Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2013-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. PK-1369-530/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-06-28
Bylos Nr.
PK-1369-530/2013
Teisminio proceso Nr.
1-69-3-0053-2013-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Kaltinamasis
S. C.
Advokatai
Diana Višinskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. PK-1369-530/2013(teisminio proceso Nr. 1-69-3-0053-2013-3)Procesinio sprendimo kategorija:1.2.4.8.2; 2.3.6.4.4; 2.1.15.3.3.1; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 28 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant A. G., dalyvaujant nukentėjusiajai (privačiam kaltintojui) R. M. ir jos atstovui advokatui T. L. Petkauskui, kaltinamajam S. C., jo gynėjai advokatei Dianai Višinskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. C. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1962-11-13 Kauno m., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis UAB „Kauno autobusai“ vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, privataus kaltinimo tvarka kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. C. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2013 m. vasario 18 d. apie 18.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, bendrojo naudojimo koridoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), du kartus kumščiu smogė R. M. į dešinį skruostą, po to sudavė smūgį į krūtinę, vieną smūgį į šoną, tuo sukeldamas R. M. fizinį skausmą, šių smūgių pasėkoje padarė R. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.

K. S. C. kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną jis nukentėjusios net nematė, o tik girdėjo jos balsą. Įvykio dieną, jis su žmona buvo išvažiavę, grįžo į namus esančiame J. L.-Daumanto g. 2, Kaune apie pusę šešių vakaro. Ž. V. virtuvėje darė valgyti, kai į duris kažkas paskambino. Jis atidarė duris prie kurių stovėjo M. ir pasakė „ išjunk tą birbalynę“. Paaiškino, jog kai žmona padarys valgyti, išjungs ventiliatorių. Bandant uždaryti duris, išgirdo M. cypimą. Jis smalsumo vedamas išėjo pažiūrėti, ir tuo metu gavo smūgį, suklupo, keldamasis įsikabino Mikalauskui į atlapus. M. jį išsitempė į bendrą koridorių, daužydamas jam į smilkinio sritį. O M. klykia: „kvieskit policiją“. Labai greitai pasirodė kaimynas M. K., kuriam juos išskyrus, M. nueidamas pasakė: „pretenzijų aš tau neturiu“. Grįžęs į butą ir pamatęs sumuštą veidą, nedelsiant išsikvietė greitąją medicinos pagalbą ir jį išvežė į klinikas, kur atėjo policija ir jis jiems pasakė, kad jį sumušė E. M.. Įvykio vakarą neigia vartojęs alkoholinius gėrimus, nes buvo grįžęs iš kelionės automobiliu. Tik buvo nusipirkęs tris butelius alaus, kurie stovėjo ant stalo, bet nespėjo, nes iš karto buvo skambutis. Klinikose jam sulašino vaistus ir po 4 valandų išleido į namus, švietė galvą, nes buvo labai bloga, jautė silpnumą.

Kaltinamojo kaltė buvo įrodinėjama šiais įrodymais:

N. R. M. teisme parodė, kad 2012-02-18 buvo šeštadienis, ji 15.10 val. po darbo grįžo namo. Pas kaimynus C., kurių butas yra po jų butu, buvo įjungta ventiliacija, kurios garsas eina į jų kambarius. Kurį laiką ventiliacija buvo išjungta, paskui apie pusę šešių vakaro vėl įjungė. Ji ėjo prašyti, kad kaimynai išjungtų ventiliaciją, bet durų niekas neatidarė. Apie 18 val. jos vyras E. M. nuėjo paprašyti, paskambino į duris, duris atidarius kaltinamasis iškeikė jos vyrą ir išstūmė pro duris į bendro naudojimo koridorių, tai ji matė būdama koridoriuje. Ji grįžo, apsirengė ir išėjo į bendro naudojimo koridorių. Matė, kaip jos vyras buvo pargriautas, o C. atsisuko ir iš dešinės rankos trenkė jai du kartus į kairį skruostą, atsisuko į vyrą ir vyrui spyrė. Ji pasilenkė, jis atsisukęs į ją iš dešinės rankos trenkė į krūtinę ir vieną kartą į šoną. Tada į vyrą ir pradėjo mušti vyrą, spardyti su koja. Ji suriko iš netikėtumo, baimės ir skausmo, matė, kad daužo vyrą, o vyras matė, kaip daužo ją ir jie vienas kitam negalėjo padėti. Po kiek laiko išėjo išgirdę triukšmą kaimynai iš 117-to buto K., iš 116-to buto G. Š.- K.. Ji trumpam išėjo ir vėl įėjo į savo butą, o K. juos išskyrė. Einant dar C. norėjo jai trenkti, bet vyras užstojo ir buvo apdraskytas.

