigų užtekdavo iš skiriamų globos namų pinigų, be to, jį pavaišindavo ir draugai, o lošti jis niekada nelošdavo. Prašė priteisti iš I. V. 10350 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kauno apygardos teisme apklaustas nukentėjusysis L. L. patvirtino, kad Kėdainių rajono apylinkės teismui davė teisingus parodymus ir juos tvirtina. Taip pat patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymų patikrinimo vietoje metu davė teisingus parodymus, jie duoti savo valia ir neįtakojant kitiems asmenims. Taip pat patvirtino, kad iš karto niekur nesikreipė ir nepranešė apie kaltinamojo nusikalstamus veiksmus dėl baimės jam, skolos jam neturėjo.

Iš 20012-09-04 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad šio procesinio veiksmo metu nukentėjusysis L. L. parodė vietą Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini) g. gale, už kapinių, kurioje prieš jį smurtavo I. V., taip pat parodė vietą, iš kurios I. V. paėmė pagalį. (t. 1, b. l. 30-32)

Apklaustas Kėdainių rajono apylinkės teisme nurodė, kad praėjus savaitei po L. L. grįžimo iš Vokietijos, jį per socialinį tinklą „Facebook“ susirado vokietis, pas kurį gyveno L. L., ir parašė, kad L. L. yra gėjus, bei persiuntė jam vaizdo įrašą, kuriame nufilmuoti santykiaujantys L. L. ir kitas asmuo. Įrašą jis parodė ir kitiems draugams. Kažkas šį įrašą įkėlė į „You Tube“. Mano, kad L. L., pamatęs šį įrašą, pamanė, kad jį išplatino I. V., ir parašė pareiškimą policijai dėl I. V. nusikalstamų veiksmų prieš jį (L. L.).

Liudytoja G. D. paaiškino, kad 2012 m. liepos mėn. L. L. atvyko į Kėdainių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrių dėl vienkartinės išmokos gavimo. Kartu su juo buvo atvykęs kitas vaikinas. L. L. paaiškino, kokie dokumentai reikalingi, ir po kiek laiko jis dokumentus pristatė. 2012-07-17 administracijos direktoriaus įsakymu L. L. buvo paskirta 9750 Lt vienkartinė išmoka įsikurti. Po kiek laiko skyriuje lankėsi kartu su L. L. buvęs vaikinas, jis pateikė sąskaitą faktūrą, kuri buvo išrašyta UAB (duomenys neskelbtini), sąskaitoje buvo nurodyta 9750 Lt suma už baldus. Tačiau šis dokumentas buvo be parašo ir antspaudo, todėl jo nepriėmė. Vėliau sąskaitą jau tvarkingą atnešė L. L., ją pasirašė L. L., nes sąskaitoje nebuvo jo parašo. Kartu su L. L. buvo atėjęs tas pats vaikinas. Sąskaita buvo apmokėta, tai padarė savivaldybė. L. L. elgėsi normaliai, jai nekilo įtarimas, kad vyksta kažkas neteisėto.

Liudytoja D. N. paaiškino, kad 2012 m. rugpjūčio mėn. direktorius S. J. jai liepė paruošti sąskaitą Kėdainių rajono savivaldybei bei nurodė sumą. Ji paruošė sąskaitą ir pateikė direktoriui. Asmenų, kurie užsakė baldus, ji nematė ir su jais nebendravo. 2012-08-14 pagal šią sąskaitą į įmonės sąskaitą buvo pervesti pinigai iš Kėdainių rajono savivaldybės.

Liudytoja A. D. parodė, kad L. L. buvo, o ir K. K. yra jos globotiniai vaikų globos namuose (duomenys neskelbtini). Globos namuose L. L. gaudavo pinigų po 50 Lt išlaidoms. Jam teko mokėti baudas. Nepastebėjo, kad jis būtų linkęs į azartinius žaidimus, tačiau „žolę“ rūkė, neminėjo turintis skolų. Nuo 2012-07-02 L. L. išbrauktas iš globotinių sąrašo, jis, jo motinus sutikimu, turėjo gyventi pas ją, tačiau iš globotinių sužinojo, kad L. L. gyvena P. L. g. (duomenys neskelbtini) name. L. L. globos namuose nebuvo 2012 m. birželio 8, 16 ir 30 dienomis, kur jis buvo, nežino. Dažniausiai L. L. atsakydavo, kad pas mamą. L. L. jai nėra skundęsis, kad jį sumušė, ant jo sužalojimų nematė.

