Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-03-09 · Civilinė byla Nr. 2S-380-796/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-09
Bylos Nr.
2S-380-796/2017
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00587-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Domarkienė
Suinteresuotas asmuo
A. N.
Pareiškėjas
V. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-380-796/2017Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00587-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.14.; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 9 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens A. N. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. B. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo – A. N.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja V. B. kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriuo ji prašė išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-10-325/2016 dėl suinteresuoto asmens A. N. iškeldinimo iš patalpų. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo A. N. nevykdo 2016-02-01 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, kadangi pagal minimos sutarties sąlygas suinteresuotas asmuo turėjo iki 2016-03-15 persikelti į taikos sutartimi jam numatytas namo patalpas. Nurodo, kad suinteresuotas asmuo A. N. nepersikelia į jam numatytas patalpas geruoju, todėl prašo išduoti vykdomąjį raštą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-11-17 nutartimi tenkino pareiškėjos V. B. prašymą bei išdavė vykdomąjį raštą, jame nurodant: „Perkeldinti A. N. a. k. (duomenys neskelbtini) į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas, t.y. 17,12 m² ploto patalpas gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane žymimos indeksais 1-1 (prieangis), 1-2 (koridorius ir vonia), 1-3 (virtuvė) (Taikos sutarties priedas Nr.1); Rūsio esančio gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpa, plane žymima indeksu 0-1, kurios plotas 14,64 m² (Taikos sutarties priedas Nr.2); Ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pietvakarinėje dalyje esanti patalpa, kurios ilgis 4,23 m, plotis 3,42 m., plotas 14,47 m², (Taikos sutarties priede Nr.3 žymima indeksu „A“)“. Taip pat nurodė, kad 2016-02-01 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, kuria A. N., V. B. ir R. B. pasidalijo namo patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) Šia sutartimi A. N. įsipareigojo iki 2016-03-15 persikelti į jam priskirtas patalpas, tačiau iki šiol nėra įvykdęs sutarties sąlygų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas A. N. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-11-17 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos V. B. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodo, kad pareiškėjos pateiktas prašymas yra atmestinas, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnis, kuris numato vykdomojo rašto išdavimo tvarką, sudarytas iš 6 dalių, tačiau prašyme nekonkretizuojama, kokia dalimi vadovaujasi pareiškėja. Taip pat nurodo, kad prašyme išduoti vykdomąjį raštą nėra nurodoma jokių faktinių aplinkybių, kuriomis galėtų remtis teismas priimdamas sprendimą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Taip pat atkreipia dėmesį, kad apie teismo posėdį nebuvo informuoti kiti proceso dalyviai. Taip pat pažymi, kad apeliantui nesuprantama teismo formuluotė perkelti jį į konkrečias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jis gyvena dukros bute Palangoje ir todėl nenori būti perkeltas. Nurodo, kad namas, į kurį norimą jį perkelti, turi kelis savininkus, tačiau nėra nustatyta patalpų naudojimosi tvarka, todėl mano, kad dėl jo iškeldinimo galėtų kreiptis visi likusieji savininkai. Taip pat pažymi, kad apeliantas nesinaudoja kitiems savininkams priklausančiomis patalpomis, kadangi jos yra užrakintos kartu su jo asmeniniais daiktais ir nėra jo žinioje. Nurodo, kad nors Kretingos rajono apylinkės teismas ir nurodė, kad buvo gražintas jo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis, tačiau, apelianto teigimu, jis tokios nutarties nėra gavęs, o ją gavęs ketiną nutartį skųsti. Apeliantas mano, kad teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, kadangi pirmiausia turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl bylos atnaujinimo ir tik įsigaliojus šiam sprendimui reikėtų spręsti klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja V. B. nesutinka su atskiruoju skundu ir prašo jį atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už kvalifikuotą teisinę pagalbą ruošiant atsiliepimą.Pareiškėja V. B. nurodo, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas ir CPK 646 straipsnio 3 dalimi yra numatyta suinteresuotos šalies teisė kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodo, kad buvo kreiptasi