- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-17
- Bylos Nr.
- 1-3095-1128/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37578-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Kaltinamasis
- S. S.
- Kategorijos
- 25.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), teistas:
2014-08-29 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu su Lietuvos Apeliacinio teismo 2016-11-25 pakeitimais pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 260 str. 2 d., 24 str. 4 d., 25 str. 3 d. 140 str. 1 d., 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 261 str., 258 str. 2 d. laisvės atėmimu 11 m. ir 1129,5 EUR bauda.
2018-05-02 Vilniaus apygardos nuosprendžiu pagal BK 181 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 m. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), 9 d., šią bausmę ir bausmę, paskirtą Vilniaus apygardos teismo 2014-08-09 nuosprendžiu su Lietuvos Apeliacinio teismo 2016-11-25 pakeitimais, subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 11 metų 2 mėnesiams su turto už 2027,34 Eurus konfiskavimu, bauda 1129, 50 Eurų.
2020-10-14 Alytaus pataisos namų direktoriaus 2020-10-08 įsakymu Nr. 2-950 vadovaujantis BVK 157 str. 3 d. paleistas lygtinai nuo neatliktos 2 metų 9 mėnesių ir 15 dienų terminuotos laisvės atėmimo bausmės, taikant intensyvią priežiūrą,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis S. S. 2021-10-28 apie 02.47 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,68 promilės neblaivumas.
Šiais savo veiksmais S. S. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
I. Nustatytos aplinkybės
Kaltinamasis S. S. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad pasiskolino mašiną, kad padarytų užsakymą. Padaręs užsakymą turėjo vykti pas pažįstamą į gimtadienį ir sudalyvauti. Šiaip yra negeriantis, bet išgėrė ir kodėl sėdo už vairo išgėręs, negali iki šiol sau atsakyti, kodėl iš vis važiavo į (duomenys neskelbtini) naktį, negali paaiškinti iki šiol, nors turėjo reikalų dieną (duomenys neskelbtini). Anksčiau pats visą laiką prieštaravo, kai kiti sėsdavo už vairo išgėrę, o dabar pats taip pasielgė. 2021-10-28 įvyko įvykis, nakties metu. Važiavo draugės automobiliu Citroen, vals. numerio neprisimena, raidės (duomenys neskelbtini). Draugė E. R. Važiavau į (duomenys neskelbtini) pas tėvus, bet kam važiavo, nežino. Pasiskolino automobilį 27 d. ir darbo reikalais važinėjo. Gimtadienį šventė sodyboje, (duomenys neskelbtini). Gėrė degtinę, o ne alų, nedaug išgėrė, bet išėjo 2 litrai ant šešių žmonių. Kai sėdo už vairo jautėsi apsvaigęs. Iš sodybos išvyko gal 02.30 val., iškarto važiavo pas tėvus, pats gyvena (duomenys neskelbtini). Kai ima nuosavus užsakymus, tada pasiskolina pas draugę automobilį, nedažnai tai būna, bet kartą per mėnesį, kartais ir du kartus per mėnesį, įvairiai. Su drauge susitarimas paprastas, pasiima ir viskas, paskui grąžina. Automobilio pirkime jis nedalyvavo. Praeityje teistas 5 kartus, 2010 m., 2011 m., išėjęs į laivę pakeitė gyvenamąją vietą, išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) miesto, pradėjo dirbti. Neatliko bausmės 2 m. 9 mėn. ir 15 dienų atrodo. Prieš paleidžiant į laisvę dalyvavo „Pusiaukėlės namų“ programoje, visas programas praėjęs ir probacijos, jokių nuobaudų neturėjo. Buvo baustas administracine tvarka, kad buvo automobilis išregistruotas ir naujai nepriregistruotas, bet tai automobilio savininkas sumaišė laiką, tai buvo gal 2020 m. lapkričio mėnuo. Gyvena nuomojamajame bute (duomenys neskelbtini), nes visi darbai aplink (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 2020m. Padedu tėvui pinigais, nes jis gauna tik invalidumą, negali pilnai dirbti, nemoka lietuvių kalbos, darbo nesusiranda, o mamos darbo užmokestis minimalus tik. Jo pajamos įvairiai būna, per karantiną gyveno tik už 300 eurų, nes užsakymų nebuvo, o kai yra užsakymų, tai 600 -700 eurų būna. Važiavo pas tėvus į (duomenys neskelbtini), nes turėjo (duomenys neskelbtini) susitikimą, Užimtumo tarnyboje gavo paramą, kad sukurti sau darbo vietą, gavo 6715 eurų, turi išlaikyti iki kitų metų iki sausio 26 d. Savo elgesį labai blogai vertina ir labai gailisi dėl tokio elgesio, su tokiu elgesiu apsunkino sau gyvenimą (b. l. 107-110).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei ir jo gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Liudytojas M. M. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės antros kuopos pirmojo būrio vyriausiuoju patruliu. Nuo 2021-10-27 18:30 val. iki 2021-10-28 06:30 val. dirbo pagal iš anksto patvirtintą grafiką kartu su kolega vyriausiuoju patruliu A. S. 2021-10-28 apie 02:45 val. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje pastebėjo A1 keliu (duomenys neskelbtini) gatve važiuojantį link žiedinės sankryžos automobilį CITROEN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytą automobilį sustabdė. Priėjus prie nurodyto automobilio vairuotojo sėdimos vietos durelių lango bei prisistačius automobilio vairuotojui, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo S. S., gim. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su juo, pastebėjo, kad automobilio vairuotojo kalba yra nerišli, nuo jo sklinda alkoholio kvapas. Tai sukėlė įtarimų, kad automobilio „CITROEN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas S. S. yra neblaivus. S. S. nurodytame automobilyje buvo vienas. Patikrinimo metu alkotesterio pagalba pirmo pūtimo metu buvo nustatyta, kad S. S. išpūstame ore yra 1,72 promilių etilo alkoholio koncentracija. Antro pūtimo metu buvo nustatyta 1,68 promilių etilo alkoholio koncentracija. S. S. nurodė, kad prieš keturias valandas vartojo alkoholinius gėrimus bei sutiko su jo padarytu teisės pažeidimu (b. l. 32-34).