Liudytojas K. K. paaiškino, kad su L. L. gyveno viename kambaryje globos namuose. I. V., pravarde „patranka“, pažįsta seniai. 2012 m. birželį jis su kitais vaikinais: M. R., D. R., I. V. bei M. D., buvo prie minareto ir matė, jog L. L. kalbėjo su I. V.. Vėliau iš kitų vaikinų kalbų sužinojo, kad L. L. norėjo pasiskolinti pinigų iš I. V., tačiau jis pats nėra matęs, kaip I. V. skolino pinigus L. L.. 2012 m. birželio mėn. jam paskambino I. V. ir paklausė, kur rasti L. L.. Jie kartu nuvažiavo pas jį į namus, jis pakvietė L. L. į automobilį. Ten I. V. klausė L. L., kada šis atiduos skolą. Po to nuvažiavo prie kapinių, kur I. V. ir L. L. išlipo, nuėjo prie krūmų. Matė, kaip jie kažką kalbėjo. Neigia, kad I. V. smurtavo prieš L. L., (nors ikiteisminio tyrimo metu aiškino priešingai - matęs, kad I. V. delnu sudavė per veidą L. L.). Po to I. V. grįžo ir jie išvažiavo, o L. L. liko toje vietoje. Jokios kalbos apie narkotikų vagystę nebuvo. Vėliau padėjo L. L. persikraustyti į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. 2012-07-02 L. L. pasikvietė jį kartu eiti į banką, nes norėjo išsiimti kortelę ir nusiimti pinigų. Iš paties L. L. žinojo, kad sąskaitoje yra per 1000 litų. Kiek pinigų jis nusiėmė, nežino. Tą dieną su I. V. susitikęs nebuvo. Vėliau jis kelis kartus su L. L. ėjo į savivaldybę, kur L. L. tvarkėsi dokumentus išmokai gauti. Po to ilgą laiką L. L. nematė. Po kiek laiko jam paskambino I. V. ir paprašė ateiti į miesto centrą, kur jį pasitiko nepažįstamas vaikinas ir padavė jam sąskaitą faktūrą, prašė nunešti į savivaldybę. Jis nunešė lapą, tačiau moteris, priėmusi sąskaitą, pasakė, kad reikalingas pats L. L., ir sąskaitą pasiliko sau. Po to per socialinį tinklą „Facebook“ iš L. L. sužinojo, kad šis yra Vokietijoje ir negali grįžti namo. Jis perdavė L. L. keletą telefono numerių vairuotojų, kurie gabena keleivius. 2012 m. rugpjūčio mėn. jam vėl paskambino I. V. ir paprašė ateiti prie savivaldybės. Jam nuėjus, ten jau buvo L. L.. I. V. paprašė nueiti kartu su L. L. į savivaldybę, prašė prižiūrėti, kad jo kas neapgautų. Jiems nuėjus, L. L. įėjo į kabinetą, jo (K. K.) neįleido. Po kiek laiko L. L. išėjo ir jie grįžo pas I. V..

Nurodė, kad L. L. jam nesiskundė, kad jį būtų mušę, spaudę ar iš jo reikalautų pinigų, priešingai, pats L. L. jam sakė, kad yra skolingas I. V.. (Nors ikiteisminio tyrimo metu jis (K. K.) buvo nurodęs, kad apie tai, jog L. L. yra skolingas ir kiek I. V., jis nežino, nežino ir apie jokius baldus).

Liudytojas A. V. paaiškino, kad patvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo apklaustas liudytoju jis nurodė, jog 2012-08-21 pas jį į namus atėjo L. L., kuris siūlė pirkti sidabrinę grandinėlę, nes sakė, kad neturi pinigų už ką pavalgyti. Skundėsi, kad blogai sekasi, kad vyriškis pravarde „patranka“ jį persekioja, jis bijo išeiti į gatvę, iš jo tas pats vyriškis atėmė 600 litų ir visą 9750 litų pašalpą, nepagrįstai apkaltino „žolės“ vagyste. Sakė, kad liepė nešti į savivaldybę kažkokį lapą, kurio jis neskaitė. Vėliau pasakė, kad už tuos pinigus buvo nupirkti kažkokie baldai. Minėjo, kad tas vyriškis jį nuvežė už kapinių prie miškelio ir sumušė. Jis buvo nusivylęs ir sakė, kad kreipsis į policiją. Taip pat teisme apklaustas liudytojas A. V. patvirtino, kad tikrai L. L. lankėsi jo namuose, pasakojo, kad visus pinigus atidavė I. V., o iš Vokietijos grįžo su I. V. pagalba.

Liudytojas G. U. paaiškino, kad 2012 m. liepos mėn. pradžioje automobiliu jis važinėjo kartu su I. V., atvykus prie kebabinės I. V. susitiko ir kalbėjosi su L. L.. Po to I. V. jam pasakė, kad paskolino L. L. pinigų - 300 ar 400 litų. Žino, kad I. V. padėjo L. L. persikraustyti į butą, esantį šalia jo. I. V. minėjo, kad L. L. jam yra skolingas ir siūlo už pašalpą parduoti baldus ir pasidalinti pinigus.

