Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini) “ ieškinį atsakovui D. P. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinį priėmus, atsakovui buvo nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui pateikti. Teismas nustatęs, kad buvęs įmonės vadovas (byloje atsakovas) D. P. yra EPP sistemos vartotojas, ieškinį su priedais išsiuntė per EPP sistemą.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir aprašas) 22 punkte numatyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141- (1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai, pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų. Šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje.

Byloje nėra duomenų, jog atsakovas D. P. būtų atšaukęs sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, LITEKO sistemoje nėra pažymėta, jog jam kaip EPP sistemos vartotojai procesiniai dokumentai nesiunčiami per EPP sistemą, LITEKO VEP paskyra yra aktyvi, kas reiškia, kad jis yra EPP vartotojas ir jam procesiniai dokumentai įteiktini per EPP sistemą.

Šiuo atveju matyti, kad buvęs UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas D. P. turi EPP paskyrą. Jis yra aktyvus EPP sistemos vartotojas, paskutinį kartą prie EPP sistemos jungėsi 2025 m. rugpjūčio 15 d. 10.44 val., Teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui 2024 m. rugpjūčio 21 d. buvo siunčiamas per EPP sistemą ir, kaip matyti iš LITEKO duomenų įteiktas 2025 m. birželio 16 d. Tai reiškia, kad įmonės vadovas atsiliepimą į ieškinį turėjo pateikti iki 2025 m. liepos 8 d., tačiau per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Per teismo nustatytą terminą atsakovui nepateikus atsiliepimo, esant ieškovės prašymui, atsižvelgiant į teisėjos teisėto nebuvo darbe laikotarpį, priimtinas sprendimas už akių rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konst atuoja

Ieškinys tenkinamas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.

Atlikus formalų byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimą nustatyta, kad atsakovas ieškovo akcininku buvo nuo 2022 m. liepos 18 d. iki 2023 m. rugpjūčio 18 d. Ieškovo vadovu registruotas nuo 2024 m. kovo 13 d. Prastėjant įmonės finansinei padėčiai, ieškovas tapo nebepajėgus atsiskaityti su kreditoriais, dėl to kreditorius UAB „Doka Lietuva“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, kurį teismas tenkino. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 14 d. nutartimi UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2025 m. balandžio 3 d. Nemokumo administratoriumi paskirtas UAB ,,Turto valdymas“.

Nemokumo administratorius atlikdamas ieškovo nemokumo administravimą nustatė, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė įmonei nuostolių. Atsakovas, kaip tuometinis ieškovo vadovas, buvo atsakingas už tinkamą ieškovo veiklos organizavimą, taip pat ir jo turto naudojimą, tačiau jis iš įmonei priklausančios banko sąskaitos pasisavino 220 624,02 Eur, kurie buvo išgryninti ir išmokėti ieškovo vadovui, jų panaudojimo nepagrindžiant jokiais buhalteriniais dokumentais. Atsakovas nepaneigė ieškovo atstovo nurodytų aplinkybių, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog minėtos vertės turtas buvo panaudotas ieškovo interesais, kad atsakovas laikėsi lojalumo ieškovui pareigos ir nepažeidė įstatymų reikalavimų. Nemokumo administratorius išsiuntė atsakovui paraginimą dėl lėšų grąžinimo į bankrutavusios bendrovės sąskaitą, tačiau atsakovas į šį pranešimą nesureagavo ir pasisavintų lėšų iki nustatyto termino negrąžino.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 str., 182 str. 4 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).

Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-493/2012). CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABI) 19 straipsnio 8 dalį, bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės vadovo pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnio 1-4 dalyse. Jose nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Bendrovės vadovas, atlikdamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose jam nustatytas (tiek konkrečiai įvardytas, tiek fiduciarines) pareigas, turi atsižvelgti ne tik į akcininkų, bet ir į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-331-695/2015). CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-290/2013).

CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y., kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją.

Iš byloje pateiktų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaitos apyvartos žiniaraščių už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2025 m. balandžio 30 d. matyti, kad buvęs įmonės vadovas laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. iki 2024 m. kovo 23 d. iš įmonei priklausančios banko sąskaitos atsakovas pasisavino 220 624,02 Eur, kurie buvo išgryninti ir išmokėti ieškovės vadovui, jų panaudojimo nepagrindžiant jokiais buhalteriniais dokumentais.

Iš 2025 m. balandžio 10-11 dienomis elektroniniu paštu vykusio susirašinėjimo tarp BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus ir buvusio įmonės vadovo D. P. matyti, kad atsakovas buvo raginamas ne vėliau kaip per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo šio raginimo gavimo dienos grąžinti 219 149,83 Eur sumą į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą: Gavėjas: BUAB „(duomenys neskelbtini)“ Sąskaita: (duomenys neskelbtini), AB Swedbank bankas. Mokėjimo paskirtis: Lėšų grąžinimas – atskaitingas asmuo D. P.. Raginime nurodyta, kad vadovaujantis 2025 m. kovo 31 d. sudarytu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos apyvartos žiniaraščiu, matyti, jog atsakovas, būdamas atskaitingas asmuo, per laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. iki 2025 m. kovo 31 d. gavo bendrovės lėšų, kurios nebuvo pagrįstos tinkamais apskaitos dokumentais ar realiai bendrovės interesais. Likusi negrąžinta suma bendrovės naudai sudaro 219 149,83 Eur.

