Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, dalyvaujant pareiškėjui T. P., jo atstovui advokatui Edgarui Gaučiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pripažįsta, kad Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos pareigūnas, priėmęs administracinį sprendimą, neatidžiai perskaitė ir netinkamai taikė Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo 4 punktą, nurodantį, kad techninės apžiūros dokumentų galiojimas panaikinamas, kai techninės būklės patikrinimo metu nustatoma, jog tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nedega joks (artimosios, rūko, tolimosios šviesos) motorinės transporto priemonės priekinis kairysis žibintas, o sugedus bent vienam motorinės transporto priemonės arba jos priekabos galiniam gabarito žibintui neveikia avarinė šviesos signalizacija arba motorinės transporto priemonės arba jos priekabos gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo. Pagal byloje esančius policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus pareiškėjo vairuojamoje transporto priemonėje Hyundai Santa Fe tamsiuoju paros metu nedegė dešinys galinis gabarito žibintas.

Atkreipia dėmesį, kad pareigūnui 2016-09-23 surašius administracinį sprendimą dėl techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinamo, pareiškėjas buvo su juo supažindintas ir jį pasirašė “Su administraciniu sprendimu esu supažindintas, vieną egzempliorių administracinio sprendimo gavau, man išaiškintos su šiuo administraciniu sprendimu susijusios teisės ir pareigos. Administracinis sprendimas gali būti apskųstas įstatymu nustatyta tvarka“, todėl pareiškėjo teiginys, kad jam nebuvo išaiškinta, kad jis negali dalyvauti viešajame eisme, nepagrįstas. Pareiškėjas kaip vairuotojas negali nežinoti, kad dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas techniškai netvarkingoms transporto priemonėms, esant panaikintam techninės apžiūros dokumentų galiojimui arba, kitaip tariant, neturint galiojančių techninės apžiūros dokumentų. Mano, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, o prašoma atlyginti neturtinė žala nepagrįsta ir prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti. Atsakovės atstovo atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus aps. VPK, žalą pareiškėjas kildina iš Vilniaus aps. VPK pareigūno neteisėtų veiksmų –transporto priemonės ir jos priekabos privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo.

Turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2005-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Nagrinėjamoje byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – būtina nustatyti ir įvertinti, ar pareigūnai, atlikdami pareiškėjo nurodomus veiksmus, iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus policijos pareigūnai privalėjo veikti. Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis 2016-09-23 T. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10AN-72605779 už tai, kad jis vairavo automobilį „Hunday Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tamsiu paros metu, kai nedegė galinis dešinės pusės gabaritas, t. y. pažeidė KET 234.5. p. bei padarė administracinį teisės pažeidimą nustatytą ATPK 123 str. 1 d. Dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo T. P. buvo surašytas administracinis nurodymas, kuriuo jam pasiūlyta iki 2016-10-07 sumokėti 14 eurų baudą. T. P. 2016-09-28 administraciniu nurodymu paskirtą baudą sumokėjo.

Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos vyriausiasis patrulis 2016-09-23 administraciniu sprendimu taip pat panaikino transporto priemonės „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą.

T. P. su skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Skunde nurodė, kad jis sutinka su 2016-09-23 ATP protokolu bei administraciniu nurodymu ir pripažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą nustatytą ATPK 123 str. 1 d., nes pažeidė KET 234.5. p. Tačiau nesutinka su nepagrįstu ir neteisėtu Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos 2016-09-23 administraciniu sprendimu dėl privalomosios techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo panaikinimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-11-11 nutarimu skundą tenkino iš dalies, nutarė: ,,Nuo šio nutarimo priėmimo dienos panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyr. patrulio 2016 m. rugsėjo 23 d. administracinį sprendimą dėl motorinės transporto priemonės ir jos priekabos, kuri neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo. Prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas palikti nenagrinėtu“. Teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė, kad pareiškėjo T. P. vairuojamoje transporto priemonėje tamsiu paros metu nedegė dešinys galinis gabarito žibintas, tačiau pažeidimo įforminimo metu veikė avarinė šviesos signalizacija. Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovas pateiktame atsiliepime, nurodydamas, kad transporto priemonės avarinės šviesos signalizacijos veikimas užfiksuotas tarnybinio automobilio vaizdo įrašymo įrangoje. Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjas T. P. nebuvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, nes surašius administracinį sprendimą dėl privalomosios techninės apžiūros panaikinimo, pareiškėjui transporto priemone buvo leista vykti iki darbovietės su įjungta (avarine) šviesos signalizacija. Remdamasis padarytomis išvadomis, teismas konstatavo, kad „policijos pareigūno 2016-09-23 administracinis sprendimas panaikinti transporto priemonės [...] privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą yra neteisėtas ir nepagristas, nes priimtas nesant visų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir kelią grėsmę eismo saugumui, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo 4 p. nustatytų sąlygų“. Teismas papildomai pažymėjo, kad atsakovas pateiktame atsiliepime į skundą iš esmės nepaneigė (pripažino), jog skundžiamas administracinis sprendimas buvo priimtas nesat teisės aktuose įtvirtintų sąlygų, tačiau, nepaisant to, nepasinaudojo ATPK 295 straipsnyje straipsnyje nustatyta galimybe sutikti su skundu ir panaikinti skundžiamą sprendimą, o bylą perdavė į teismą, taip prailgindamas bylinėjimosi procesą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-11 nutarimas byloje Nr. II-459-929/2016 yra įsiteisėjęs.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnį bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnį, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje, o ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Minėtame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-11 nutarime yra konstatuota, kad pareiškėjui neteisėtai ir nepagristai administraciniu sprendimu buvo panaikintas transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas, todėl teismas valstybės institucijos pareigūnų neteisėtus veiksmus pripažįsta nustatytais.

