Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Kursevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-328-569/2014 pagal ieškovės BUAB „Daneksa“ bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ ieškinį atsakovei D. Ž. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Apeliantės teigimu, bylos nagrinėjimo pirmojo posėdžio metu atsakovė D. Ž. paaiškino teismui, kad 2011-03-04 buvo pervesti 11923,63 Lt jos asmeninę sąskaitą pagal patvirtintas Lietuvos Respublikos vyriausybės „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles“, pagal kurias ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už suteiktas paslaugas. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, pateikia pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą. Be žodinio paaiškinimo teismui buvo pateikti avanso apyskaita ir pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentai, banko išrašai, originalios sąskaitos faktūros ir jų kopijos, pagal kurias šiais pinigais buvo atsiskaityta su UAB „Daneksa“ kreditoriais. Mano, kad teismas, žinodamas šias aplinkybės, priimdamas nutartį, nevertino ir neišaiškino jų svarbos proceso dalyviams, taip pažeidė CPK 185 str., 186 str. 1 ir 4 d.Kadangi bylos teisinį pagrindą sudaro actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, teismas privalėjo ne pritaikyti, bet įrodyti visas būtinas ieškinio taikymo sąlygas. Įrodant pagrindinį actio Pauliana principą, kad ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditorių teises, teismas neįvertino to fakto, kad ginčijamas sandoris niekaip negalėjo pažeisti kreditorių turtinių teisių ir interesų, kadangi po sandorio sudarymo nepablogėjo skolininko turto ir skolų santykis, bet priešingai, laiku atsiskaičius ginčijamu būdu su kreditoriais, sumažėjo ieškovo kreditorių skaičius ir kreditoriniai įsipareigojimaiNurodo, kad UAB „Daneksa“ banko sąskaitoje 2011 m. sausio, vasario ir kovo mėn. konvertavus valiutą ir gavus mokesčių permokas buvo 12642,82 Lt, o kreditoriams sumokėta 14269,91 Lt, 1627,09 Lt skirtumas buvo sumokėtas iš atsakovės D. Ž. asmeninių lėšų ir iki dabar, kaip ir likusi 2009 m. paskolos suma 8977 Lt, atsakovei negrąžinti.Taip pat nurodo, kad teismas apie pagrindinį BUAB „Daneksa“ kreditorių SIA „Balttranslaine“ nutartyje pateikė teisiškai ir faktiškai nepagrįstus pamąstymus, kadangi abiejų įmonių savininkas yra tas pats asmuo, todėl pagal CK 6.67 str. 2 d. nesąžiningumo prezumpciją, įmonės SIA „Balttranslaine“ kreditoriniai interesai galėjo būti tenkinami nepažeidžiant LR įstatymo tik atsiskaičius pirmiau su visais kitais BUAB „Daneksa“ kreditoriais.Atsakovės teigimu, teismas neįvertino teismo posėdžio metu paminėto fakto, kad buvo tikimasi atgauti dalį pinigų iš įmonės debitorių, bendrą skolą sudarė 157959 Lt, kurių mokėjimo terminai dar nebuvo suėję, be to, atsiskaityti su likusiais kreditoriais buvo planuojama ir pardavus įmonės automobilį.Vertindamas skolininko ir trečio asmens nesąžiningumą teismas paminėjo tik tą faktą, kad atsakovė buvo įmonės vadovė ir privalėjo žinoti apie sunkią įmonės finansinę padėtį, jos nemokumą ir t. t., tačiau neįvertino posėdžio metu pateiktos informacijos, kad 2010 metais atsakovė D. Ž., siekdama sumažinti įmonės išlaidas ir patenkinti įmonės kreditorių interesus, susimažino savo darbo užmokestį iki 180 Lt ir nesusigrąžino 8977 Lt paskolos, suteiktos įmonei dar 2009 m., taip pat 2011 m neišsimokėjo sau darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir nesusigrąžino 1627,09 Lt, sumokėtų įmonės kreditoriams iš atsakovės D. Ž. asmeninių pinigų. Teismui buvo pateikti šie faktai, tačiau vertinant atsakovės sąžiningumą į tai visiškai nebuvo atsižvelgta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pagal šią teisės normą pripažinti sandorį negaliojančiu.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė visų actio Pauliana sąlygų egzistavimą, t. y. kad atsakovės pinigų paėmimas iš įmonės sąskaitos savo naudai pažeidė kreditoriaus VSDFV teises, nes tuo metu įmonė buvo nemoki ir toks piniginių lėšų perdavimas pažeidė kitų įmonės kreditorių interesus, buvo tik padidintas įmonės nemokumas, suteikta pirmenybė atsakovei prieš kitus įmonės kreditorius, be to, atsakovei būnant įmonės akcininke ir direktore, privalėjo būti žinoma apie sunkią įmonės finansinę padėtį, jos nemokumą, kad piniginių lėšų grąžinimas išimtinai jai pažeis kitų kreditorių teises, suteikiant pirmenybę jai prieš kitus kreditorius (CK 6.923 str.). Tokius atsakovės veiksmus teismas laikė nesąžiningais šalių veiksmais, kuriais mažinamas įmonės mokumas ir kartu mažinamos galimybės kreditorių reikalavimų visiškam patenkinimui.

