Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, Linai Pazdrazdienei, Jurgitai Pocienei, dalyvaujant prokurorui Linui Kiaurakiui, gynėjui advokatui Dariui Pociui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. aplaidžiai tvarkė apskaitą.

Jis,būdamas UAB „Sanebas“ direktoriumi bei pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas,“ būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2008-04-21 iki 2012-11-09, Klaipėdos mieste, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d., kuri numato, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 d., kuri numato, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ bei Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymą Nr.13, t.y. nenustatė bendrovėje dokumentų saugojimo tvarkos bei neišsaugojo laikotarpio nuo 2008-04-21 iki 2008-05-21 3 Pinigų priėmimo kvitų: 2008-04-21 serija BUH Nr.1916378 – 5 000 Lt, 2008-05-21 serija BUH Nr.1916501 – 4 000 Lt, 2008-06-10 serija BUH Nr.1916527 – 11 286 Lt, kuriais pagrindė 20 286 Lt apmokėjimą UAB „Akvakomfortas“ ir 2010-01-01 dokumento Nr.3, kuriuo pagrindė 15 867,30 Lt apmokėjimą UAB „Linea“.

V. K. būdamas UAB „Sanebas“ direktoriumi pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d., kuri numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d., kuri numato, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, t.y. laikotarpiu nuo 2008-04-10 iki 2009-12-31 ,,Sanebas“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „Naldija“ vyr. buhalterei N. J. nepateikė dokumentų, patvirtinančių 130 000 Lt įplaukų gavimo, ir laikotarpiu nuo 2008-04-10 iki 2009-12-31 130 000 Lt paskolos grąžinimo piliečiui K. M., dėl ko N. J. šių operacijų neatvaizdavo UAB ,,Sanebas“ buhalterinėje apskaitoje.

Dėl aukščiau išvardintų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2008-04-10 iki 2010-12-31 UAB ,,Sanebas“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

V. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL (65 000 Lt) vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Jis, 2010-12-31 turėjo nuosavybės teise turto iš viso už 1 429 056 Lt, o būtent: 0,9381 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiais nebaigtais statyti statiniais, žemės sklypo ir statinių vertė 500 000 Lt; butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6 000 Lt; 0,4879 žemės sklypą su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ir statinių vertė 49 531 Lt; UAB ,,Viteksoma“ akcijų, kurių vertė 50 000 Lt; UAB ,,Viteksoma“ paskolintų pinigų pagal 2007-06-08, 2008-07-09, 2007-09-04, 2008-04-10, 2010-11-12 paskolos sutartis, viso 618 000 Lt; UAB ,,Viteksoma“ 205 525 Lt įsiskolinimą už V. K. asmeninių lėšų panaudojimą atsiskaitymui su kitais ūkio subjektais, tačiau dalies jo įsigijimo išlaidų – 1 076 191 Lt sumos, nepagrindė teisėtomis pajamomis.

V. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą.

Būdamas UAB „Sanebas“ įregistruotos 2000-01-13 juridinių asmenų registre, adresu (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 141885730, direktoriumi, laikotarpiu nuo 2008-11-14 iki 2011-09-01, Klaipėdos mieste, turėdamas išankstinį tikslą sukčiauti mokesčių sumokėjimo srityje, UAB ,,Sanebas“ iš UAB ,,Ekosala“, pagal 2008-04-09 PVM sąskaitą faktūrą serija EKO Nr. 32 už 1 020 799,50 Lt, tame tarpe 155 715,18 Lt pridėtinės vertės mokestis, įsigijus butą Vytauto g. 7-13, Klaipėda, 2008-11-14 Klaipėdos apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje bendrovę ,,Sanebas“ įregistravo PVM mokėtoja.

V. K. veikdamas per UAB ,,Sanebas“ buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „Naldija“ vyr. buhalterę N. J., nesupratusią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, pateikė UAB ,,Sanebas“ 2008 m. lapkričio mėnesio PVM deklaraciją, pagal kurią deklaravo grąžintiną iš biudžeto 172 679 Lt PVM, kuris susidarė į UAB „Sanebas“ buhalterinę apskaitą įtraukus duomenis pagal laikotarpiu nuo 2008-04-09 iki 2008-11-28 54 PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotus sandorius: buto Vytauto g. 7-13, Klaipėda, pirkimo, įsigytų medžiagų, žaliavų ir paslaugų, skirtų šio buto įrengimui.

V. K. 2009-02-26 Klaipėdos AVMI pateikė UAB ,,Sanebas“ prašymą grąžinti 167 094 Lt PVM permokos susidariusios pagal 2008 m. lapkričio mėn. pateiktą PVM deklaraciją, o Klaipėdos AVMI 2009-03-26 priėmė sprendimą grąžinti UAB ,,Sanebas“ 167 094 Lt PVM permokos ir šią sumą 2009-03-27 pervedė į UAB ,,Sanebas“ sąskaitą Nr. LT73700010002303074 banke ,,Swedbank“. UAB ,,Sanebas“ 2009-2011 metais faktiškai nevykdant veiklos, V. K. UAB ,,Sanebas“ buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „Naldija“ vyr. buhalterei N. J. nurodė, o ši 2011-08-25 Klaipėdos AVMI elektroniniu būdu pateikė UAB ,,Sanebas“ prašymą išregistruoti iš PVM mokėtojų registro. 2011-09-01 Klaipėdos AVMI priėmė sprendimą UAB ,,Sanebas“ išregistruoti iš PVM mokėtojų registro kaip asmenį nevykdantį ekonominės veiklos bei nurodė per 20 dienų pateikti paskutinio laikotarpio UAB ,,Sanebas“ PVM deklaraciją.

UAB „Sanebas“ direktorius V. K. Klaipėdos AVMI Klaipėdos skyriui nepateikė deklaracijos dėl įsigyto (pasigaminto) ilgalaikio materialiojo turto PVM atskaitos tikslinimo ir pažeidė Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 69 str., kuris numato, kad „Apmokestinamąjį asmenį išregistruojant ir PVM mokėtojų <...> išregistravimo iš PVM mokėtojų arba likviduojamo asmens PVM deklaracijoje šio įstatymo 66 ir 67 str. nustatyta tvarka patikslinama PVM ataskaita ir į biudžetą grąžinamas į PVM atskaitą įtrauktas prekių ir (arba) paslaugų, įskaitant ilgalaikį turtą, kurios nebebus panaudotos šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai, pirkimo ir (arba) importo PVM“, t.y. nepatikslino ilgalaikio materialiojo turto PVM ataskaitos ir į Valstybės biudžetą negrąžino į PVM atskaitą įtrauktų prekių ir paslaugų, įskaitant ilgalaikį turtą, kurios nebebus panaudotos PVM apmokestinamai paslaugų teikimo veiklai, pirkimo PVM, iš viso 125 192 Lt. Tokiu būdu V. K. iš anksto žinodamas, kad UAB ,,Sanebas“ PVM mokėtojų registrą įregistruojama tik turint tikslą susigrąžinti PVM permoką, apgaule UAB „Sanebas“ naudai įgijo didelės vertės Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas – 125 192 Lt.

Kaltinamasis V. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo prieš 12 metų už 80 000 Lt, tokios sumos, kaip nurodyta kaltinime - 500 000 Lt, tam sklypui nėra išleidęs, sklypo vertė padidėjo be jo papildomų išlaidų. Jis sklype pasistatė 90 kv. m. rąstinį namelį, kuris jam kainavo apie 30 000 litų, statėsi pats, jam padėjo brolis, turi rąstų pirkimo dokumentus. Sklype dar yra likę du jūriniai konteineriai, apkalti senomis lentomis, vieno kaina 1500 Lt., namelis neregistruotas, jis pastatytas saugomoje teritorijoje. Jo turimo turto rinkos vertė pakilo ne dėl jo padarytų investicijų, o dėl pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje. Sklype dar yra likę du jūriniai konteineriai, apkalti senomis lentomis, vieno kaina 1500 Lt.

Įkurdamas įmonę už akcijas jis sumokėjo 10 000 Lt, įmonė bankams buvo skolinga virš 3 mln. Lt. Kai bankai teikė kreditus, pareikalavo padidinti įstatinį kapitalą, tuomet buvo padidintas 490 000 Lt, šios lėšos buvo jo paties anksčiau paskolintos projektams vykdyti. Nurodė, jog šiai dienai turi 500 000 nominalios vertės UAB „Viteksoma“ akcijų, kurios yra areštuotos. UAB „Viteksomos“ akcijos įsigytos už tą pačią sumą, kuri buvo paskolinta šiai įmonei 618 000 Lt. Pinigų paskolinti įmonei turėjo, buvo daug kreditorių. Įmonė skolą grąžino akcijomis. 50 000 Lt suma pridedama kaip jo turėtos išlaidos, kaip turėtas turtas, nesupranta, iš kur ši suma atsirado. 2006, 2007 metais pinigų turėjo pardavus sklypą, buvo paėmęs 500 000 Lt paskolą, 475 000 Lt uošvio pavedimas, taip pat turėjo paskolų iš fizinių asmenų R. S., S. G., N. L., S. ir kitų, tikslių sumų dabar įvardinti negali.Už butą, esantį (duomenys neskelbtini) mokėjo 6000 Lt. Jis daug skolinimosi iš fizinių asmenų ir be dokumentų, be pavedimų į sąskaitas, o tiesiog grynaisiais. Specialisto išvadoje nėra padarytas tyrimas, kad būtent konkrečiu laikotarpiu konkrečią datą jis neturėjo lėšų paskolinti, o viskas subendrinta ir paversta į apyvartą. Nurodė, jog specialisto išvados 24 psl. nustatytas 2007 metų išlaidas specialistė nustatė iš jo banko sąskaitų. Specialistė neteisingai atvaizdavo išlaidas už kurą, sumas padvigubino ,nes čekiai pažymėti du kartus kaip išlaidos-vieną kartą kaip V. K. moka iš savo sąskaitos, antrą kartą kaip V. K. direktorius pinigus skolina įmonei. Jis įmonę kreditavo, pinigai duoti ne kaip paskola, o kaip atskaitingo asmens pinigai, todėl lentelėje turėjo būti kitaip pažymėta. Galėjo būti atvejų, kai už kurą mokėjo grynais, todėl galutinės sumos ir nesutampa. Įmonė dirbo pelningai, jos balansas buvo teigiamas. Įsigyjant butą Vytauto gatvėje neturėjo tikslo sukčiauti, visas deklaracijas tvarkė buhalterė. Kelis kartus lankėsi VMI, konsultavosi visais klausimais dėl mokesčių tvarkymo, būtent VMI nurodžius įrašė kodą Nr. 7, kai kreipėsi dėl PVM susigrąžinimo, buvo atlikti du operatyviniai patikrinimai. Nurodė, jog įmonė kreipėsi dėl PVM permokos grąžinimo, kurią gavus iš VMI naudojo įmonės veikloje, tiksliai neprisimena, bet greičiausiai kreditorių skoloms padengti. Tuo metu buvo krizinis laikotarpis, turtą buvo sunku realizuoti, kainos nukrito, o VMI darė spaudimą išsiregistruoti. Butą remontavo, tai buvo investicinis turtas, iš pradžių ketino jį parduoti, todėl įrenginėjo kaip gyvenamąją patalpą – įrengė virtuvę, vonią. Vėliau vykdė derybas su valymo paslaugų įmone dėl nuomos, tačiau ta įmonė pasirinko kitas patalpas. Ilgesniam laikui išnuomoti buto taip ir nepavyko. Iki šiol VMI nepateikė civilinio ieškinio dėl 167 094 Lt grąžinimo, jokių pretenzijų dėl to negavo. Turi tikslą parduoti butą ir atsiskaityti su valstybe, bet dėl uždėto arešto to padaryti šiuo metu negali. Anksčiau jo parduoti negalėjo, nes vyko bylinėjimasis su statybininkais. Įmonė užsiėmė pirkimu-pardavimu, gamybos nevykdė. Dideli sandoriai tęsdavosi mėnesiais, metais, o VMI situaciją, kai buto neparduoda pusę metų ar metus, traktuoja kaip veiklos nebuvimą. Butas Vytauto gatvėje nebuvo eiliniam pirkėjui skirtas objektas, o 2008-2010 metai buvo itin nepalankūs pardavimams vykdyti, be to, iki 2011 metų vyko remontai. Nurodė, jog bute niekada negyveno, jo asmeninėms reikmėms nenaudojo, ten vyko tik darbo susitikimai, tai buvo darbo vieta, stovėjo spausdintuvas, kompiuteris, ofiso stalas, kas antrame stalčiuje sudėti dokumentai. Išvada jog butas naudotas asmeninėms reikmėms buvo padaryta dėl to, kad VMI nebuvo pateikti dokumentai, jog butas 2008 m. būtų naudotas įmonės veikloje ir uždirbamos pajamos. Jis mano, kad negalėjo būti uždirbamos pajamos iš buto, nes įmonės veikla tuo metu ir buvo to buto remontas.

