Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija Sigitas Bagdonavičius (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Bronė Vidzėnienė ir Arnoldas Šukaitis,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. V. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010-02-08 nuosprendžio, kuriuo Ž. V. pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. ir nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 4 d. paskirta bausmė subendrinta su 2009-04-15 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi ir paskirta galutinė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas sulaikyme ir suėmime.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir V. M. ir N. V., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. V. nuteistas už tai, kad jis padėjo N. V. ir V. M. padaryti nusikaltimą - pagrobti svetimą turtą, o būtent N. V. ir V. M. 2009 m. lapkričio mėn. 06 d., apie 01 val., Pasvalio raj. (duomenys neskelbtini) km., veikdami bendrininkų grupėje, Ž. V. saugant, išėmę lango stiklą ir išpjovę lango grotas per langą įsibrovė į A. N. individualiai įmonei priklausantį alaus barą, iš kur pagrobė svetimą, A. N. individualiai įmonei priklausantį turtą – 6 dėžutes konservų „Kalakutiena drebučiuose“ bendros 15, 60 Lt. vertės, 45 vnt. žiebtuvėlių bendros 38, 25 Lt. vertės, 2 pakuotes degtukų bendros 3, 50 Lt. vertės, 6 butelius po 2 l talpos alaus „TRADICINIS tvirtovės“ bendros 36 Lt. vertės, 6 butelius po 2 l talpos alaus „Fano“ bendros 39 Lt. vertės, 5 šokoladus „Cohlo“ bendros 4, 50 Lt. vertės, 1 butelį degtinės „5 kapel“ 22, 50 Lt. vertės, 1 butelį degtinės „Bilenka“ 18, 75 Lt. vertės, 1 butelį degtinės „Privati Kijevo kolekcija“ 22, 15 Lt. vertės, 1 butelį degtinės „Russian shot“ 22, 50 Lt. vertės, 1 butelį degtinės „Russian shot“ 31, 15 Lt. vertės ir vieną butelį degtinės „Premium“ 23, 85 Lt. vertės, o taip pat iš alaus baro pagrobė ir A. A. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 2310“ su SIM kortele „EŽYS“ bendros 100 Lt. vertės, padarydami A. N. individualiai įmonei 277,75 Lt. turtinę žalą ir A. A. 100, 00 Lt. turtinę žalą.

Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir apeliantą pagrįstai pripažino kaltu dėl vagystės, padarytos bendrininkų grupėje. Apelianto skunde dėstoma versija, kurios esmė ta, jog jis neįvykdė vagystės, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu ir kuri yra analogiška tai, kurios jis laikėsi teisminio nagrinėjimo metu, nuosprendyje išsamiai išnagrinėta ir paneigta. Teismas, išanalizavęs Ž. V. parodymus duotus teisiamojo posėdžio metu, padarė teisingą išvadą, jog jo parodymai dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių buvo nenuoseklūs, todėl jais galima remtis tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Ž. V. prisipažino padėjęs N. V. ir V. M. įvykdyti vagystę, t.y. kad stovėjo lauke netoli baro ir saugojo, kol N. V. ir V. M. iš baro išneš pagrobtus daiktus išvardintus kaltinime. Kol pastarieji buvo pastato viduje, jis paėmė visų trijų dviračius paliktus prie baro kampo ir nuvarė juos atokiau, paguldė griovyje, kad niekas nepastebėtų ir nepamatytų, bei ten laukė bendrininkų. Įsijungus baro signalizacijai, o N. V. su V. M. atbėgus prie jo su pagrobtais daiktais, pirmas dviračiu grįžo namo ir nuėjo miegoti (2 T. 10-12 b.l.). Savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Parodė, pro kur jo bendrai pateko į pastato vidų, kur jis stovėjo laukdamas, kol N. V. su V. M. ras tinkamiausią patekti į pastato vidų langą, vietą, kur jis paslėpė dviračius ir laukė grįžtančių N. V. ir V. M., bei vietas, kur buvo paslėpti pagrobti daiktai bei rastas pagrobtas telefonas. Šiuos Ž. V. parodymus patvirtina nuteistųjų N. V. ir V. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Pastarieji viso tyrimo metu išsamiai papasakojo vagystės aplinkybes, parodė, kad vykdyti vagystės važiavo trise, N. V. su V. M. išėmę lango stiklą bei nupjovę metalinį strypą pateko į pastato vidų ir išnešė kaltinime nurodytus daiktus, o tuo metu Ž. V. jų laukė lauke, saugojo, kad niekas nepamatytų bei paslėpė dviračius, kuriais visi atvyko prie baro. Savo parodymus N. V. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu apklausta nukentėjusioji A. N. parodė, kad jos bare suveikus signalizacijai ir atvykus į įvykio vietą prie baro matė trijų asmenų pėdsakus ir trijų dviračių vėžes, kurių pėdsakai nuvedė iki sodybos, kurioje gyveno nuteistieji. Jos, bei nuteistųjų N. V. bei V. M. parodymus pilnai patvirtino įvykio vietos apžiūros protokolas. Esant visoms šioms aplinkybėms, netikėti nuteistųjų V. M. bei N. V. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu Ž. V. parodymai byloje esančių įrodymų visetui akivaizdžiai prieštarauja.