Tačiau apeliantė su teismo sprendimu nesutinka ir ginčija teismo išvadas, kuriomis konstatuotos prieš tai minėtos aplinkybės. Apeliantės teigimu, ginčo pinigais buvo atsiskaityta su UAB „Daneksa“ kreditoriais, todėl ginčijamas sandoris niekaip negalėjo pažeisti kreditorių turtinių teisių ir interesų, mano, kad teismas neįvertino teismo posėdžio metu paminėto fakto, kad buvo tikimasi atgauti dalį pinigų iš įmonės debitorių, kurių mokėjimo terminai dar nebuvo suėję, be to, atsiskaityti su likusiais kreditoriais buvo planuojama ir pardavus įmonės automobilį.

Actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Nagrinėjamoje byloje išvadą, kad sudarant ginčijamą sandorį neabejotinai buvo pažeistos kreditorių teisės, pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs BUAB „Daneksa“ bankroto byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad jau 2010 m. įmonė veikė nuostolingai ir bankroto byloje patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus, tarp kurių ir VSDFV Šiaulių skyriaus 2114,25 Lt kreditorinis reikalavimas, kuris atsirado iš karto po ginčijamo sandorio sudarymo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo faktinių aplinkybių vertinimu nesutinka ir sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nepakanka neginčijamų duomenų spręsti, kad sandorio sudarymo metu UAB „Daneksa“ būtų buvusi faktiškai nemoki. Pažymėtina, kad skundžiamame sprendime cituojamoje Šiaulių apygardos teismo 2013-02-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-630-154/2013 (naujas Nr. B2-313-569/2014) nebuvo konstatuota, kad jau 2010 m. įmonė buvo nemoki. Šioje nutartyje nurodyta, kad 2010 m. įmonė veikė nuostolingai, kas jokiu būdu neprilyginama įmonės nemokumui. Priešingai, byloje esantis 2010 m. balansas rodo, kad įmonė buvo moki, jos turimas turtas daugiau nei perpus viršijo turimus įsipareigojimus kreditoriams. Lietuvos apeliacinis teismas, palikdamas galioti Šiaulių apygardos teismo 2013-08-28 nutartį dėl atsisakymo pripažinti BUAB „Daneksa“ bankrotą tyčiniu, nurodė, kad iki 2011 m. bendrovės kreditoriai ir debitoriai yra aiškūs, nes 2011 m. bendrovė nevykdė veiklos, įmonė 2011 m. gegužės 10 d. buvo išregistruota iš pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų. Pažymėtina, kad įmonė dar iki 2011 m. balandžio mėnesio atsiskaitinėjo su kreditoriais, įmonėje buvo nuosekliai mažinami kreditoriniai įsipareigojimai, ką patvirtina tiek bankroto byloje patvirtintas kreditorinių reikalavimų sąrašas – įmonės kreditoriniai reikalavimai (pagal Šiaulių apygardos teismo bankroto byloje 2013-06-18 patikslintus kreditorinius reikalavimus) sudaro tik 2203,30 Lt, tiek Šiaulių apygardos teismo 2013-10-18 nutartis, kurioje konstatuota, kad 2010 metais bendrovė turėjo 76949 Lt pradelstų įsipareigojimų, kai 2009 metais jie sudarė net 274270 Lt, tiek minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kurioje konstatuota, kad 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. kovo 23 d. laikotarpiu buvo vykdomos prievolės kreditoriams. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei, skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai kreditoriaus interesų pažeidimo konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2011-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Sutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertinta aplinkybė, kad įmonė turėjo ir kito turto – debitorinių skolų, kilnojamojo turto (Šiaulių apygardos teisimo 2013-08-28 nutartyje bankroto byloje konstatuota, kad administratorius pardavė BUAB „Daneksa“ automobilį CITROEN C3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kas patvirtina labiau tikėtiną išvadą, jog įmonė ginčijamo sandorio sudarymo metu ne tik kad nebuvo faktiškai nemoki ir negalinti atsiskaityti su savo likusiais kreditoriais, bet ir įmonės vadovei atliktas pinigų pervedimas iš esmės nesutrukdė kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, juo labiau kad sandorio sudarymo metu UAB „Daneksa“ apskritai neturėjo kreditorinio įsiskolinimo administratoriaus nurodomo kreditoriaus VSDFV Šiaulių skyriaus atžvilgiu. Be to, ir Lietuvos apeliacinis teismas 2013-12-05 nutartimi konstatavo, kad byloje nepaneigtas buvusios UAB „Daneksa“ vadovės D. Ž. kredito suteikimas įmonei, todėl 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. kovo 23 d. vykdyti atsiskaitymai negali būti vertinami kaip sąmoningas siekis sumažinti bendrovės galimybę atsiskaityti su visais kreditoriais.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visuma byloje esančių leistinų įrodymų – rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai, nepatvirtina vienos iš esminių actio Pauliana sąlygos buvimo – kad 2011-03-04 sudarant ginčijamą sandorį buvo pažeisti įmonės kreditorių teisėti interesai ir toks sandoris turėjo lemiamos įtakos įmonės mokumui ar jos privedimui prie bankroto. Priešingai, tiek minėtose Šiaulių apygardos teismo 2013-10-18, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-05 nutartyse BUAB „Daneksa“ bankroto byloje konstatuota, kad įmonės bankrotui turėjo reikšmės verslo nesėkmė, o ne įmonės vadovės atliktos finansinės operacijos, kurios negali būti laikomos tyčiniais, priešingais bendrovės veiklos tikslams jos vadovės veiksmais. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė sąžiningai, siekdama naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais, vykdė įmonėje įprastines finansines operacijas, o ne siekė išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Be to, nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad aplinkybę, jog sudarant ginčijamą sandorį kreditorių interesai nebuvo pažeisti patvirtinta ir tas faktas, kad bankroto byla pagal bankroto byloje patvirtinto pagrindinio kreditoriaus pareiškimą buvo iškelta tik 2013-02-27, tai yra praėjus beveik dvejiems metams po ginčijamo sandorio sudarymo, o į bankroto administratorių jokie kiti kreditoriai, išskyrus VSDFV Šiaulių skyrių ir VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, per teismo nustatytą terminą nesikreipė, kas reiškia, kad kitų teisėtų ir turinčių galiojančias reikalavimo teises kreditorių įmonė neturi.