Esant sunkumams skolino UAB „Sanebas“ pinigus, gali būti, kad yra likęs įsiskolinimas už komunalines paslaugas. UAB „Sanebas“ akcininkai yra N. K. ir G. K., o jis tik direktorius. Kai investicijos vyksta tokiomis sumomis, VMI reikalauja įsiregistruoti PVM mokėtoju. 2011-09-01 pateikė prašymą išregistruoti UAB „Sanebas“ iš PVM mokėtojų registro, po to, kai VMI liepė tai padaryti. Kodėl su prašymu nepateikta PVM deklaracija, jis nežino. Nes tą turėjo padaryti buhalterė. Įmonės buhalterijai tvarkyti buvo sudaryta sutartis su UAB „Naldija. Visi įmonės dokumentai buvo saugomi buhalterijoje. Vykdant darbus gal kažkokie dokumentai galėjo būti ir pas jį, bet šiaip visus dokumentus laikė buhalterijoje. Nieko negali pasakyti apie trijų piniginių kvitų neišsaugojimą, apie tai sužinojo tik pamatęs kaltinimą. Nurodė pasitikėjęs buhaltere, o įstatymas numato galimybę nenustatyti dokumentų saugojimo tvarkos. Mano, kad kvitai buvo užregistruoti, jie negalėjo atsirasti vėliau, be to, FNTT jų nereikalavo, nors dėl kitų trūkstamų dokumentų skambino, todėl yra įsitikinęs, kad jie buvo pateikti. Skola K. M. buvo grąžinta per 3 kartus, o ketvirtas kartas atsirado dėl to, kad vienu metu buvo grąžinta skirtingomis valiutomis, tai patvirtina kasos išlaidų orderiai. 2009 metais jam buvo grąžinti 166 000 Lt, nežino, kodėl K. M. nurodė, kad tais pačiais 2009 metais jam buvo grąžinti ir 130 000 Lt, nėra tai patvirtinančių dokumentų.

Liudytojas T. Z. parodė, kad 2009 metais UAB „Švaros artelė“, buvo suplanavęs išnuomoti patalpas iš UAB „Sanebas“, tačiau nuomos sandoris neįvyko, nes kilo problemų dėl to, kad patalpos buvo be baldų. Ar buvo sumokėti pinigai už nuomą, nežino , bet jeigu yra sąskaita-faktūra, reiškia pinigai buvo sumokėti.

Liudytojas J. J. parodė, kad 2011 m. vasarą sudarant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį asmeniškai tarėsi su V. K., kuris atstovavo savo brolį N. K., turėjo įgaliojimą, vėliau atsirado ir pats N. K.. Sklypas yra (duomenys neskelbtini), 16 arų. Sandoris buvo sudarytas 400 000 Lt sumai. Pusę sumos t. y. 200 000 Lt. mokėjo grynais. Tris kartus po 50 000 Lt atidavė V. K., o likusi dalis buvo pervesta pavedimu, tačiau į kieno sąskaitą, šiuo metu neprisimena, gali būti, kad taip pat į V. K.. Bankas pervedė pinigus į N. K. sąskaitą. Sudarant pirkimo-pardavimo sutartį dalyvavo ir N. K.. Kas pasirašė sutartį, nepamena. Dokumentus pasirašydavo arba V. K. pagal įgaliojimą, arba N. K..

Liudytojas V. S. parodė, kad UAB „Sanebas“ jis paskolino pinigų-330 000 litų grynais paskolos sutarties pagrindu, nes V. K. sakė, kad vykdys nekilnojamojo turto projektą. Tikėjosi už tai gauti UAB „Sanebas“ dalį akcijų. Pinigų paėmimo faktas buvo užfiksuotas kasos pajamų orderiu. Grąžinimo terminas nustatytas apie 1 metai, sutarė, kad delspinigius paskaičiuos, kai V. K. pradės skolą grąžinti, be to, buvo įsitikinęs, kad V. K. pinigus grąžins laiku. Tai ne pirmas kartas, kai jis skolino V. K. pinigus, skolindavo įvairiomis sumomis daugiausiai 150 000 Lt, kitos paskolos būdavo mažesnės, kartais skolindavo ir be sutarčių. 150 000 Lt paskolos sandorį tvirtino notaras, nes tai buvo ne tik jo pinigai, bet ir jo tėvo, todėl tėvas norėjo garantijų, buvo įkeistas žemės sklypas Karklėje, kuris priklausė V. K. artimam giminaičiui. Nurodė, jog 330 000 Lt paskolos grąžinimo terminas suėjo, skola dar negrąžinta, bet tikisi, kad V. K. pinigus jam grąžins. Visos anksčiau paskolintos sumos yra grąžintos, nes kitu atveju, nebūtų skolinęs 330 000 Lt. Nurodė, jog ne kartą ir V. K. jam yra skolinęs pinigus. Visada visas skolas vienas kitam grąžindavo, pasitikėjo vienas kitu. Pirmą kartą pinigus paskolino gal prieš 8 – 9 metus.

Liudytoja J. A. parodė, kad su V. K. susipažino, kai jis atvyko į agentūrą pirkti buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tą butą įsigijo UAB „Sanebas“. Nurodė, jog šį butą perka kaip investiciją, norėjo jį nuomoti, todėl susitarė, kad šį butą išnuomos jos įmonei. Galiausiai sandoris neįvyko, nes V. K. neapstatė buto baldais, nors jie taip tarėsi. Grąžino jam raktus, nes jis nesilaikė susitarimo. Parodė, jog visada bendravo tik su V. K., kuris veikė kaip UAB „Sanebas“ direktorius. Sumokėjo V. K. nuomos mokestį už du mėnesius - apie 2 000 Lt. Iki šiol jis liko skolingas, bet žadėjo grąžinti skolą, kai parduos butą. Tame bute V. K. pastatė tik virtuvinį komplektą, nepaaiškino, kodėl buto neįrengė pilnai, kaip buvo susitarę. Jis ir dabar teigia, kad nori parduoti tą butą, už jį prašo apie 790 000 Lt. Nurodė, jog pasirašius nuomos sutartį, ji sumokėjo nuomos mokestį už 2 mėnesius, nes sutartyje buvo numatyta tokia sąlyga. Tikslios kainos nepamena, bet tai buvo apie 2000 Lt, gal 2380 Lt. Nurodė, jog perkant butą avansinį mokėjimą atliko moteris, kuri galėjo gauti paskolą, o teises ir pareigas kylančias iš sutarties perleido V. K.. Kokia tai buvo suma, negali pasakyti, tačiau butą pardavinėjo tikrai už didelę kainą, galėjo viršyti 1 mln. Lt. Tuo metu ši kaina buvo arti rinkos kainų, butus tame name įsigijo ir kiti juridiniai bei fiziniai asmenys, ne tik UAB “Sanebas“.

Liudytoja B. K. parodė, kad V. K. prieš 10 metų kreipėsi į UAB „Ober-house“, kur ji dirba dėl konsultacijų nekilnojamojo turto klausimais, dėl žemės pirkimo ir pan. Yra pirkę bendrą butą Statybininkų g. Tuomet skolino pinigus V. K., tiksliai nepamena, bet greičiausiai 50 000 Lt. Šis butas buvo pirktas įmonės vardu, tik buvo investuoti kartu ir jos pinigai. Butas jau parduotas. Sklypą pirko lygiomis dalimis tryse R. L. vardu. R. L. sumokėjo savo dalį paimdamas paskolą, o ji pasirašė vekselį, kurio pagrindu davė R. L. 500 000 Lt, pinigus gavo paimdama paskolą. Nurodė, jog norėjo įsigyti butą (duomenys neskelbtini), tačiau pritrūko pinigų, todėl pasiūlė V. K. pirkti ½ buto. Kadangi V. K. paskolino jai 250 000 Lt, jie anuliavo pirmąjį vekselį, pasirašytą tarp jos ir R. L., bei sudarė naują vekselį tarp jos, R. L. ir V. K.. Atskiru dokumentu nebuvo įformintas V. K. pinigų perdavimo faktas jai. Nurodė, jog butą (duomenys neskelbtini), įsigijo, o 2012 metais pardavė, bute apie 2-3 metus gyveno jos sūnus. Būdavo, kad pinigus V. K. skolindavo ir be jokių dokumentų, nes pasitikėjo juo.

