- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-24
- Bylos Nr.
- e2-7785-816/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jovita Einikienė
- Trečiasis asmuo
- N. O.
- Advokatai
- Gintarė Girdzijauskienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Ogauta“ ieškinį AB DK „Gjensidige“ (buvęs pavadinimas UAB „PZU Lietuva“), byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui N. O., dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir draudimo išmokos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pareiškė ieškinį (e. b. 1t. l. 1-10), prašydamas pripažinti 2015-11-05 įvykį Ispanijoje, kurio metu pavogta dalis krovinio, priimto vežti pagal CMR važtaraščius 2015-10-30 Nr. 0000156 ir Nr. LTES03-0050, draudiminiu bei priteisti ieškovui 8 236,96 EUR dydžio draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovas su UAB „DSV transport“ sudarė Užsakymą pervežimui, kurio pagrindu ieškovas įsipareigojo nugabenti krovinį į Madridą, Gvadalacharą ir Barseloną Ispanijoje. 2015-10-30 Lietuvoje visas krovinys buvo pakrautas į ieškovui priklausančią transporto priemonę DAF FTG 95XF.480, valst Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabės valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2015-11-04 dalį krovinio buvo pristačius į Barseloną, ieškovo vairuotojas tęsė krovinio pervežimą į Madridą. 2015-11-04 pasibaigus vairuotojo vairavimo laikui, jis privalomai sustojo greitkelio degalinėje, kurios aikštelės teritorija buvo apšviesta ir įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Iki artimiausios saugomos aikštelės būtų reikėję važiuoti dar 50-110 km, t. y. iš viso 10-11 val., todėl nakvynei buvo pasirinkta degalinės aikštelė. 2015-11-05 rytą vairuotojas pastebėjo, kad nėra dalies krovinio, buvo iškviesta policija. Visas nuostolių dydis yra 18269,70 EUR, tačiau pagal CMR Konvenciją taikytas vežėjo atsakomybės apribojimas (8,33 SDR/kg), todėl vežėjas atsako už 9 736,96 EUR krovinio vertę. Laikotarpiu nuo 2015-01-30 iki 2016-01-29 transporto priemonė DAF FTG 95XF.480, valst Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta pas atsakovą krovinio praradimo rizika. Pagal 2015-01-30 Draudimo liudijimą PZULT Nr. 1860320, draudimo suma vienam įvykiui – 100 000,00 EUR, vagystės atveju daroma 10 proc. išskaita, bet ne mažiau 1500,00 EUR, todėl atsakovo mokėtina draudiminė išmoka turėjo būti 8 236,96 EUR. Atsakovas draudiminį įvykį nepagrįstai pripažino nedraudžiamuoju dėl vairuotojo didelio neatsargumo ir tyčios ir atsisakė mokėti draudiminę išmoką.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį (e. b. 1t. l. 57-62) su pareikštais reikalavimais nesutinka, prašo jų netenkinti ir ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodo, įvykis pripažintas nedraudžiamuoju ir atsisakyta išmokėti ieškovui draudimo išmoką, remiantis Draudimo taisyklių 17.5 p. taip pat draudimo sutartimi bei Lietuvos teismų praktika dėl vežėjo didelio neatsargumo. Pažymėjo, jog remiantis Draudimo taisyklių 17.5 p., nuostoliai neatlyginami, kai jie atsiranda dėl draudėjo tyčios, išskyrus atvejus, kai tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.), taip pat dėl draudėjo didelio