Argumentuodamas savo išvadas dėl vagystės padarymo bendrininkų grupėje, teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusios ir pačių nuteistųjų parodymais nustatytomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis. Teismas pagrįstai nustatė, jog Ž. V., N. V., V. M. vagystę įvykdė bendrininkaudami. Pagal BK būtinu bendrininkavimo požymiu yra bent dviejų bendrininkų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Pripažįstant asmenį bendrininku, kartu turi būti nustatyta, kad jo veiksmai yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudaro sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ar papildo juos. Bendrininkavimo atveju objektyviąją nusikalstamos veikos sudėties pusę realizuoja ne visi bendrininkai, o tik vykdytojas ar bendravykdytojai, todėl pažymėtina, kad priežastinį ryšį tarp organizatoriaus, kurstytojo ar padėjėjo veikos ir bendrų padarinių galima patvirtinti tik tada, kai įsitikinama, kad kiekvieno iš paminėtų bendrininkų veiksmai buvo reikalingi ar net būtini bendroje nusikalstamoje veikoje, nes sudarė sąlygas veikti kitiems bendrininkams ar iš esmės papildė jų veiksmus. Šiuo konkrečiu atveju konstatuota, kad apeliantas Ž. V. atliko padėjėjo vaidmenį: stovėjo lauke ir saugojo, kad esančių baro viduje N. V. ir V. M. nepastebėtų pašaliniai asmenys, bei nuvarė tolyn ir paslėpė dviračius, kuriais visi atvažiavo vykdyti vagystės. Padėjėju laikomas asmuo, padedantis padaryti nusikalstamą veiką, šiuo atveju saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus. Savo veiksmais Ž. V. sustiprino jau suformuotą bendrininkų pasiryžimą nusikalstamai veikti bei palengvino nusikalstamos veikos padarymą. Tokiu būdu Ž. V. veiksmai prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais. Jis veikė tiesiogine tyčia, t.y. suvokė, kad jo veiksmai padeda daromai nusikalstamai veikai, ir sąmoningai leido tam įvykti.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apelianto skundo teiginiai, jog jis nepadarė nusikaltimo, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, bei kad jo veiksmai turėtų būti vertintini kaip savanorišku atsisakymu pabaigti nusikalstamą veiką, atmestini kaip nepagrįsti ir vertinti kaip siekimas išvengti atsakomybės. Skundžiamas nuosprendis pagrįstas tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais apelianto kaltės įrodymais ir Ž. V. pagrįstai pripažintas kaltu remiantis ne vienu kuriuo nors įrodymu, bet remiantis įrodymų visetu, kurio visiškai pakanka pripažinti, kad apeliantas padarė nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas.

Teisingai kvalifikavęs nuteistojo Ž. V. veiką, teismas vadovaudamasis BK 54 str. nuostatomis paskyrė jam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Skundžiamame nuosprendyje išdėstydamas bausmės skyrimo motyvus, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, kitas aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo bei bendrinimo pagrindų nepažeidė.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo Ž. V. apeliacinį skundą atmesti.