Liudytojas P. Ž. parodė, kad per V. K. pardavė žemės sklypą Karklės kaime. Prieš 10 metų , vieno pokalbio metu jis užsiminė, kad norėtų parduoti savo žemės sklypą, už mėnesio V. K. pasakė, kad yra žmogus, kuris norėtų pirkti. Pirkėjo vardas buvo lyg Žydrūnas. Susitarė dėl 5000 Lt rankpinigių. Žemės sklypo pardavimo dokumentus tam tvarkė jis pats. Sutartį sudarė su Žydrūnu, jis ir perdavė likusius pinigus. V. K. sudarant sandorį nedalyvavo.

Liudytoja N. J. parodė, kad ji dirba UAB „Naldija“, kuri teikia buhalterinės apskaitos paslaugas. Ši įmonė turi savo patalpas, kur savo įmonės dokumentus atveždavo įmonės vadovas V. K., kuriuos ji privalėdavo įtraukti į apskaitą. 2008 m. UAB „Sanebas“ buvo įsigijęs butą, pilnai neįrengtą. Kiek atsimena, to buto pirkimui pinigai buvo skolinti, o iš ko negali pasakyti, nes nepamena. 2008 m. įmonė pinigų iš banko nesiskolino, jei gerai atsimena, paskolas iš banko ėmė tik 2010-2011 m. Šiaip skolinosi iš fizinių asmenų, bet ne iš V. K.. Buvo 2-4 paskolos. Įsigytas butas buvo užpajamuotas, skirtas perpardavimui. Turbūt šis butas iki dabar dar neparduotas. Įmonės veikla buvo susijusi su nekilnojamuoju turtu. Kada UAB „Sanebas“ įkurta, nežino, jie su UAB „Sanebas“ sudarė sutartį dėl apskaitos tvarkymo 2008 m. rugsėjo mėnesį, sutartį pasirašė V. K.. Nurodė, kad butas tuo metu, kai sudarinėjo sutartį, jau buvo nupirktas.

Parodė, kad UAB „Sanebas“ PVM mokėtoja buvo įregistruota 2009 m. lapkričio mėnesį. Ar ji teikė įregistravimo dokumentus, neatsimena, nes registruoja arba įmonės direktorius, arba įmonės buhalteris. Ji savavališkai negalėjo įregistruoti šios įmonės PVM mokėtoja. Tai turi būti suderinta su įmonės vadovu. Įregistravus įmonę PVM mokėtoja, atsiranda pareiga teikti PVM deklaracijas iki einamojo mėnesio 25 d. PVM deklaracijas pildė pagal registrus, kurie buvo tvarkomi remiantis dokumentais, o juos atveždavo direktorius. Šiuo metu deklaracijos nederinamos, teikiamos pagal įmonės pateiktus dokumentus. Sumų neatsimena, kokios buvo pateiktos PVM deklaracijoms. Įmonė vykdė veiklą. Kokia buvo įmonės apyvarta 2008 m., neatsimena. Pagal dokumentų apimtį 2008 m. darbo turėjo, o 2009 m. buvo maža apyvarta. Daugiausia buvo įmonės pirkimai, o ar pardavimai buvo, neatsimena. Įmonė pirko darbus, statybines medžiagas. Dėl PVM grąžinimo - buvo pateiktas direktoriaus prašymas grąžinti sumokėtą PVM mokestį. Suma susidarė iš patalpų įsigijimo ir jų remonto, statybinių medžiagų įsigijimo. Buvo grąžinta 140 000 Lt vasario mėnesį pavedimu į įmonės sąskaitą. Jie buvo išimti iš sąskaitos ir įdėti į kasą. Išregistruota iš PVM mokėtojų įmonė buvo 2011 m. rugsėjo mėnesį, nes kai įmonė tris mėnesius iš eilės nevykdo veiklos, pagal mokesčių deklaracijas nėra deklaruojamos pajamos, mokesčių inspektoriai pradeda prašyti išsiregistruoti iš PVM mokėtojų. Šios įmonės deklaracijos buvo tuščios jau nuo 2011 m. pradžios, bet ji neišregistravo iš PVM mokėtojų, nes direktorius buvo įsitikinęs, kad bus pardavimai ir įmonė uždirbs pinigų, bus pajamos ir atsiras prievolė mokėti PVM mokestį. Išsiregistravo tik po 6 mėnesių, kai Mokesčių inspekcija pradėjo reikalauti išsiregistruoti. Tokiu atveju atsirado prievolė sumokėti PVM, kurio nesumokėjo. Direktorius žinojo, kad atsirado skola valstybei. Pasakė, kad parduos butą ir sumokės. Dėl PVM grąžinimo pateikus prašymą, Mokesčių inspekcija paprašė patikslinti prašymą ir pakeisti prašymo priežastį. Pirmoji netiko, nes buvo nurodyta kaip ilgalaikiui turtui, o turėjo būti trumpalaikiui turtui, o gal ir atvirkščiai. Direktorius gavęs šią informaciją iš Mokesčių inspekcijos, paprašė pakeisti prašymą. Mokesčių inspekcija bendravo su ja tiesiogiai, kai reikėjo pateikti įsigijimo dokumentus. Tai buvo prieš grąžinimą, nes reikia patikrinti duomenis. Įmonėje nebuvo nustatyta dokumentų saugojimo tvarka, o ją nustatyti turi direktorius. Ar jis žinojo apie šią savo pareigą, nežino. Kai buvo atlikta revizija, tada buvo nustatyta keletas pažeidimų. Buvo keletas neišsaugotų dokumentų. Dokumentus pateikdavo tik direktorius. Ar bendravo su kitu asmeniu, neatsimena, dažniausiai tikrai atveždavo direktorius. Kitus iškilusius klausimus spręsdavo taip pat tik su direktoriumi. Būtų įtraukusi visus pateiktus dokumentus į buhalterinę apskaitą, jei jie būtų pateikti. Nurodė, jog įtraukus įmonę į PVM mokėtojas, ji įgyja teisę į PVM ataskaitas. Tą patvirtina Mokesčių inspekcija. Negalvoja, kad V. K. tą butą įsigijo tam, kad pasisavinti PVM. Vis tiek nebūtų išvengęs šios prievolės. Be buto, įmonė turėjo turto, bet jis buvo nereikšmingas. Turto likimo ji nežino. Į registrus nebūtų vedusi jokių pirminių dokumentų, jei nebūtų jų mačiusi. Ji dirba su programa ir iš galvos nerašo duomenų. Turi būti pagrindas, iš ko rašyti. Būdavo, kad direktorius atvežęs dokumentus, pasiimdavo kelis, jei jam jų prireikdavo. Dokumentai skirti ne tik tam, kad juos archyvuoti. Dokumentai judėjo, tad ne visada jie buvo saugomi jų įmonėje. Jei dokumentai buvo įtraukti į registrus, tai jie tikrai buvo jai pateikti. Direktorius dokumentus perdavė specialistui. Dalį specialistui pateiktų dokumentų paruošė jie, dalį direktorius. Nurodė, jog specialistai neskambino dėl dingusių dokumentų, apie tai sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu. Nurodė, jog buvo padariusi klaidą suvesdama dokumentus – du kartus įvedė orderius, dėl ko sumažėjo įsiskolinimas, tačiau tą klaidą ištaisė, nors ir pavėluotai. UAB „Sanebas“ dokumentų saugojimo tvarka nebuvo nustatyta. V. K. kaip direktorius tikrai išmanė apie dokumentus, jų tvarkymą, PVM apskaitas.

Liudytojas K. M. parodė, kad 2008 metų vasarą paskolino UAB „Sanebas“ 510 000 Lt. Pinigus asmeniškai perdavė V. K., per jį skolino įmonei. Pinigai buvo reikalingi verslui, buto remontui. Jam buvo išrašytas orderis, tačiau neišsaugojo dokumentų, kurių pagrindu skolino pinigus. 2009 metų pavasarį V. K. jam grąžino 166 000 Lt, 2010 metų vasarą grąžino 100 000 Lt, dar po pusmečio grąžino dar 100 000 Lt. Paskutinė dalis galėjo būti grąžinta ir eurais, tiksliai nepamena, jam svarbiausia, kad pavertus litais skola būtų grąžinta. Nurodė, kad pasirašydavo orderius, kai V. K. jam grąžindavo pinigus. Iki šiol 144 000 Lt jam negrąžinti, nors skolinant pinigus terminą nustatė iki 1 metų, pasitikėjo V. K., žinojo, kad jis turi lėšų, atrodė rimtas verslininkas. Įmonės dokumentuose žymėjo, kad skola jam grąžinama dalimis. Jokių delspinigių nėra numatyta.

Liudytojas A. K. parodė, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur parodė, kad jo mama N. K., gyvenanti Airijoje, buvo nusprendusi įsigyti butą, naujai statomame name adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. UAB „Ekosala, kuriai priklausė statomas pastatas minėtu adresu, buvo sumokėtas 370 tūkst. Lt avansas. Paskui buvo nuspęsta buto nebepirkti. Tada atsirado asmuo vardu V., kuris su mama susitarė, kad ji perleis buto įsigijimo teises. Vėliau buvo pasirašyta trišalė sutartis, pagal kurią UAB „Sanebas“ atstovaujama V. K., įsipareigoja kompensuoti N. K. jo sumokėtą 370 tūkst. Lt avansą UAB „Ekosala“. 2008-01-21 Šaulių g. Klaipėda esančiame Nordea banke iš V. K. gavo 370 000 Lt grynais. Šiuos pinigus įnešė į mamos sąskaitą.

Liudytojas R. L. parodė, kad su kaltinamuoju priešiški santykiai, buvo verslo partneriais. Su B. K. per pusę pirko žemės sklypą, vėliau sudarė trišalę sutartį dar ir su V. K., B. K. žemės dalis buvo padalinta jai ir V. K.. Bendra sklypo kaina sudarė 1 mln. Lt, bankas jį paėmė dėl nemokumo, nes sklypas buvo įkeistas. Nurodė, jog jis sumokėjo 500 000 Lt, ar B. K. su V. K. ėmė paskolas, jis nežino. Sklypą ketino padalinti dalimis ir parduoti, tokiu būdu uždirbti 30 ar 50 procentų. 2007 metais jis išdavė vekselį V. K., to prašė pats V. K.. To vekselio neginčija. Sklypo nuosavybė buvo registruota jo vardu, turi 2007-05-04 sutartį, pagal kurią matosi, kad sklypų kaina 500 000 Lt. Vėliau buvo pasirašytas ir sklypų padalinimo sutartis.