neatsargumo. Šiuo atveju Draudimo taisyklių 11.13 p. dideliu neatsargumu laikytinas draudėjo ar apdraustojo elgesys, pasireiškiantis veikimu ar neveikimu, kurio draudėjas ar apdraustasis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs. Ieškovo veiksmų vertinimą kaip didelį neatsargumą lėmė tai, kad ieškovas pervežimą atliko pažeisdamas Draudimo liudijimo PZULT Nr. 1860320 Priede Nr. 2 įtvirtintus reikalavimus bei pervežimo užsakymo instrukcijas, t. y. jog vairuotojas privalo poilsiui, sustojimui, stovėjimui, išskyrus neišvengiamų ir privalomų sustojimų atvejais, pasirinkti vietą saugomose stovėjimo aikštelėse arba prie stacionarių milicijos postų. Savo ruožtu Draudimo taisyklių 11.12 p. saugoma aikštelė apibrėžiama kaip aptverta (uždara), tamsiu paros metu apšviesta teritorija su kontroliuojamu transporto priemonių įvažiavimu ir išvažiavimu bei fizinių asmenų įėjimu ir išėjimu, kurioje esančios transporto priemonės (jose esantys kroviniai), aikštelės personalo saugomi visą parą. Be to, ieškovo su UAB „DSV transport“ sudaryto užsakymo pervežimo / instrukcijos Papildomų sąlygų pervežimui 11 p. nurodoma, kad poilsio metu transporto priemonė su kroviniu stovi tik stovėjimo aikštelėse, kurios yra saugomos profesionalių saugotojų visą parą, o jei tokių nėra – aptvertose ir apšviestose mokamose transporto priemonių aikštelėse. Nagrinėjamu atveju, vairuotojas šių reikalavimų nevykdė ir sustojo nesaugomoje degalinės aikštelėje, kuri nebuvo aptverta, kurioje nebuvo kontroliuojamo transporto priemonių įvažiavimo / išvažiavimo, nebuvo ribojamas pašalinių asmenų patekimas, o toks ieškovo vairuotojo pasirinkimas buvo pagrindinė įvykio priežastis. Be to, ieškovas privalėjo iš anksto suplanuoti saugų maršrutą, įtraukiant saugius sustojimus ir stovėjimus. Pažymėjo, kad pagal susiklosčiusią situaciją, vairuotojas, žinodamas, kad vairavimo laikas baigiasi, sąmoningai saugomą, visus draudiko reikalavimus atitinkančią aikštelę, pravažiavo ir, vairavimo laikui pasibaigus, sustojo degalinės CEPSA aikštelėje. Toks vairuotojo pasirinkimas, nepriklausomai nuo CEPSA aikštelės apšviestumo ir vairuotojo pasilikimo transporto priemonėje aplinkybių, vertintinas kaip neatitinkantis minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų.
Ieškovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė ieškinio reikalavimus, jame išdėstytą poziciją bei nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad buvo pasirinkta saugi aikštelė, todėl atsakovas nepagrįstai atsisako mokėti draudimo išmoką.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, jog ieškovo vairuotojas pravažiavo saugomą aikštelę ir stojo tik po 1,5 val., t. y. aplaidžiai pasirinko ne saugomą aikštelę, kai pasibaigė jo važiavimo laikas, nors turėjo galimybę stoti saugomoje aikštelėje ir užtikrinti maksimalią krovinio apsaugą. Nurodo, jog sutinka, kad kameros degalinėje buvo, tačiau nėra aišku, ar jos yra visą parą įjungtos, koks yra jų filmavimo laukas. Laikoma, kad ieškovas turėjo visas galimybes pasirinkti saugomą aikštelę nukrypstant šiek tiek nuo važiuojamo kelio, tačiau jis tą aikštelę pravažiavo. Saugoma aikštelė buvo tame pačiame kelyje, šiek tiek nuo to kelio nusukus.
