Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens D. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-17671-435/2017 pagal antstolės A. A. pareiškimą dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo v/b Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys D. M., Kauno miesto savivaldybė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolė A. A. pateikė prašymą vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. B., kuriuo prašė (duomenys neskelbtini) mirusį skolininką R. B. pakeisti į jo teisių perėmėją – palikimą priėmusią D. M.. Nurodė, kad 2017-01-30 testamentų registro duomenis po skolininko R. B. mirties, palikimą priėmė D. M..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjos antstolės A. A. prašymą tenkino. Teismas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininką R. B. pakeitė nauja skolininke D. M..Teismas nustatė, kad 2017-01-30 patvarkymu „Dėl vykdomosios bylos sustabdymo“ bei laikantis LR CK 5.63 straipsnyje numatytų reikalavimų, antstolė informavo notarų biurą, kuriam buvo pateikti pareiškimai dėl palikimo priėmimo, ir Kauno miesto savivaldybę apie vykdymo veiksmų sustabdymą ir Kauno miesto savivaldybės reikalavimus. .

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo D. M. prašo 2017-05-30 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjos antstolės A. A. prašymą dėl proceso šalies pakeitimo vykdymo procese panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neteisingai aiškino ir taikė LR CPK 596 str. normas, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Nutartis nėra įgyvendinama, kadangi D. M. išduotas 2017-06-21 paveldėjimo teisės liudijimas į neišmokėtą šalpos pensiją (705.60 Eur), kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra 2017-01-01 panaikinta. Apeliantė ruošia dokumentus į teismą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, kadangi notarė išduoti paveldėjimo teisės liudijimo į turtą, kurio nėra, negalėjo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jokios materialinės naudos po mirusiojo R. B. mirties, apeliantė negavo. Skolininko pakeitimas vykdymo procese galimas tik tuomet, kai nustatomas ne tik buvusio skolininko teisių perėmėjas, bet ir naująjį skolininką su išieškotoju materialiuose teisiniuose santykiuose siejanti teisinė prievolė, šiuo atveju jokios teisinės (materialinės) prievolės nėra.Antstolis nesiaiškino koks turtas buvo paveldėtas, ir ar jis yra pakankamas skoloms padengti, todėl prašymas pakeisti mirusįjį skolininką nauju skolininku yra neteisėtas ir prieštaraujantis materialinėms teisės normoms. Šių aplinkybių nesiaiškino ir Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2017-05-30 nutartį.Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė A. A. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad antstolė nesiaiškino koks turtas buvo paveldėtas. Nustačius, jog palikimą priėmė D. M., visų pirma buvo kreiptasi į teismą dėl proceso šalies pakeitimo. Antstolė, vadovaudamasi įstatymo normomis, laiku ir tinkama forma informavo kreditorių ir notarą.Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai: Nesutinka su atskirojo skundo motyvu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 596 straipsnio nuostatas. Antstolės A. A. kreipimosi į notarą ir jos nurodytos informacijos pakako, kad būtų pasiektas CK 5.63 straipsnio tikslas - sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą. Teismas pagrįstai tenkino antstolės A. A. prašymą bei pakeitė vykdymo procese skolininką R. B. jo teisių perėmėja D. M..Nesutinka su atskirojo skundo motyvu, kad antstolė A. A. nepagrįstai kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti proceso šalį vykdymo procese, prieš tai neišsiaiškinusi, ar paveldimo turto pakaks padengti skolininko skolas. CK 5.52 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. CK 5.53 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad įpėdinis priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Byloje nėra duomenų, kad D. M. priėmė palikimą pagal turto apyrašą, todėl laikytina, kad priimdama mirusio R. B. palikimą jį priėmė be išlygų, todėl vadovaujantis aukščiau nurodyta teisės norma, laikytina, kad už R. B. skolas ji turi atsakyti savo turtu, nepriklausomai, kokio dydžio turtą ji paveldėjo iš mirusiojo.Nors suinteresuotasis asmuo D. M. teigia, kad kreipsis į teismą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pakeistas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkas R. B. nauja skolininke D. M., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolės A. A. kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Kauno miesto savivaldybės pateiktą vykdyti Kauno apylinkės teismo 2011-09-30 išduotą vykdomąjį raštą Nr.2-7490-435 dėl 308,25 Eur (1 064,33 Lt) ir 5 procentų metinių palūkanų nuo 2011-03-17 iki vykdomojo dokumento visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko R. B. išieškotojos Kauno miesto savivaldybės naudai (v.b.l.1). 2012-04-28 patvarkymu priimtas vykdomasis dokumentas vykdyti (v.b.k.4). 2012-05-26 priimtas patvarkymas areštuoto skolininko lėšas (v.b.l. 10). 2013-04-22 priimtas patvarkymas areštuoti skolininko lėšas (v.b.l.14). 2016-11-29 Gyventojų registro išrašo duomenimis skolininkas (duomenys neskelbtini) mirė (v.b.l. 22). 2017-01-30 VĮ Registrų centras Testamentų registro išrašo duomenimis antstolė nustatė, kad palikimą 2017-01-27 priėmė D. M., notaras, kuriam pateiktas pareiškimas dėl palikimo priėmimo – V. T., Kauno miesto (duomenys neskelbtini)-asis notarų biuras (v.b.l. 25). Antstolė 2017-01-30 priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, kuriuo Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarei B. G. pranešė apie vykdomą išieškojimą (v.b.l. 26). Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė LR CPK 596 str. normas, nes nutartis nėra įgyvendinama, kadangi apeliantei išduotas 2017-06-21 paveldėjimo teisės liudijimas į neišmokėtą šalpos pensiją (705.60 Eur), kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra nuo 2017-01-01 panaikintos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliantės argumentai neturi teisinės reikšmės, nes palikėjas mirė iki 2017-01-01.Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo, teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis).Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.Spręsdamas, ar išieškotojo teisės perimamos vykdymo procese, teismas turi patikrinti, ar pereina kitam asmeniui išieškotojo reikalavimo teisė skolininkui pagal vykdomąjį dokumentą. Teismui nustačius, kad yra materialiųjų subjektinių teisių perėmimas vykdymo procese, naujajam kreditoriui pereina išieškotojo materialioji reikalavimo teisė pagal vykdomąjį raštą ir procesinės teisės bei pareigos, nustatytos CPK normų, reglamentuojančių vykdymo procesą.Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje esantis VĮ Registrų centras Testamentų registro išrašas patvirtina, kad palikimas priimtas 2017-01-27, palikimą priėmė D. M.. Šių aplinkybių apeliantė neneigia. Teismo iniciatyva (CPK 179 str. 1 d.) patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, nenustatytų aplinkybių, kad paveldėjimo teisės liudijimas būtų pripažintas negaliojančiu. Pažymėtina, kad aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas, sprendžiant klausimą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, teismui nenustato pareigos tikrinti ar notaras pagrįstai įpėdiniui išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, ar nustatyti paveldimo turto pobūdį. Taigi, pirmosios instancijos teismas, gavęs antstolės prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese bei nustatęs, kad palikimas yra priimtas, turėjo teisę CPK 596 straipsnio pagrindu spręsti klausimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese atsižvelgdamas į LR CK 5.63 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą.Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu pažymėti, kad sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia (be kita ko), nustatytas įpėdinių interesams apsaugoti, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016 17 punktą).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tinkamu pareiškimu dėl kreditorių reikalavimų pateikimo paveldėjimo bylose laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino laikoma pranešimas notarui, viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas (jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties) ir asmeninis kreditoriaus ar jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ ir kt. v. antstolis A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-523/2012; kt.). Taigi, kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 5.63 straipsnio reglamentavimą informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2.132 straipsnis, 2.137 straipsnis), tarp jų asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 straipsnis), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto, pvz.: antstoliai.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2017-01-30 patvarkymu „Dėl vykdomosios bylos sustabdymo“ bei laikantis LR CK 5.63 straipsnyje numatytų reikalavimų antstolė informavo notarų biurą, kuriam buvo pateikti pareiškimai dėl palikimo priėmimo ir Kauno miesto savivaldybę apie vykdymo veiksmų sustabdymą ir Kauno miesto savivaldybės reikalavimus.Tačiau iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad antstolė, mirus skolininkui, 2017-01-30 patvarkymu sustabdė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), o minėtą patvarkymą išsiuntė išieškotojai ir Kauno miesto (duomenys neskelbtini)-ajam notarų biurui (v. b. l. 26). Tačiau vykdomojoje byloje esantis 2017-01-30 VĮ Registrų centras Testamentų registro išrašas (v.b.l.25) patvirtina, kad pareiškimas dėl palikimo priėmimo pateiktas Kauno miesto (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biurui (notarei V. T.). Nustatyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad antstolei patikrinus testamentų registro duomenis ir nustačius, kad pareiškimas dėl palikimo priėmimo yra pateiktas (duomenys neskelbtini)-am notarų biurui, tačiau antstolei 2017-01-30 patvarkymą išsiuntus (duomenys neskelbtini)-ajam notarų biurui, nebuvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas informuoti įpėdinius apie palikėjo kreditorių reikalavimus.Apeliacinės instancijos teismo iniciatyva (CPK 179 str. 1 d.) iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų taip pat nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2VP-17654-475/2017 išnagrinėjo pareiškėjos antstolės A. A. prašymą mirusį skolininką R. B. pakeisti palikimą priėmusia D. M.. Teismas nustatė, kad patvarkymas sustabdyti vykdomąją bylą išsiųstas išieškotojai ir Kauno miesto (duomenys neskelbtini)-ajam notarų biurui, tačiau 2017-01-30 testamentų registro išrašas patvirtina, kad pareiškimas dėl palikimo priėmimo pateiktas Kauno miesto (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biurui (notarei V. T.). 2017-05-30 teismas antstolės prašymą dėl skolininko pakeitimo atmetė. Nutartis įsiteisėjo 2017-06-20. Laikytina, kad antstolė pripažino aplinkybę, jog patvarkymą išsiųsdama ne tam notarų biurui tinkamai neinformavo įpėdinės apie palikėjo kreditorės Kauno miesto savivaldybės reikalavimą (LR CK 5.63 str. 1 d.).Kitų duomenų byloje, kurie patvirtintų, kad kreditorė kokiu nors būdu būtų pareiškusi reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), nenustatyta. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus (CPK 185 str.).. Teismui nustačius, kad antstolės 2017-01-30 patvarkymas sustabdyti vykdomąją bylą išsiųstas Kauno miesto (duomenys neskelbtini)-ajam notarų biurui, o ne Kauno miesto (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biurui (kuriame užvesta paveldėjimo byla), todėl nelaikytina tinkamu palikėjo kreditorinių reikalavimų pareiškimu palikimą priėmusiems įpėdiniams CK 5.63 straipsnio nuostatų prasme, todėl nebuvo pagrindo antstolės prašymo tenkinimui. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, bei atsižvelgdamas į suformuotą kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos antstolės A. A. prašymą dėl skolininko R. B. pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Patenkinus apeliantės atskirąjį skundą, iš antstolės A. A. į valstybės biudžetą priteisiamos 6,43 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos antstolės Audronės prašymą dėl skolininko R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) pakeitimo nauja skolininke D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš pareiškėjos antstolės A. A. 6,43 Eur (šešis Eur ir 43 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.