Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Margūnas“ ieškinį atsakovui UAB „Ortitas“ dėl skolos, delspinigių bei procesinių palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Preliminarus teismo sprendimas keičiamas.

Bylos medžiaga- atstovų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad UAB „Baltijos stogai“ (rangovas) su atsakovu UAB „Ortitas“ (užsakovu) 2011-05-13 sudarė Statybos rangos sutartį be numerio, pagal kurią rangovas įsipareigojo pagal atsakovo pateiktą projektą iki 2011-06-21 atlikti stogo įrengimo darbus objekto VšĮ Palangos vaikų sanatorijos „Palangos gintaras“ 3 korpuse adresu Vytauto g. 30, Palanga (b.l. 6-13). 2011 m. birželio mėnesio darbų pridavimo–priėmimo aktu Nr. 1 atsakovas priėmė 27654,20 Lt vertės rangovo atliktus stogo įrengimo darbus, už kuriuos privalėjo sumokėti per 30 dienų nuo 2011-07-01 PVM sąskaitos – faktūros Nr. BAL0102 pasirašymo dienos (sutarties 3.3, b.l. 14, 15, 27). Darbų atlikimo faktas,vertė, jų kokybė neginčijami. Šalys sutarė, jog sutarties ir priedų pakeitimai turi būti sudaryti raštu ir abiejų šalių patvirtinti ,korespondencija siunčiama sutartyje šalių rekvizituose nurodytu adresu( 14.6 ir 7). UAB „Baltijos stogai“ rekvizituose sutartyje nurodytas adresas Ringuvos g.53, Kaune. UAB „Baltijos stogai“ buveinė yra Draugystės g.19,Kaune ( Juridinių asmenų rejestro duomenys). Atsakovas, kaip numatyta Statybų rangos sutarties 2.1 p., rangovui-ieškovui sumokėjo 5000 Lt avansą, už likusius darbus iki šiol neatsiskaitė. Dėl darbų, aptartų jų perdavimo-priėmimo akte, apimties, jų kokybės pretenzijų nereiškiama. 2011-07-07 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 110707 pradinis kreditorius UAB „Baltijos stogai“ perleido reikalavimo teisę į 22654,20 Lt atsakovo skolą UAB „Margūnas“, t.y. ieškovui ir apie tai 2011-11-15 laišku pranešė atsakovui (b.l. 16-17, 28-29). Atsakovas 2011-07-26 išsiuntė 2011-07-22 datuotą laišką, jog nuo 2011-07-29 nutraukia 2011-05-16 statybos rangos sutartį Nr.2011-05-16/16-1/RS-33 ir prašo atlyginti 9246,07 Lt nuostolių (negautų pajamų). Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais bei ieškovo atsakovui pateiktos 2011-12-09 pretenzijos (b.l.18-23,24), atsakovas su ieškovu neatsiskaitė, t.y. prievolės pagal 2011-05-13 Statybos rangos sutartį pilnai neįvykdė ir pripažino, jog liko skolingas 22654 Lt, nurodė terminus kada ir kokiomis dalimis skolą sumokės. Į 2011-12-09 pretenziją atsakovas ieškovui neatsakė.Ieškovo paaiškinimu, UAB „Baltijos stogai“ raštu( b.l.34) nustatyta, jog jis sustabdė darbų atlikimą dar iki termino apie pateiktos sąskaitos apmokėjimą pabaigos( apmokėta turėjo būti iki liepos 30 d.). Taigi, sutartį nutraukė ( sustabdė) ieškovas savo iniciatyva ir iki sutarties nutraukimo, nesant įstatyminio ir sutartinio pagrindo( šalis jo nenurodė), nes iki sustabdymo( nutraukimo) dar nebuvo žinoma, jog atsakovas mokėjimų laiku neatliks, toks sutarties nutraukimo pagrindas sutartyje apskritai nenumatytas. Ieškovas, remdamasis Statybos rangos sutarties 9.1 punktu, atsakovui už prievolės nevykdymą paskaičiavo 0,04 proc. dydžio delspinigius, kurie už laikotarpį nuo 2011-07-31 iki 2011-12-30 sudaro 1377,12 Lt (b.l. 3).