Trečiasis asmuo N. O. 2016-06-20 teismo posėdžio metu nurodė, kad vežė krovinį ir Barselonoje išsikrovus jam dar buvo likusios dvi darbo valandos. Važiuojama buvo mokamu keliu, kadangi ekspeditorius juos apmoka, todėl niekados nėra važiuojama nemokamais keliais, nors ten ir yra saugomų aikštelių. Tą aikštelę laikė pakankamai saugia, kadangi visuomet toje aikštelėje stodavo. Degalinė stovi greitkelyje ir į ją įvažiuoti ir išvažiuoti galima tik mokamu greitkeliu. Aikštelė yra greitkelio dalis, ji aptverta tvora kaip ir greitkelis, kitų įvažiavimų į ją kaip tik iš greitkelio nėra. Miegojo automobilyje, pastatytame prieš kameras. Aikštelė prie laukymėje, apšviesta, dirba visą parą. Mokamas kelias yra saugesnis nei nemokamas, jame srautas transporto priemonių mažesnis. Pažymėjo, jog anksčiau, t. y. neatidirbęs savo darbo valandų, jis negali stoti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
2015-01-30 ieškovas su atsakovu sudarė Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį PZULT Nr. 1860320 (e. b. 1t. l. 26-29), kuria atsakovas laikotarpiui nuo 2015-01-30 iki 2016-01-29 apdraudė ieškovo, kaip krovinių vežėjo atsakomybę pagal 1956 m. CMR Konvenciją, kai pervežimai vykdomi transporto priemone DAF FTG 95XF.480, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (poliso priedas Nr. 1, e.b.l.27). Viena iš Apdraustų rizikų - krovinio praradimas ar sugadinimas bei numatoma privaloma 10 proc. išskaita vagystės atveju, tačiau ne mažesnė kaip 1 500,00 EUR. Papildomai prie draudimo poliso priedu Nr. 2 buvo pridėti nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais (e.b.l.28-29), kuriuose, be kita ko, prie vairuotojo pareigų nurodoma „poilsiui, sustojimui ir stovėjimui, išskyrus neišvengiamų ir privalomų sustojimų atvejais, pasirinkti vietą saugomose stovėjimo aikštelėse arba prie stacionarių milicijos postų“. Taigi šalys nebuvo susitarusios visais atvejais įvykį laikyti nedraudžiamuoju, jei automobilis sustos nesaugomose stovėjimo aikštelėse arba ne prie stacionarių policijos postų. Tačiau būtina nustatyti neišvengiamo ir privalomo sustojimo atvejį.
Atsakovas įvykį pripažino nedraudžiamuoju dėl vairuotojo didelio neatsargumo ir tyčios, todėl atsisakė mokėti draudiminę išmoką 2015-12-30 Raštu dėl žalos bylos administravimo baigimo Nr. 04-15C-121474 (e. b. 1t. l. 46-47) informuodamas ieškovą, jog vadovaujantis Draudimo taisyklių 17.5 p. ir CMR Konvencijos 29 str. 1 d. nuostatomis, atsakovas priėmė sprendimą, jog šis įvykis yra nedraudžiamasis dėl didelio vežėjo neatsargumo, todėl draudimo išmoka mokama nebus. Paaiškino, kad vairuotojas, pasirinkdamas naktinį poilsį nesaugomoje aikštelėje nesivadovavo krovinio išsaugojimo prioritetu, t. y. sustojęs nesaugomoje stovėjimo aikštelėje, miegodamas vilkike neturėjo galimybės stebėti krovinio ir iš karto imtis veiksmų krovinio išsaugojimui užtikrinti. Vežėjas privalėjo užtikrinti krovinio saugumą viso pervežimo metu ir, kaip savo srities profesionalas, privalėjo iš anksto numatyti ir įvertinti visas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio praradimo rizikos faktoriams pašalinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti. Vežėjas, atlyginęs savo užsakovams nuostolius, įgyja teisę iš draudiko pats reikalauti draudimo išmokos pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį.