Liudytojas D. R. parodė, kad 2012 m. birželio mėn. jam būnant Kėdainių m. prie minareto pastato, kur buvo ir I. V., atėjo L. L., kuris kažką kalbėjo su I. V.. Vėliau I. V. pasakė, kad L. L. nori pasiskolinti nemažai pinigų. I. V. yra minėjęs, kad L. L. jam yra nemažai skolingas, minėjo apie 3000 litų skolą. Ar I. V. paskolino pinigus, nematė. Taip pat žino, kad L. L. turės parduoti kažkokius baldus ir tada atiduos skolą.

Kėdainių vaikų globos namų (duomenys neskelbtini) direktorės 2012-06-29 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina tai, kad globotinis L. L. nuo 2012-07-03 buvo išbrauktas iš globos namų sąrašo. (t. 1, b. l. 37)

Iš 2012-08-22 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. D. pateikė bylą ir joje esančius dokumentus, kurių pagrindu buvo skirta vienkartinė išmoka įsikurti L. L.. Pateikti dokumentai: 1) 2012-08-08 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta UAB (duomenys neskelbtini) dėl virtuvės, prieškambario ir svetainės baldų užsakymo už 9750 Lt; 2) Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-07-17 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vienkartinės įsikūrimo išmokos skyrimo L. L.; 3) Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2012-08-10 sprendimas skirti ir išmokėti L. L. vienkartinę 9750 Lt išmoką; 4) 2012-08-10 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išmokos išdavimo; 5) L. L. prašymas išmokai gauti. (t. 1, b. l. 45, 46-51)

Pakvitavimu patvirtinama, kad 2012-08-28 minėta byla grąžinta Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyresniajai specialistei G. D.. (t. 1, b. l. 61)

2012-08-24 dokumentų pateikimo protokolu patvirtinama, kad D. N. pateikė sąskaitą faktūrą serija SJB Nr. (duomenys neskelbtini), ir UAB (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB sąskaitos išrašą. Sąskaita faktūra, serija SJB Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 2012-08-08, joje nurodytas pardavėjas UAB (duomenys neskelbtini), pirkėjas Kėdainių rajono savivaldybės administracija. Sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2012-08-14 Kėdainių rajono savivaldybės administracija pervedė UAB (duomenys neskelbtini) 9750 Lt. (t. 1, b. l. 63-65)

Iš dokumentų pateikimo protokolo ir sutarties matyti, kad 2012-08-27 S. J. pateikė sutartį, joje nurodyta, kad 2012-08-08 tarp I. V. ir UAB (duomenys neskelbtini), kuriai atstovauja S. J., buvo sudaryta baldų užsakymo sutartis. (t. 1, b. l. 77-78)

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu patvirtinama, kad iš pateiktų fotonuotraukų liudytojas S. J. neatpažino L. L. kaip matyto asmens. (t. 1, b. l.75-76)

2012-08-27 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu patvirtinama, kad šio procesinio veiksmo metu S. J. atpažino I. V.. S. J. patvirtino, kad I. V. pas jį į dirbtuves atvyko 2012-07-16 ar 2012-07-17 užsakyti baldus, o 2012-07-20 pateikė jam sąskaitą be antspaudo. Taip pat S. J. patvirtino, kad I. V. pas jį atvyko 2012-08-08 ir jam padavė naują sąskaitą, o 2012-08-20 ar 2012-08-21 I. V. baldus išsivežė. S. J. nurodė, kad I. V. atpažįsta iš bendrų veido bruožų. (t. 1, b. l. 72-74)

2012-08-28 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu patvirtinama, kad G. D. atpažino K. K., kuris buvo atnešęs sąskaitą be parašų, o taip pat kartu su L. L. lankėsi savivaldybėje. (t. 1, b. l. 41-44)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kėdainių poskyrio 2012-10-16 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G271/12(12) patvirtino, kad apžiūrėjus L. L. sužalojimo žymių nekonstatuota. Nurodoma, kad jei L. L. buvo mušamas rankomis, pagaliu, spardomas į įvairias kūno vietas, tai jam buvo sukeltas fizinis skausmas. (t. 1, b. l. 35-36)

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2012-10-19 pažymoje Nr. 1342 apie pajamas nurodyta, kad nuo 2011-10-1 iki 2012-09-01 L. L. buvo skirta vienkartinė išmoka įsikurti (9750 Lt) ir globos išmokos (2180, 18 Lt), iš viso 11930,18 Lt. (t. 1, b. l. 21)