Pažymėtina, kad actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Staura“ v. UAB „Veikmės statyba“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-511/2012). Remdamasis šia kasacinio teismo praktika ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje nebuvo nustatytos visos actio Pauliana institutui būtinos ir taikytinos sąlygos – nenustatytas įmonės kreditorių teisių pažeidimas, todėl ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo turėjo būti atmestas. Be to, pažymėtina, kad skolininko nesąžiningumo (atsakovei, kaip įmonės vadovei, perleidus įmonės turtą sau pačiai) prezumpcija negali būti aiškinama kaip kreditoriaus teisių pažeidimo prezumpcija ir tokio pobūdžio byloje lieka privalu įrodyti kreditorių teisių pažeidimą.

Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat prašo grąžinti atsakovei priteistas ir išieškotas 357,70 Lt bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų, 2014-02-26 Šiaulių apskrities VMI buvo išsiųstas vykdymui vykdomasis dokumentas. Atsižvelgus į tai, kad galimai yra pradėtas vykdymo procesas dėl sprendimo, kuris šiuo sprendimu yra panaikinamas, atsakovė dėl išieškotų sumų grąžinimo turi kreiptis į vykdymo veiksmus atliekančius asmenis.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir jas patvirtinančius arba paneigiančius įrodymus, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana instituto taikymą, todėl tenkindamas ieškinį bylą išsprendė neteisingai (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atsakovei D. Ž. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu buvo tenkintas visiškai, panaikinamas ir priimamas naujas teismo sprendimas – ieškovės BUAB „Daneksa“ bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ ieškinys atmetamas.

Pagal CPK 83 str. 1 d. 8 p., bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Todėl atsakovei (apeliantei) grąžintinas jos už apeliacinį skundą sumokėtas 357,70 Lt žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Grąžinti D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 357,70 Lt (trijų šimtų penkiasdešimt septynių litų 70 ct) žyminį mokestį, sumokėtą pagal 2014-06-22 (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymą Nr. 466 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.