Vežėjo civilinės atsakomybės draudimo sutartis yra viena iš draudimo sutarčių rūšių. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai <....> įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, <...> jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 str.). Draudiko atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrįstumas pirmiausia turi būti vertinamas šalių sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nustatytos draudiminės apsaugos aspektu. Draudiminės apsaugos apimtį lemia draudimo objektas, draudiminių įvykių, nedraudiminių įvykių sąrašas bei kitos draudimo sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Įprastai draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, jeigu draudiminis įvykis įvykį dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios, išskyrus numatytas išimtis (CK 6.1014 str. 1 d.). Įstatymas gali nustatyti atvejus, kuriais draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo dėl to, kad draudiminis įvykis įvykį dėl draudėjo ar naudos gavėjo didelio neatsargumo (CK 6.1014 str. 2 d.). Pagal Draudimo įstatymą vežėjo civilinės atsakomybės draudimas yra nuostolių draudimas, t. y. asmens turtinių interesų, atsirandančių iš galimos civilinės atsakomybės už nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui padarytą žalą, draudimas, kai draudiko mokamos draudimo išmokos dydis priklauso nuo nuostolių, kuriuos apdraustasis privalo atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui už padarytą žalą, dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos, jeigu ji nustatoma draudimo sutartyje (Įstatymo 2 str. 3 d., 7 str. 3 d., 91 str. 1, 4 d.). Civilinės atsakomybės draudimo ypatumai numatyti Draudimo įstatymo 107-114 straipsniuose. Draudimo įstatymo 109 str. 2 dalyje numatyta, kad draudikas neprivalo atlyginti patirtus nuostolius draudėjo tyčios atveju. Šios draudimo rūšies reglamentavime, skirtingai nei turto draudimo sutartyse (Draudimo įstatymo 106 str.), nėra netgi numatyta galimybės atsisakyti mokėti draudimo išmoką didelio neatsargumo atveju arba, kad šalys gali susitarti dėl tokio draudiko atleidimo nuo draudimo išmokos mokėjimo atvejo. Tai paaiškinama šios draudimo rūšies specifika, nes draudžiamasis įvykis yra draudėjo civilinės atsakomybės kilimas (žr. ir taisyklių 16 p., e.b.l.72), o civilinės atsakomybės kaltės sąlyga gali būti ir neatsargumas. Vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo pagal CMR konvenciją yra preziumuojama (CMR konvencijos 17, 18 str.). Vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už krovinio praradimą, sužalojimą ar pavėluotą pristatymą, jei tik jis įrodo pagrindus, nurodytus CMR konvencijos 17 str. Vežėjas negali vadovautis šios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams (Konvencijos 29 str. 1 d.).
Tad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Įstatymo 98 str. 7 d.), t. y. įrodinėjimo našta tenka draudimo kompanijai. Draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą rašytinį paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis (Įstatymo 98 str. 8 d.). Draudimo įstatymo 82 str. 7 d. nurodyti kriterijai lemia tai, kad visos ar dalies draudimo išmokos nemokėjimas turi būti proporcinga priemonė draudėjo padarytam draudimo sutarties pažeidimui (sutarties tam tikrų sąlygų nevykdymui ar netinkamam vykdymui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2014). Pats draudimo tikslas neleidžia bet kokio pažeidimo, neatsižvelgiant į jo reikšmę, laikyti pagrindu atsisakyti vykdyti prievolę. Draudiko sprendimą - atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar tik šią išmoką sumažinti ir sumažinimo dydį - turi lemti Draudimo įstatymo 82 str. 7 d. numatyti kriterijai. Itin reikšmingas kriterijus yra sutarties pažeidimo priežastinis ryšys su draudiminiu įvykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006).
2015-10-30 ieškovas kaip vežėjas su užsakovu UAB „DSV transport“ sudarė Užsakymą pervežimui / instrukciją (e. b. 1t. l. 11-12), kurio pagrindu ieškovas įsipareigojo 2015-10-30 Lietuvoje pakrautus krovinius į vilkiką, valst Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabenti į Madridą, Gvadalacharą ir Barseloną Ispanijoje ir 2015 m. lapkričio 4-6 dienomis išsikrauti. Iš 2015-12-22 tarptautinio įvykio tyrimo Raporto Nr. V447.15 (e. b. 1t. l. 20-25) matyti, jog buvo vežamas 3 siuntėjų krovinys – viso 18 palečių: kompiuterių komponentai – 1 140,00 EUR vertės, lino gaminiai – 47 686,90 EUR ir 1 paletė baldų). Nurodoma, jog aikštelės teritorija prie CEPSA degalinės, kur įvyko vagystė, nakties metu yra apšviečiama, įrengtos vaizdo kameros, tačiau nėra informacijos, ar stebima visa aikštelės teritorija, aikštelė nėra saugoma apsaugos darbuotojo, neaptverta apsaugine tvora, nėra registruojamos atvykstančios – išvykstančios transporto priemonės. Nustatyta, jog artimiausios saugomos aikštelės su budinčiu apsaugos darbuotoju nuo vagystės vietos yra 50-110 km atstumu. Bendras nuostolių dydis – 18 269,70 EUR, tačiau pagal CMR Konvenciją taikytas vežėjo atsakomybės apribojimas (8,33 SDR/kg), todėl vežėjas atsako už 9 736,96 EUR krovinio vertę. Laikotarpiu nuo 2015-01-30 iki 2016-01-29 transporto priemonė DAF FTG 95XF.480, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta pas atsakovą krovinio praradimo rizika. Iš 2015-10-28 važtaraščio (e. b. 1t. l. 16) matyti, jog 2015-11-04 krovinys buvo pristatytas į Barseloną. Iš 2015-10-30 CMR važtaraščio Nr. 0000156 (e. b. 1t. l. 13) matyti, jog pristačius krovinį į Gvadalacharą trūksta gabentų 4 palečių ir 6 dėžių su kroviniu. Iš 2013-10-30 CMR važtaraštyje Nr. LTES03-0050 (e. b. 1t. l. 14-15) padaryto įrašo matyti, jog pagal šį važtaraštį vežtas krovinys nepristatytas dėl vagystės. Dėl nuostolių dydžio ir vežėjo atsakomybės dydžio byloje ginčo nėra.