Iš „Swedbank“ AB L. L. sąskaitos išrašo matyti, kad 2012-06-30 L. L. sąskaitoje buvo 1418,77 Lt likutis. 2012-07-02 per du kartus L. L. iš sąskaitos nusiėmė po 200 litų (iš viso 400 Lt), 2012-07-03 nusiėmė 600 litų, 2012-07-05 nusiėmė 200 litų ir 2012-07-09 nusiėmė 100 litų. (t. 1, b. l. 95)

Iš tarnybinės ataskaitos dėl mobiliojo ryšio telefonų išklotinių analizės matyti, kad L. L. ir K. K. skambučiais iš mobiliųjų telefonų ir SMS žinutėmis bendravo visą birželio mėnesį, o ypač intensyviai birželio 25-29 dienomis. O I. V. naudodamasis mobiliojo ryšio abonentais Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo su L. L. nuo 2012 m. birželio mėn. iki 2012-07-05 bei 2012 m. rugpjūčio 9-10 d., taip pat 2012-06-24 20.22 val. ir 2012-06-26 15 val. skambinta L. L., 2012 m. birželio 29 d. L. L. rašo SMS I. V., po to I. V. skambina L. L. ir šis perskambina. 2012-07-01 17.34 val. fiksuotas L. L. skambutis I. V.. 2012-07-02 12.09 val., 15.02 val. fiksuoti I. V. skambučiai L. L.. 2012-07-03 fiksuotas K. K. ir L. L. susirašinėjimas SMS žinutėmis. 2012-07-03 17.15 val. ir 21.57 val. fiksuoti I. V. skambutis ir SMS žinutė L. L.. 2012-07-04 15.18 val. fiksuotas I. V. skambutis L. L. bei K. K. SMS žinutės L. L.. Nuo 2012 m. liepos 2 d. iki 17 d. I. V. intensyviai bendrauja su L. L. ir K. K., pats skambina nurodytiems asmenims. Nuo 2012-07-17 iki 2012-08-09 bendravimas tarp I. V. ir L. L. nevyksta. 2012 m. liepos 18, 19, 20, 26 dienomis bei rugpjūčio 2, 9, 10, 12, 13, 14 dienomis I. V. intensyviai bendrauja su K. K., skambučių iniciatorius I. V.. 2012 m. rugpjūčio 10, 15, 22 dienomis L. L. inicijuoja susirašinėjimą SMS žinutėmis su I. V. (t. 1, b. l. 97).

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai ir procesiniuose dokumentuose įvirtinti duomenys visiškai patvirtina faktą, kad I. V. prievartavo turtą. Byloje nustatyta, kad jis panaudojo fizinį smurtą bei grasinimus prieš L. L. ir užvaldė jo turtą, padarė nukentėjusiajam didelę turtinę žalą. Teismas nustatė, kad 2012 m. birželio mėnesį, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, apkaltinęs L. L. nebūtos nusikalstamos veikos - vagystės padarymu, dėl kurios jis neva patyrė 2000 litų turtinę žalą, automobilyje vieną kartą kumščiu sudavė į veidą L. L., po to nusivežė nukentėjusįjį prie Kėdainių m. Dotnuvos gatvės gale esančio slėnio, kur ištraukė L. L. iš automobilio ir sudavė smūgius rankomis, kojomis bei lazda į įvairias kūno vietas, sumušė nukentėjusįjį, sukeldamas jam fizinį skausmą, ir taip įbauginęs L. L., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai reikalavo perduoti turtą - pinigus, po ko nukentėjusysis L. L. laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 2 d. iki 2012 m. liepos 5 d. per du kartus I. V. perdavė 600 litų, bei, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ir siekdamas užvaldyti 2012-07-17 Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD-1-932 L. L. skirtą vienkartinę 9750 Lt dydžio išmoką įsikurti, 2012 m. rugpjūčio 9 d., prie prekybos centro „Mega“, esančio Kauno m. Islandijos pl. 32, stovėjusiame automobilyje pagrasinęs L. L. jį vėl nuvežti į mišką, nuvežė L. L. prie Kėdainių rajono savivaldybės pastato, esančio Kėdainiuose, J. B. g. 36, taip privertė nukentėjusįjį tą pačią dieną pasirašyti 2012-08-08 UAB (duomenys neskelbtini) išrašytoje sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) bei ją perduoti Kėdainių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriui, pagal kurią Kėdainių rajono savivaldybės administracija 2012-08-14 į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, pervedė 9750 litus apmokėdama už prieškambario, svetainės ir virtuvės baldų komplektus, pagamintus pagal 2012-08-08 tarp I. V. ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarytą baldų pristatymo sutartį, ir taip, panaudojęs fizinį smurtą bei grasinimus, prievartavo turtą iš L. L. bei užvaldė 10350 Lt, taip padarė nukentėjusiajam didelę turtinę žalą.