Ginčo sutartis yra statybos rangos sutartis, kuriai taikomos ir bendrosios rangos taisyklės ( CK 6 knygos XXXIII skyriaus 1 skirsnis). Sutinkamai su CK 6.189 str. teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. CK 6.223 str. leidžia pakeisti sutartį šalių susitarimu, ją nutraukti ( CK 6.217, 6.221 str.).

CK 6.681 str.nustato, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Taigi, statybos ranga yra realus sandoris - turi būti apmokėti suderinti ir realiai pagal sutartį atlikti statybos darbai (CK 6.687 str.).

Užsakovo teisė sulaikyti mokėjimus už atliktus darbus, jeigu yra rangovo kaltė, numatyta, jei darbai atliekami atsiliekant nuo darbų vykdymo grafiko iki bus panaikintas atsilikimas nuo šio grafiko, numatyta sutarties 3.5.3. Už darbų nepabaigimą numatytu laiku nustatytos netesybos-0,1 proc.už kiekvieną pavėluotą dieną( 9.2). Užsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį įspėjęs rangovą ne vėliau kaip prieš 5 dienas, jeigu šis dirba taip lėtai, kad baigti darbus nustatytu laiku būtų tikrai neįmanoma arba šis dėl kaltės daugiau nei 10 dienų vėluoja užbaigti pagal grafiką darbus ar jų dalį( 11.2.2 ir 11.2.3.). Nutraukus sutartį, užsakovas, išskaičiavus netesybas ir nuostolius, apmoka rangovui už kokybiškai ir tinkamai atliktus darbus( 11.3). Savo ruožtu rangovo teisė nutraukti sutartį susieta su bankroto ar restruktūrizavimo byla ar ilgesnių nei 60 dienų vėlavimu sumokėti už tinkamai atliktus darbus( 11.4).Kadangi atsakovas už darbus neapmokėjo, iš jo priteisiama skola.

Pagal CPK 12 str.įtvirtintą rungimosi principą ir 178 str.reglamentuojamą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių, išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB „ Jonviltė“, bylos Nr. 3K-3-101/2009; kt.

Nors šalys skirtingai aiškina sutarties nutraukimo priežastis, to iniciatyvą, jų elgesys rodo, jog sutartis birželio-pabaigoje-liepos mėnesį buvo nutraukta. Ieškovas teigia sutarties vykdymą sustabdęs, nes atsakovas nemokėjo už darbus.Atsižvelgiant į tai, jog darbus sustabdė ieškovas ir tą padarė iki apmokėjimo termino pabaigos, atsakovas pagal sutarties sąlygas turėjo teisinį pagrindą kelti klausimą dėl sutarties nutraukimo bei netesybų taikymo ar žalos atlyginimo reikalavimo. Atsakovas teigia sutartį nutraukęs vienašališkai, nes ieškovas nesilaikęs darbų atlikimo grafiko.Iš pateiktų įrodymų teismas daro išvadą, jog atsakovas neįrodė vienašališkai nutraukęs šią sutartį bei reikiamai apie tai informavęs ieškovą. Laiške apie sutarties nutraukimą atsakovas nurodo, kad nutraukiama sutartis, kurios šalys nebuvo sudarę ( nesutampa sutarties sudarymo data, nurodomas nesamas jos numeris, galutinė darbų atlikimo data nurodoma kitokia nei sutartyje, kurios pagrindus ieškinį teikia ieškovas)( b.l.60). UAB“Baltijos stogai“ neigia gavę tokį laišką. Iš pašto siuntų sąrašo matyti, jog ji 2011-07-26 išsiųsta rangovui UAB“Baltijos stogai“ adresu Draugystės g.19-240, Kaune, nors pagal sutartį ( 14.6) siunčiama turėjo būti į Ringuvos gatvę kaip sutartyje nurodytą adresą,o šios bendrovės buveinės adresas be buto nuorodos. Iš AB Lietuvos paštas siuntų įreikimo informacijos matyti, jog siunta ieškovei nebuvo įteikta ir sugrąžinta atsakovui. Dėl šių nesutapimų negalima daryti išvados, jog kreditoriui, nors ir klaidingai, apie sutarties nutraukimą buvo tinkamai pranešta.

