- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-23
- Bylos Nr.
- 2-328-569/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07149-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- D. Ž.
- Advokatai
- Linas Blažulionis, Linas Blažulioniuii
- Kategorijos
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB ,,Daneksa‘‘ ieškinį atsakovei D. Ž. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas advokatas Linas Blažulionis paaiškino, kad 2013-02-27 Šiaulių apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-630-154/2013 iškėlė bankroto bylą UAB „Daneksa". UAB „Daneksa" buhalteriniai dokumentai bei turtas bankroto administratoriui nebuvo perduoti. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Daneksa" direktore nuo 2004-12-09 iki 2013-03-19 įregistruota atsakovė D. Ž.. Šiaulių apygardos teismas UAB „Daneksa" bankroto byloje Nr. B2-630-154/2013 2013-04-29 nutartimi patvirtino įmonės kreditorių sąrašą. Bendra patvirtinta finansinių reikalavimų suma įmonei yra 2218,25 Lt, t.y. 2114,25 Lt skola kreditoriui VSDFV Šiaulių skyriui, 104,00 Lt skola kreditoriui VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui. Teismas ne kartą skyrė baudą atsakovei už pareigos perduoti įmonės dokumetus bei turtą nevykdymo. 2013-02-27 Šiaulių apygardos teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-630-154/2013 nurodė, kad VĮ „Registrų centras" duomenimis UAB „Daneksa" paskutinius finansinės atskaitomybės dokumentus yra pateikęs už 2010 metus, iš kurių matyti, kad jau 2010 metais įmonės veikla buvo nuostolinga, o beveik visą turimą juridinio asmens turtą (178 608 Lt) sudarė trumpalaikis 169 336 Lt turtas, iš kurio net 157 959 Lt - gautinos sumos. Iš Šiaulių apskrities VMĮ pažymos matyti, kad UAB ,,Daneksa" nėra pateikusi metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2011 metus, o įmonės skolos viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės ir šie įsipareigojimai yra uždelsti. 2011-03-03 į įmonės sąskaitą Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pervedė 11 221,84 Lt sumą mokesčių permokos, susidariusios įskaičiavus avansines mokesčio įmokas. Jau kitą dieną, t.y. 2011-03-04, UAB „Daneksa" vadovė D. Ž. visą šią sumą iš banko sąskaitos paėmė. UAB „Daneksa" jau nuo 2010 metų buvo skolinga VSDFV Šiaulių skyriui ir skola 2011-01-01 siekė 423,74 Lt VSD įmokų, 2011-04-01 -2004 Lt VSD įmokų. Nepaisant šių pradelstų įsipareigojimų susidariusi skola nebuvo padengta iš lėšų, kurias grąžino Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM. Sandoris, kuriuo 2011-03-04 UAB „Daneksa" vadovei D. Ž. buvo išmokėtos įmonės banko sąskaitoje buvusios 11 923,63 Lt lėšos, yra neteisėtas, prieštarauja įmonės tikslams, pažeidžia BUAB „Daneksa" bei jos kreditorių teises, nes dėl šio sandorio sudarymo įmonė negali atsiskaityti su savo kreditoriais. Actio Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Kaip matyti iš 2013-04-29 Šiaulių apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. B2-630-154/2013, bendra patvirtinta finansinių reikalavimų suma UAB „Daneksa" yra 2218,25 Lt, t.y. 2114,25 Lt skola kreditoriui VSDFV Šiaulių skyriui, 104,00 Lt skola kreditoriui VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui, 10 000 Lt su PVM dydžio bankroto administravimo išlaidos. Atsakovė bankroto administratoriui neperdavė įmonės turto bei dokumentų, tarp kurių yra ir bankrutavusios įmonės kreditorių ir debitorių sąrašas. Dėl šios priežasties nėra galimybės nustatyti, ar UAB „Daneksa" bankroto byloje savo reikalavimus pareiškė visi įmonės kreditoriai, ar proceso eigoje šie kreditoriniai reikalavimai nepadidės. BUAB „Daneksa" bankroto administratorius UAB „Tytus", reikšdamas šį ieškinį atsakovei, atstovauja tiek kreditoriams, tiek bankrutuojančios įmonės interesams, turi neginčijamą reikalavimo teisę. Nemokios įmonės sandoriai, kuriais jos turtas yra perduodamas vienam iš įmonės organų, yra neteisėti, nes tokiais veiksmais yra pažeidžiami kreditorių interesai. Todėl ginčo sandoriu, t.y. įmonės vadovei iš UAB „Daneksa" sąskaitos paimant 11 923,63 Lt, buvo pažeisti šios įmonės kreditorių interesai, nes po lėšų paėmimo sąskaitoje likusių lėšų neužteko skolai VSDFV Šiaulių skyriui padengti. Pažymėtina, jog šiuo atveju nėra jokių duomenų apie UAB „Daneksa" privalomumą sudarytis sandorį. Visos pateiktos faktinės aplinkybės liudija apie tai, kad jau nuo 2010 metų UAB „Daneksa" ekonominė padėtis buvo sunki, įmonė turėjo pradelstų įsiskolinimų, todėl buvo nemoki. 