Liudytojas E. M. teisme parodė, kad buvo problemiška diena, žmona R. grįžo iš darbo, atsigulė pailsėti, o kaimynai, kaip visada įjungė ventiliaciją. Pati žmona buvo nuėjus pusę šešių, niekas neatidarė durų. Žmona paprašė užeiti ir paprašyti išjungti ventiliaciją. Jis paskambino kaimynams į duris, atidarė duris neblaivus C., kurio paprašė išjungti ventiliaciją, įvyko žodinis konfliktas. Kaltinamasis išstūmė jį į koridorių ir jis atsitrenkė į sieną. Po to kaltinamasis jį pargriovė ant grindų ir nei iš šio, nei iš to pradėjo žmoną R. mušti. Kelis kartus sudavė į šonkaulius. Tada jis stojo ginti, susikibo ir nusirutuliojo į koridoriaus priekį. A. C., sako: „nustokit vyrai muštis“, dūrė jam į akį, C. sudavė jam į veidą kelis kartus. Atsimerkė ir matė kaip S. C. smūgiavo kelis kartus jo žmonai, o jis jam taip pat sudavė. Dėl kilusio triukšmo atėjo kaimynas M., bei buvo išėjus Š.-K., bet ji trumpai žvilgtelėjo ir uždarė duris. M. K. juos išskyrė. C. apžodžiavo jį ir nuėjo namo. Po šeštos valandos gal 15 minučių atvažiavo greitoji pas kaimynus. Jam reikėjo medikų pagalbos, bet jis ne iš karto kreipėsi į medikus nes važiavo vandens nusipirkti. Sekančią dieną važiavo į traumatologinį, daktaras išrašė vaistų, bet kitą dieną nuėjo pas šeimos daktarą, turėjo nedarbingumą 10 dienų. Tą dieną jam ir jo žmonai medikų pagalbos nereikėjo. Mano, jog C. nematė, kaip sudavė C. jo žmonai. Pirmų smūgiavimų be jų nematė niekas. Prieš išskiriant turėjo matyti K., kaip jam C. bakstelėjo į akį, o C. jam smūgiavo ir po to sudavė C. jo žmonai. C., kai sudavė C. jo žmonai stovėjo šalia ir turėjo matyti. Jam buvo sužalota apatinė lūpa, akis ir kelio meniskas.

L. V. C. teismui parodė, kad kaltinamasis S. C. yra jos sutuoktinis. Įvykio vakarą apie pusę šešių jai šildantis maistą, buvo įjungtas ventiliatorius. Paskambino į duris kaimynas E. M. , prašė išjungti. Išėjo jos vyras ir kaimynas į koridorių. Koridoriuj kalbėjosi, girdėjosi, kad aiškinosi kažką gal pora minučių. Kadangi vyras ilgą laiką negrįžo, išėjo pažiūrėti. Kaip tik tuo metu kaimynė nusileido laiptais, o jos vyras buvo suklupęs ir kaimynas jam daužė veidą. Kaimynė rėkė, kaip visada, kai jai kas nepatinka, staugė. Ji su M. vienodu laiku atėjo ir matė jog jos vyras suklupęs, o kaimynas E. M. kumščiais jį daužė. Išėjusi pasakė, kad nustotų mušti jos vyrą, pati neskyrė, bijojo. Nei ji nei jos vyras tą vakarą nebuvo išgėrę. Tą pačią dieną vyras kreipėsi į policiją. Policijos pareigūnai neatvyko. Kai su greitąja nuvažiavo į klinikas, ten prisistatė policijos pareigūnai. Buvo į koridorių išėjęs kaimynas M. ir dar viena kaimynė gyvenanti pirmajame aukšte.