Daroma išvada, kad kaltinamojo I. V. kaltę padarius nusikaltimą visiškai įrodo byloje surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai, tai nukentėjusiojo L. L., liudytojų G. D., D. N., S. J., A. V., A. D., K. K. parodymai, asmenų atpažinimo pagal nuotraukas protokolai, taip pat byloje pateiktų telefoninių pokalbių ir SMS žinučių analizė, baldų užsakymo ir apmokėjimo dokumentai, pašalpos skyrimo dokumentai, banko sąskaitų išrašai.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis I. V. kaltės nepripažino. Nurodė, kad nukentėjusysis L. L. jam buvo skolingas 3000 litų. Su L. L. sutarė, kad skolą jis atiduos iš vienkartinės įsikūrimo pašalpos, kurią skirs valstybė. Su nukentėjusiojo žinia užsakė baldus įmonėje (duomenys neskelbtini) už 9750 Lt, taip pat susitarė, kad baldus parduos už 5000 Lt, sau pasiims 3000 Lt skolą, o L. L. atiduos 2000 Lt. Pagamintus baldus jis atsiėmė, juos pardavė, pinigų L. L. neperdavė, nes nespėjo.

Teismas kritiškai vertina kaltinamojo neprisipažinimą padarius nusikaltimą. Daroma išvada, kad nepripažindamas kaltės, kaltinamasis siekia išvengti atsakomybės. Nors kaltinamasis kaltu neprisipažįsta, tačiau yra pagrindas daryti išvadą, kad byloje surinkti duomenys patvirtina kaltinamojo padaryto turto prievartavimo faktą.

Teismas konstatuoja, kad byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiajam valstybės skirtos vienkartinės įsikūrimo pašalpos užvaldymo schemą ir planą sumanė ir realizavo kaltinamasis I. V.. Taip už tariamą skolą jis pareikalavo nukentėjusiojo L. L. ne tik perduoti jo sąskaitoje buvusius, Globos namų pervestus pinigus - 600 litų, bet ir parašyti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos globos ir rūpybos skyriuje prašymą, kuriuo jam remiantis skirtos pašalpos įsikūrimui suma būtų apmokėta pagal kaltinamojo pateiktą sąskaitą faktūrą už jo užsakytus ir pagamintus baldus. Kaltinamojo veika buvo nukreipta į nukentėjusiam skirtų ir jam priklausančių pinigų užvaldymą. Teismas laiko nustatyta aplinkybę, kad visus duomenis apie nukentėjusiojo L. L. turėtus pinigus I. V. perdavė L. L. draugas K. K., nes jis bendravo su L. L. ir žinojo visas aplinkybes apie turimus ar gaunamus nukentėjusiojo pinigus. Be to, svarbi ir ta aplinkybė, kad K. K. dalyvavo kartu su I. V., kuomet L. L. buvo apkaltintas narkotinės medžiagos vagyste. K. K. kartu su L. L. ėjo į banką ir buvo banke, kuomet L. L. banke aiškinosi aplinkybes apie turimus pinigus jo sąskaitoje, ir būtent po to, kai L. L. sužinojo, jog banko sąskaitoje yra pinigų, tą pačią dieną I. V. pareikalavo pinigų iš L. L.. Taigi, tik iš K. K. jis galėjo sužinoti aplinkybes, jog L. L. turi banko sąskaitoje pinigų. Taip pat byloje nustatyta, kad K. K. gyveno globos namuose kartu su L. L.. Todėl K. K. taip pat žinojo tą aplinkybę, kad L. L. gaus vienkartinę įsikūrimo pašalpą. Tas pats K. K., paprašytas I. V., nuolat lydėjo L. L. į savivaldybę šiam tvarkantis dokumentus dėl vienkartinės įsikūrimo išmokos gavimo. Liudytojos G. D. parodymais, atpažinimo pagal nuotrauką protokolu nustatyta, kad tikrai su L. L. buvo atvykęs dar vienas vaikinas (nustatyta, kad K. K.), o kartą K. K. į savivaldybę atvyko be L. L.. Liudytojas K. K. patvirtino aplinkybę, kad paprašytas I. V. nešė sąskaitą faktūrą į savivaldybę, o ten jam buvo paaiškinta, kad reikalingas pats L. L..