CK 6.258 str. 5 d. nustato, kad, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. CK 6.258 str. 8 d. norma teigianti, kad šiame straipsnyje nustatytos taisyklės netaikomos, jeigu atskirų rūšių sutartims šis kodeksas nustato ką kita. Šioje byloje minėta 5 d. norma būtų netaikytina tiktai tuo atveju, jeigu atskirų rūšių sutartims CK specialiai nustatytų kitokias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, kitokią nuostolių atlyginimo tvarką.

CK 6.652 str. numato rangovo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę, Nuostolių atlyginimo galimybę numato ir CK 6.658 str.2 d. , jeigu užsakovas atsisako sutarties dėl laikų nepradėtų ar lėtai atliekamų darbų.Taigi, nurodytas teisinis reglamentavimas, nenustato, jog nuostoliai galėtų būti nustatomi naudojant sutartį pakeičiančios sutarties kainą, todėl CK 6.258 str.5 d. taikymas negalimas.

Sutinkamai su CK 6.189 str. teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pagal CK 6.192 str. 1,2 ir 4 d. sutarties formai yra taikomos šio kodekso 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. Kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą.Sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus.

Iš ieškovo pateikto susirašinėjimo( b.l.18-23) su atsakovo vadovu, t.y. įgaliotu pagal įstatymą atstovauti,tame tarpe ir sudaryti sutartis, jas keisti ir pan., bendrovei asmeniu, matyti,jog 2011 m. lapkričio mėnesį atsakovo vadovas į ieškovo prašymą-paklausimą dėl skolos apmokėjimo pranešė, jog skolą sumokės, nurodė sumas, terminus. Iš teksto matyti, jog prieš rašant elektroninį laišką bendrovių vadovai dar bendravo telefonu. Į ieškovo laišką atsakovas atsakė sekančią dieną. Nei susirašinėjimo faktas, nei jo autorystė, nei turinys atsakovo neginčijami. Iš to daroma išvada, jog šalys kelis bendravo dėl skolos, susitarė dėl jos padengimo, taigi atsakovas turėjo laiko įvertinti aplinkybes. Atsakovo atstovo aiškinimas, jog atsakovo vadovas suklydo, nes nežinojo apie kokią sutartį ir skolą kalbama ir todėl prisiėmė klaidingų įsipareigojimų, atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl šio teismas daro išvadą, jog šalys reikiama forma susitarė dėl nutrauktos sutarties užbaigimo sąlygų - atsakovas sumoka skolą pagal darbų priėmimo aktą, šalys nesitaria dėl nuostolių, jeigu tokie atsirado dėl sutarties nutraukimo, atlyginimo ir toks jų susitarimas neprieštarauja nei sutarties, nei įstatymo reikalavimams. Tai leidžia spręsti, jog šalys, nepaisant to kokie buvo jų susitarimai ir įsipareigojimai nutraukiant sutartį 2011 m. birželio -liepos mėn., išreiškė savo valią dėl šios sutarties vykdymo. Toks susitarimas išreikštas rašytine forma, taigi atitinka sutarties sąlygoms dėl sutarties pakeitimo formos. Taigi, šie šalių atstovų veiksmai rodo, jog šalys pakeitė susitarimus dėl sutarties pabaigos sąlygų bei tarpusavio atsiskaitymų ir šių susitarimų turi būti laikomasi.

Be to, CK 6.252 str. su išimtimis leidžia šalims susitarti dėl civilinės atsakomybės už nuostolius netaikymo ar jos dydžio apribojimo.Šio ginčo atveju įstatyminių draudimų tokiam susitarimui nėra, todėl teigiant, jog įsipareigota suklydus, tai turėtų būti daroma reiškiant atitinkamą reikalavimą. Šalys susitarė dėl sutarties pabaigos .Tarpusavio įgaliotų asmenų susirašinėjimas, kuriuo sprendžiama dėl sutarties pabaigos sąlygų, prilyginamas sutarties pakeitimui ( CK 6.192 str.2 ir 4 d.).