L. M. K. teisme parodė, kad datų, laiko neprisimena, žino tai, kad koridoriuje buvo įvykis. Būdamas namuose po darbo, išgirdo koridoriuje triukšmus, išėjęs, rado susikibusius du kaimynus: kaltinamąjį C. ir M. sutuoktinį. Vienas kitą laikė už atlapų ir vienas į kitą žiūrėjo. Jis priėjo, pastūmė į šoną ir visi išsiskirstė. Buvo kaltinamasis, jo žmona ir M. su savo sutuoktiniu. Į incidento galą buvo išėjus kaimynė. Teigia jog nematė, kad kas muštų M.. Matė ant kaltinamojo C. kraujo žymę, tik nepamena ar ant nosies, ar ties lūpa, o M. ir M. sužalojimų tikrai nepastebėjo. Į koridorių išėjo, nes girdėjo M. klyksmą, didelį šauksmą. Nepastebėjo ir neužuodė, kad S. C. būtų išgėręs.

Liudytoja G. Š.-Kazlauskienė parodė, kad įvykio dieną kalbėdama telefonu, išgirdo triukšmą už sienos. Kažkas bumbtelėjo į sieną, girdėjo šaukimą, rėkimą. Pasižiūrėjo pro durų akutę, matė praeinant kaimyną M.. Ji pravėrė duris ir matė C. ir M. susikibusius, bet jokių smūgių nematė. Tuo metu koridoriuje buvo C. ir M.. Kaimynas jiems pasakė: „vyrai baikit, baikit“ ir ji uždarė duris. Kai ji pasižiūrėjo į koridorių pargriuvusių, spardančių, kraujuotų nebuvo. Moterys šalia stovėjo. Nebuvo to, kad ir jos būtų įsijungę į tas grumtynes. N. R. M. tuo metu matė, nepastebėjo raudonio ar mėlynių ant jos veido. Kai uždarė duris, negirdėjo, kad kas skųstųsi. Tik vėliau teko girdėti C. pasakojant, kad jį mušė M., o M. pasakojo, kad pirma jį mušė, o dėl ko konfliktas, iki šiol nežino, dėl kažkokio kvapo. M. pasakojo, kad pas C. triukšmas, girtauja ir trukdo gyventi. Tačiau ji jokių triukšmų name nėra girdėjusi, gyventojai pakankamai ramūs.

Apklaustas ekspertas G. A. C. teisme paaiškino duotas specialisto išvadas. Paaiškino, jog buvo surašytos dvi specialisto išvados Nr. G20047/2, pirmas tyrimas pradėtas 2012 m. rugpjūčio 6 d., baigtas rugpjūčio 17 d. Jis yra atliktas pagal medicininius dokumentus, vadinasi tiriamoji nebuvo apžiūrėta. Antra ekspertizė Nr. PG 332/1302, pradėtas tyrimas 2013-02-04 ir baigtas 2013-02-21 taip pat iš medicininių dokumentų. R. M. daryta papildoma ekspertizė, buvo pristatyta papildomi dokumentai, užduoties klausimai buvo tie patys. Šiuo atveju pagal medicininius dokumentus matėsi, jog buvo kraujosruva kairio skruosto srityje. Kai pacientas kreipiasi į gydytoją, jo pareiga gydyti, kokie jo nusiskundimai ir ką jis mato, privalo parašyti diagnozę. Ji sakė, kad sumušta į kairę, skauda, gydytojas privalo rašyti, kad sumušimas, nors nemato, jo pareiga gydyti. Dažniausiai kraujosruvos negydomos, tik dažniausiai patys žmonės tepa vaistais. Apie kairės pusės krūtinės sumušimą duomenų nėra medicininiuose dokumentuose. Gydytojas parašė diagnozę, remiantis pacientės nusiskundimais. Kraujosruva galima tik esant trauminiam poveikiui.

Iš 2012-08-06 specialisto išvados NrG 2047/12(02) matyti, kad R. M. nustatyta kraujosruva kairio skruosto srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ( -ais), galimai užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu( b.l. 9-10). Papildomos teismo specialisto išvados teismui nukentėjusioji R. M. ir jos atstovas advokatas T.L.Petkauskas neteikė. Iš 2013-03-13 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl R. M. sužalojimo, matyti, jog prokuroras atlikęs ikiteisminį tyrimą priėjo išvados jog nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, asmuo padaręs sužalojimą yra aiškus, todėl pasiūlė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Nutarime darydamas išvadas prokuroras rėmėsi tų pačių asmenų, kurie buvo apklausti šioje byloje, tai yra E. M., G. Š.- K., V. C. parodymais( b.l. 5-6). Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis dėl 2012-02-18 įvykio buvo pradėta ir baigta privataus kaltinimo byla pagal S. C. skundą kaltinant E. M. nežymiu sveikatos sutrikdymu baudž.byla Nr. PK-127-288/2013, kurioje 2013-05-23 buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis( nuosprendis apskųstas, neįsiteisėjęs). Be to vyksta teisminis nagrinėjimas baudž. byloje nr.2-1500-288/2013, kurioje S. C. pareikštas kaltinimas pagal BK 138str.1d., nukentėjusiuoju pripažintas E. M..