Be to nustatyta, kad L. L. išvykus į Vokietiją, I. V. pavedimu K. K. nunešė į savivaldybę sąskaitą faktūrą apmokėti už I. V. užsakytus baldus. Teismas vertina tą aplinkybę, jog I. V. pasiūlė, apgyvendino, pervežė nukentėjusiojo daiktus į butą P. L. gatvės (duomenys neskelbtini) name, kuris buvo kaltinamojo žinioje. Be to, I. V. apmokėjo nukentėjusiojo kelionę iš Vokietijos į Lietuvą ir iš karto tą pačią dieną jam grįžus susitiko su L. L., įdavė jam dokumentus, vežė jį į savivaldybę, kad nukentėjusiajam paskirta pašalpa būtų apmokėta už baldus. Tokie kaltinamojo veiksmai rodo, kad jis siekė, jog L. L. būtų jo žinioje. Byloje nustatyta, kad baldus užsakė, juos pagamintus paėmė, pardavė, už baldus pinigus gavo ne L. L., o I. V.. Kaltinamasis I. V. pripažino, liudytojas S. J. patvirtino tą aplinkybę, kad tikrai baldus užsakė ir pagamintus paėmė I. V., o L. L. sandėryje su baldų gamintoju nedalyvavo. Tai leidžia daryti išvadas, kad pinigų užvaldymo plano sumanytojas, iniciatorius, vykdytojas buvo I. V..

Kaltinamojo I. V. versiją, kad L. L. jam buvo skolingas, paneigia nukentėjusiojo L. L. parodymai. Nukentėjusysis patvirtino aplinkybes, kad jis nebuvo skolingas kaltinamajam, niekada iš jo pinigų nesiskolino. Nukentėjusysis L. L. patvirtino, kad prieš jį kaltinamasis I. V. panaudojo fizinį smurtą, grasino, apkaltino nesama skola, o jis kaltinamojo bijojo, todėl sutiko su kaltinamojo reikalavimu, kad jam skolingas ir davė pinigus, tvarkė dokumentus pašalpai gauti. Teismas turi pagrindą tikėti nukentėjusiojo aiškinimu apie kaltinamojo atliktus nusikalstamus veiksmus (turto prievartavimą), nes apkalbėti I. V. jis neturi jokio pagrindo. Liudytojas A. V. patvirtino tai, kad jam L. L. pasakojo apie tai, kad I. V. prieš jį smurtavo, jį persekioja, jo bijo, atėmė 600 litų ir pašalpą. Teismui yra pagrindas daryti išvadą, kad savo sumanymo įgyvendinimui I. V. panaudojo tiek fizinį, tiek ir psichinį smurtą, t. y. siekdamas įbauginti tuo metu dar nepilnametį nukentėjusįjį L. L., apkaltino jį narkotinės medžiagos vagyste, sumušė ir taip privertė nukentėjusįjį, bijantį kaltinamojo, prisiimti tariamą skolą dėl narkotikų vagystės. Nukentėjusiajam buvo pagrindas bijoti kaltinamojo, nes kaip teigia L. L., jis patyrė I. V. smurtą. Be to, nukentėjusysis tvirtino, kad norėdamas išvengti kaltinamojo persekiojimo, jis išvyko į Vokietiją. Byloje neginčijamai nustatyta aplinkybė, kad L. L. tikrai buvo išvykęs į Vokietiją. Nukentėjusysis patvirtino, kad grįžo tuomet, kuomet būnant Vokietijoje jam skambino M. R., aiškino, kad jis blogai padarė pabėgęs nuo I. V., o jeigu negrįš, tai bus dar blogiau, o už jo sugrįžimą sumokėjo I. V.. Bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad grįžus į Lietuvą L. L., tą pačią dieną I. V. susitiko su L. L. ir jį nuvežė į savivaldybę, kad šis sutvarkytų dokumentus dėl pašalpos pervedimo už baldus. Kaltinamojo I. V. parodymus, kad dėl baldų užsakymo ir pardavimo buvo susitaręs su nukentėjusiuoju, kad už baldus gauti pinigai bus panaudoti nukentėjusiojo skolai padengti, teismo vertintini kritiškai ir atmestini, nes juos paneigė nukentėjusiojo parodymai.