Be to, netgi ir CK 6.258 str.5d.taikymo atveju, kai sudarytosios sutarties kaina galėtų būti orientyru negautoms pajamoms apskaičiuoti, žalos dydis turi būti įrodytas.

Kasacinis teismas, aiškindamas netiesioginių nuostolių atlyginimo sampratą yra nurodęs, jog CK 6.251 str. 1 d. numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai specialūs įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Pagal CK 6.249 str. 1 d. asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tai reiškia, kad įstatyminė visiško nuostolių atlyginimo paskirtis yra, atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui prievolėje) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo (prievolės neįvykdymo) buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiajam asmeniui (kreditoriui) jo patirtą nuostolių dydį. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), esantys sutartinės atsakomybės taikymo viena iš priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į jų buvimo realumą. Konkrečioje byloje, kur buvo sprendžiama dėl pakeitusios pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų santykio su neįvykdytąja sutartimi, Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog šalis, reikšdama reikalavimą dėl susijusių su parduodamu daiktu negautų pajamų priteisimo, turi būti tikra, jog ji patyrė faktinių nuostolių, pasireiškiančių negautomis pajamomis, dėl sutarties kontrahento veiksmų pasekmių. Šiuo atžvilgiu teisiškai reikšmingos sutartinės atsakomybės taikymo galimumui nustatytinos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryti nuostoliai, šių sąlygų priežastinis ryšys, taip pat žalą padariusiojo bei atsakingo asmens kaltė (CK 6.246 str. – 6.249 str.). Negautos pajamos parduodamo turto atžvilgiu yra dvejopo pobūdžio: negauta parduodamos prekės kaina kontrahentui neįvykdžius pirkimo – pardavimo sutarties bei parduodamo turto vertės praradimas, kuomet prekė vėliau kitam pirkėjui parduodama už mažesnę kainą (CK 6.258 str. 5 d.). Jeigu, nesant jokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių galėjo objektyviai sumažėti parduodamo daikto vertė ir nepraėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo pirmosios pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, kuomet pirkėjas neįvykdo sutarties, daikto pardavėjas antrą kartą sudaro pirkimo – pardavimo sutartį už žymiai mažesnę kainą, tokiu atveju pardavėjas turi teisę reikalauti iš prievolės neįvykdžiusio pirmojo pirkėjo kainų skirtumo kompensavimo, bet tik tuomet, jei įrodytų, jog parduodamas daiktą antrajam pirkėjui pardavėjas buvo iš tiesų suinteresuotas ir įdėjo maksimalias pastangas tam, kad tas daiktas antrajam pirkėjui būtų parduotas kuo aukštesne kaina. Tokioje situacijoje būtų taikytina CK 6.258 str. 5 d., pagal kurią priteistinas pirminės ir ją pakeitusios pirkimo – pardavimo sutarčių kainų skirtumas. Kitokioje situacijoje pardavėjas negalėtų reikalauti kainų skirtumo, sudarančio žymią daikto vertės dalį, iš pirminio pirkėjo, nes toks pirminio pirkėjo faktinis nubaudimas prieštarautų sutartinės atsakomybės kompensacinei paskirčiai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. gruodžio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1177, 2011 m. kovo mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011). Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena iš priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-62/2008, 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2007).

Kasacinio teismo konstatuota, kad sutarties nutraukimo dėl pažeidinėjimo faktas savaime nevertinamas kaip pagrindas priteisti nuostolius – negautas pajamas, kurios galėjo būti gautos iš nutrauktos sutarties; jeigu sutartis pažeidžiama neatsiskaitymu už paslaugas iš viso ar ne laiku, tai šalis privalo bendradarbiauti su kita šalimi ir imtis adekvačių priemonių: pareikalauti netesybų dėl atsiskaitymo termino praleidimo, prašyti priteisti tarpines įmokas ar taikyti kitas priemones – nustatyti papildomą atsiskaitymo terminą, sustabdyti sutarties vykdymą bei įspėti dėl sutarties nutraukimo ir visų nuostolių padengimo, o jeigu to nedarydama šalis nutraukia sutartį, tai į nuostolius dėl sutarties nutraukimo gali būti neįskaitomos negautos pajamos, kurios būtų gautos iki galo įvykdžius sutartį; teismas tokius šalies veiksmus gali vertinti kaip kreditoriaus nesiėmimą priemonių nuostoliams sumažinti ir turi pagrindą nukrypti nuo visiško nuostolių atlyginimo principo, nes sutarties šalis nesilaikė sutarties vykdymo principų – bendradarbiavimo ir ekonomiškumo (CK 6.200 str.2, 3 d., 6.251 str. 2 d., 6.259 str. 1, 2 d.) (civilinė byla Nr. 3K-3-510/2009