Motyvuojamoji dalis

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktą medžiagą daro išvadą, kad kaltinamasis S. C. išteisintinas neįrodžius jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140str.1d.( LR BPK 303str.5d.1p.). Remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis, teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

LR BK 140 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino.

LR BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasėkoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Taigi, tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal LR BK 140 str. 1 d., pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vieną iš LR BK 140 str. 1 d. nurodytų veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas ar padarydamas žmogui bent vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą arba trumpą susargdinimą. LR BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Byloje esančioje 2012-08-06 specialisto išvadoje Nr.G 2047/12(02) matyti, kad R. M. nustatyta kraujosruva kairio skruosto srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ( -ais), galimai užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu( b.l. 9-10) tačiau, teismo nuomone, vien nežymaus sveikatos sutrikdymo fakto konstatavimo nepakanka norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Šioje byloje yra fiksuoti padariniai, sveikata nukentėjusiajai buvo sutrikdyta nežymiai. Dėl padarinių nustatymo teismas laiko reikšmingomis aplinkybėmis tai, kad nukentėjusioji R. M. į medikus kreipėsi tik sekančią dieną, o į teismo med. ekspertus- specialistus praėjus daugiau nei pusę metų. E. G. A. C. teisme paaiškino, kad gydytojo pareiga yra užrašyti paciento nusiskundimus ir paskirti gydymą, tačiau jis neturi pareigos aprašyti sužalojimus, kaip kad tą daro ekspertas. Kraujosruva buvo nurodyta tik kairio skruosto srityje. Todėl kokio pobūdžio, kuriame plote ir kokio dydžio kraujosruva, bei koks sužalojimo mechanizmas nustatyti nėra galimybės, nes R. M., nors ir turinti aukštąjį medicininį išsilavinimą, į teismo med. ekspertus kreipėsi tik po pusės metų. Vienareikšmiškai teigti, jog sužalojimas padarytas kumščiu, galimybės nėra. Nustačius tik objektyviosios pusės požymį – padarinius, t. y. sveikatai padarytą žalą, turi būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Tai reiškia, jog būtina nustatyti, kad padariniai buvo sukelti kaltininko veiksmais. Nukentėjusioji teigia, jog S. C. sudavė du kartus dešine ranka į veidą, tuo metu kai buvo mušamas koridoriuje jos vyras. Vėliau S. C. sudavė du kartus į krūtinę. Įvykio metu S. C. sumušė tiek ją, tiek jos vyrą to pačio konflikto metu. Viso to priežastis, pastaba dėl per garsiai veikiančio Cimbolų bute, ventiliatoriaus. E. M. parodymais, už sudrausminimą, S. C. jį sumušė, o jis besigindamas ir begindamas savo žmoną, kelis kartus sudavė S. C.. V. C. teisme teigė, jog ji nesulaukusi grįžtančio vyro, išėjo į koridorių ir matė, kaip laiptais leidosi žemyn ir R. M.. Jos abi stovėjo nuošaliau, o tuo metu E. M. mušė jos sutuoktinį. Ji prašė nemušti, o R. M. garsiai rėkė, klykė ir tuomet į koridorių išėjo kaimynas M. K., kuris jos vyrą ir E. M. išskyrė. Po išskyrimo visi išsiskirstė į namus. M. K. teisme patvirtino, jog išėjo į koridorių išgirdęs triukšmą, riksmą. Išėjęs pamatė, kaip E. M. ir S. C. buvo įsikibę vienas kitam į atlapus. Matė kraują ant S. C. veido. Teigė jog nematė, kad kas muštų nukentėjusiąją R. M., nesimatė jos veide jokių mušimo žymių. Panašiai nurodė aplinkybes ir apklausta teisme liudytoja G. Š.- K., kad nuo triukšmo koridoriuje ji išėjo iš buto ir matė, kaip kaimynas M. ramino S. C. ir E. M.. Abi moterys, tai yra C. ir M. stovėjo šalia savo vyrų. Nematė, kad kas muštų M., be to ir ji pati nesakė, jog ją sumušė. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog įvykio vakarą apie 18 valandą konfliktavo S. C. ir E. M.. Iš pateiktos specialisto išvados matyti jog S. C. įvykio vakarą 18.32 val. buvo atvežtas greitosios pagalbos automobiliu į LSMUK priėmimo skyrių( b.l. 28-29). Jis nuo 2012-02-18 iki 2012-03-05 buvo nedarbingas, tai yra daugiau nei dešimt dienų. Be to nustatyta ir tai, jog atvykus medikams pagal S. C. iškvietimą, medikai pirmučiausiai pasibeldė į Mikalauskų butą ir teiravosi ar jie kvietė medikus. Šie atsakė, kad ne. T. M. patvirtino, jog tuo metu jiems medikų pagalba nebuvo reikalinga. Tokie aiškinimai, kad po gautų smūgių į galvos bei krūtinės sritį, nebuvo nukentėjusiajai reikalinga medikų pagalba, juolab turinčiai medicininį išsilavinimą ir suprantančiai apie galimas pasekmes, teismui kelia pagrįstas abejones dėl jos sužalojimo fakto šio konflikto metu. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad S. C. nebuvo viso šio konflikto priežastimi. Nukentėjusioji teigė, jog S. C. bute triukšmą kėlė veikiantis ventiliatorius- garų surinkėjas. Akivaizdu jog ventiliatorius veikė dienos metu, nes įvykis bylos duomenimis buvo iki 18 valandos. Duomenų jog V.ir S. C. būtų pažeidę LR triukšmo valdymo įstatymą, į bylą nepateikta. R. M. patvirtino, jog jie yra įsirengę filmavimo kamerą saugumo sumetimais. Tačiau filmuota medžiaga nukentėjusioji nesirėmė nei po įvykio, nei bylą nagrinėjant teisme. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina tai, jog kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka ne teismui, bet baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, o privataus kaltinimo bylose – privačiam kaltintojui. Nukentėjusioji nors ir nėra teisininkė, tačiau ji rėmėsi kvalifikuoto teisininko- advokato pagalba teisme.

