Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Skunde nurodant, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Atsakovė) 2009-10-16 sprendimu Nr. 68-311 pakeitė Vilniaus apskrities VMI 2009-06-08 sprendimą Nr. (21.26)-256-237 ,,Dėl pakartotino patikrinimo akto tvirtinimo” ir Pareiškėjui nurodė sumokėti į biudžetą 147922 Lt PVM, 67069,79 Lt PVM delspinigių, 14792 Lt PVM baudą, 849,02 Lt GPM delspinigių, 1750 Lt VSD įmoką bazinei pensijos daliai, 875 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai baudą ir pripažino 24039 Lt GPM permoką. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK, Komisija) 2010-04-08 sprendimu Nr. S-107(7-421/2009) patvirtino Atsakovės sprendimą. Pareiškėjo teigimu apskaičiuotos papildomai mokėtinos į biudžetą sumos yra nepagrįstos, todėl šie sprendimai turi būti naikinami, Pareiškėjas neginčija tik jam papildomai apskaičiuotų į biudžetą mokėtinų VSD įmokos bazinės pensijos daliai ir VSD įmokos bazinei pensijai daliai baudos sumų.

Kaip nurodoma skunde, vykdydamas individualią veiklą, Pareiškėjas 2006-01-13 įsigijo 0,0590 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą sodų bendrijoje „Gilušis” (sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) kaime, Trakų savivaldybėje. Šiame sklype buvo nebaigtas statyti sodos namelis pradėtas statyti prieš 20 metų, kuris nustatyta tvarka buvo įregistruotas tik jį įsigijus Pareiškėjui. Parduodant šį sklypą bei jame esantį pastatą, buvo parduotas ne naujas, o senas pastatas ir žemės sklypas, kuris įregistruotas žemės ūkio veiklai, o ne statyboms vykdyti. Atsakovė sodo namelį pripažinusi nauju pastatu iš šių objektų pardavimo gautas pajamas be teisinio pagrindo priskyrė PVM apmokestinamoms pajamoms.

Atsakovė konstatavo, kad vykdydamas individualią veiklą ir pardavęs PVM apmokestinamus 7 nekilnojamo turto objektus, Pareiškėjas uždirbo 77820 Lt (1257500-1179680) grynųjų pajamų, o jam apskaičiuota 142 475 Lt PVM. Pareiškėjo teigimu PVM suma yra 1,8 karto didesnė už uždirbtas grynąsias pajamas. Pagal GPM įstatymo 18 str. 4 d. nustatyta, jog individualios veiklos išlaidos negali viršyti pajamų, tai yra susidaryti nuostolių. Atsakovė iš pajamų atėmė tik 75932 Lt PVM, t.y. 66543 Lt (142475-75932) mažiau negu šio mokesčio apskaičiavo. Taigi PVM įstatymu ir GPM įstatymu apskaičiuotos skirtingos PVM sumos. Pareiškėjo teigimu GPM įstatymo 18 str. 4 d. pripažinta PVM suma yra teisinga, nes neviršija Pareiškėjo uždirbtų individualioje veikloje grynųjų pajamų.

