Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel, Nijolios Indreikienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens UAB „Vicus“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. H2-28765-285/2010 pagal kreditoriaus AB DnB NORD bankas pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, skolininkai J. S., R. S., įkeisto turto savininkė UAB „Vicus“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-12-30 hipotekos teisėjos nutartimi Nr. 02201011788-L įkeistas turtas areštuotas, įspėjant Skolininkus ir įkeisto turto savininkę, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties apie įkeisto turto areštą įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių (b. l. 33-34). 2011-01-05 Skolininkai ir įkeisto turto savininkė UAB „Vicus“ buvo įspėti, kad per vieną mėnesį negrąžinus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių (b. l. 44-48). 2011-04-13 Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-30 nutartis palikta nepakeista (b. l. 70-72).

Pirma, kad teismas priimdamas nutartį dėl skolos išieškojimo iš Skolininkų ir įkeisto turto, nuosavybės teise priklausančio UAB „Vicus“, pardavimo iš varžytinių, neišanalizavo ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, galinčių turėti įtakos tinkamam bylos išsprendimui ir priėmė nemotyvuotą nutartį. Teigiama, kad teismas neišsiaiškino įkeisto turto būklės, galimybės turtą realizuoti, įkeisto turto savininkės finansinės padėties ir įkeisto turto pardavimo iš varžytinių įtakos tolesnei turto savininkės ūkinei veiklai. Neišsiaiškino, ar turto pardavimas iš varžytinių yra tinkamas Skolininkų skolinių įsipareigojimų užtikrinimas Kreditoriui pagal 2008-04-08 kreditavimo sutartį Nr. K-2418-2008-5 su visais vėlesniais pakeitimais. Teigiama, kad įkeisto turto savininkė UAB „Victus“ nebuvo informuota apie Kreditoriaus Skolininkams keliamas pretenzijas ir apie tai sužinojo tik tuomet, kai Kreditorius kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Todėl nebuvo sudarytos galimybės UAB „Vicus“ kitu būdu išspręsti ginčą, o pardavus įkeistą turtą nukentės UAB „Vicus“ turtiniai interesai, kas neigiamai atsilieps visai ūkinei UAB „Vicus“ veiklai.

Kreditorius AB DnB NORD bankas atsiliepimu į UAB „Vicus“ atskirąjį skundą prašo UAB „Vicus“ pareikštą atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos nutartį. Skunde nurodo, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia tarp hipotekos šalių kilusių ginčų. Todėl hipotekos teisėja neprivalėjo vertinti UAB „Vicus“ atskirajame skunde nurodytų aplinkybių (kokią įtaką padarys įkeisto turto pardavimas, kokia reali jo finansinė padėtis ir pan.), nes tai nėra bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo dalykas. Hipotekos teisėja, priimdama skundžiamą nutartį tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, o skundžiamoji nutartis yra motyvuota. Antra, atskiruoju skundu nesutinkama dėl CPK 558 str. 3 d nuostatos pažeidimo. 2010-12-30 nutartimi Nr. 02201011788-L Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja tenkino Kreditoriaus prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir areštavo įkeistą nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teise priklausantį UAB „Vicus“. 2010-12-30 nutartis įsiteisėjo tik 2011-04-13, Kauno apygardos teismui 2011-04-13 nutartimi atmetus skolininko J. S. ir UAB „Vicus“ atskiruosius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-12-30 nutarties. Terminas pakartotiniam Kreditoriaus kreipimuisi su pareiškimu į Hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo turi būti skaičiuojamas nuo 2011-04-13 datos, remiantis CPK 558 str. 2 d. bei susiformavusia teismų praktika. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad Skolininkai ir įkeisto turto savininkai buvo informuoti tiek apie įsipareigojimų Kreditoriui nevykdymą, tiek ir apie Kreditavimo sutarties nutraukimą – jiems buvo siųstas 2009-02-25 raštas „Dėl skolos valdymo perdavimo ir įsipareigojimų nevykdymo“ bei 2010-07-21 raštas „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“, todėl tenkinti atskirąjį skundą jame numatytais pagrindais nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kreditorius AB DnB NORD bankas kreipėsi į hipotekos teisėją skolininkams J. S. ir R. S. nevykdant hipoteka užtikrintos prievolės – 2008-04-08 kreditavimo sutarties Nr. K-2418-2008-05 su vėlesniais pakeitimais, pagal kurią jiems buvo suteikta 3 475 440,22 EUR paskola. Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2010-12-30 nutartimi areštavo UAB „Vicus“ 2008-04-09 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas Nr. 02120080005662 įkeistą turtą ir įspėjo skolininkus J. S. ir R. S., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių. Kauno apygardos teismas 2011-04-13 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-775-109/2011, atmetė skolininkų ir įkaito davėjo UAB „Vicus“ atskiruosius skundus. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad kreditorius, kreipdamasis į hipotekos skyrių su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo 2011-05-17, praleido dviejų mėnesių terminą, numatytą procesiniame įstatyme (Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 3 dalis). Apskundus Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2010-12-30 nutartį apeliacine tvarka kreditoriui nebuvo pagrindo kreiptis su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo anksčiau nei įsiteisėjo pirmosios instancijos teismo nutartis, t.y. – 2011-04-13. Nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pradedamas skaičiuoti vieno mėnesio nutartyje nustatytas terminas prievolei įvykdyti ir taip pat dviejų mėnesių terminas, numatytas Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 3 dalyje. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir pagrįstai patenkino pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl hipotekos teisėjo jurisdikcinės veiklos ginčo teisenos ir specialiosios hipotekos bylų teisenos atribojimo aspektu. Šių išaiškinimų esmė yra ta, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje AB SEB bankas v. UAB „Inrent“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-50/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010). Kaip minėta pirmiau, kreditoriaus AB DnB NORD banko teisė pradėti priverstinį skolos išieškojimą jau buvo patikrinta Kauno apygardos teismas 2011-04-13 nutartimi, todėl kolegija neturi pagrindo pakartotinai spręsti dėl aplinkybių, kurios buvo pastarosios apeliacijos pagrindu. Vienok, esant apelianto argumentams dėl skolininkų ir įkeisto turto savininko informavimo apie sutarties nutraukimą kolegija nurodo, kad kreditorius su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2009-02-25 pranešimą Nr. 30.58.17/1241 skolininkams ir įkeisto turto savininkui, kurie buvo įteikti 2009-03-02. Apie tai, kad kreditorius yra priverstas nutraukti sutartį ir pradėti priverstinį skolos išieškojimą apeliantui buvo pranešta 2010-07-21 raštu Nr. 30.58.37/1515, kuris jam įteiktas 2010-07-23. Todėl apelianto argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti. Kolegija neturi pagrindo konstatuoti ir procedūrinių pažeidimų dėl skundžiamos nutarties priėmimo. Kreditorius pakartotinį pareiškimą pateikė nepraleidęs CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatyto termino, apeliantas nepateikė duomenų, jog skola yra sumokėta, todėl skundžiama nutartis buvo priimta nepažeidus priverstinį skolos išieškojimą reglamentuojančias Civilinio proceso normų.