Liudytoja E. R. parodė, kad S. S. yra jos draugas, jam 2021-10-27 ryte paskolino savo automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes jam jis buvo reikalingas dėl darbo. S. S. tuo metu buvo blaivus. Tikslaus laikotarpio, kuriam skolino automobilį, nenustatė, kad jis važiuos pasveikinti draugo su gimimo diena, žinojo. Apie tai, kad jos automobilį S. S. vairavo būdamas neblaivus, sužinojo nakties metu, būdama namie (b. l. 29-30).
2021-10-28 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2021-10-28 d., apie 02:47 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), Vilnius, S. S. vairavo automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,68 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 8-9).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad iš 2021-10-28 03.10 val. S. S. nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, alkotesteriu Drager Alcotest 6810 Nr. 1486806 2021-10-28 02.47 val. nustatytas 1, 72 promilių neblaivumas, o 03.04 val. – 1, 68 promilių neblaivumas (b. l. 11-12).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis E. R. (b. l. 24).
VšĮ „Emprekis” pažymoje nurodoma, kad automobilio „CITROEN C-Crosser 2,2 HDI SX Pack M6“ vidutinė kaina Lietuvoje be PVM yra 3681,40 eurų, kaina su PVM – 4660 eurų (b. l. 23).
VĮ „Regitra” duomenų bazės išraše nurodoma, kad automobilio „Citroen C-CROSSER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra E. R. (b. l. 24).
Motyvuojamoji dalis
II. Kaltinamojo veiksmų kvalifikavimas
Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog S. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Jo kaltę patvirtina paties kaltinamojo S. S. parodymai, įvykio registracijos duomenys, liudytojo M. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai ir kiti rašytiniai bylos medžiagos duomenys.
S. S. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.
III. Bausmės skyrimo klausimai
S. S. atsakomybę dėl šios veikos lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam S. S. atsižvelgia į padaryto nusikalstamo pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui, nusikalstamą veiką asmuo padarė naudodamasis transporto priemone – padidinto pavojaus šaltiniu), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į S. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė recidyvistas. S. S. yra (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie S. S. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Sprendžiant bausmės parinkimo S. S. klausimą atsižvelgtina ir į tai, kad neblaivumo laipsnis šiuo atveju buvo vidutinis, transporto priemonė vairuota mieste, nakties metu, vairavimas neblaiviam, kai nustatomas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, neabejotinai buvo pavojingas, kėlęs pavojų ne tik kaltinamajam, bet ir kitiems eismo dalyviams.
Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. S. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatant mažesnį nei vidutinį, t. y. 45 parų areštą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
S. S. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 30 parų arešto.
Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis (b. l. 46), Alytaus pataisos namų direktoriaus 2020-10-08 įsakymu Nr. 2-950, vadovaujantis BVK 157 str. 3 d., S. S. paleistas lygtinai nuo neatliktos 2 metų 9 mėnesių ir 15 dienų terminuotos laisvės atėmimo bausmės, taikant intensyvią priežiūrą.
Vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų – naujo nusikaltimo padarymas neatliktos bausmės laikotarpiu, kuris įvertinamas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu. Tokiu atveju paskirta bausmė bendrinama su neatlikta bausme vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. BK 64 straipsnio (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2012 m. liepos 1 d.) 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina, visiškai ar iš dalies bausmes sudėdamas. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad naujos nusikalstamos veikos padarymas probacijos laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, pagal BK 64 straipsnio nuostatas. Laikas nuo paleidimo iš pataisos įstaigos iki naujo nusikaltimo padarymo nelaikomas atlikta bausme, taigi į atliktos bausmės laiką neįskaičiuojamas )Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-15 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199/2014).