Skunde taip pat nurodoma, kad PVM įstatymo 92 str. prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 3 d. (Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei), MAĮ 6 str. (mokėtojų lygybės, mokesčių teisingumo), 8 str. 3 d. (protingumo ir teisingumo), Civilinio kodekso 6.247 straipsniui, PVM įstatymo 15 str. 1 d., kuria nustatyta, kad PVM mokėtojas yra pirkėjas, o ne pardavėjas, 79 str. 1 d. - kad PVM imti iš pirkėjų turi teisę tik įsiregistravę PVM mokėtojais asmenys, neįsiregistravusieji jais asmenys - neturi teisės imti PVM, bet pagal 92 straipsnį privalo nepaimtą PVM sumokėti į biudžetą, 89 str. 1 d. - jog mokėtina į biudžetą PVM suma apskaičiuojama atėmus iš pirkėjų sumokėtos PVM sumos pardavėjams sumokėtą PVM sumą. Taip pat šis straipsnis prieštarauja logikai, kai apskaičiuojamas beveik du kartus didesnis PVM už šio mokesčio skaičiavimo bazę - grynąsias pajamas. PVM įstatymo 92 straipsniu nustatyta PVM apskaičiavimo tvarka asmenims, neįsiregistravusiems PVM mokėtojais, kuri yra skirtinga nei nustatytą tvarką asmenims, įsiregistravusiems PVM mokėtojais, nes draudžia iš apskaičiuotos PVM sumos atskaityti prekių ir paslaugų pardavėjams sumokėtos PVM sumą. PVM mokestis pridedamas prie prekių ir paslaugų kainos, kurią sumoka pirkėjas (PVMĮ 15 str.), pardavėjas kartu yra ir pirkėjas, todėl iš gautos PVM sumos už parduotas prekes ir paslaugas atimama sumokėta PVM suma už nupirktas prekes ir paslaugas, o skirtumas pervedamas į biudžetą (89 str. 1 d.). Vadinasi, PVM mokėtojais yra pirkėjai, o pardavėjai yra šio mokesčio rinkikai - skirtumo į biudžetą mokėtojais. Be to, neįsiregistravusiems PVM mokėtojais asmenims PVM įstatymo 71 str. uždrausta imti PVM iš prekių ir paslaugų pirkėjų, o 57 str. - atskaityti sumokėtą PVM prekių ir paslaugų pardavėjams. Taigi Pareiškėjas prašo teismą, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl PVMĮ 92 str. atitikties aukščiau nurodytoms teisės aktų nuostatoms.

Pareiškėjas pažymi, kad jis nebuvo įsiregistravęs PVM mokėtoju ir, parduodamas nekilnojamąjį turtą, nepridėjo prie jo kainos PVM. Taigi faktiškai negavo iš turto pirkėjų 147 922 Lt PVM, kuriuos Atsakovė apskaičiavo ir konstatavo kaip nedeklaruotą ir nesumokėtą biudžetui PVM. Ši suma vertintina kaip valstybei padaryta žala, o ne kaip nuslėpta, nedeklaruota ir nesumokėta į biudžetą mokesčio suma. Pareiškėjas nurodo, kad turto pardavimo kainai ir apskaičiuotos PVM sumos dydžiui įtakojo dalinai, pridėdamas prie turto įsigijimo kainos antkainį (pardavimo ir pirkimo kainų skirtumą), todėl jis negali atsakyti už visą žalą, kuri apskaičiuota nuo visos pardavimo kainos. Todėl Atsakovė dalį atsakomybės dėl padarytos valstybei žalos, vadovaudamasis PVMĮ 92 str., turėjo perkelti turto pardavėjams, kurie taip pat nepridėjo prie pardavimo kainos PVM ir jo nesumokėjo į biudžetą. Be to, apskaičiuota žala valstybei nesumažinta, tai yra iš apskaičiuotos PVM sumos neatimta pirkėjo sumokėta PVM suma perkant degalus ir atsargines dalis automobiliui, rengiant objektų rinkos kainų vertinimus, juos registruojant nekilnojamojo turto registre, tvirtinant pirkimo ir pardavimo sutartis, naudojant asmeninės nuosavybės patalpas individualiai veiklai vykdyti, kurių išlaikymui buvo nupirktos apmokestintos PVM prekės bei paslaugos.