Teismas neturi pagrindo tikėti kaltinamojo I. V. aiškinimu, kad L. L. jam buvo skolingas, nes šią aplinkybę paneigė nukentėjusiojo L. L. parodymai. Nors kaltinamasis tvirtino, kad 2012 m. buvo išvykęs į užsienį, ten užsidirbo ir turėjo pinigų, juos skolino L. L., tačiau tuo tikėti pagrindo nėra, nes šiai aplinkybei patvirtinti duomenų kaltinamasis nepateikė, o apklaustas liudytojas M. R. paaiškino, kad kaltinamasis I. V. yra kaimynas, jis nepasakojo, kad 2012 m. būtų išvykęs į užsienį, neteko matyti, kad jis būtų išvykęs ilgesniam laikui. Be to, byloje nustatyta, jog I. V. savo pajamų ir turto neturėjo, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis turėjo sukaupęs santaupas ir galėjo skolinti 3000 Lt nukentėjusiajam. Teismas vertina ir tą aplinkybę, kad nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų - D. R., M. R., K. K. ir G. U., negalėjo patvirtinti pinigų perdavimo aplinkybių, kadangi nematė pinigų perdavimo fakto. Minėti asmenys nurodė, kad tik iš pasakojimo žino, kad L. L. skolingas I. V., tačiau daroma išvada, kad duodami tokius parodymus liudytojai siekia padėti I. V., kuris yra jų geras draugas. Tikėti liudytojų parodymais apie skolą nėra pagrindo, nes kaip minėta anksčiau, jie skolinimo fakto nematė, o be to, liudytojo K. K. parodymai yra prieštaringi. Antai teisme K. K. nurodė, kad L. L. jam sakė, jog yra skolingas I. V.. Tačiau nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas K. K. buvo nurodęs, kad apie tai, jog L. L. yra skolingas ir kiek I. V., jis nežino, nežino ir apie jokius baldus.

Teismas kritiškai vertina liudytojų D. R., M. R. ir K. K. parodymus, kur jie tvirtina, kad prie mečetės kaltinamasis ir nukentėjusysis susitiko, vyko kalba apie skolą. Tokiais parodymais nėra pagrindo tikėti, nes nukentėjusysis neigia buvęs parke prie mečetės ir taręsis dėl pinigų skolinimosi. Byloje nebuvo nustatyta, kad L. L. būtų prasiskolinęs lošdamas ar vartodamas marihuaną, o tai taip pat leidžia kritiškai vertinti kaltinamojo ir aukščiau nurodytų liudytojų parodymus dėl skolos. Teismas nustatė, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog I. V. skolino pinigus L. L. ir turėjo faktinę ar tariamą teisę reikalauti skolos iš nukentėjusiojo. Priešingai, teismas neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiojo L. L. parodymais, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu apklausiant jį pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, kur jis tvirtino, jog kaltinamasis prievartavo turtą, smurtavo, grasino, neturėdamas teisėto pagrindo jį atvirai vertė perduoti turtą ir jį užvaldė. O parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis nurodė vietą, esančią Kėdainiuose, Dotnuvės gatvės gale, kur kaltinamasis prieš jį smurtavo. Teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Byloje esantys duomenys (pažyma, sąskaita faktūra, įsakymas, sprendimas, kasos išlaidų orderis, banko sąskaitos išrašas) patvirtina, kad L. L. buvo paskirtos globos išmokos, vienkartinė išmoka įsikurti, nukentėjusiojo minimu laikotarpiu iš jo sąskaitos banke buvo paimti pinigai, o vienkartinė pašalpa įsikurti pervesta ir apmokėta už baldus. Nukentėjusysis patvirtino, kad dalį pinigų (600 litų), kurie gauti kaip globos išmokos, jis atidavė I. V., kiti pinigai (9750 Lt), kurie buvo skirti kaip vienkartinė pašalpa įsikurti, buvo pervesti baldams apmokėti, o baldus be jo žinios užsakė I. V.. Liudytojo S. J. parodymai, parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas patvirtina, kad baldus gaminti užsakė, juos pagamintus paėmė I. V., ir šį asmenį jis atpažino ikiteisminio tyrimo metu. Byloje esanti sutartis ir sąskaita faktūra patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) baldus pagaminti užsakė I. V., o Kėdainių rajono savivaldybė minėtai bendrovei pervedė 9750 Lt, kurie buvo skirti L. L. kaip vienkartinė išmoka įsikurti. Taigi byloje nustatyta, kad visa įvykių seka vyko būtent taip, kaip nurodo nukentėjusysis, todėl yra pagrindas tikėti nukentėjusiuoju, nes jo parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Yra pagrindas daryti išvadą, kad K. K. parodymai patvirtina dalį nukentėjusiojo parodymų, t. y. dėl nukentėjusiojo L. L. paėmimo iš namų 2012 m. birželio mėnesį bei jo nuvežimo prie (duomenys neskelbtini) kapinių, kur L. L. ir buvo apkaltintas narkotikų vagyste bei sumuštas, taip pat patvirtina aplinkybes dėl L. L. apsilankymo banke, kur L. L. domėjosi dėl turimos sumos sąskaitoje, bei patvirtina aplinkybes dėl L. L. apsilankymo savivaldybėje, kur L. L. tvarkėsi jam skirtos socialinės išmokos dokumentus. Taip pat K. K. pripažino, kad būtent I. V. paprašytas nunešė į savivaldybę sąskaitą faktūrą dėl baldų apmokėjimo, o dokumentas buvo nešamas tuo metu, kai L. L. buvo išvykęs į Vokietiją, o sąskaitos nepriėmus, I. V. paprašytas palydėjo iš Vokietijos parvežtą L. L. į savivaldybę, kur reikėjo pasirašyti pašalpos gavimui reikalingus dokumentus. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu K. K. ir paneigė savo parodymų dalį, tačiau teismas vertina tai, jog ikiteisminio tyrimo metu K. K. buvo nurodęs, kad matė, kaip prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių kapinių I. V. sudavė L. L., o tai patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie kaltinamojo panaudotą smurtą prieš jį.

