- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-20
- Bylos Nr.
- e2S-1536-945/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02017-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Ieškovas
- I. T. M.
- Atsakovas
- Alytaus kolegijai, A. K., G. D., S. N.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. T. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. T. M. ieškinį atsakovams Alytaus kolegijai, A. K., G. D., S. N. dėl viešojo konkurso Alytaus kolegijos direktoriaus pareigoms užimti rezultatų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) panaikinti viešojo konkurso Alytaus kolegijos direktoriaus pareigoms eiti rezultatus, t. y. panaikinti Alytaus kolegijos tarybos 2020 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. V3-43 dėl Alytaus kolegijos direktoriaus išrinkimo, kuriuo patvirtinti viešojo konkurso Alytaus kolegijos direktoriaus pareigoms eiti rezultatai bei pavesta pasirašyti sutartį su išrinktu Alytaus kolegijos direktoriumi S. N.; 2) pripažinti A. K. ir G. D. dalyvavimą konkurso procedūrose ir balsavimą 2020 m. liepos 17 d. posėdyje neteisėtu; 3) pripažinti darbo sutartį, sudarytą su konkurso Alytaus kolegijos direktoriaus pareigoms eiti laimėtoju neteisėtai paskelbtu S. N., negaliojančia nuo jos sudarymo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad tam tikrų viešojo juridinio asmens sprendimų panaikinimas ir jo veiksmų pripažinimas neteisėtais yra civilinės atsakomybės, kaip vieno iš pažeistos teisės gynimo būdų, sudėties elementas, tačiau toks reikalavimas, nenurodant kitų elementų, nepašalina teisės pažeidimo. Rezultatų viešojo konkurso Alytaus kolegijos direktoriaus pareigoms užimti panaikinimas, asmenų dalyvavimo konkurso procedūrose ir balsavimo pripažinimas neteisėtu, taip pat pripažinimas negaliojančia darbo sutarties, sudarytos su konkurso laimėtoju, neprašant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje nurodytais būdais apginti ieškovės pažeistą teisę ar pašalinti teisių pažeidimą, ieškovei materialinio teisinio rezultato savaime nesukuria. Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir valdymo tvarkos aprašas nenumato pasekmių ir neįpareigoja skelbti naują konkursą jo rezultatų panaikinimo atveju, kaip tai yra numatyta tuo atveju, kai skelbtas konkursas neįvyksta. Todėl ieškinio tenkinimas ieškovės teisių ir pareigų apimties nepakeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovės ieškinyje reiškiami reikalavimai negali būti nagrinėjami kaip materialiniai teisiniai reikalavimai, dėl ko ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
3. Ieškovė atskiruoju skundu prašo Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovė tinkamai įgyvendina savo pažeistų teisių gynimą, todėl jos pareikštas ieškinys negali būti vertinamas kaip nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Patenkinus ieškovės reikalavimus atsakovė Alytaus kolegija būtų priversta organizuoti naują konkursą direktoriaus pareigoms užimti ir tokiu būdu ieškovei būtų užtikrinta teisė dalyvauti naujame, skaidriame konkurse, kurio metu ji turėtų galimybę būti išrinkta geriausia kandidate į direktoriaus pareigas, kai tokios galimybės neturėjo nesąžiningo konkurso metu. Teismo motyvai konkurso rezultatus padaro neskundžiamais ir nepagrįstai riboja asmens teisę į teisminę gynybą.
1.2. Net tuo atveju, jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi taikyti trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti terminą trūkumams šalinti, o ne atsisakyti priimti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
5. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kaip nenagrinėtą teisme, konstatavus, kad ieškinyje suformuluotų reikalavimų išsprendimas nesukels ieškovei materialiųjų teisinių padarinių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl viešojo konkurso Alytaus kolegijos direktoriaus pareigoms užimti rezultatų panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti ieškinį, motyvuodamas tuo, kad ieškinyje suformuluotų reikalavimų tenkinimas, neprašant CK 1.138 straipsnyje nurodytais būdais apginti ieškovės pažeistą teisę ar pašalinti teisių pažeidimą, ieškovei materialinio teisinio rezultato savaime nesukurtų, jos teisių ir pareigų apimties nepakeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.
8. Konkretų savo teisių gynimo būdą pasirenka ieškovas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka ir būdais gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiais būdais: pripažindamas tas teises; atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį; užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys); priteisdamas įvykdyti pareigą natūra; nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį; išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius); pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, CK 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais; kitais įstatymų numatytais būdais (CK 1.138 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės pareikšto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė, kaip konkurso Alytaus kolegijos direktoriaus pareigoms eiti dalyvė, siekia panaikinti konkurso rezultatus, motyvuodama tuo, jog konkursas buvo vykdomas nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, sprendimai buvo priimti tokios teisės neturinčių asmenų (neteisėtos sudėties Kolegijos tarybos), siekiant direktoriumi išrinkti iš anksto numatytą kandidatą. Šiuo atveju ieškovės pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas, prašant panaikinti viešojo konkurso rezultatus, atitinka CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą civilinių teisių gynimo būdą, pagal kurį teismas gina asmenų teises, atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį. Ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas nagrinėjamoje situacijoje vertintinas kaip galintis apginti galbūt pažeistas ieškovės, kaip konkurso dalyvės, teises į skaidrų ir objektyvų, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų vykdomą konkurso organizavimo procesą, sukeliantis (galintis sukelti) ieškovei materialines teisines pasekmes, susijusias su galimybe ieškovei, pašalinus galimo jos teisių pažeidimo padarinius ir panaikinus konkurso rezultatus, dalyvauti naujai organizuojamame konkurse Alytaus kolegijos direktoriaus pareigoms eiti, taip suteikiant ieškovei realią galimybę šį konkursą laimėti. Kad tokio pobūdžio reikalavimas (dėl konkurso rezultatų panaikinimo) yra nagrinėtinas teisme, patvirtina ir teismų praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2009, 2013 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2013, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1374-910/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-1635-730/2018 ir kt.).
10. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, nesant pagrindo spręsti, kad ginčas dėl konkurso rezultatų panaikinimo yra nenagrinėtinas teisme (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu. Nurodyta aplinkybė ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį leidžia vertinti kaip nepagrįstą savo kompetencijos atsisakymą, apribojantį asmens teises kreiptis į teismą teisminės gynybos. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškovės ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas ).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikinti ir ieškovės I. T. M. ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.