Skundžiamame Atsakovės sprendime konstatuota, kad pakartotinio patikrinimo metu Vilniaus AVMI užpildžiusi metines pajamų mokesčio deklaracijas už 2003 m. apskaičiavo -11055 Lt GPM, o už 2004 m. - 10356 Lt GPM. 2003 metų deklaracijoje nurodyta, kad Pareiškėjas, vykdydamas ne individualią veiklą, gavo 113500 Lt pajamų bei turėjo 45744 Lt išlaidų. Iš pajamų atėmus išlaidas ir 3654 Lt neapmokestinamą pajamų dalį (NPD), apmokestinamas pajamas sudaro 64102 litai, nuo kurių apskaičiuotas - 9615 Lt GPM (6410x15). Tuo tarpu Vilniaus AVMI užpildytoje deklaracijoje nurodyta, kad apmokestinamos pajamos yra 73702 Lt, todėl apskaičiuotas 1440 Lt didesnis pajamų mokestis bei 110,59 Lt didesni šio mokesčio delspinigiai. 2004 metų deklaracijoje taip pat nurodytos 17500 Lt didesnės apmokestinamos pajamos bei apskaičiuotas 2492 Lt didesnis pajamų mokestis. Kaip nurodoma Atsakovės sprendime sumos skiriasi dėl to, kad „negauta apmokestinamų pajamų pardavus automobilius”. Komisija nurodė, jog „automobiliai laikytini turtu iš ne individualios veiklos”, o GPM 18 str. 1 d. leidžia atimti patirtas išlaidas tik iš uždirbtų individualios veiklos pajamų. Pareiškėjo teigimu skundžiamuoju Atsakovės sprendimu apskaičiuota mokėtina į biudžetą GPM turi būti sumažinta 3932 Lt suma: už 2003 m. – 1440 Lt, 2004 m. - 2492 Lt , taip pat 110,59Lt sumažinant apskaičiuotus GPM delspinigius bei 3932 Lt padidinant apskaičiuotą GPM permoką.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Ginčas byloje yra kilęs dėl mokesčių administratoriaus V. J. papildomai apskaičiuotų į biudžetą mokėtinų sumų, t.y. 147922 Lt PVM, 67069,79 Lt PVM delspinigių, 14792 Lt PVM baudos, 849,02 Lt GPM delspinigių, bei nustatytos 3 262 Lt GPM permokos dydžio pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus AVMI, Inspekcija) Trakų skyriui 2008-12-17 – 2009-04-03 atlikus pakartotinį mokesčių mokėtojo V. J., mokestinį patikrinimą dėl gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM), pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM), valstybinio socialinio draudimo (toliau - VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (toliau- PSD) įmokų apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo į biudžetą už laikotarpį nuo 2002-01-01 iki 2006-12-31, 2009-04-03 buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. Nr.(22.13)-83-396 (toliau – Patikrinimo aktas) (MGK bylos I t. l. 52-75). Inspekcija 2009-06-08 sprendimu Nr. (21.26)-256-237 iš dalies patvirtino Patikrinimo akte papildomai apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias įmokų sumas ir nurodė į biudžetą sumokėti papildomai apskaičiuoto 163527 Lt PVM, 849,02 Lt GPM delspinigių, 1750 Lt VSD įmokų bazinei pensijai, 875 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai baudą, bei pakeitė Patikrinimo akte apskaičiuotą 79512,24 Lt PVM delspinigių sumą apskaičiuodama 78595,29 Lt PVM delspinigių, taip pat skyrė 16353 PVM baudą bei pažymėjo, kad Pareiškėjui nustatyta 3262 Lt GPM permoka (b. l. 47-50).

Pareiškėjas taip pat ginčija iš 2006-03-06 parduoto 0,0590 ha žemės sklypo su nebaigtu statyti sodo namu (baigtumas 81 proc.), esančių SB „Gilušis” sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Trakų r. už 130000 Lt (įsigytą 2006-01-13 už 128000 Lt), gautų pajamų apmokestinimą PVM, kadangi jo teigimu šis nekilnojamo turto objektas negali būti PVM objektu. Pareiškėjas nurodo, kad parduodant šį sklypą bei jame esantį pastatą, buvo parduotas ne naujas, o senas pastatas ir žemės sklypas, kuris įregistruotas žemės ūkio veiklai, o ne statyboms vykdyti.