BK 75 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).???
Vertinant galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo atsižvelgiama į tai, kad S. S. padarė nesunkų nusikaltimą, nors jis praeityje yra teistas 6 kartus, turi 2 galiojančius teistumus, nusikaltimas padarytas būnant paleistu lygtinai nuo neatliktos 2 metų 9 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės, tačiau S. S. prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, neigiamai vertina savo poelgį, nuo 2020-10-08 vieną kartą baustas už nešiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, jo atžvilgiu nebuvo pradėta daugiau ikiteisminių tyrimų, S. S. išėjęs iš įkalinimo įstaigos pats sau susikūrė darbo vietą, taip pat jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, ne tik save išlaiko, tačiau ir padeda savo tėvams, su Užimtumo tarnyba jis yra sudaręs sutartį, pagal kurią darbo vietos įkūrimui jis gavo 6 715 eurų dotaciją, iki 2022 m. sausio 26d. neišlaikius darbo vietos jam teks grąžinti visą pinigų sumą. Be to, nusikaltimas padarytas nežymiai viršijus BK 281-1 straipsnio 1 d. numatytą 1,51 promilių dydį, transporto priemonę S. S. vairavo darbo dieną, nakties metu, jokia žala kitiems eismo dalyviams nebuvo padaryta. Vertinant nurodytas aplinkybes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir priešingai, pasiuntus S. S. atlikti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, subendrintos su Vilniaus apygardos teismo 2018-05-02 nuosprendžiu neatlikta 2 metų 9 mėnesių ir 15 dienų terminuotos laisvės atėmimo bausme, nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
IV. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu S. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021-10-28 02.47 val. iki 2021-10-28 13.02 val., (b. l. 74), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, laikino sulaikymo laikas (viena diena) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto dienai.
Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, S. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, nusikalstamai elgėsi piktnaudžiaudamas įgyta specialia teise. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad S. S. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino, praeityje teistas, turi galiojančių nuobaudų, jam nustatytinas mažesnis nei baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino sankcijoje numatytas termino vidurkis. Termino pradžia skaičiuotina nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021-10-28
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš S. S. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytai nusikalstamai veikai ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo S. S. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Byloje nustatyta, kad S. S. padarė nusikalstamą veiką, naudodamasis automobiliu „Citroen C-CROSSER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jo kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui – E. R. (b. l. 24). Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama daryti BK uždraustas veikas.
BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).
Pagal VšĮ „Emprekis” informaciją, automobilio „CITROEN C-Crosser 2,2 HDI SX Pack M6“ vidutinė kaina Lietuvoje be PVM yra 3681,40 eurų, kaina su PVM – 4660 eurų (b. l. 23). Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo S. S. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 4660 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
Bylą nagrinėjančiam teismui pateikta automobilio Citroel Crosser 2021-07-25 pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta ne automobilio vertė, o automobilio įsigijimo kaina – 2 200 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad fiziniai asmenys, pirkdami ar parduodami automobilius, patys pasirenka, už kokią kainą parduoti ar pirkti prekes, todėl automobilio reali vertė ir nurodoma pardavimo kaina gali skirtis. Be to, pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas ne nuolatinis, o laikinas automobilio valstybinis numeris, todėl transporto priemonė pirkimo-pardavimo metu neturėjo nuolatinės registracijos, taigi jos vertė galėjo būti kitokia, nei nuolatos registruotos transporto priemonės vertė. Vertinant automobilio vertę svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio įsigijimo kaina yra daugiau nei du kartus mažesnė nei vidutinė vertė, nustatyta VšĮ „Emprekis”.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju tikroji automobilio vertė 2021 m. spalio mėn. buvo 4660 Eur su PVM.
S. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas (b. l. 64-66). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.
Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 432 straipsniais,
nusprendžia:
S. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti S. S. bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021-10-28 02.47 val. iki 2021-10-28 13.02 val., vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto dienai ir paskirti S. S. galutinę bausmę – 29 (dvidešimt devynių) parų areštą.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų 9 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausme BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio ir 65 straipsnio 2 dalies pagrindu, arešto bausmę keičiant į laisvės atėmimo bausmę, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir galutinę bausmę S. S. paskirti 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu įpareigoti S. S. tęsti darbą.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktu įpareigoti S. S. nuo 23.00 val. iki 06.00 val., būti namuose, išskyrus jei tai susiję su darbu ar mokymusi.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktu, įpareigoti S. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Paskirti S. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 28 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra”.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti S. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti iš S. S. automobilio „Citroen C-CROSSER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 4 066 Eur valstybės naudai.
S. S. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.