Liudytojas A. D. parodė, kad iš matymo pažįsta V. K., prieš 5-6 metus nuomojosi patalpas iš jo įmonės, kurios pavadinimo nepamena. Patalpos buvo Liepų arba Vytauto gatvėje, tačiau į jas net neįsikėlė, nes rado pigesnes, V. K. buvo sumokėję nuomą už vieną mėnesį apie porą tūkstančių litų, mokėjo grynais, nuomos sutarties lyg ir nespėjo sudaryti, tiksliai nepamena. Patalpas būtų naudoję ofiso įrengimui, jis dirba UAB „Švaros artelė“ komercijos direktoriumi, tai buvo butas, bet tinkamas ofisui, V. K. žadėjo, kad bus ir baldai, tačiau jų nebuvo, nepamena, ar tai buvo priežastis, dėl kurios šių patalpų atsisakė, bet po kelių savaičių jau turėjo kitas patalpas.

Specialistė R. K. paaiškino, kad išvadas rašė remdamasi ikiteisminio tyrimo medžiaga, UAB „Viteksoma“, UAB „Sanebas“ apskaitos dokumentais bei registrais. V. K. paaiškinimo neturėjo, VĮ Registrų centro neužklausinėjo. Išvadoje yra nurodyta, kokius žemės sklypus įsigijo V. K. ir jų numeriai – žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2005-03-03, sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2006-03-06, sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2005-02-08, sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2007-03-15, butas Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2006-01-27. Nurodė, jog specialisto išvadoje nepaminėtas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad 2013-01-18 specialisto išvados 23 psl. grafoje už 2008 metus padaryta aritmetinė klaida nurodant bendrą 185 014,15 Lt sumą. Paaiškino, kad V. K. paskolino K. M. 510 000 Lt, grąžino 400 000 Lt, tačiau iš šių grąžintų pinigų 130 000 Lt suma, kurią, kaip K. M. nurodė, jam V. K. grąžino 2009 metais, nėra apskaityta, nėra pagrįsta dokumentais. Tyrimo metu jai nebuvo pateiktas joks paskolos raštelis, vadovavosi K. M. nurodytomis aplinkybėmis, jog likusi skola sudaro tik 100 000 Lt. Yra du laisvos formos dokumentai, kuriuose pasirašė V. K. ir K. M., jose nurodyta, kad K. M. gavo iš UAB „Sanebas“ 30 000 Lt, 21 715 Eur. Yra ir kitas paskolos raštelis, pagal kurį K. M. gavo iš UAB „Sanebas“ 166 000 Lt, apklausos protokole K. M. patvirtino gavęs ir dar 130 000 Lt, todėl ir liko nenustatyta, iš kur šiuos pinigus gavo UAB „Sanebas“, jie nepagrįsti. K. M. parodymai buvo lyginami su apskaitos dokumentais, kadangi neatitiko, tai buvo remtasi K. M. parodymais.

Specialisto išvados 25 psl. nurodytos 2007 m. išlaidos 942 641 Lt sudaro – pirktas žemės sklypas už 49 531 Lt, motociklas 44 140 Lt, vekselis 250 000 Lt, pirktos akcijos už 490 000 Lt, automobilis už 108 970 Lt. Akcijos buvo įsigytos grąžinant skolą UAB „Viteksoma“. Yra apskaityti gryni pinigai – 432 000 Lt, o sąskaitoje yra 520 000 Lt. 2008 metais į lentelę nebuvo įrašytas UAB „Viteksoma“ sąskaitos papildymas 35 000 Lt. Šioje vietoje nėra klaidos, kadangi išlaidos yra skaičiuojamos pagal metus ir čia surašytos pagal metus. Nurodė, jog pagal 13 paskolos sutarčių iš viso V. K. UAB „Viteksoma“ paskolino 2 837 000 Lt, o konkrečiai 2007 metais paskolino 1 442 000 Lt. Išlaidos yra padengtos akcijomis. 24 psl. pinigai skaičiuoti pagal sąskaitas-faktūras. 5 psl. N. L. pinigai yra apskaityti kaip paskola UAB „Viteksoma“, nes taip yra įforminta, tai matyti iš UAB „Viteksoma“ sąskaitos išrašo, kuriame nurodyta „N. L. paskolos grąžinimas“, nors pinigai ir buvo pervesti į V. K. asmeninę sąskaitą.

Nurodė, jog V. K. nesumokėjo į valstybės biudžetą 125 192 Lt, privalėjo PVM mokėti net ir tada, kai nenaudojo buto pagal paskirtį. Turėjo tikslinti PVM deklaracijas, nes tik pradžioje po 2008 m. lapkričio, kai įsigijo butą Vytauto gatvėje, turto nuoma buvo pagrįsta sąskaitomis faktūromis, o vėliau ji nebebuvo pagrįsta. Paaiškino, jog UAB „Sanebas“ įgytas butas Vytauto gatvėje buvo užregistruotas kaip trumpalaikis turtas, skirtas pardavimui. Vėliau jis buvo perregistruotas kaip ilgalaikis turtas ir butas buvo nuomojamas, naudojamas ne pagal paskirtį. Trumpalaikio turto nuomoti negalima, kadangi tai būna prekės, skirtos pardavimui. Įmonei įsigyti trumpalaikį turtą yra naudinga, kadangi tokiu atveju gauna pirkimo PVM (grąžintiną PVM), o kai įsigyjamas ilgalaikis turtas ir, jei jis naudojamas ne pagal paskirtį, reikia jį deklaruoti ir tada jau būtina mokėti PVM. UAB „Sanebas“ išregistruojant jį iš PVM mokėtojų mokesčių inspekcijai nepateikė metinės PVM deklaracijos, nebuvo patikslinta PVM ataskaita.

Iš 2011-06-10 bylų (dokumentų) priėmimo perdavimo akto matyti, kad iš UAB ,,Viteksoma“ išreikalauti buhalterinės apskaitos dokumentai (1 t., b.l. 65-66).

Iš 2012-12-12 bylų (dokumentų) perėmimo akto matyti, kad buvo pateikti UAB ,,Viteksoma“ dokumentai (1 t., b.l. 68-69).

Iš 2012-12-14 bylų (dokumentų) perėmimo akto matyti, kad buvo pateikti UAB ,,Viteksoma“ dokumentai (1 t., b.l. 70).

Iš 2011-08-29 dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo akto matyti, kad iš V. K. buvo išimti individualios veiklos įsigijus verslo liudijimą dokumentų kopijos (1 t., b.l. 86).

Iš 2011-08-29 bylų (dokumentų) priėmimo perdavimo akto matyti, kad iš UAB ,,Sanebas“ išreikalauti buhalterinės apskaitos dokumentai (1 t., b.l.159).

Iš 2012-11-09 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad buvo pateikti UAB ,,Sanebas“ dokumentai (1 t., b.l.161).

Iš 2013-08-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad N. J. pateikė papildomus dokumentus (1 t., b.l.171).

Iš 2012-11-29 specialisto išvados Nr. 5-3/107 ,,Dėl UAB ,,Sanebas“ ūkinės finansinės veiklos“ matyti, kad UAB „Sanebas“ 2000 m. sausio 13 d. įregistruota Klaipėdos m. savivaldybėje. UAB „Sanebas“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2008 m. vasario 28 d. Įmonės kodas: 141885730, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini). UAB „Sanebas“ 2008 m. vasario 25 d. Juridinių asmenų registre įregistravo įstatinį kapitalą – 10 000 Lt. Jis padalintas į 100 paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos nominali vertė 100 Lt. UAB „Sanebas“ akcininkai N. K. turintis 50 paprastųjų vardinių akcijų ir G. K. turinti 50 paprastųjų vardinių akcijų. Pagal UAB „Sanebas“ 2008-02-25 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą UAB „Sanebas“ vadovu paskirtas V. K.. Tvarkant UAB „Sanebas“ buhalterinę apskaitą buvo nesilaikoma Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo: 6 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ reikalavimų, t.y. laikotarpiu nuo 2008-04-10 iki 2009-12-31 buvo nepagrįsta apskaitos dokumentais 130 000 Lt įplaukų gavimo ir laikotarpiu nuo 2008-04-10 iki 2009-12-31 130 000 Lt paskolos grąžinimo piliečiui K. M.; 19 str. 1 d., kurioje nurodyta „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies – „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ reikalavimų bei Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr.13, t.y. nenustatė bendrovėje dokumentų saugojimo tvarkos bei neišsaugojo laikotarpio nuo 2008-04-21 iki 2008-05-21 3 Pinigų priėmimo kvitų – 2008-04-21 serija BUH Nr.1916378 – 5 000 Lt, 2008-05-21 serija BUH Nr.1916501 – 4 000 Lt, 2008-06-10 serija BUH Nr.1916527 – 11 286 Lt, iš viso 20 286 Lt, kuriais pagrindė 20 286 Lt apmokėjimą UAB „Akvakomfortas“ ir 2010-01-01 dokumento Nr.3, kuriuo pagrindė 15 867,30 Lt apmokėjimą UAB „Linea“. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą bei pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl UAB „Sanebas“ (direktorius V. K.) padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, laikotarpiu nuo 2008-04-10 iki 2011-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „Sanebas“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

UAB „Ekosala“ ir UAB „Sanebas“ atstovaujama, direktoriaus V. K., pasirašė 2008-04-04 sutartį dėl (duomenys neskelbtini) pardavimo-pirkimo iš viso už 1 020 799,50 Lt. 2008-04-04 sutarties 2.1.1 punkte nurodyta, kad „pinigus sumoje 370 000 litų pardavėjas gavo iš pirkėjo prieš šios sutarties sudarymą“, 2.1.2. punkte nurodyta, kad „likusius 650 799,50 Lt pirkėjas įsipareigoja pervesti į pardavėjo sąskaitą Nr.LT267300010091888173, esančią AB bankas Hansabankas <...> iki 2008-04-25“. UAB „Sanebas“ (direktorius V. K.) pagal 2008-04-09 PVM sąskaitą faktūrą serija EKO Nr.32 pagrindė buto Vytauto g. 7-13, Klaipėda pirkimą 865 084,32 Lt, PVM – 155 715,18 Lt, iš viso – 1 020 799,50 Lt. UAB Sanebas“ laikotarpiu nuo 2008-04-04 iki 2008-04-16 pagrindė iš viso 650 799,50 Lt apmokėjimą UAB „Ekosala“ už perkamą butą (duomenys neskelbtini).

Ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktos 3 Paskolos sutartys, kuriose nurodyta, kad UAB „Sanebas“ (direktorius V. K.) pasiskolino iš viso 1 210 000 Lt iš piliečių K. M., V. S., N. K. patalpų Vytauto g. 7, Klaipėda pirkimui, t.y.: 2008-04-10 Nr.1 – 510 000 Lt iš piliečio K. M., kurioje nurodyta, kad paskolą 510 000 Lt grąžinti iki 2009-05-31; 2008-04-14 Nr. 2 – 370 000 Lt užskaitomas pilietės N. K. sumokėtas UAB „Ekosala“ avansas pagal 2007-08-14 preliminarią sutartį. Paskolą grąžinti iki 2009-03-31; 2008-04-14 Nr. 3 – 330 000 Lt iš piliečio V. S., kurioje nurodyta, kad paskolą 330 000 Lt grąžinti iki 2009-04-30. UAB ,,Sanebas“ pagal 3 PVM sąskaitas faktūras pagrindė patalpų nuomos pardavimą 5 800 Lt, PVM – 1102 Lt, iš viso – 6 902 Lt, t.y.: 2009-02-24 serija SAN Nr.0000001 – 2 000 Lt, PVM – 380 Lt, iš viso – 2380 Lt UAB „Temperamentas“ (į.k.142023362, adr. Liepų g. 24-11, Klaipėda), 2009-03-31 serija SAN Nr.0000002 – 2 000 Lt, PVM – 380 Lt, iš viso – 2380 Lt UAB „Temperamentas“, 2009-05-29 serija SAN Nr.0000003 – 1 800 Lt, PVM – 342 Lt, iš viso – 2 142 Lt UAB „Švaros artelė“ (į.k. 300146467, adr. J.Janonio g.10-10, Klaipėda). UAB „Sanebas“ pagal 3 kasos pajamų orderius pagrindė iš viso 6 902 Lt įplaukų gavimą už patalpų nuomą: 2009-05-29 serija SAB Nr.0000004 – 2 142 Lt iš UAB „Švaros era“; 2009-04-21 serija SAB Nr.0000002 – 2 380 Lt iš UAB „Temperamentas“; 2009-04-21 serija SAB Nr.0000002 – 2 380 Lt iš UAB „Temperamentas“ (1 t., b.l.184-197).

2013-01-18 specialisto išvadoje Nr.5-3/3 ,,Dėl UAB ,,Viteksoma“ ir fizinio asmens V. K. ūkinės finansinės veiklos“ konstatuota, kad UAB „Viteksoma“ 2001-04-13 įregistruota Pakruojo rajono savivaldybėje. UAB „Viteksoma“ registro tvarkytojai nuo 2004-01-02 iki 2009-04-15 – VĮ Registrų centras Šiaulių filialas, šiuo metu VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas. UAB „Viteksoma“, į.k.168100086, adr. Puodžių g. 27-5, Klaipėda. UAB „Viteksoma“ 2001-04-13 įregistruotas įstatinis kapitalas 10 000 Lt, padalintas į 100 paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos nominali vertė 100 Lt, įstatinis kapitalas 2007-07-18 padidintas iki 500 000 Lt piniginiu įnašu, nuo 2008-01-17 įstatinis kapitalas sumažintas iki 50 000 Lt. UAB „Viteksoma“ laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2010-12-31 direktoriumi buvo V. K.. UAB „Viteksoma“ laikotarpiu nuo 2006-04-10 iki 2010-11-12 pagrindė iš viso 2 834 000 Lt paskolos gavimą iš fizinio asmens V. K., laikotarpiu nuo 2006-11-03 iki 2008-01-17 paskolos iš viso 2 216 000 Lt grąžinimą fiziniam asmeniui V. K.. Tokiu būdu, UAB „Viteksoma“ 2010 m. gruodžio 31 d. įsiskolinimas pagal paskolos sutartis fiziniam asmeniui V. K. 618 000 Lt. UAB „Viteksoma“ apskaitos registruose Apyvartos žiniaraščiuose sąskaita Nr. 2435 Atskaitingi asmenys užregistruotas 2010-12-31 UAB „Viteksoma“ įsiskolinimą atskaitingam asmeniui direktoriui V. K. iš viso 205 525,57 Lt. Fizinis asmuo V. K. kaip UAB „Viteksoma“ atskaitingas asmuo iš savo asmeninių lėšų pagrindė apmokėjimą 205 525,57 Lt ūkio subjektams už UAB „Viteksoma“. Fizinis asmuo V. K. ir jo sutuoktinė E. K. 2010-12-31 turėjo nuosavybės teise turto iš viso 1 909 056,57 Lt, kurio įsigijimo išlaidų iš viso 656 191,09 Lt, fizinis asmuo V. K. ir sutuoktinė E. K. nepagrindė dokumentinėmis teisėtomis pajamomis. UAB ,,Sanebas“ (direktorius V. K.) pasiskolino 370 000 Lt iš pilietės N. K., t.y.: 2008-04-14 buvo užskaitomas pilietės N. K. sumokėtas UAB „Ekosala“ avansas pagal 2007-08-14 preliminarią sutartį. UAB „Sanebas“ apskaitą tvarkanti UAB „Naldija“ (įgaliotas asmuo vyr. buhalterė N. J.) 2008 m. balandžio mėn. užregistravo Apyvartos žiniaraščiuose sąskaita Nr.4013 Kitos finansinės skolos iš viso 1 210 000 Lt finansinių skolų padidėjimą, iš jų: 370 000 Lt UAB „Ekosala“ (į.k.300148863, reg. Vytauto g.7, Klaipėda), 510 000 Lt piliečiui K. M., 330 000 Lt piliečiui V. S. (2 t., b.l.140-172).

Iš 2006-01-05 paskolos sutarties Nr.06/01-01 matyti, kad V. K. UAB ,,Viteksoma“ paskolino 3 500 Lt (2 t., b.l.179).

Iš 2006-04-10 paskolos sutarties Nr.06/04-01 matyti, kad V. K. UAB ,,Viteksoma“ paskolino 2 000 Lt (2 t., b.l.180).

Iš 2006-08-07 paskolos sutarties Nr.06/08-01 matyti, kad V. K. UAB ,,Viteksoma“ paskolino 700 000 Lt (2 t., b.l.181).

Iš 2006-10-04 paskolos sutarties Nr.06/10-01 matyti, kad V. K. UAB ,,Viteksoma“ paskolino 500 000 Lt (2 t., b.l.182).

Iš 2006-10-10 paskolos sutarties Nr.06/10-02 matyti, kad V. K. UAB ,,Viteksoma“ paskolino 85 000 Lt (2 t., b.l.183).

Iš 2007-04-24 paskolos sutarties Nr.07/04-01 matyti, kad V. K. UAB ,,Viteksoma“ paskolino 220 000 Lt (2 t., b.l.184).

Iš 2007-04-26 paskolos sutarties Nr.07/04-02 matyti, kad V. K. UAB ,,Viteksoma“ paskolino 300 000 Lt (2 t., b.l.185).

Iš 2007-05-02 paskolos sutarties Nr.07/05-01 matyti, kad V. K. UAB ,,Viteksoma“ paskolino 300 000 Lt (2 t., b.l.186).

Iš 2007-06-08 paskolos sutarties Nr.07/06-01 matyti, kad V. K. UAB ,,Viteksoma“ paskolino 400 000 Lt (2 t., b.l.187).

Iš 2007-07-09 paskolos sutarties Nr.07/07-01 matyti, kad V. K. UAB ,,Viteksoma“ paskolino 200 000 Lt (2 t., b.l.188).

Iš 2007-09-04 paskolos sutarties Nr.07/09-01 matyti, kad V. K. UAB ,,Viteksoma“ paskolino 22 000 Lt (2 t., b.l.189).

Iš 2008-04-10 paskolos sutarties Nr.08/04-01 matyti, kad V. K. UAB ,,Viteksoma“ paskolino 5 000 Lt (2 t., b.l.190).

Iš 2010-11-12 paskolos sutarties Nr.10/11-01 matyti, kad V. K. UAB ,,Viteksoma“ paskolino 100 000 Lt (2 t., b.l.191).

Iš 2013-02-07 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu pateiktų dokumentų matyti, kad UAB ,,Sanebas“ prašymą įregistruoti į PVM mokėtojų registrą pateikė 2008-10-27 elektroniniu būdu, Klaipėdos AVMI prašymas užregistruotas 2008-10-27 registracijos Nr. L1-12934. Šį prašymą elektroniniu būdu pateikė N. J., tvarkiusi UAB ,,Sanebas“ buhalterinę apskaitą. 2008-11-10 Klaipėdos AVMI priėmė sprendimą Nr. B6-569 nuo 2008-11-14 UAB ,,Sanebas“ įregistruoti į PVM mokėtojų registrą (6 t., b.l.146-154).

Iš 2008-12-17 N. J. paaiškinimo pateikto Klaipėdos AVMI nustatyta, kad UAB ,,Sanebas“ įsigytas turtas – butas buhalterinėje apskaitoje apskaitomas kaip trumpalaikis turtas. Butas pirktas iš skolintų lėšų, pinigus paskolino fiziniai asmenys, bendrovė 2008 m. veiklos nevykdė, pajamų neturėjo (6 t., b.l.155).

Iš 2008-12-17 UAB ,,Sanebas“ direktorius V. K. paaiškinimo pateikto Klaipėdos AVMI nustatyta, kad įmonė 2008-04-04 nusipirko butą (duomenys neskelbtini), jį įrenginėja, 2008 m. kitos veiklos nevykdė. Įmonės veikla nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas. Šiuo metu įsigytas butas yra pardavinėjamas, dėl atstovavimo parduodant turtą sudaryta sutartis su UAB ,,NT Market“ (6 t., b.l.156).