Atsakovas atsakydamas nemokumo administratoriui nurodyto fakto dėl jo nepagrįsto piniginių lėšų pasisavino, egzistuojančios pareigos jas grąžinti ar sumos dydžio neneigė, tik prašė suteikti daugiau laiko pinigų sumai surinkti, kadangi tokios sumos neturi. Siekiant gauti nurodytą sumą, prašė bent 30 dienų laikotarpio.

Nemokumo administratorius, atsižvelgdamas į atsakovo išsakytus ketinimus bendradarbiauti bei siekį atsiskaityti, suteikė papildomą 30 (trisdešimties) kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo šio laiško išsiuntimo dienos, t. y. iki 2025 m. gegužės 11d., pilnai grąžinti 219 149,83 Eur sumą į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą: Gavėjas: BUAB „(duomenys neskelbtini)“ Sąskaita: (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ Mokėjimo paskirtis: Lėšų grąžinimas – atskaitingas asmuo D. P. Pažymėjo, kad ši suma, kaip buvo nurodyta ankstesniame raginime, laikytina neteisėtai disponuotomis bankrutuojančios įmonės lėšomis. Negavus minėtos sumos iki 2025 m. gegužės 11 d., administratorius pasilieka teisę kreiptis į teismą dėl atsakovo, kaip buvusio atskaitingo asmens, asmeninės turtinės atsakomybės taikymo pagal Civilinio kodekso 2.87 str., 2.87 str. 7 d. ir 6.263 str.; Inicijuoti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. (turto pasisavinimas).

Atsakovui iki 2025 m. gegužės 11 d. negrąžinus 220 624,02 Eur skolos, nemokumo administratorius pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas, todėl ieškinio kreipimosi į teismą dieną bendra iš atsakovo priteistina suma sudaro 221 349,36 Eur (neteisėtai pasisavinta 220 624,02 Eur suma ir palūkanos 725,34 Eur).

Atlikus formalų pateiktų duomenų ir byloje esančių įrodymų vertinimą konstatuotina, kad įmonės vadovas, nebūdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas, pasisavinęs įmonės pinigus ir jų negrąžinęs, kaip įmonės vadovas, turėjo suprasti, kad tokie jo veiksmai neteisėti, bloginantys įmonės finansinę padėtį, o jo kaip įmonės vadovo veiksmai grįsti asmeniniais interesais, prieštarauja juridinio asmens interesams (tame tarpe akcininkų, bendrovės kreditorių ir kt. interesus). Tokie įmonės vadovo veiksmai rodo jo nesąžiningumą ir lojalumo neužtikrinimą jo vadovaujamos įmonės atžvilgiu. Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad žala įmonei kilo dėl buvusio įmonės vadovo D. P. neteisėtų veiksmų; įmonės vadovas, būdamas protingas ir rūpestingas, turėjo ir galėjo numatyti, kad jo neteisėti veiksmai sukels įmonei žalą (CK 6.247 str.). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Atsakovas jo kaltę paneigiančių įrodymų byloje nepateikė.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kuris yra fizinis asmuo, privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nuo 2025 m. gegužės 11 d. iki kreipimosi į teismą dienos atsakovas 24 dienas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl už praleistą terminą skaičiuojamos 5 procentų palūkanos (kas sudaro 725,34 Eur). Taip pat ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. birželio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Nors pareiškiant ieškinį ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), tačiau išnagrinėjus bylą iš esmės valstybei iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, t. y. 2 635,00 Eur (CPK 93 str. 2 d., 96 str. 1 d.).

Ieškovė iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl bylinėjimosi priteisimo ieškovei nesprendžiamas.

Kadangi atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikiami per EPP sistemą, valstybė šioje byloje išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą nepatyrė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 ir 286 straipsniais, 290–292 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 220 624,02 Eur (du šimtus dvidešimt tūkstančių šešis šimtus dvidešimt keturis eurus ir 2 ct) žalos; 5 proc. dydžio palūkanas, kurios sudaro 725,34 Eur (septynis šimtus dvidešimt penkis eurus ir 34 ct) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistinos sumos (221 349,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. birželio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 2 635,00 Eur (du tūkstančius šešis šimtus trisdešimt penkis eurus) žyminį mokestį.

Išlaidos valstybei turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas žyminiam mokesčiui – 5660. Įmokos sumokėjimą patvirtinantis kvitas (kopija) turi būti pateiktas teismui.

Sprendimo už akių patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti atsakovui.

Atsakovas, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę pateikti CPK 287 straipsnio reikalavimus atitinkantį pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.