Taigi, atsakovas tvirtindamas, kad patyrė nuostolių dėl didesnės naujojo rangovo sąlygų( kainos), privalo šį teiginį kaip ir kitus pagrįsti įrodymais.Iš šalių pateiktų sąmatos -medžiagų ir darbų poreikio žiniaraščių ( b.l.25 ir 108), matyti, jog sutartyje tarp atsakovo ir Lemis Baltic susitarta atlikti ir tokius darbus dėl kurių nesitarta tarp šalių sudarytoje sutartyje, pvz. kronšteinų ir parapetų montavimas, balkonų stogelių dengimas bitumine danga. Kai kurios kainos pagal abi sutartis skiriasi ir ne visais atvejais antrosios sutarties įkainiai didesni, pvz. esamų vent.šachtų apskardinimas PE skarda primos sutarties atveju yra 45,50Lt/kv.m., o antrosios 20 Lt /kv.m., laštakiai-8,4 Lt už vnt. ir 6,3 Lt už vnt., įlaida 21 lt ir 8 Lt už vnt. Pigiau Lemis Baltic atliko ir stogo ir balno pagrindo paruošimą( 0,29 Lt už 1 kv.m.atitinkamai 0,51 Lt ), pūslių remontą 6 ir 6,3 Lt, plokščių pritvirtinimą- 1,43 kv.m.ir 4 Lt ir t.t. Apibendrinant daroma išvada, jog pagal sutartį tarp atsakovo ir Lemis Baltic buvo susitarta ir dėl papildomų nei tarp pradinių šalių darbų atlikimo, kainos pagal naujai sudarytą sutartį iš esmės, išskyrus kai kurias pozicijas , nėra aukštesnės, todėl atsakovas nepagrįstai tvirtina, jog dėl nevykdytos sutarties sudarydamas naują sutartį jis patyrė nuostolių, negavo pajamų, nes šie teiginiai neįrodyti.Dėl šio siekimas sumažinti ( darant įskaitymą) mokėtiną už darbus sumą nepagrįstas. Pagal sutarties 11.3 užsakovas turi apmokėti iki sutarties nutraukimo atliktus kokybiškus darbus, todėl skola priteistina.

Be to, CK 6.134 str.1 d.1 p. draudžia įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme.Kaip aukščiau paminėta, nepateikta įrodymų, jog iki teisminio proceso pradžios atsakovas pranešė ieškovui apie įskaitymą( korespondencija grįžo neįteikta, nes išsiųsta kitu nei sutarta adresu). Ieškovui pareiškus teisme ieškinį, buvo akivaizdu, jog nuostolių įskaitymo nutraukus sutartį galimybė nepripažįstama, todėl procesiniuose atsakovo dokumentuose nuoroda į baudos taikymą negali būti pripažįstama tinkamu pranešimu apie nuostolių atlyginimo apie įskaitymą, nes ieškovo ji jau ginčijama( neigiama).

