- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-08-03
- Bylos Nr.
- 2-4335-905/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44403-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Abramovičius
- Ieškovas
- H. S.
- Atsakovas
- D. B., S. S.
- Advokatai
- Sergejus Chiminas
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.14Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 2.6.10.9Kiti su civilinės atsakomybės taikymu susiję klausimai
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. S. ieškinį atsakovams D. B. ir S. S. dėl žalos atlyginimo.
Ieškovas, posėdžio metu sumažinęs ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovų solidariai 42 521,50 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Anot ieškovo, jis dėl atsakovų nusikalstamų veiksmų neteko gyvenamojo būsto, t. y. dviejų kambarių buto, už kurio pardavimą gauti pinigai nebuvo perduoti ieškovui. Ieškovo teigimu, visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos išsamiai išnagrinėtos baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas nuosprendis turi prejudicinę galią. Dėl neturtinės žalos ieškovas pažymėjo, kad netekęs būsto jis ilgą laiką iš esmės valkatauja, gyvena nakvynės namuose ir (arba) pas pažįstamus, prastėja jo sveikata; žalos dydis didėja dėl vis ilgesnio patiriamų nepatogumų laiko. Be to, taip gyvendamas po būsto praradimo ieškovas neteko kojų.
Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad iki ieškovo buto pardavimo už jo turėtas skolas iš gauto avanso sumokėta apie 10 000 Lt, todėl šia suma turėtų būti mažinamas turtinės žalos dydis. Be to, baudžiamojoje byloje ieškovas reiškė reikalavimus dėl 10 000 Lt neturtinės žalos, todėl nesuprantamas šių reikalavimų padidinimo pagrindas iki 10 000 Eur. Atsakovė pažymėjo, kad nėra priežastinio ryšio tarp jos veiksmų ir atsakovo kojų netekimo eismo įvykio metu. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad dar iki buto praradimo ieškovas jau turėjo polinkį vartoti alkoholinius gėrimus ir jo gyvenimas nebuvo idiliškas. Atsakovės nuomone, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad prašoma atlyginti neturtinė žala patirta ne dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės netekimo. Anot atsakovės, jos turtinė padėtis sunki, todėl 500 Eur būtų teisinga ir proporcinga neturtinės žalos atlyginimo suma.
Atsakovas savo procesinės pozicijos dėl nagrinėjamo ginčo neišreiškė.
Prie nagrinėjamos civilinės bylos pridėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-110-576/2017 (proceso Nr. 1-74-1-00266-2010-0) priimtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nuosprendžiu nuspręsta, be kita ko, S. S. ir D. B. pripažinti kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje; H. S. pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi atmetė D. B. apeliacinį skundą dėl nurodyto apylinkės teismo nuosprendžio.
Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Vadovaudamasis nurodyta CPK norma, taip pat atsižvelgdamas į šioje byloje šalių pateiktus argumentus ir įrodymus, teismas vertina kaip pakankamai įrodytas faktines aplinkybes, nustatytas 2015 m. birželio 1 d. nuosprendyje, t. y., kad:
- abu atsakovai, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdami kartu bendrininkų grupėje pagal išankstinį susitarimą, apgaulės būdu piktnaudžiaudami ieškovo pasitikėjimu, 2009 m. rugpjūčio 5 d. gavo ieškovo įgaliojimą jam atstovauti, savo nuožiūra už aptartą kainą ir sąlygas parduoti, mainyti ieškovui priklausantį butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), ir savo nuožiūra už aptartą kainą ir sąlygas nupirkti ieškovui bet kokį kitą butą Vilniuje;