Iš Klaipėdos AVMI 2008-12-22 operatyvaus patikrinimo ataskaitos Nr.K2-1063 nustatyta, kad patikrinimo metu surinkti duomenys, apie bendrovės įsigytą ilgalaikį turtą, kuris pagal savo paskirtį galimai naudojamas privatiems poreikiams tenkinti, operatyvios kontrolės skyriaus raštu bus perduoti atrankos tikrinimų ir PVM kontrolės skyriui, dėl tolimesnių kontrolės veiksmų taikymo (6 t., b.l.159).

Iš 2009-02-25 Klaipėdos AVMI sprendimo Nr.2009.3122-412/91796/L4-1606-B17-371 matyti, kad priimtas sprendimas negrąžinti mokesčio permokos (6 t., b.l.158).

Iš 2009-03-26 Klaipėdos AVMI sprendimo Nr.2009.5367-14/902057/L4-1850/AB9-18 matyti, kad grąžinta PVM mokesčio permoką UAB ,,Sanebas“. Permokos suma 167094 Lt, susidariusi 2008 m. 11 mėn. (6 t., b.l.170).

Iš Klaipėdos AVMI 2010-03-29 rašto Nr.(18.17)L2-3394 ir 2011-07-13 elektroninio laiško matyti, kad prašoma UAB ,,Sanebas“ pateikti informaciją dėl veiklos nevykdymo, nes PVM deklaracijose nedeklaruoja veiklos. Nurodo, kad nepateikus informacijos bus inicijuota išregistravimo iš PVM mokėtojų registro procedūra (6 t., b.l.161, 162).

Iš 2011-09-01 Klaipėdos AVMI sprendimo Nr. (18.113)L2-7055 matyti, kad nuo 2011-09-01 UAB ,,Sanebas“ išregistruotas iš PVM mokėtojų registro ir nurodyta per 20 dienų pateikti tinkamai užpildytą išregistruojamo asmens paskutinio mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją. Sprendimą priėmė skyriaus vedėjo pavaduotoja A. B. (6 t., b.l.166).

Iš UAB ,,Sanebas“ direktoriaus V. K. 2012-06-28 atsakymo Klaipėdos AVPK matyti, kad V. K. nurodė, jog butas buvo naudojamas įmonės ekonominėje veikloje, buvo skirtas parduoti, užėjus sunkmečiui buvo prarasti nuomininkai, sunkiai sekėsi surasti butui pirkėjus, susigrąžinti investuotas lėšas (6 t., b.l.167).

Iš 2011-09-27 kratos protokolo matyti, kad 2011-09-27 atliekant UAB ,,Sanebas“ bute Vytauto g.7-13, Klaipėda, kratą buvo daromas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad butas buvo naudojamas asmeninėms V. K. reikmėms (8 t., b.l. 113-115, DVD diskas su vaizdo įrašu voke – Priede Nr. 2).

Iš 2013-03-06 Klaipėdos AVMI rašto Nr.(18.17)D2-1430 matyti, kad UAB ,,Sanebas“ tik 2012-11-29 pateikė PVM deklaraciją už 2011 m. rugsėjo mėnesį, joje deklaravo 122 536 Lt mokėtiną PVM, tačiau šio mokesčio nesumokėjo. 2012-12-05 VMI priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, sprendimas vykdymui perduotas antstoliui (6 t., b.l. 171).

Iš 2011-09-28 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas J. J. atpažino V. K., kaip asmenį pardavusį sklypą (7 t., b.l.107-110).

Iš 2011-09-29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas A. K. atpažino V. K., kaip Vitalijų perpirkusių buto įsigijimo teises (7 t., b.l.113-115).

Iš 2011-09-29 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. K. pateikti dokumentai patvirtina, kad 2008-01-05 tarp UAB ,,Ekosala“, N. K., UAB ,,Sanebas“, atstovaujamos direktoriaus V. K., buvo sudaryta trišalė sutartis, pagal kurią UAB ,,Sanebas“ kompensuoja N. K. sumokėta 370 000 Lt avansą už perkamą butą ir perima teises į perkamą butą (duomenys neskelbtini). Banko ,,Nordea“ 2008-01-21pajamų orderis patvirtina, kad A. K. į N. K. sąskaitą įmoka 370 000 Lt (7 t., b.l.116-118).

Iš VĮ registrų centro kompiuterinės duomenų bazės išrašų matyti, kad V. K. ir E. K. vardu statiniai žemės sklype (duomenys neskelbtini) neįregistruoti (7 t., b.l.164, 8 t., b.l.1).

Iš 2011-09-28 V. K. gynėjo prašymu pateiktų dokumentų matyti, kad ieškiniu Klaipėdos rajono apylinkės teismui V. K. siekia nutraukti santuoką ir padalinti turtą: 0,9381 ha. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini). sav. su jame esančiais nebaigtais statyti statiniais, žemės sklypo ir statinių vertė 500 000 Lt (10 t., b.l.76-92).

Dėl Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalies.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako tik tas asmuo, kuris yra atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą

Byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis V. K. 2008-02-25 UAB „Sanebas“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu išrinktas bendrovės direktoriumi (2 t., b.l. 5), Juridinių asmenų registre UAB „Sanebas“ vadovu įregistruotas nuo 2008-03-05 (2 t., b.l. 9-10). Taigi V. K. eidamas UAB „Sanebas“ vadovo pareigas įgijo pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. l d., reglamentuojančioje, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.

V. K. neigdamas savo kaltę nurodė, jog nieko negali pasakyti apie trijų pinigų priėmimo kvitų - 2008-04-21 serija BUH Nr.1916378 – 5 000 Lt, 2008-05-21 serija BUH Nr.1916501 – 4 000 Lt, 2008-06-10 serija BUH Nr.1916527 – 11 286 Lt, neišsaugojimą, laikėsi pozicijos, kad įstatymas nereikalauja nustatyti dokumentų saugojimo tvarkos, ko UAB “Sanebas“ ir nebuvo.

Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. l d. nustatyta, kad apskaitos dokumentai ir registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, bei 2 dalyje nustatyta, kad patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad eidamas įmonės vadovo pareigas, V. K. privalėjo jas atlikti tinkamai ir atsakingai, jis suvokė ir privalėjo įvertinti, jog, vadovaudamas bendrovei turi rūpintis ne tik kasdiene įmonės veikla, tačiau tai daryti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio subjektų veiklą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais.

Kad ne visi dokumentai buvo įtraukti į įmonės“Sanebas“ apskaitą, rodo 2012-11-29 specialisto išvada Nr. 5-3/107 (1 t., b.l. 184-197). Nors V. K. nurodė negalintis paaiškinti, kodėl bendrovėje nebuvo išsaugoti trys pinigų priėmimo kvitai, ir esąs įsitikinęs, kad juos pateikė, tačiau liudytojos N. J. parodymai, kad ji visus jai pateiktus dokumentus į apskaitą įtraukdavo ir jeigu kvitai jai būtų buvę pateikti, ji būtų juos į apskaitą įtraukusi, nėra paneigti. Ji nurodė, kad tik V. K. dokumentus atveždavo, o kai jam prireikdavo, juos pasiimdavo. Teismas neturi pagrindo manyti, jog N. J. apkalbėjo V. K., tuo labiau, kad ir pats kaltinamasis pripažino, jog dėl įvairių priežasčių kartais vykdant darbus kažkuriuos dokumentus galėjo laikyti ir pas save.

Iš bylos seka, kad į bendrovės buhalterinę apskaitą įtrauktas 510 000 Lt K. M. paskolos suteikimo UAB „Sanebas“ faktas (2 t., b.l. 29-30, 35). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas K. M. parodė, kad šiai dienai jam grąžinta apie 400 000 Lt paskolos: 2009-04-20 grąžinta 166 000 Lt, tais pačiais 2009 metais grąžinta dar apie 130 000 Lt, išrašė V. K. laisvos formos pinigų grąžinimo kvitus, vėliau 2010 metais grąžino 30 000 Lt ir 21 715 Eur, vėl išrašė V. K. laisvos formos pakvitavimą. Visus pakvitavimus atiduodavo V. K. (2 t., b.l. 52-53, 7 t., b.l. 96). Pinigų sumokėjimą pateisiančių dokumentų sąraše įtraukti atsiskaitymai su K. M. patvirtina liudytojo parodymus, 2009-04-20 - 166 000 Lt sumai (2 t., b.l. 65) ir 2010-07-02 – 30 000 Lt ir 21 715 Eur sumoms (2 t., b.l. 66). Tuo tarpu 130 000 Lt sumos grąžinimą gal patvirtinančių buhalterinių dokumentų bendrovės apskaitoje nėra. Kaip paaiškino teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė R. K., esant tokiems liudytojo K. M. parodymams, o bendrovės apskaitoje nesant apskaityto 130 000 Lt paskolos grąžinimo fakto, ji konstatavo tai kaip LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 1X-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. reikalavimų pažeidimą. Tuo tarpu kaltinamasis V. K. neigia bendrovės vardu grąžinęs K. M. 130 000 Lt sumą 2009 metais. Teisiamojo posėdžio metu pirmą kartą liudytoju apklaustas K. M. patvirtino, kad skolą V. K. jam grąžino per tris kartus 2009-2010 metais, šiuo metu vis dar yra skolingas apie 100 000 Lt. Tuo tarpu pakartotinai apklaustas jau po to, kai byloje parodymus davė ir kaltinamasis, liudytojas K. M. parodymus pakeitė ir ėmė teigti netiksliai prisimenantis aplinkybes, galėjęs suklysti. Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas sprendžia, kad liudytojo K. M. parodymai, duoti pakartotinai teisiamojo posėdžio metu, turi būti vertinami kritiškai, nes iki tol du kartus apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei vieną kartą teisme, jis davė nuoseklius parodymus ir jais teismas neturi jokio pagrindo netikėti. Byloje nenustatyta, kad liudytojas būtų susipykęs su kaltinamuoju, nei vienas jų santykių, kaip konfliktiškų, neįvardijo, priešingai abu teigė bendraujantys draugiškai, todėl apkalbėjimo galimybė atmestina.

Tokie V. K. veiksmai, kaip nurodė jis pats bei N. J. - dokumentų saugojimo tvarkos nebuvimas, dokumentų laikymas ne tik buhalterijoje, bet ir pas jį, ūkinių operacijų neįtraukimas į bendrovės buhalterinę apskaitą, parodo nusikalstamai nerūpestingą UAB „Sanebas“ vadovo elgesį, o LR BK 223 str. 1 d. numatytas nusikaltimas ir padaromas neatsargia kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų teisėjų kolegijos nutartys bylose Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011).

Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, t.y. baudžiamoji atsakomybė už jį kyla tik tuo atveju, kai yra nustatomi bent vienas iš Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių nusikalstamų padarinių: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. 2012-11-29 specialisto išvadoje Nr. 5-3/107 konstatuota, kad dėl nustatytų LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. l d., 16 str. 3 d., 19 str. 1, 2 d. nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „Sanebas“ laikotarpiu nuo 2008-04-10 iki 2011-12-31 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Tarp V. K. nusikalstamai nerūpestingos veikos ir kilusių padarinių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje, yra priežastinis ryšys.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismas pripažįsta įrodyta, kad V. K. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Dėl Lietuvos Respublikos BK 189¹ straipsnio 1 dalies.

V. K. nepripažino, jog turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL (65 000 Lt) vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

Iš byloje surinktų ir ištirtų duomenų visumos nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgytas 2002-12-18 (12 t., b.l. 7-10), butas, esantis (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgytas 2006-01-27 (12 t., b.l. 11-12), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)įgytas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu 2007-03-15 (12 t., b.l. 15-17), UAB „Viteksoma“ įregistruota 2001-04-13. Visą šį kaltinime nurodytą turtą V. K. įgijo būdamas santuokoje su sutuoktine E. K., kuri įregistruota 1993-11-27, ir ne tik 2010-12-31, bet ir iki šiol teismo nėra nutraukta. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 1 d. 1 p. šis turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o remiantis Lietuvos Respublikos CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Iš to seka, jog kaltinamajam V. K. kaltinime nurodyto turto priklauso tik ½ dalis, o kita ½ dalis priklauso jo sutuoktinei E. K.. Nors teisiamojo posėdžio metu E. K. kaip liudytoja parodymus duoti atsisakė, tačiau apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įsigijo 2002 metais iš bendrų santaupų bei dalinai skolintų pinigų, butą, (duomenys neskelbtini), taip pat įsigijo kartu, labai pigiai - už 6000 Lt (7 t., b.l. 148-149). Taigi, akivaizdu, jog E. K. ne tik, kad žinojo apie įgytą nekilnojamąjį turtą, bet ir kartu su sutuoktiniu V. K. jį įgijo , jį turėjo ir tebeturi.

Svarbu pabrėžti ir tai, kad 2013 m. sausio 18 d. FNTT prie LR Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-3/3 minimas tyrimas atliktas ne tik UAB „Viteksoma“ ir kaltinamojo V. K. ūkinės finansinės veiklos, bet ir dėl E. K. (2 t., b.l. 140-172). Į užduotą klausimą „Kokį ir kokios vertės turtą V. K. turėjo nuosavybės teise 2010-12-31, kada ir kokiais sandoriais buvo įgytas turtas“, specialisto išvadoje pateiktas atsakymas „...fizinis asmuo V. K. ir sutuoktinė E. K. 2010-12-31 turėjo nuosavybės teise turto iš viso už 1909056,57 Lt...“ (nurodomas kaltinime išvardintas nekilnojamasis turtas bei UAB Viteksoma“ akcijos (2 t., b.l. 168-169). Teikdama išvadą specialistė V. K. turtą, išlaidas bei pajamas vertino kaip šeimos turtą, įgytą kartu su sutuoktine E. K., tuo tarpu kaltinimo našta byloje buvo perkelta tik V. K..

Teismas pažymi, kad baudžiamąja prasme kiekvienas asmuo gali atsakyti tik už savo neteisėtus veiksmus ir jam gali būti inkriminuojama tik jam priklausiusio turto vertė, kurią jis turi pateisinti teisėtomis priemonėmis gautomis pajamomis. Šiuo atveju kaltinamuoju patrauktas tik V. K., o kaltinimas jam pareikštas ir ta dalimi, kur turtas priklauso jo sutuoktinei E. K., kas, teismo nuomone, yra visiškai nepagrįsta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), įsigijęs 2002 metais už 80 000 Lt, tai patvirtina 2002-12-18 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-3679. Šiais duomenimis, kurie patvirtina kaltinamojo V. K. parodymus, netikėti teismas neturi jokio teisinio pagrindo. Tuo tarpu kaltinime šio žemės sklypo vertė nurodoma 500 000 Lt. Kaltinamojo V. K. parodymus, kad turimo žemės sklypo pagerinimą ir jo vertės padidinimą lėšų neinvestavęs, o tik pasistatęs 90 kv. m. rąstinį namą, kuris kainavo 20 000 – 30 000 Lt, o visą gerbūvį gerino per 10 metų laikotarpį ikiteisminio tyrimo metu apklausta E. K. patvirtino, nurodydama, jog namo baigtumas apie 70-80 procentų, o namą statė pats V. su pažįstamų asmenų pagalba, įmonė ar statybininkai samdyti nebuvo (7 t., b.l. 148-149). Atsižvelgiant į tai, kad Karklės kaimas priklauso Pajūrio regioninio parko teritorijai, o V. K. žemės sklypą šioje vietoje įsigijo 2002 metais, teismas sprendžia, jog byloje nėra paneigta aplinkybė dėl turto vertės pakilimo ne tik gerinant jo būklę, bet ir įtakojant ekonominei situacijai bei rinkos pokyčiams, todėl teismo nuomone, nėra įrodyta, jog žemės sklypo vertė nuo 80 000 Lt iki 500 000 Lt pakilo tik V. K. finansinių investicijų dėka, nes duomenų apie tokias investicijas nėra.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo plenarinės sesijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis teismas akcentavo, kad, sprendžiant, ar iki inkriminuojamo įstatymo įsigaliojimo įgyto nepagrįsto teisėtomis pajamomis turto turėjimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, būtina vertinti bylos duomenis, kurie leistų daryti išvadą, kad turimo turto įgijimo pagrindas buvo įstatymo uždrausta veikla, kuri ir pagal anksčiau galiojusius įstatymus užtraukdavo baudžiamąją atsakomybę. Tik tais atvejais, kai nustatytos bylos aplinkybės lemia teismo įsitikinimą, kad pajamos turimam turtui įgyti ar pats turtas gauti iš tuo metu pagal įstatymą nusikalstamos veiklos ir turto savininkas tai žinojo ar turėjo ir galėjo žinoti, nepaisant to, kad turtas įgytas iki 2010 m. gruodžio 11 d., baudžiamosios atsakomybės taikymas pagal BK 189¹ str. nelaikytinas priešingu BK 2 str. 3 d. ir 3 str. nustatytiems reikalavimams, o kartu ir konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 31 str. 4 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 str. reikalavimams.

Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje konstatuojama, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 189¹ str. kilti nepakanka nustatyti didesnės, kaip 500 MGL vertės, turto turėjimo, būtina nustatyti, kad tokios vertės turtas įgytas neteisėtai. Teismas, nustatydamas, jog turtas negalėjo būti įgytas iš teisėtų pajamų, nesaistomas būtinumo remtis vien tik įrodytais faktais apie neteisėtą jo kilmę. Tačiau įrodinėjant ir pagrindžiant šią aplinkybę, negali būti pažeistas ir nekaltumo prezumpcijos principas, dėl ko laikytina, kad asmens nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas pagrindas jo kaltumui pagrįsti. Todėl vertinant asmeniui pagal BK 189¹ str. pareikšto kaltinimo pagrįstumą, svarbu įvertinti duomenis apie tokio turto įgijimo aplinkybes, turto savininko, jo šeimos narių gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus, įtrauktas ir galbūt neįtrauktas į apskaitą pajamas, paimtas paskolas, paveldėtą turtą, išlaidas, ryšius su asmenimis, apie kurių neteisėtą veiklą turima duomenų ir pan. Taigi, vertinant asmens galimybes įgyti turtą teisėtomis pajamomis, būtina atsižvelgti ne tik į to asmens, bet ir jo šeimos narių pajamas, turtinę padėtį ir galimybę sukaupti turimą turtą per visą laiką, o ne vien tik per tam tikrą pasirinktą laikotarpį. Sutinkamai su BK 190 str. 2 d. nuostata, kurioje nurodoma, kad BK 189¹ str. nurodytos teisėtos pajamos yra iš teisės aktų neuždraustos veiklos gautos pajamos, nesvarbu, ar jos buvo apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka, ar ne, faktas, jog asmens gautos pajamos nebuvo įtrauktos į apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-93/2014).

Kaltinamojo V. K. parodymai, kad pinigų turėjo pardavus sklypą, gavo 500 000 Lt paskolą, 475 000 Lt uošvio pavedimą, taip pat turėjo paskolų iš fizinių asmenų R. S., S. G., N. L., V. S. nėra paneigti. Teisiamojo posėdžio metu apklausti V. S., K. M.. B. K. patvirtino, kad skolino pinigus V. K. o V. S. nurodė, kad ne kartą suteikė paskolas įvairiomis sumomis be sutarčių, jos siekė ir po 150 000 Lt, O ikiteisminio tyrimo metu parodymus davusi E. K. nurodė, jog žemės sklypą 2002 metais taip pat įsigijo iš dalinai skolintų pinigų. Nors Lietuvos Respublikos CK 6.871 str. nustatyta rašytinė paskolos sutarties forma, tačiau pažymėtina ir tai, kad iki BK 189¹ str. įsigaliojimo baudžiamoji atsakomybė už turėjimą turto, kurio įgijimo lėšų asmuo negali pateisinti gaunamomis pajamomis, nebuvo numatyta. Todėl vien tai, kad asmuo iki šios normos priėmimo neišsaugojo reikšmingų dokumentų ar, sudarydamas tam tikrą sandorį, nesilaikė įstatymo nustatytos sandorio formos, savaime nepaneigia tokių aplinkybių buvimo ir jo elgesio nepadaro nusikalstamu. Nagrinėjamoje byloje apie V. K. neteisėtų pajamų šaltinius jokių duomenų nesurinkta, įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad kaltinime nurodytas turtas įgytas iš nusikalstamu keliu gautų piniginių lėšų ar kitu įstatymo uždraustu būdu, nepateikta, V. K. anksčiau nebuvo teistas ar kaltinamas nusikalstamų veikų, kurių padarymo rezultatas būtų turimo turto įsigijimo pagrindas, padarymu.

Nors Lietuvos Respublikos BK 189¹ str. nėra nurodyta kaltės forma, tačiau remiantis Lietuvos Respublikos BK 16 str. 4 d., asmuo yra baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik BK specialiojoje dalyje numatytais atvejais, tai pažymima ir BK specialiosios dalies atskiroje dalyje. Kadangi tokia nuoroda BK 189¹ str. nėra nurodyta, spręstina, jog baudžiamajai atsakomybei kilti būtina tyčinė kaltės forma. Teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys nepatvirtina V. K. tyčios, t. y. žinojimo požymio, kad kaltinime nurodytam turtui įgyti buvo panaudotos neteisėtos pajamos.

Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijos, kaltinimasis įrodinėti savo nekaltumo neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima. Pažymėtina, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad šioje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos nepakanka neabejotinai išvadai pagrįsti dėl V. K. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 189¹ str. 1 d., todėl V. K. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalies.

V. K. nepripažino, kad apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, t.y. kad turėdamas išankstinį tikslą sukčiauti mokesčių sumokėjimo srityje, 2008-11-14 Klaipėdos apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje bendrovę ,,Sanebas“ įregistravo PVM mokėtoja ir veikdamas per UAB ,,Sanebas“ buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „Naldija“ vyr. buhalterę N. J.,

susigrąžino PVM permoką - 125 192 Lt.

Iš byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų visumos nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2008-04-09 iki 2011-09-01 V. K. buvo UAB „Sanebas“ direktoriumi (2 t., b.l. 9-10). Bendrovė juridinių asmenų registre įregistruota 2000-01-13. Pagal 2008-04-04 sutartį bei 2008-04-09 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 32 UAB „Sanebas“ iš UAB „Ekosala“ įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 16-20, 21). Kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad butą įsigijo su tikslu perparduoti, kuo ir užsiėmė UAB „Sanebas“, tai patvirtino ir liudytoja apklausta N. J., todėl ėmėsi veiksmų jo vertės padidinimui – atliko buto įrengimo, remonto darbus, įsigijo medžiagas, žaliavas ir paslaugas. Tai patvirtina ir byloje esančios PVM sąskaitos-faktūros, kurios buvo įtrauktos į UAB „Sanebas“ PVM deklaraciją už 2008 m. lapkričio mėn. ir pateiktos VMI kartu su prašymu įregistruoti UAB „Sanebas“ PVM mokėtoja bei sugrąžinti PVM permoką. VMI atlikus patikrinimą, buvo priimtas sprendimas patenkinti prašymą ir 2009-03-27 UAB „Sanebas“ buvo grąžinta PVM permoka 167 094 Lt. Kaip nurodė V. K., jis ne kartą konsultavosi su VMI atstovais, kelis kartus ten lankėsi, būtent VMI atstovai jam paaiškino, kaip teikti prašymą, kokį kodą įrašyti. Tokiais kaltinamojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo netikėti, kadangi VMI net ir atlikus patikrinimą jokių abejonių dėl šio prašymo pagrįstumo nekilo.

Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnyje įtvirtinta nusikalstamos veikos – sukčiavimo sudėtis, kurios požymių visuma lemia nusikalstamos veikos konstatavimą. Šios bylos kontekste svarbus dviejų požymių – tyčios ir apgaulės – aiškinimas ir aplinkybių, atskleidžiančių šiuos požymius, vertinimas. Sukčiavimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, be to, būtinas sudėties požymis yra veikos padarymo būdas – apgaulė. Kaltininkas turi turėti tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-335/2010; 2K-633/2012).

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių minėtos deklaracijos, sąskaitų-faktūrų ar kitų dokumentų netikrumą, jie nenuginčyti teismine ar kita tvarka, nepripažinti negaliojančiais, tuo tarpu pagal susiformavusią teismų praktiką apgaulė išvengiant PVM, pelno mokesčio ar panaikinant prievolę juos mokėti reiškiasi suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu arba jos išvengti ateityje. Apgaulė PVM sukčiavimo bylose reiškiasi per PVM mokėtojo santykį su mokesčių inspekcija, pateikiant šiai suklastotas PVM deklaracijas, o kartais ir kitus dokumentus. Melagingų duomenų pateikimas mokesčių inspekcijai paprastai susijęs su apgaulinga buhalterine apskaita: apskaitos dokumente (paprastai PVM sąskaitoje faktūroje) fiksuojama melaginga informacija apie sandorį, išrašoma PVM sąskaita faktūra dėl sandorio, kurio iš viso nebuvo, sumažinama arba padidinama realiai įvykusio sandorio kaina ir sumokėto PVM suma. Užregistravus šį suklastotą dokumentą įmonės apskaitoje, vėliau jo pagrindu daromi atitinkami įrašai PVM deklaracijoje, kuri dėl to taip pat tampa suklastota. Apgaulė išvengiant PVM, pelno mokesčio reiškiasi suklastotų dokumentų įtraukimu į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu arba jos išvengti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2010, 2K-34/2011, 2K-7-398/2013).

Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271) (toliau PVMĮ) 71 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad kai tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį Įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo šio straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą. V. K. tiriamuoju laikotarpiu buvo UAB „Viteksoma“ akcininkas, o UAB „Sanebas“ akcininkai buvo jo brolis N. K. ir mama G. K., t.y. susiję asmenys (PVMĮ 2 str. 31 d.), todėl tapęs UAB „Sanebas“ vadovu, jis turėjo įstatyme numatytą pareigą įregistruoti šią bendrovę PVM mokėtoja.

Teismas pažymi, kad 2008-2009 metais kilusi pasaulinė ekonominė finansinė krizė yra visuotinai žinomas faktas, kuris itin neigiamai įtakojo verslą, todėl kaltinamojo nurodoma aplinkybė, kad parduoti nekilnojamąjį turtą, t.y. butą (duomenys neskelbtini), tuo metu buvo praktiškai neįmanoma, neatmestina. V. K. veiksmus, kad įsigijęs butą su tikslu jį perparduoti ir įregistravęs kaip trumpalaikį turtą, o vėliau bandęs jį išnuomoti ir perregistravęs ilgalaikiu turtu, vertinti kaip sąmoningai apgaulingus PVM susigražinimo tikslu, teismo nuomone, nėra jokio pagrįsto pagrindo. Priešingai, tai galima vertinti ir kaip kaltinamojo siekį išsaugoti verslą. Teisiamojo posėdžio metu liudytojais apklausti T. Z., J. A. patvirtino, jog ketino išsinuomoti butą kaip ofiso patalpas iš UAB „Sanebas“, tačiau sandoriai neįvyko dėl to, jog patalpos nebuvo iki galo įrengtos, nebuvo baldų. N. J. nurodė, kad V. K. buvo įsitikinęs, kad verslas atsigaus ir bendrovės reikalai susitvarkys, todėl neskubėjo UAB „Sanebas“ išregistruoti iš PVM mokėtojų sąrašo, nors VMI to reikalavo. Kas tik patvirtina jo tikslą toliau tęsti bendrovės veiklą, ir paneigia turėjus sąmoningą tyčią tik susigrąžinti PVM. Visos šios aplinkybės liudija ne apie tyčinę apgaulę, bet apie tam tikrą verslo riziką.

2012 m. lapkričio 29 d. FNTT prie LR Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-3/107 konstatuota, jog UAB „Sanebas“ (direktorius V. K.) išsiregistruojant iš PVM mokėtojų Klaipėdos AVMI, nepateikė 2011 metų Metinės pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir jos priedo, tokiu būdu nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX 751 67 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir padarė Valstybės biudžetui 125 192 Lt nuostolį (2 t., b.l. 184-197). V. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė nežinantis, kodėl buhalterė nepateikė PVM deklaracijos Klaipėdos AVMI, o liudytoja apklausta N. J. nurodė visus veiksmus derinusi su direktoriumi.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-398/2013 nurodė, jog sistemiškai analizuojant BK normas, deklaracijos nepateikimas negali būti vertinamas kaip apgaulės būdas PVM sukčiavimo bylose. Pažymėjo ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnį tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, t. y. atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Be to, įstatymų leidėjas už deklaracijų nepateikimą siekiant nuslėpti ar nuslepiant mokesčius yra nustatęs ne tik baudžiamąją, bet ir administracinę (ATPK 172¹ straipsnis) atsakomybę.

V. K. neneigė aplinkybės, jog liko skolingas valstybei, tačiau nurodė negalintis nuo 2011 metų su ja atsiskaityti dėl turto – buto (duomenys neskelbtini) - arešto, kurį pardavus, turėtų lėšų atlyginti nuostolį. Tokie kaltinamojo ketinimai byloje nėra paneigti.

Ištyrus byloje esančią duomenų visumą, teismas daro išvadą, jog nėra įrodyta, kad V. K., būdamas UAB „Sanebas“ direktoriumi, įgydamas bendrovės vardu butą, (duomenys neskelbtini), ir įregistruodamas bendrovę PVM mokėtoja, būtų žinojęs ir naudojęsis tuo faktu, kad bendrovė nebus pajėgi toliau vykdyti ūkinę finansinę veiklą, kad prasidės pasaulinė ekonominė krizė, bet vis tiek sąmoningai tyčia siekęs susigrąžinti iš valstybės biudžeto PVM permoką. Nustatyta, kad UAB „Sanebas“ įregistruota 2000-01-13, užsiėmė nekilnojamuoju turtu, ką patvirtino ir liudytoja apklausta bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusi N. J., bendrovė veikė legaliai, nebuvo įsteigta nusikalstamoms veikoms daryti.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad V. K. veiksmuose nėra tyčios bei apgaulės požymių, t.y. jo veiksmuose nėra sukčiavimo požymių, todėl darytina išvada, kad V. K. neįvykdė veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, dėl to jis išteisintinas (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis V. K. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą neatsargių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis anksčiau neteistas, duomenų apie naujų nusikalstamų veikų padarymą ar administracinius teisės pažeidimus byloje nėra, jis augina ir išlaiko nepilnametį sūnų, neigiamai jį charakterizuojančios medžiagos byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. paskiriant baudą. Jos dydį apsprendžia aptartos aplinkybės, kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – 10 tomo gale vokuose esantys priedai Nr. 1 ir Nr. 2, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje, o nuosavybės teisių apribojimai-panaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 straipsniais

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę - 40 MGL (5200 Lt) (1506 Eur) dydžio baudą.

V. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti laikiną V. K. nuosavybės teisių apribojimą į UAB „Viteksoma“ akcijas, UAB „Sanebas“ nuosavybės teisių apribojimą į butą, (duomenys neskelbtini), G. K. ir N. K. nuosavybės teisių apribojimą į UAB „Sanebas“ akcijas .

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti - 10 tomo gale vokuose esančius priedus Nr. 1 ir Nr. 2, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per šį Klaipėdos miesto apylinkės teismą.