Sutartis numato netesybų 0,04 proc. skaičiavimą už nepagrįstą uždelsimą apmokėti darbus( 9.1). Atsakovas šio dydžio neginčija, todėl už pavėluotą apmokėjimą skaičiuojamos netesybos. Už laikotarpį nuo 2011-07-31 iki 2011-12-30 jos sudaro 1377,12 Lt

CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo privalo mokėti kreditoriui įstatymu nustatytas palūkanas. Vadovaudamasis šia norma ir Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 4 d., kuris gali būti taikomas visiems tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 8,49 procentų dydžio procesines palūkanas, taikant VILIBOR palūkanų normą, galiojusią tų metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas, padidintas 7 procentiniais punktais, kurios skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško atsiskaitymo su ieškovu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, jog minėtas įstatymas negali būti taikomas skaičiuojant procesines palūkanas, nes šis įstatymas neskirtas procesinių palūkanų dydžio reglamentavimui. Pagal jo 1 str.1 d. įstatymo tikslas – reglamentuoti palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, taip pat nustatyti kreditoriaus teises, kai apmokama pavėluotai. Sutinkamai su 3 str., nustatytos palūkanos už pavėluotus mokėjimus skaičiuojamos nuo kitos dienos po sutartyje nustatytos apmokėjimo datos arba nustatyto mokėjimo termino pabaigos.

Tuo tarpu CK 6.37 str. 2 d. nuostata, kad skolininkas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo privalo mokėti kreditoriui įstatymu nustatytas palūkanas (tarp verslininkų tai būtų 6 proc. - CK 6.210 str.).Šios palūkanos priskirtinos prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų ir skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, nėra dvigubos palūkanos CK 6.37 str.4 d.prasme ir šioje teisės normoje numatyta taisyklė netaikytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis TEISMŲ PRAKTIKA Nr. 20, 2005-06-29 LAT Civilinių bylų skyriaus konsultacija, CPK 4 str.). Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Taigi, šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 str.2 d.). Šią sumą sudaro piniginės lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos. Netesybos ir (arba) palūkanos pagal įstatymą ar sutartį skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme numatytus atvejus, kai palūkanos (netesybos) skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo (pvz. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo įstatymas). Po bylos iškėlimo nuo teismo priteistos sumos pradedamos skaičiuoti papildomai ir procesinės palūkanos.

Dėl pasakyto, kadangi ieškovas prašo priteisti tik procesines palūkanas, priteisiama 6 proc. tokių palūkanų iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami pagal CPK 93,96 str. taisykles.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Šiuo atveju ieškinys iš esmės patenkintas. Ieškovas patyrė 2843,50 Lt su PVM atstovavimo išlaidų( b.l.33,68,83,116). Preliminariu sprendimu šios išlaidos nebuvo priteistos. Nustatant atlygintinų išlaidų dydį, atsižvelgiama į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m.kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „REKOMENDACIJŲ DĖL CIVILINĖSE BYLOSE PRITEISTINO UŽMOKESČIO UŽ ADVOKATO AR ADVOKATO PADĖJĖJO TEIKIAMĄ TEISINĘ PAGALBĄ (PASLAUGAS) MAKSIMALAUS DYDŽIO “reikalavimus, ir atstovavimo išlaidos, atsižvelgiant į procesinių dokumentų parengimo faktą, teismo posėdžių trukmę( apie 3 val., taikant 0,15 koeficientą MMA), ginčo sudėtingumą, pripažįstamos pagrįstomis ir atlygintinomis 1812 Lt( 968+484+360) dydžio išlaidos.

Be to, iš atsakovo valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios nepriteistos preliminariu sprendimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263 - 265, 268,430 str.6 d.1 p., teismas

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-02 preliminarų sprendimą civ.byloje Nr.2-884-755/2012 pakeisti ir jo rezoliucinės dalies 1 ir 2 dalis išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš UAB „Ortitas“, įm.k. 147668865, 22 654,20 Lt (dvidešimt dviejų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt keturių litų 20 ct) skolą, 1377,12 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt septynis litus 12 ct) delspinigių, 6 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-01-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 360 Lt (trijų šimtų šešiasdešimties litų) žyminį mokestį - UAB „Margūnas“, įm.k. 135102261, naudai“.

Likusioje dalyje preliminaraus sprendimo nekeisti.

Priteisti iš UAB “Ortitas“, kodas 147668865, UAB“Margūnas“, kodas 135102261, naudai 1812 Lt atstovavimo išlaidos atlyginti.

Priteisti iš UAB“Ortitas“, kodas 147668865, valstybės naudai 7 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.