- atsakovė, būdama iš anksto susitarusi su atsakovu, jam tarpininkaujant, 2009 m. rugpjūčio 12 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovu, kad neva ji perka iš jo butą (duomenys neskelbtini), už 160 000 Lt, iš kurių 150 000 Lt perdavė ieškovui sutarties pasirašymo metu, o 10 000 Lt turėjo sumokėti sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, nors šių pinigų nei atsakovė, nei atsakovas ieškovui neperdavė;
- tęsdami savo nusikalstamą veiką, atsakovai piktnaudžiaudami ieškovo pasitikėjimu ir jam nesuprantant tikrosios pasirašomo dokumento teisinės reikšmės, 2009 m. rugsėjo 12 d. pasirašė paprastąjį vekselį, kuriame nurodė, kad ieškovas atsakovei skolingas 150 000 Lt, kuriuos privalo sumokėti iki 2009 m. rugsėjo 21 d., po to ieškovas, toliau būdamas apgaulės įtakoje ir pasitikėdamas atsakovais, parašė raštą, kad jis negali atsiskaityti su atsakove ir neprieštarauja, kad 150 000 Lt būtų išieškoma priverstinai;
- atsakovė 2009 m. rugsėjo 23 d. su prašymu atlikti vykdomąjį įrašą (išieškoti pinigus iš skolininko) pagal neprotestuotiną paprastąjį vekselį kreipėsi į Vilniaus m. 10-ojo notarų biurą, dėl to 2009 m. spalio 23 d. areštuotas ieškovo butas, antstolis 2010 m. rugpjūčio 13 d. paskelbė pirmąsias buto varžytynes ir neatsiradus nė vienam pirkėjui, 2010 m. spalio 4 d. atsakovei buvo pasiūlyta perimti nurodytą butą už pradinę 110 160 Lt sumą;
- tokiais veiksmais atsakovai, veikdami bendrininkų grupėje piktnaudžiaudami ieškovo pasitikėjimu ir jį suklaidindami, užvaldė ieškovui priklausantį 150 000 Lt vertės turtą, taip padarydami ieškovui 150 000 Lt žalą.
Nurodytame nuosprendyje taip pat nustatyta, kad „S. S. ir D. B. turėdami tikslą užvaldyti jo turtą suklaidino H. S. ir suvokė, kad jis, būdamas priklausomas nuo alkoholio, nemokėdamas gerai lietuviškai skaityti ir rašyti, besąlygiškai pasitikėdamas kaltinamaisiais, o ypač kaltinamuoju S. S., sąmoningai pateiks objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y., kad nukentėjusysis neva skolingas D. B.“.
Nurodytame 2015 m. birželio 1 d. nuosprendyje nustatytos faktinės aplinkybės, taip pat šioje byloje pateikti ieškovo paaiškinimai, teismo vertinimu, pakankamai patvirtina ieškovo argumentus, kad dėl abiejų atsakovų nusikalstamų veiksmų ieškovas neteko buto (duomenys neskelbtini). Taigi šiuo atveju vertintini kaip įrodyti abiejų atsakovų bendri neteisėti veiksmai, jų kaltės forma (tyčia), ieškovo patirta turtinė žala (nuosprendyje nurodyta 150 000 Lt turto vertė) ir priežastinis ryšys tarp atsakovų bendrų neteisėtų veiksmų bei ieškovui padarytos turtinės žalos, kaip atsakovų solidariosios civilinės atsakomybės sąlygos (Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnio 1, 2 dalys, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovas sumažino reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo ta suma, kurią jis buvo gavęs iš atsakovų, tai iš atsakovų priteistina atitinkamai mažesnė suma, negu nuosprendyje konstatuota turtinė žala. Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamosios bylos duomenys nepatvirtina atsakovės argumentų, kad iš ieškovui avansu sumokėtų lėšų buvo padengta apie 10 000 Lt buvusių skolų už butą suma ir kad nagrinėjamų ieškinio reikalavimų dalis turėtų būti sumažinta didesne suma, negu ieškovas nurodė sumažindamas savo reikalavimus.