2015-11-10 ieškovas atsakovui pateikė Paaiškinimą dėl draudiminio įvykio (e. b. 1t. l. 19), kuriame nurodė, jog 21.30 val. pasibaigus vairavimo laikui, buvo sustota AP2 greitkelio degalinėje (Cepsa 47 500 km Pina de Ebro). Apie 8 val. pastebėta, jog pavogta dalis krovinio, buvo iškviesta policija. Iš įvykio vietos institucijų pranešimo (e. b. 1t. l. 187-188) matyti, jog nėra jokio skelbimo ar skelbimų lentos, kurioje pagal vietovę būtų nurodomos saugomos sunkvežimių stovėjimo aikštelės esančios Leridos miesto pramoniniame parke El Segre vietovėje. Iš ieškovo pateiktų vaizdo įrašo, nuotraukų, darytų vairuojant ginčo maršrute, matyti, kad jokių nuorodų į saugomas aikšteles kelio atkarpoje nėra (priedo l. 29). Įvykio vietos (aikštelės, kurioje vilkikas sustojo poilsiui) apibūdinimas pateiktas trečiojo asmens žodžiu, nupiešta schema (priedo l. 31), taip pat pateiktos vaizdinės google žemėlapių nuotraukos (e.b.l. 2 t., b.l. 31-32) iš kurių matyti, kad aikštelė yra mokamo greitkelio dalis, į kurią įvažiuojama iš greitkelio ir išvažiuojama iš jos tik į greitkelį. Iš pateiktų tachokartų duomenų matyti vairuotojo darbo ir poilsio laiko intervalai (e.b.l.17-18).
Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimus, peržiūrėjęs maršruto ir krovinio gabenimo informaciją, neturi pagrindo daryti išvadą, kad dalis krovinio parrasta sąmoningai ar dėl vežėjo veiksmų, prilygintų tyčiai. Šioje situacijoje kilo vežėjo civilinė atsakomybė ir pareiga atlyginti krovinio praradimo išlaidas, tad svarstytina, ar pagrįstai draudimo įmonė atsisako išmokėti ieškovui draudimo išmoką kilus jo, kaip vežėjo, civilinei atsakomybei pagal CMR nuostatas (draudimo interesas). Individualiai aptartos sąlygos išdėstytos polise ir jo prieduose, minėtuose aukščiau. Pažymėtina, kad nurodymai vairuotojams ir jų nepaisymas neduoda pagrindo automatiškai įvykį pripažinti nedraudžiamuoju. Tarp nedraudžiamųjų įvykių tokio atvejo (nurodymų nesilaikymas) nėra numatyta. Antra, kaip jau minėta, nurodymuose buvo padaryta išimtis automobilio ir krovinio stovėjimui, jei daromas neišvengiamas ir privalomas sustojimas. Ieškovas laiko, kad sustojimas pasibaigus darbo laikui yra neišvengiamas ir privalomas sustojimas. Teismas neturi pagrindo nesutikti su šia ieškovo pozicija, kuri paremta tiek tarptautinių teisės aktų (reglamentas Nr. 561/2006), tiek ir teismų praktikos analize (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3127-378/2015, kt.. Trečia, atsakovas turi įrodyti pagrindą laikyti įvykį nedraudžiamuoju. Analizuojant Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011 (e. b. 1t. l. 68-76), kurios taip pat yra draudimo sutarties dalimi, 17.5 p. matyti, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomas atvejis, kai nuostoliai atsiranda dėl draudėjo tyčios, išskyrus atvejus, kai tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.), taip pat dėl draudėjo didelio neatsargumo. Draudimo taisyklėse 11.13 p. didelis neatsargumas apibrėžtas kaip draudėjo ar apdraustojo elgesys, pasireiškiantis veikimu ar neveikimu, kurio draudėjas ar apdraustasis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs. Šis nedraudžiamojo įvykio atvejis nėra aiškus ir