Remiantis aptartų duomenų visuma, nukentėjusiosios R. M. ir jos sutuoktinio E. M. parodymus laikyti patikimais ir nekeliančiais abejonių nėra pakankamo pagrindo. Jokie kiti liudytojai nepatvirtino tai, kad S. C. būtų mušęs R. M., kad jie būtų matę kokius tai sužalojimo požymius iš karto po įvykio R. M. veide, ar apie tai kam nors R. M. būtų sakiusi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5., 3.1.8. punktuose nurodyta, kad nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismas įvertinęs įrodymus ir nustačius jog nėra pakankamai objektyvių ir patikimų kaltę neginčijamai galinčių patvirtinti įrodymų, kad kaltinamasis sužalojo R. M., t. y. atliko neteisėtus veiksmus, jis išteisintinas LR BPK 303 str. 5d. 1 p. pagrindais nenustačius jo veikoje nusikalstamos veikos, numatytos BK 140str. 1 d. sudėties. Teismas vertino ir kaltinamojo asmenybę: praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas(b.l. 43,46), nuo 2002m. dirba UAB „Kauno autobusai“, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, kaip pareigingas, savo darbą išmanantis, žingeidus darbuotojas. Drausminių nuobaudų neturintis( b.l. 47). Teismo posėdžio metu apklausti liudytojais kaimynai M. K. ir G. Š.- K. nusiskundimų kaimynų Cimbolų atžvilgiu neturi. Šios nurodytos aplinkybės taip pat leidžia teismui daryti išvadą, jog S. C. taip pat dirba darbą su žmonėmis, perveža juos, nuolat bendrauja, tačiau praeityje drausminių nuobaudų jis neturėjo, administracine tvarka nebaustas, tai parodo, jog sugeba bendrauti su žmonėmis, saugosi ir vengia konfliktinių situacijų.

Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, nukentėjusiosios R. M. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ( b. l. 14-16, 22-25) atmestinas BPK 115 str. 3 d. 1 p. numatytais pagrindais, kaip neįrodytas, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 301, 302, 303str. 5 d. 1 p., 305str.3d., 307str. 308 str. str.,

nusprendžia:

I. S. C. nenustačius jo veikoje nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. sudėties.

N. R. M. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Danutė Giačaitė