Pažymėtina, kad dėl atsakovų neteisėtų-nusikalstamų veiksmų ieškovas ne tik patyrė turtinės žalos, bet ir neteko vienintelio gyvenamojo būsto. Teismo vertinimu, pakankamai akivaizdi ir todėl pripažintina visiems žinoma (CPK 182 straipsnio 1 punktas) aplinkybė, kad teisė į gyvenamąjį būstą ir gyvenamojo būsto turėjimas yra itin svarbi ir reikšminga kiekvieno žmogaus subjektinė teisė, kurios praradimas dėl kitų asmenų atlikto nusikaltimo, paprastai, sukelia didelių ir ilgalaikių neigiamų padarinių, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, pažeminimą ir kt. Viena vertus, šiame kontekste iš dalies sutiktina su atsakovės argumentais, kuriais apeliuojama į tai, kad dar iki būsto praradimo ieškovas jau turėjo polinkį vartoti alkoholinius gėrimus ir jo gyvenimas nebuvo idiliškas – 2015 m. birželio 1 d. nuosprendyje nurodyta apie dar iki atsakovų nusikalstamų veiksmų jau egzistavusią ieškovo priklausomybę nuo alkoholio. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kuriais apeliuojama į tai, kad būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, ieškovui atsirado-sustiprėjo polinkis vartoti alkoholį. Taigi teismas nekonstatuoja priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovo polinkio vartoti alkoholį. Kita vertus, tai nepaneigia kitų ieškovo argumentų, kuriais apeliuojama į jo gyvenimo aplinkos pablogėjimą, poreikį nakvoti pas pažįstamus arba nakvynės namuose. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad netgi derinant ieškovo persikėlimo iš jo buto aplinkybes, atsakovams netapo žinoma apie ieškovo artimuosius (giminaičius ar svainius), pas kuriuos ieškovas galėtų laikinai apsigyventi. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovo paaiškinimus vertina kaip pakankamai įrodančius, kad netekęs vienintelio būsto jis iki šiol gyvena-nakvoja pas (įvairius) pažįstamus ir nakvynės namuose (o ne pas „artimuosius“, kaip teigė atsakovė). Tai, kad dėl atsakovų nusikalstamų veiksmų ieškovas neteko gyvenamojo būsto, savaime nereiškia, kad be būsto likęs asmuo neišvengiamai paklius į eismo įvykį, po kurio jam būtų amputuojamos kojos. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų atsakovų dalyvavimą sukeliant ar inicijuojant eismo įvykį, kurio metu sužalotas ieškovas (eismo įvykio kaltininkas, t. y. ieškovą partrenkusį automobilį vairavęs asmuo, nenustatytas). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovo kojų netekimo nėra priežastinio ryšio, todėl atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, kuriais apeliuojama į neturtinės žalos atlyginimą dėl kojų amputavimo.
Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad, viena vertus, ieškovas nebuvo prisirišęs prie turėto buto, priešingai, nors šiame bute gyvenamąją vietą buvo deklaravęs nuo 1982 metų (b. l. 94), tačiau siekė iš buto išsikelti gyventi į mažesnį; be to, paties ieškovo veiksmai ir neapdairumas (kurie nors ir nevertintini kaip „didelis neatsargumas“ Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalies kontekste, tačiau) palengvino atsakovų neteisėtus veiksmus ir taip prisidėjo prie žalos atsiradimo. Kita vertus, neigiamus padarinius ieškovas patiria ilgą laiką – nuo 2011 metų pavasario, t. y. jau daugiau negu šešis metus. Įvertindamas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad būtent dėl prarasto būsto ieškovo patirtos neturtinės žalos dydis įvertintinas 3000 Eur suma. Nustatydamas tokią atlygintiną sumą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad šiuo sprendimu patenkinami turtiniai ieškinio reikalavimai, t. y. nusprendžiama visiškai atlyginti dėl prarasto būsto ieškovo patirtus turtinius praradimus – ši aplinkybė taip pat vertintina kaip turinti tikslą, be kita ko, sumažinanti ieškovo patirtus ir (arba) vis dar patiriamus neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir pan. Kadangi pagal Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 3 dalį atlygintinos žalos dydis, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, negali būti sumažinamas, kai žala padaroma tyčia, tai atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 1 d. nuosprendyje konstatuotus atsakovų būtent tyčinius nusikalstamus veiksmus, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kuriais apeliuojama į priteistinos žalos mažinimą dėl atsakovės sunkios turtinės būklės.
Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. ieškovui iš abiejų atsakovų solidariai priteistina 42 521,50 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Priimant sprendimą ieškinį patenkinti, valstybei iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir tas, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Taigi, iš atsakovų priteistina 615,91 Eur išlaidų dėl ieškovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos (b. l. 99-101); nurodyta suma, t. y. po 307,96 Eur iš kiekvieno atsakovo, įmokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Taip pat iš atsakovų priteistina 1210 Eur žyminio mokesčio už patenkintų ieškinio reikalavimų dalį ir 16,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 613,22 Eur šių išlaidų iš kiekvieno atsakovo (šių įmokų kodas – 5660).
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui H. S., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 42 521,50 Eur (keturiasdešimt du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt vieną eurą 50 ct) turtinės ir 3000 (tris tūkstančius) Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovų D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 307,96 Eur (tris šimtus septynis eurus 96 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, taip pat po 613,22 Eur (šešis šimtus trylika eurų 22 ct) kitų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.