dėl vykdomojo rašto išdavimo, nes apeliantas nepersikėlė į patalpas, kurios tapo jo nuosavybe, per sutartą laiką. Apelianto argumentas, jog teismas neištyrė visų aplinkybių ir įrodymų, yra deklaratyvus, kadangi nenurodytos konkrečios aplinkybės, kurių, apelianto nuomone, netyrė teismas. Atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat pažymima, kad pareiškėjo argumentas aiškiai rodo, kad yra siekiama užvilkinti jam nepriklausančio kambario atlaisvinimą. Nurodo, kad jei apeliantui buvo neaiški taikos sutarties 11 punkto sąlyga, jis turėjo teismo prašyti išaiškinti, kaip jis turi ją vykdyti. Taip pat nurodo, kad apelianto argumentas, jog jis gyvena Palangoje pas dukrą, todėl nesupranta, kaip galėtų būti perkraustytas, yra atmestinas, kadangi pareiškėja nurodo, kad apeliantas į Palangą pas dukrą nuvyksta tik savaitgaliais, o kitomis dienomis gyvena name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria nuspręsta išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo patvirtinta taikos sutartis turi šalims galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.Iš bylos medžiagos matyti, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-02-01 nutartimi patvirtino A. N., R. B. ir V. B. taikos sutartį. Ši nutartis yra įsiteisėjusi. Minimos taikos sutarties 11 punkte nurodyta, kad apeliantas įsipareigoja persikelti į jam priklausančias patalpas ne vėliau kaip iki 2016-03-15, tačiau, bylos duomenimis, šio įsipareigojimo nėra įvykdęs iki šiol.Nagrinėjamu atveju apeliantas A. N. teigė, kad pareiškėja V. B. nenurodo, kuria CPK 646 straipsnio dalimi remiasi paduodama prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Taip pat teigia, kad pareiškėja nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kuriomis remiasi teikdama tokį prašymą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius apelianto argumentus kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą nurodydamas, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantas būtų įvykdęs Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-02-01 nutartimi patvirtintos taikos sutarties 11 punkto reikalavimus ir persikėlęs į jam priskirtas patalpas. 2016-11-16 vykusio teismo posėdžio metu apeliantas nurodė, kad nepersikėlė į jam taikos sutartimi paskirtas patalpas, kad jis šildo kambarį, iš kurio nenori išsikelti, ir su pareiškėja V. B. yra sutaręs, kad už tą kambarį pareiškėjai yra perdavęs dalį žemės, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nepateikė. Be to, apeliantas savo atskirajame skunde nurodo, kad kitiems savininkams priklausančiomis patalpomis nesinaudoja, nes jos kartu su jo asmeniniais daiktais yra užrakintos. Ta aplinkybė, kad apelianto daiktai yra jam nepriklausančiose patalpose, tik patvirtina, kad jis nėra tinkamai išsikėlęs iš jam nepriklausančių patalpų, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas tinkamai neįvykdė taikos sutarties sąlygų. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kretingos rajono apylinkės teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, jog apeliantas nevykdo taikos sutarties sąlygų, todėl priėmė pagrįstą sprendimą. Taip pat sutiktina ir su pareiškėjos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad procesinį dokumentą paduodančiam asmeniui nėra keliama pareiga nurodyti teisės normą, kuria remiantis toks procesinis dokumentas yra paduodamas, todėl ir šis apelianto argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.Pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį vadovavosi CPK 646 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodoma, kad nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, ką šiuo atveju pareiškėja V. B. ir padarė. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Pareiškėja V. B. ir apeliantas dalyvavo teismo posėdyje. V. B. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog taikos sutartis buvo sudaryta tarp apelianto, jos ir jos dukters R. B., kuri žinojo apie jos kreipimąsi į teismą ir sutiko, kad ji atliktų visus reikiamus veiksmus, todėl apelianto argumentas, kad tinkamai nebuvo informuoti kiti proceso dalyviai, laikytinas nepagrįstu.Atskiruoju skundu apeliantas taip pat nurodo, kad jam nesuprantama teismo formuluotė perkelti apeliantą į konkrečias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kadangi jis šiuo metu gyvena Palangos mieste dukros bute. Apeliacinės instancijos teismas tokį apelianto argumentą vertina kritiškai, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas iš tiesų gyvena Palangoje. Taip pat apeliantas, pateikdamas atskirąjį skundą, aiškiai nurodo, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o argumentuodamas atskirąjį skundą ir nurodydamas, kad gyvena Palangoje, tik deklaratyviai teigia, kad gyvena Palangoje pas dukrą, nenurodydamas jokio kito tikslaus adreso, nepateikdamas įrodymų, kad jo gyvenamoji vieta deklaruota Palangoje. Be to, pareiškėja V. B. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliantas į Palangą pas dukrą nuvyksta tik savaitgaliais, o kitomis savaitės dienomis gyvena (duomenys neskelbtini). Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto argumentas, kad jam nesuprantama, kodėl jis turėtų būti perkeltas į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas, yra atmestinas kaip nepagrįstas.Be kitą ko, apeliantas nurodo, kad tarp namo bendraturčių nėra nustatyta patalpų naudojimosi tvarka, tačiau su šiuo atskirojo skundo argumentu taip pat nesutiktina. Pažymėtina, kad byloje esančios 2016-02-01 Kretingos rajono apylinkės teismo nutarties, kuria patvirtinta tarp proceso šalių sudaryta taikos sutartis, 3 punkte aiškiai išskirtos konkrečios patalpos, kurios nuosavybės teise atitenka apeliantui A. N.. Nutarties 4 punkte nurodyta, kad „visas kitas Z. N. turtas, kuris yra neaptartas Sutarties 3 p., lygiomis dalimis yra paveldimas suinteresuotų asmenų R. B. bei V. B.“. Tai suponuoja išvadą, kad apeliantas gali naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis ir taikos sutarties 3 punkto a, b ir c papunkčiuose išvardytomis patalpomis. Neišsikeldamas iš jam nepriklausančių kitų patalpų, apeliantas tiesiogiai pažeidžia taikos sutarties sąlygas, dėl ko atsirado pareiškėjos teisė kreiptis į teismą CPK 646 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka.Atskiruoju skundu apeliantas nurodė, kad kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-02-01 nutartimi patvirtino taikos sutartį, ir nurodė, kad teismo nutarties dėl proceso atnaujinimo negavo. Pažymėtina, kad 2016-11-16 vykusio teismo posėdžio metu apeliantas nurodė, kad gavo teismo nutartį dėl proceso atnaujinimo, kuria nurodyta ištaisyti pareiškimo trūkumus, tačiau ši nutartis dar nėra įsiteisėjusi. Teismui paaiškinus, kad nutartis yra įsiteisėjusi, apeliantas ėmė teigti, kad jokio dokumento iš teismo nėra gavęs, todėl prašo bylos nagrinėjimą atidėti. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad jam nėra žinoma bylos baigtis dėl pareikšto prašymo atnaujinti procesą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apygardos teisme 2017-03-06 buvo gautas apelianto A. N. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriame nurodoma, kad apeliantas šiuo metu guli ligoninėje ir yra pateikęs prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje patvirtinta taikos sutartis. Prie prašymo pridėtas nepasirašytas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje. Apelianto pateiktas prašymas atidėti atskirojo skundo nagrinėjimą yra atmestinas, kadangi atskirasis skundas yra nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant asmenis, be to, teismas pažymi, kad apeliantas pateikdamas prašymą nenurodė, kokioje ligoninėje yra gydomas, taip pat nepridėjo jokios pažymos, patvirtinančios, kad jis gydomas stacionariai. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismas yra gavęs apelianto pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje. Kadangi šio skundo nagrinėjimo dieną A. N. pareiškimas dėl proceso atnaujinimo nėra priimtas nagrinėti (Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-03-07 nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas pašalinti teismo nustatytus trūkumus), nėra pagrindo stabdyti civilinės bylos dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimo ar naikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-11-17 nutartį. Paaiškinama, kad Kretingos rajono apylinkės teismui priėmus apelianto pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, apeliantas CPK nustatyta tvarka turės teisę prašyti bylą nagrinėjančio teismo sustabdyti vykdymo procesą (CPK 145 str. 1 d. 10 p.).Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus atskirąjį skundą, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.). Pareiškėja V. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo priteisti jos naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Pateikia atstovavimo sutartį, kuria advokato padėjėjai N. K. pavedama parengti pareiškėjos V. B. atsiliepimą į apeliacinį skundą. Sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 16-12/01 nurodoma, kad sutartas užmokestis yra 100,00 Eur. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, o rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį. Teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-106-248/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2016). Taigi, esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjos V. B. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro užmokestis už atsiliepimo į apeliacini skundą parengimą, netenkintinas.Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Kristina Domarkienė