Teismas netiki kaltinamojo ir liudytojų versija, kad L. L. į policiją kreipėsi kerštaudamas I. V. dėl pornografinio turinio vaizdo įrašo, kuriame tariamai užfiksuotas nukentėjusysis, kadangi nukentėjusysis tai paneigė.

Visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina, jog kaltinamasis I. V. panaudojo fizinį smurtą, grasinimus ir prievartavo turtą. Jis, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai vertė nukentėjusįjį perduoti turtą ir jį užvaldė, padarė nukentėjusiajam didelę turtinę žalą. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 181 straipsnio 2 dalį ir jis baustinas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam I. V., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį – įvykdytas sunkus nusikaltimas, jis tyčinis, padarytas iš savanaudiškų paskatų, nukreiptas prieš valstybės saugomą ir ginamą privačią nuosavybę, asmens sveikatą ir laisvę disponuoti savo turtu. Nusikaltimas baigtas, kadangi kaltinamasis pagrobtu turtu visiškai disponavo. Pažymėtina, jog nusikaltimas planuotas iš anksto bei įvykdytas prieš tik ką pilnametystės sulaukusį asmenį, pagrobiant iš jo lėšas valstybės skirtas įsikūrimui po išvykimo iš vaikų globos namų. Skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes BK 181 straipsnio 2 dalies sankcijoje ji numatyta, kitos rūšies bausmių minėto straipsnio sankcija nenumato. Skiriant bausmės dydį atsižvelgtina į kaltinamojo I. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamojo asmenybę – I. V. teisiamas šeštą kartą, teistumas neišnykęs, nusikalstama veika padaryta bausmės atlikimo metu. I. V. ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančias nuobaudas, nedirba, iš darbo biržos sąrašų išbrauktas. Kadangi kaltinamasis teistas, nusikalto teistumui neišnykus, kitos švelnesnės bausmės (laisvės apribojimo) atlikimo metu, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, linkęs nusikalsti, todėl tai įvertinus skirtinas ir bausmės dydis, kuris artimas sankcijos vidurkiui.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo L. L. civilinis ieškinys dėl jam padarytos 10350 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje nustatyta, jog dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė žala, t. y. pagrobti ir užvaldyti valstybės jam skirti kaip įsikūrimo pašalpa pinigai bei kiti jam priklausę pinigai, iš viso 10350 litų. Esant įrodymais pagrįstam žalos dydžiui, iš kaltinamojo I. V. nukentėjusiajam priteistinas 10350 Lt turtinės žalos atlyginimas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo L. L. reikalavimas tenkintinas iš dalies. Nukentėjusiojo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra pagrįstas. Neabejotinai nustatyta, jog dėl nusikaltimo, kurį padarė prieš jį kaltinamasis I. V., nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus ir pažeminimą, baimę. Be to, kaltinamasis prieš nukentėjusįjį smurtavo, nukentėjusysis dėl to patyrė fizinį skausmą. Taip yra nustatytos visos sąlygos neturtinės žalos atlyginimui (CK 6.250 str.). Tačiau teismas laiko, jog nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė. Nustatyta, jog nukentėjusiajam L. L. sveikatos sutrikdymas nenustatytas, jis nepatyrė didesnių nepatogumų ar dalinių funkcijų netekimo bent kažkuriam laikui, o tai įtakoja neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgiama ir į realias kaltinamojo galimybes atlyginti neturtinę žalą, t. y. atžvelgtina į kaltinamojo amžių, į tai, jog jis nedirba, pajamų neturi. Todėl nukentėjusiojo reikalavimo dydis dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas iki 1500 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303 straipsniais,

nusprendė:

I. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, BK 65 str. 1 d. 1 p. b) p. p. skirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-06-18 baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir skirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012-09-06 iki 2013-11-04.

Kardomąją priemonę suėmimą suėjus skyrimo terminui pratęsti ir baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Priteisti iš I. V. 10350 Lt turtinei žalai atlyginti ir 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam L. L..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.