Pareiškėjas savo patirtą turtinę ir neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl neteisėto administracinio sprendimo panaikinti transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą jis buvo priverstas bylinėtis, dėl to patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus ir t. t., dėl neteisėto apribojimo naudotis transporto priemone patyrė didelių nepatogumų - negalėjo su transporto priemone vykti į darbą, komandiruotes, buvo privertas naudotis viešuoju transportu ir/ar taksi paslaugomis, kas sukėlė papildomų išlaidų šeimos biudžetui, taip pat negalėjo užtikrinti dviejų mažamečių vaikų saugaus nuvykimo į mokymosi įstaigas, būrelius, panaikinus administracinį sprendimą jis privalėjo kreiptis į VĮ „Regitra“ dėl panaikintos transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros kortelės galiojimo atnaujinimo. Esant perbrauktai privalomai transporto priemonės techninės apžiūros kortelei, kiekvieną kartą, sustabdžius policijos pareigūnams, tenka aiškintis dėl techninės apžiūros galiojimo klausimo, kad sukelia papildomą stresą ir nepatogumus.

Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą.

Pareiškėjo patirta turtinė žala siejama su išlaidomis advokatui už teisines paslaugas, patirtomis dėl bylinėjimosi Vilniaus miesto apylinkės teisme. Bylinėjimąsi, minėta, lėmė neteisėtas transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimas.

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su pirmiau nurodytais neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų priimtas pirmiau nurodytas administracinis sprendimas, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl darytina išvada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo nurodytų patirtų nuostolių.

Pareiškėjas turtinės žalos dydį įrodinėja 2016-10-05 sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-10-05 pinigų priėmimo kvitu Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo byloje atstovavo advokatas Edgaras Gaučys.

Įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylose nereglamentuojamas atstovavimo išlaidų atlyginimas, o administracinėse ir civilinėse bylose tokios išlaidos atlyginamos pagal Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), šioje byloje taikytina minėtų Rekomendacijų redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.

Pagal Rekomendacijų 7 punktą, advokato atstovavimo išlaidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 771,90 Eur. Nustatant priteisiamo užmokesčio dydį už skundo surašymą, taikytinas Rekomendacijų 8.2 punktas, pagal kurį už skundo surašymą maksimalus užmokesčio dydis yra 2,5 (2,5 x 771,90 Eur = 1 929,75 Eur).

Teismas, įvertinęs tai, kad išlaidų dydis yra pagrįstas apmokėjimą už šias paslaugas patvirtinančiais dokumentais bei neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus įkainio dydžio, priteisia pareiškėjui 210 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kiek susiję su neturtine žala, visų pirma pažymėtina, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti - tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir LVAT praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, neturtinę žalą patyrusio pareiškėjo statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (LVAT 2008-11-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

Teismų praktikoje (LVAT 2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14 – 653/07; LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444 – 619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); LVAT 2010-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A858 – 940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Teismas pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; LVAT 2007-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Pareiškėjas kaip neturtinę žalą byloje vertinamu atveju nurodo valstybės pareigūno atliktų neteisėtų veiksmų sukeltą stresą, patirtus dvasinius išgyvenimus, susisiekimo nepatogumus.

Teismas, įvertinęs bylinėjimosi ATP byloje trukmę – nepilnus 2 mėnesius ir pareiškėjui šios bylos nagrinėjimu sukeltus nepatogumus (stresas, įprastinio gyvenimo ritmo sutrikimas, nulemtas poreikio ginti savo pažeistas teises) sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti buvus neturtinę žalą. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovės priteistinas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 str. 5 d. kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2016-09-28 sudarė atstovavimo sutartį su advokatu Edgaru Gaučiu. Pareiškėjas patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro procesinio dokumento rengimas, grindžia 2017-01-21 mokėjimo nurodymu Nr. 283.

Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, advokato atstovavimo išlaidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 822,8 Eur. Nustatant priteisiamo užmokesčio dydį už skundo surašymą, taikytinas Rekomendacijų 8.2 punktas, pagal kurį už skundo surašymą maksimalus užmokesčio dydis yra 2.5 (2,5 x 822,80 Eur = 2 057 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atstovo parengtas skundas nėra labai didelės apimties, su dalimi ginčo medžiagos advokatas buvo susipažinęs, rengdamas skundą bendros kompetencijos teismui, administracinė byla nebuvo labai sudėtinga ir rengiant procesinį dokumentą nebuvo reikalingos specialiosios žinios bei didelės advokato laiko sąnaudos, darytina išvada, kad už skundo parengimą prašoma atlyginti 700 Eur suma, nors ir neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio už tokio dokumento parengimą, turi būti mažinama, pareiškėjui iš atsakovės priteisiant 500 Eur pagrįstų skundo parengimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p. ir 5 p., 132 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo T. P. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pareiškėjo T. P. naudai 210 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 500 Eur pareiškėjo T. P. naudai teismo išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.