Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-06-21 · Byla Nr. A2.11.-9180-929/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-06-21
Bylos Nr.
A2.11.-9180-929/2016
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00480-2016-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Pažeidėjas
S. G.
Advokatai
Jurijus Kovalenka
Kategorijos
  • 2.12.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-9180-929/2016Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00480-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.21. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. birželio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. G.,

jo atstovui advokatui Jurijui Kovalenko,

teismo posėdyje išnagrinėjusi S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187² straipsnį,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. 2015 m. balandžio 29 d., 08.30 val., Kalvarijų g. 28, Vilniuje, teismo posėdžių salėje, administracinės bylos nagrinėjimo metu davė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-663-835/2015, teigdama apie tai, kad nepažįstamas asmuo, o ne E. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį.

Teismo posėdyje S. G. savo kaltės dėl inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo nepripažino ir paaiškino, kad per teismo posėdį, duodama parodymus, pasakė, tai ką matė. Sakė tiesą. Tiktai matė kokie vyrai sėdėjo automobilyje, visi vyrai buvo skirtingo ūgio, skirtingai atrodė. Ji matė kas išlipo iš vairuotojo vietos, kam buvo sužalotas veidas, kas išlipo iš galinės sėdynės. Atstumas buvo nedidelis. Jos akyse įvyko avarija. Vyras, kuriam sužalotas veidas buvo gan žemo ūgio, šalia vairuoto sėdėjo žemas vyras. E. S. yra labai aukštas, jis išlipo iš galinės sėdynės. E. pažįsta, tačiau jie artimai nedraugauja. Žino kokį automobilį jis vairuoja.

Apklausta administracinio teisės pažeidimo byloje 2015 m. balandžio 29 d. S. G. teisme paaiškino, kad E. S. yra jos pažįstamas. Ji matė eismo įvykį, nes tuo metu vedžiojo šunį. Džipas įvažiavo į tris stovinčius automobilius, automobilyje buvo trys vyrai, prie vairo sėdėjo žemo ūgio vyras, šalia jo sėdėjo praplikęs vyras, o G. sėdėjo ant galinės sėdynės. Vairuotojas, išlipęs apėjo mašiną, padėjo išlipti iš mašinos priekyje sėdinčiam vyrui, kurio veidas, kaip ji suprato, buvo sužalotas. Kai atvažiavo policija, buvo dar vienas vyriškis ir dar priėjo iš karto po avarijos vairuotojas mašinos, kuri važiavo priešinga kryptimi prieš susitrenkimą. Po to, ji nuėjo toliau nuo įvykio vietos ir policijai parodymų nedavė. E. S. vadina G., nes rusiškai E. vadinamas G.. Arti prie įvykio vietos nebuvo priėjusi.

S. G. padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės nustatytos remiantis byloje esančiais rašytiniais dokumentais, tai yra išrašu iš 2015-04-29, 08.30 val., teismo posėdžio protokolo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-663-835/2015, Vilniaus apygardos teismo 2016-01-18 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-22-468/2016, kuria Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-12-04 nutarimas, kuriuo E. S. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje, paliktas nepakeistas ir E. S. apeliacinis skundas netenkintas. Visų šių byloje esančių duomenų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina ir papildo viena kitą bei leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 187² straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

Tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek teismo posėdžio metu S. G. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta, paaiškino, kad ji teisme sakė tiesą, tai ką matė, kad automobilį vairavo ir eismo įvykį ne E. S., o kitas asmuo. E. S. po eismo įvykio išlipo iš automobilio pro galines dureles. Tačiau tokie S. G. paaiškinimai prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių dokumentų, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-12-04 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1745-927/2015 E. S. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje. Nutarime konstatuota, kad E. S. 2015-03-12, 21.52 val., Šaltinio g. 2, Vaidotų k., Vilniaus r., vairuodamas automobilį ,,Jeep Grand Cherokee“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14, 16, 127 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus (2.21 promilės) ir važiuodamas jo nesuvaldė, atsitrenkė į stovintį automobilį „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuo smūgio atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o šis nuo smūgio dar atsitrenkė į stovintį automobilį „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir sugadino keturis automobilius; nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2016-01-18 nutartimi paliko Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-12-04 nutarimą nepakeistą ir E. S. apeliacinio skundo netenkino, tai yra Vilniaus apygardos teismas galutinai konstatavo, kad būtent E. S. 2015-03-12, 21.52 val., Šaltinio g. 2, Vaidotų k., Vilniaus r., vairavo automobilį ,,Jeep Grand Cherokee“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus ir sukėlė eismo įvykį. Vilniaus apygardos teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir neskundžiama, pagrindo iš naujo peržiūrėti administracinio teisės pažeidimo bylą nėra. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad S. G., nurodydama, kad ne E. S., o jai nepažįstamas žemo ūgio vyras vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, davė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187² straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta nei S. G. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius S. G. – duomenų apie ankstesnį patraukimą administracinėn atsakomybėn nėra, nedirba, turi neįgalumą. Esant šioms aplinkybėms S. G. skirtina minimali ATPK 187² straipsnio sankcijoje numatytai bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30 str., 187 str. 2 d., 224, 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

S. G. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187², straipsnyje skirti 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Paužaitė