apibrėžtas, todėl kiekvienoje situacijoje vertintinas pagal faktines įvykio aplinkybes. Nors šiai draudimo rūšiai, kaip minėta, tarp Draudimo įstatyme numatytų atsisakymo mokėti išmoką pagrindų nėra numatytos didelio neatsargumo sąlygos ir didelis neatsargumas kaip pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką gali būti tik tuomet, kad įstatymas numato tokius atvejus (CK 6.1014 str. 2 d.), o sutartimi įstatymo nuostatų negalima pakeisti, - tačiau draudikas laiko, kad vežėjas nesilaikė minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nes suėjus poilsio laikui sustojo aukščiau aprašytoje aukštelėje, esančioje mokamame greitkelyje. Pagal taisyklių 11.12 p. numatyta, jog saugoma aikštelė – tai aptverta (uždara), tamsiu paros metu apšviesta teritorija su kontroliuojamu transporto priemonių įvažiavimu ir išvažiavimu bei fiziniu asmenų įėjimu ir išėjimu, kurioje esančios transporto priemonės (jose esantys kroviniai) aikštelės personalo saugomi visą parą. Ginčo byloje nėra, kad vairuotojas sustojo aikštelėje, kuri nepilnai atitinka draudiko nustatytus kriterijus. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kad kitos jo nurodomos už 50-100 km aikštelės iš tikrųjų būtų atitikusios kriterijus ir kad buvo nuorodos į tokias aikšteles. Teismas laiko, kad pagrindo atsisakyti mokėti draudimo išmoką nebuvo, nes vėlai vakare spalio mėnesį užsienyje suėjus poilsio laikui (privalomas sustojimas), vairuotojas privalėjo sustoti. Sutiktina su ieškovo atstovės išdėstytais argumentais, paremtais ir teismų praktika, kad poilsio ir darbo laiko režimo laikymasis yra imperatyvus ir šio režimo pažeidimo atveju vežėjo veiksmai galėtų būti prilyginami tyčiniams Konvencijos 29 str. prasme. Argumentas, kad už 50-100 km buvo neva pagal draudimo įmonės nustatytus kriterijus saugoma aikštelė arba, kad vairuotojas turėjo sustoti neišnaudojęs darbo laiko, nors jokių nuorodų visame maršrute nebuvo į tokias aikšteles, nėra realus, įgyvendinamas, protingas, sąžiningas ir proporcingas, įvertinus vežėjo darbo specifiką. Esant privalomam sustojimui netaikytina sutartyje nustatyti reikalavimai saugojimo aikštelėms, tačiau atsižvelgtina į sustojimo vietos pasirinkimo argumentus, vietą, saugumą ir pan. Konkrečiu atveju vairuotojas vežė krovinį mokamu greitkeliu, į kurį įvažiavimas yra reguliuojamas, o aikštelė, kurioje sustojo, yra greitkelio dalis ir aptverta nuo laukymės. Nenuginčyti trečiojo asmens paaiškinimai, kad aikštelė, kurioje įvyko įvykis, dirba visą parą, joje įrengtos filmavimo kameros, jog vairuotojas krovinio nepaliko, o miegojo vilkiko kabinoje, jog priekaba buvo rakinta, pastatyta prieš filmavimo kameras, jog iškart po įvykio pranešė policijos pareigūnams, t. y. jog vairuotojas padarė viską, ką privalėjo padaryti apdairus, dėmesingas vežėjas esamoje situacijoje. Nepaneigti vairuotojo paaiškinimai, kad jis dirba vairuotoju apie 20 metų ir pirmą kartą pasitaikė vagystės atvejis. Iš asmens negalima reikalauti atlikti tai, kas neįmanoma ir reikalavimų pagrindu nurodyti vėliau paaiškėjusius faktus, kurie pastarajam nebuvo ir negalėjo būti žinomi įvykio metu. Tik po įvykio atlikto tarptautinio tyrimo metu nustatyta, kad 50-100 km atstumu