Pagal PVMĮ 32 str. 1 d. PVM neapmokestinamas pastatų, statinių ar jų dalių (išskyrus naujus pastatus ir statinius, naujas pastatų ir statinių dalis) pardavimas ar kitoks perdavimas, kai pagal sandorio sąlygas asmuo, kuriam toks daiktas perduodamas, arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti juo kaip jo savininkas. Laikoma, kad 1) naujas pastatas ar statinys - tai nebaigtas pastatas ar statinys, taip pat baigtas pastatas ar statinys - 24 mėnesius po jo užbaigimo (pripažinimo tinkamu naudoti) arba esminio pagerinimo; 2) nauja pastato ar statinio dalis - tai naujo pastato ar statinio, kaip jis apibrėžtas šios dalies 1 punkte, dalis, taip pat naujai pastatyta nenaujo pastato ar statinio dalis - 24 mėnesius po jo užbaigimo. PVM neapmokestinamas žemės pardavimas ar kitoks perdavimas, kai pagal sandorio sąlygas asmuo, kuriam tokia žemė perduodama, arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti ja kaip jos savininkas, išskyrus žemę, perduodamą kartu su naujais pastatais ar statiniais ar jų dalimis, taip pat žemę statyboms. Žeme statyboms šiame straipsnyje laikomas žemės sklypas, kuris yra skirtas statybai, neatsižvelgiant į tai, ar tame sklype atlikti kokie nors tvarkymo darbai, ar ne. (PVMĮ 32 str. 2d.). Pagal LR statybos įstatymo 2 str. 5 d. nebaigtu statiniu laikytinas statinys, kuris dėl neužbaigtų statybos darbų negali būti naudojamas pagal paskirtį ir nėra pripažintas tinkamu naudoti. Atsižvelgiant į šias įstatymų nuostatas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklype stovintis nebaigtas sodo namelis (baigtumas 81 proc.) PVMĮ įstatymo prasme yra laikomas nauju pastatu, todėl pripažintina, kad tiek nebaigtas statyti statinys, tiek ir kartu perduodamas žemės sklypas yra PVM objektais PVMĮ 32 str. prasme. Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju, Pareiškėjo nurodyti argumentai, jog nebaigtas statyti sodo namelis buvo pastatytas buvusio savininko prieš 20 metų, tačiau nustatyta tvarka neįregistruotas, nevertinti kaip patvirtinantys, jog ginčo objektas nėra naujas pastatas ar statinys, kadangi PVMĮ nebaigto pastato priskyrimo naujam pastatui nesieja su laiku, kada buvo sustabdyta pastato ar statinio statyba.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad nesutinka su PVM mokesčio bazės nustatymu. Pareiškėjas teigia, kad jis turi teisę į PVM atskaitą, neatsižvelgiant net ir į tai, kad nebuvo užsiregistravęs PVM mokėtoju. Anot Pareiškėjo, nagrinėjamu atveju pagal GPMĮ apskaičiuotas PVM yra realesnis, nei apskaičiuotas pagal PVMĮ, kadangi apima tik jo sukurtą pridėtinę vertę.

Kaip numatyta PVMĮ 71 str. Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo, jeigu bendra atlygio už vykdytą ekonominę veiklą, patiektas prekes ir suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 100000 Lt, pradedant tuo mėnesiu, kurį minėta suma buvo viršyta, privalo už tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas šio įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą. Apmokestinamasis asmuo privalo nustatyta tvarka registruotis PVM mokėtoju. PVMĮ 71 str. 4 dalis numato, kad neįsiregistravus PVM mokėtoju, apmokestinamasis asmuo neatleidžiamas nuo prievolės skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM, jei tai privaloma daryti pagal šio straipsnio 1-3 dalių nuostatas. Pagal PVMĮ 92 str. 1 dalį apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju. Mokėtina už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas PVM suma apskaičiuojama pagal tokią formulę PVM suma = atlygis x T/(100% + T) (T - prekėms ir (arba) paslaugoms PVMĮ nustatytas PVM tarifas (procentais) ). Atsižvelgiant į tai, VMI nuo 2004-2006 metais gautų pajamų, kurios apmokestinamos PVM, sumos, t.y. nuo 358 500 Lt PVM apmokestinamos sumos už 2004 m. apskaičiavo 39432 Lt PVM, nuo 545 500 Lt PVM apmokestinamos sumos už 2005 m. apskaičiavo 83 212 Lt PVM, nuo 130 000 Lt PVM apmokestinamos sumos už 2006 m. apskaičiavo 25278 Lt PVM, iš viso – 147922 Lt PVM.

Pareiškėjo teigimu, mokesčių administratorius apskaičiavęs 147922 Lt PVM sumą pažeidė GPMĮ 18 str. 4 d. įtvirtintą nuostatą, kadangi pardavęs PVM apmokestinamus 7 nekilnojamo turto objektus, Pareiškėjas uždirbo 77820 Lt (1257500-1179680) grynųjų pajamų, o jam apskaičiuota PVM suma beveik 2 kartus didesnė už uždirbtas grynąsias pajamas. Anot Pareiškėjo, GPMĮ 18 str. 4 d. nustatyta, jog individualios veiklos išlaidos negali viršyti pajamų, tai yra susidaryti nuostolių.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios GPMĮ redakcijos 18 str. 4 d. numatyta, kad leidžiamų atskaitymų suma negali viršyti per tą mokestinį laikotarpį faktiškai gautų individualios veiklos pajamų. Leidžiamais atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis individualios veiklos pajamomis susijusios nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos (18 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad kaip pažymėta anksčiau apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu nustato Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, bet ne GPMĮ nuostatos.