Hipotekos lakšto duomenys patvirtina, kad įkeitimu užtikrintos prievolės dydis yra 3 475 440,22 Lt., be to yra nuoroda į sutarties sąlygas dėl palūkanų dydžio ir kitus sutarties sąlygų pakeitimus. Bendras įkeičiamų daiktų įkainojimas yra 11 800 000 Lt. Nagrinėjamu atveju yra jungtinė hipoteka - kelių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas vienu metu, norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą (CK 4.180 straipsnis). Jungtinė hipoteka nuo bendrosios skiriasi tuo, kad įkeičiami keli vienam savininkui priklausantys daiktai, tai yra dviejų asmenų - įkaito davėjo ir įkaito turėtojo - suderintos valios išraiška. Išieškojimo atveju daiktų savininkas turi teisę nustatyti išieškojimo iš įkeistų daiktų eilę, skola išieškoma iš visų parduotų daiktų vienu metu, o parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti (CK 4.194 straipsnis).

CK 4.185 straipsnio 5 dalies norma, pagal kurią hipotekos registro duomenys yra vieši ir laikomi teisingais bei išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, kaip ir kitų viešųjų registrų atveju, visų pirma yra skirta sąžiningų trečiųjų asmenų, kurie naudojasi registro duomenimis, interesų apsaugai. CK 4.185 straipsnio 5 dalies norma negali būti aiškinama kaip paneigianti hipotekos teisėjo pareigą užtikrinti atliekamų veiksmų teisėtumą. Nagrinėdamas prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas, be kita ko, turi patikrinti ir tai, ar hipotekos lakštas ir kiti jam pateikti dokumentai atitinka įstatymo reikalavimus, nepaisant to, kad hipotekos lakšto duomenys jau įregistruoti viešajame registre. Apelianto nurodyti argumentai dėl įkeisto turto būklės ir galimybės šį turtą parduoti iš varžytinių, svarstymai ar ši hipoteka yra tinkamiausias būdas skolininkų skolinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui ar aplinkybės, galinčios turėti reikšmės įkeisto turto savininko ūkinei veiklai, nesudaro pagrindo konstatuoti hipotekos lakšto ir skundžiamos nutarties neteisėtumą. Juolab, hipotekos teisėjai nutartyje nenurodžius motyvų dėl pastarųjų apelianto argumentų, CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimas nekonstatuotinas.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį. Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. gegužės 20 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.