nuo įvykio vietos buvo galimai saugomos aikštelės, tačiau vežėjas nėra tarptautinių įvykių tyrėjas ir neįrodyta, kad tos aikštelės atitiktų atsakovo nustatytus kriterijus bei buvo pakeliui su vežimo kryptimi ir link jų vedė saugus maršrutas. Trečiasis asmuo vairuotojas logiškai paaiškino maršruto planavimą, kelio pasirinkimą ir pan. Tad neįrodyta, kad pažeisti minimalūs vežėjo dėmesingumo ir atidumo reikalavimai ir buvo pagrindas taikyti Taisyklių 17.5 p. kaip atsisakymą mokėti draudimo išmoką. Priešingas esamos situacijos vertinimas paneigtų patį vežėjo ekonominį interesą drausti savo civilinę atsakomybę, nes maršrutų paieška, tyrimas, griežtų kriterijų aikštelių paieška (neįrodyta, kad tokių aikštelių vežimo regione apskritai būta) užimtų daugiau laiko nei pats krovinio vežimas. Duomenų, kad vežėjas būtų kažkokiais savo veiksmais ar neveikimu prisidėjęs prie dalies krovinio vagystės, nenustatyta. Tuo tarpu galimybių draudikui ginti savo ekonominį interesą ir tinkamai įvertinti rizikas yra pakankamai per mokėtinos draudimo išmokos mažinimo procedūrą ir/ar draudimo įmokų didinimą.
Dėl to, aprašytas įvykis pripažintinas draudžiamuoju, o draudimo kompanija neturėjusi pagrindo atsisakyti išmokėti draudimo išmoką remiantis vežėjo didelio neatsargumo argumentu. Pripažinus įvykį draudžiamuoju, yra pagrindas ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo neišmokėtą draudimo išmoką. Pagrindų mažinti mokėtiną draudimo išmoką atsakovas nenurodė ir neįrodinėjo (CK 6.256 str., 6.1014 str. 1,4 d., Draudimo įstatymo 90 str. 1 d., 91 str. 1,4 d., 98 str. 7-8 d., 108 str., 109 str. 2 d., CPK 178, 185 str.).
Patenkinus ieškinį, remiantis CK 6.210 str., iš atsakovo ieškovui priteistinos 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Remiantis CPK 93 str. 1 d. priteistinos laimėjusiai šaliai jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovo patirtos išlaidas sudaro: 185,00 EUR sumokėto žyminio mokesčio (e. b. 1t. l. 52), 1331,50 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai (e. b. 1t. l. 49-52, 2t. l. 16-22, 36-37), vertimo ir kitos paslaugos 73,47 EUR (e. b. 2t. l. 9-13). Pagrindų mažinti ar nepriteisti nurodytų išsamiai 2016-07-19 prašyme detalizuotų ir pagrįstų išlaidų nenustatyta, atsakovas jų taip pat nenurodė. Išlaidos atatstovavimui neviršija rekomendacijose nustatytų dydžių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 279, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patenkinti ieškinį.
pripažinti draudžiamuoju 2015-11-05 įvykį Ispanijoje, kurio metu greitkelio AP2 degalinės CEPSA aikštelėje pavogta dalis krovinio, priimto vežti transporto priemone DAF FTG 95XF.480, valst Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Nr. (duomenys neskelbtini) pagal CMR važtaraščius 2015-10-30 Nr. 0000156 ir Nr. LTES03-0050.
Priteisti ieškovui UAB „Ogauta“ (kodas 302812882) iš atsakovo AB DK „Gjensidige“ (kodas 110057869) 8 236,96 EUR(aštuonis tūkstančius du šimtus trisdešimt šešis EUR 96 ct) draudimo išmokos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1589,47 EUR (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt devynis EUR 47 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.