2011-03-03 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į įmonės sąskaitą pervedus 11 221,84 Lt sumą mokesčių permokos, susidariusios įskaičiavus avansines nokesčio įmokas, UAB „Daneksa" turėjo galimybę atsiskaityti su savo kreditoriais, tačiau iš karto po ėšų pervedimo, t.y. kitą dieną, sudarius ginčo sandorį UAB „Daneksa" vėl tapo nemokia, o pradelsti sipareigojimai kreditoriams nebuvo įvykdyti. Nagrinėjamu atveju sandorio šalys buvo UAB „Daneksa" bei jos vadovė D. Ž., kuri buvo susipažinusi su savo vadovaujamos įmonės finansine padėtimi, žinojo UAB „Daneksa" kreditorių sąrašą bei įmonės įsiskolinimus jiems. Įmonės vadovė, paimdama pinigus iš UAB „Daneksa" sąskaitos, suvokė, kad gautos lėšos gali būti panaudotos įmonės kreditorių reikalavimas patenkinti, tačiau atlikdama ginčijamą sandorį D. Ž. sąmoningais veiksmais sukėlė UAB „Daneksa" nemokumą, todėl jos nesąžiningumas sudarant ginčijamą sandorį yra akivaizdus. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Kadangi atsakovė bankroto administratoriui neperdavė įmonės turto bei dokumentų, tarp neperduotų dokumentų yra ir bankrutavusios įmonės kreditorių ir debitorių sąrašas. Dėl šios priežasties nėra galimybės nustatyti, ar UAB „Daneksa" bankroto byloje savo reikalavimus pareiškė visi įmonės kreditoriai. Prašo pripažinti 2011-03-04 atliktą 11923,63 Lt piniginių lėšų, buvusių UAB ,,Daneksa‘‘ banko sąskaitoje, išmokėjimą įmonės vadovei D. Ž., negaliojančiu ir, pritaikius restituciją, priteisti iš atsakovės D. Ž. 11923,63 Lt ieškovo UAB ,,Daneksa‘‘naudai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė D. Ž. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad ėjo UAB „Daneksa“ direktorės pareigas, vėliau tapau šios įmonės akcininke. 2011-03-04 ji išsimokėjo sau 11923,63 Lt piniginių lėšų, kurios buvo gautos iš VMI kaip avansinis pelno mokestis, nes jei įmonė dirba nuostolingai, jis yra grąžinamas įmonei. Įmonė buvo ruošiama likvidavimui ir tam, kad atsiskaityti su kreditoriais, ji į įmonę įnešinėdavo savo lėšas, kad atsiskaityti su kreditoriais. Pagrindinis įmonės kreditorius buvo ,,SIA Transbaltlain“, kuriam skola siekė apie 11 000 eurų, tačiau kadangi šios įmonės akcininkas A. O. buvo ir jų įmonės akcininkas, šis kreditorius dėl skolos priteisimo nesikreipė. Pagal paskutinę pelno avanso apyskaitą jai įmonė liko skolinga virš 5000 litų jos asmeninių pinigų. Kadangi 2011 metais įmonėje trūko apyvartinių lėšų, ji įnešė į įmonę savo 8000 litų, taip pat įmonė jai nebuvo grąžinusi paskolos likučio nuo 2009 m. 2600 eurų. Nors įmonei ji buvo įnešusi daugiau savų pinigų, ji persivedė tik 11000 Lt, tiek kiek buvo lėšų. 2011m. kovo 9 d. ji vėl įnešė įmonei savų pinigų, kad atsiskaityti su įmonės buhaltere. Ji siekė atsiskaityti su kreditoriais, nenutraukė įmonės veiklos. Sodrai jų įmonė turėjo sumokėti mokesčius iki 15 dienos, jei jie nėra sumokėti, fiksuojama skola ir skaičiuojami delspinigiai. Kai persivedė pinigus iš įmonės sąskaitos sau, įmonė skolinga VSDFV nebuvo. Po 2011 m. įmonė lėšų daugiau nebegavo. Su „SIA Transbaltlain“ nėra atsiskaityta, šis kreditorius įmonei jokių pretenzijų nepareiškė, kadangi jis yra įmonės akcininkas. Įmonės kreditoriai yra „Sodra“ – 2400 Lt, UAB „Bitė“ – 300 Lt ir Šiaulių atliekų tvarkymo centras – 190 Lt. Pagrindiniam kreditoriui apie tai, kad įmonei yra iškelta bankroto byla, yra žinoma, kadangi jis yra tos įmonės akcininkas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš bylos duomenų matyti, kad 2013-02-27 Šiaulių apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-630-154/2013 iškėlė bankroto bylą UAB „Daneksa", bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Tytus" ir įpareigojo bendrovės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (b.l. 6,7). Bankroto administratorius, patikrinęs bendrovės sudarytus sandorius už trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, nustatė, kad atsakovė D. Ž., kuri buvo UAB,,Daneksa‘‘ direktorė (b.l. 21-23), 2011-03-04 iš įmonės sąskaitos paėmė 11 923,63 Lt (b.l. 18-20). Atsakovė teigia, kad ji išsimokėjo sau paskolos dalį, kurią buvo suteikusi įmonei, ir savo pinigines lėšas, kurias įnešdavo įmonės įsiskolinimams padengti. Ieškovas prašo šį sandorį pripažinti negaliojančiu, kaip pažeidžiantį kreditoriaus teises (actio Pauliana).
Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.
Kaip buvo minėta, kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas, pagal kurio 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnyje numatytu actio Pauliana pagrindu. BUAB ,,Daneksa‘‘ bankroto administratorius, gindamas bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesus ir pareiškęs actio Pauliana ieškinį teisme, nepraleido vienerių metų termino ieškiniui pareikšti (CK 1.127 str. 1 d., 6.66 str. 3 d.).
LR CK 6.66 str. 1 d. nustato, kokiais atvejais sandoris yra pripažintinas kaip pažeidžiantis kreditoriaus teises. Tokie atvejai yra, kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kai yra kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Nors byloje nėra duomenų apie BUAB ,,Daneksa‘‘ kreditorių ,,SIA Transbaltlain“, bylos nagrinėjimo metu atsakovė patvirtino, kad jai išimant pinigus iš įmonės sąskaitos, pagrindinė įmonės skola šiai bendrovei siekė apie 11 000 eurų. Atsakovė nurodė, kad ši įmonė nesikreipė dėl skolos priteisimo iš BUAB ,,Daneksa‘‘ ir nesikreips, nes šios įmonės akcininkas yra ir jų įmonės akcininkas. Tačiau teismui nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, ar minėtas kreditorius žino apie bankroto bylos iškėlimą UAB,,Daneksa‘‘, ar jo valia kreiptis su kreditoriniais reikalavimais bankrutuojančiai įmonei nepasikeis, nėra duomenų apie šio kreditoriaus atsiskaymą nuo skolos. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad 2011-03-04, jai paimant bendrovės pinigus, skolų VSDFV įmonė neturėjo. Tačiau iš sąskaitos išrašo matyti (b.l. 18-20), matyti, kad atsakovė sumokėjo sodrai 2011-03-01 423,73 Lt VSD įmokų skolą, kuri buvo jau susidariusi 2010-10-01 dienai, o sekančią įmoką padarė 2011-03-23 65,58 Lt, kai privalėjo sumokėti 2069,58 Lt. Iš byloje esančios pažymos matyti (b.l. 17), kad skola VSDFV 2011-04-01 liko 2004 Lt VSD įmokų. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovei buvo žinoma jos, kaip įmonės vadovo, pareiga atsiskaityti su VSDFV. Nors formaliai pinigų apėmimo momentu skolos UAB ,,Daneksa‘‘ VSDFV neturėjo, jau 2011-04-01 buvo vėl fiksuota skola, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovės pinigų paėmimas iš įmonės sąskaitos savo naudai pažeidė ir kreditoriaus VSDFV teises. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad ji, 2011-03-04 išimdama lėšas iš įmonės sąskaitos, susigrąžino dalį įmonei suteiktos paskolos bei savo piniginių lėšų, kurias ji įnešė įmonės skoloms dengti. Tačiau tuo metu, kai atsakovė išsiėmė sau įmonės lėšas, įmonė buvo nemoki ir toks piniginių lėšų perdavimas pažeidė kitų įmonės kreditorių interesus, buvo tik padidintas įmonės nemokumas, suteikta pirmenybė atsakovui prieš kitus įmonės kreditorius. Iš 2013m. vasario 27d. Šiaulių apygardos teismo nutarties matyti, kad be skolos VSDFV, UAB ,,Daneksa‘‘ pakutinius finansinės atskaitomybės dokumentus yra pateikęs už 2010 metus, 2010m. įmonės veikla jau buvo nuostolinga, beveik visą įmonės turimą 178608 Lt turtą sudarė trumpalaikis 169336 Lt turtas, iš kurio 157959 Lt gautinos sumos. Be to, atsakovės teigimu 2011 m. vasario mėnesį buvo atleisti visi darbuotojai. Nepaisant to, kad atsakovės teigimu įmonė atsiskaitinėjo su kreditoriais, mokėjo mokesčius, minėti atsiskaitymai įmonės skolų nemažino, turtas nedidėjo, todėl įmonės mokumas nebuvo atstatinėjamas.
Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Ši sąlyga visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis. Pinigų išmokėjimas asmeniui, kuris tiesiogiai ir glaudžiai susijęs su įmone, t. y. jos akcininkui bei vadovui, kai įmonės nemokumas jau visiškai aiškus, ir kai įmonė neatsiskaičiusi su kitais įmonės kreditoriais, kuriems mokėjimo terminai jau suėję arba pradelsti, negali būti laikomas įprasta verslo praktika ir pripažintinas pažeidžiančiu tuo metu galiojusio CK 6.923 straipsnio nuostatas. Nors atsakovė nurodė, kad ji ir taip nesusigrąžino visų savo įneštų lėšų į įmonės sąskaitą, ši aplinkybė neįrodo ginčijamo sandorio sudarymo privalomumo. Nors atsakovė šiuo atveju yra kreditorius įmonės atžvilgiu, tačiau, kaip jau buvo minėta, sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jei skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui.
Sandoriui pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, jeigu sandoris atlygintinis (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.67 straipsnyje nustatyta nesąžiningumo prezumpcija, pagal kurią preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kitas artimas giminaitis (CK 6.67 straipsnio 3 punktas). Atsakovei būnant įmonės akcininke ir direktore, privalėjo būti žinoma apie sunkią įmonės finansinę padėtį, jos nemokumą, kad piniginių lėšų grąžinimas išimtinai jai pažeis kitų kreditorių teises, suteikiant pirmenybę jai prie kitus kreditorius (CK 6.923 str.). Todėl tokie veiksmai laikytini nesąžiningais šalių veiksmais, kuriais mažinamas įmonės mokumas ir kartu mažinamos galimybės kreditorių reikalavimų visiškam patenkinimui.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje yra nustatytos visos actio Pauliana instituto taikymui būtinos sąlygos. Kadangi ieškovas kreipėsi į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, teismas, patenkinęs ieškovės ieškinį, neišeidamas iš ieškinio reikalavimo ribų, pripažįsta negaliojančiu ne piniginių lėšų išmokėjimą, kaip prašo ieškovas, o šalių UAB „Daneksa‘‘ ir atsakovės D. Ž. sudarytą sandorį, kuriuo 2011-03-04 atsakovei buvo išmokėta iš UAB,,Daneksa‘‘ 11923,63 Lt piniginių lėšų. Pritaikius resstituciją, šios pininginės lėšos iš atsakovės priteistinos BUAB,,Daneksa‘‘ (LR CK 6.145str.).
Patenkinus ieškinį, iš atsakovės valstybės naudai priteistinos bylinejimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovas atleistas pagal įstatymą – 357,70 Lt (LR CPK 96str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį patenkinti.
Pripažinti UAB „Daneksa‘‘ ir atsakovės D. Ž. sudarytą sandorį, kuriuo 2011-03-04 atsakovei buvo išmokėta iš UAB,,Daneksa‘‘ 11923,63 Lt piniginių lėšų, negaliojančiu.
Taikyti restituciją ir priteisti ieškovui BUAB ,,Daneksa‘‘ iš atsakovės D. Ž. 11923,63 Lt piniginių lėšų.
Priteisti iš atsakovės D. Ž. 357,70 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.