Pareiškėjo teigimu atsakovė skundžiamame sprendime neteisingai apskaičiavo mokėtiną GPM sumą už 2003 m. ir 2004 m., jo teigimu apskaičiuotas GPM turi būti sumažintas 3932 Lt suma: už 2003 m. – 1440 Lt, 2004 m. - 2492 Lt , taip pat 110,59 Lt sumažinant apskaičiuotus GPM delspinigius bei 3932 Lt padidinant apskaičiuotą GPM permoką.

GPMĮ 17 str. 1 d. 21 punkte nustatyta, kad ne individualios veiklos turto pardavimo kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, teisiškai įregistruotą Lietuvoje, arba nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, jei jie įsigyti anksčiau negu prieš trejus metus iki šio turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, neapmokestinamos. Nekilnojamojo daikto pardavimo apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimą reglamentuoja GPMĮ 16 str. 1 dalis bei 19 str. 1 dalis, numatančios, kad iš gautų nekilnojamojo daikto pardavimo pajamų atimama nekilnojamojo daikto įsigijimo kaina bei su nekilnojamojo daikto pardavimu/įsigijimu susiję komisiniai atlyginimai, mokesčiai bei rinkliavos, kurie turi būti pagrįsti atitinkamais šių sumų sumokėjimą patvirtinančiais dokumentais. Pajamoms gautoms iš ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, taikomas 15 procentų GPM tarifas (GPMĮ 6 str. 2 d. 9 p.).

Pareiškėjas nurodo, kad Atsakovė pripažinusi 24039 Lt GPM permoką į bendrą sumokėtą sumą neįskaitė Pareiškėjo 2006-03-17 sumokėtos 3818 Lt sumos. Pareiškėjo argumentai yra atmestini, kadangi, kaip matyti iš bylos duomenų, t.y. mokėjimo nurodymo kopijos (MGK bylos II t. l. 63), Pareiškėjo ginčijama 3818 Lt suma, sumokėta 2006-03-20, atliekant mokestinį patikrinimą Inspekcijos buvo įvertinta apskaičiuojant GPM už 2005 m.

Pareiškėjas taip pat ginčija ir mokesčių administratoriaus apskaičiuotas bei į biudžetą sumokėti nurodytas PVM delspinigių sumas, nurodydamas, kad atlikus pakartotinį mokestinį patikrinimą buvo pripažinta, kad pajamos gautos pardavus sklypą su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), Didžiojoje Riešėje, bei pajamos gautos iš UAB „Alsva” ir iš UAB „Alsvos projektų valdymas” neapmokestinamos PVM, todėl buvo atitinkamai sumažinta apskaičiuota PVM ir PVM bauda. Pareiškėjo nuomone, nėra teisinio pagrindo pagal pakartotinai netikrintus sandorius perskaičiuoti delspinigius iki pakartotinio patikrinimo akto surašymo datos.

Pagal PVMĮ asmenims, pažeidusiems šio Įstatymo nuostatas, delspinigiai skaičiuojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. MAĮ 96 str. 1 d. numatyta, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami: už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant muitinės deklaracijoje apskaičiuotą mokestį) (1 p.) arba už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje) (2 p.). Pirmuoju atveju delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, antruoju atveju - nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos (MAĮ 97 str. 1 ir 2 d.).

Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad PVM delspinigiai MAĮ 96 str. 1 d. 2 p. ir 97 str. 2 d. pagrindu pareiškėjui apskaičiuoti laikotarpiu 2004 –05-26 – 2006-12-27 už 2002-2006 metų laikotarpiu gautas pajamas, todėl nepagrįsti Pareiškėjo argumentai, kad PVM delspinigiai, susiję su permoka, turi būti skaičiuojami nuo 2005-01-14.