- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-30
- Bylos Nr.
- eI2-1502-281/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04119-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė (pirm.), Henrikas Sadauskas, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- I. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Dominta“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Henriko Sadausko,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. M. (I. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Dominta“, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. M. teismui pateikė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020-11-30 sprendimą Nr. (15/4-1)31-00341; 2) perduoti pareiškėjo prašymą dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo nagrinėti iš naujo.
Paaiškina, kad pareiškėjas 2020-07-27 pateikė prašymą Departamentui pakeisti jo turimą laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, nes pareiškėjas pakeitė darbdavį ir perėjo dirbti į UAB „Dominta“ (toliau – ir Bendrovė). Departamentas ginčijamu sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, motyvuodamas, kad Bendrovės direktorius yra nubaustas kaip Bendrovės vadovas ir nustatytas pareiškėjo Darbdavio nubaudimo faktas už leidimą nelegaliai dirbti trečiųjų šalių piliečiams. Pareiškėjas su Departamento sprendimu ir jame pateiktu teisės aktų nuostatų interpretavimu nesutinka.
Šalies argumentai
Pareiškėjo prašymas dėl leidimo gyventi suteikimo atmestas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo paties pareiškėjo valios. Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas (C, CE kategorijos) priskiriamas prie profesijų, su kurių darbuotojų trūkumu susiduriama jau daugiau nei metus, todėl Bendrovė buvo priversta vairuotojų-ekspeditorių ieškoti iš trečiųjų šalių. Dėl šios priežasties buvo sudaryta darbo sutartis su pareiškėju ir pareiškėjas prašymą dėl leidimo gyventi pateikė dar iki nuobaudos paskyrimo Bendrovės vadovui. Minėtą prašymą pareiškėjas pateikė 2020 m. liepos mėn., o nuobauda Bendrovės vadovui buvo paskirta 2020-09-15 (protokolas surašytas 2020-08-20). Be to, nustatytas pažeidimas yra formalus, jis nepadarė žalos valstybei ar kitiems tretiesiems asmenims.
UAB “Dominta” teikia logistikos paslaugas, jai yra reikalingi vairuotojai-ekspeditoriai. Dėl šios priežasties UAB „Dominta“ sudarė paslaugų sutartį su (duomenys neskelbtini), kuri teikė tarpininkavimo paslaugas įdarbinant trečiųjų šalių piliečius. Bendrovė iš tarpininkavimo įmonės gavo jokių abejonių nekeliančią informaciją, patvirtinančią, kad gauti visi reikalingi leidimai. Kadangi Bendrovės vadovas buvo įsitikinęs, jog trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentai yra gauti, o visi formalumai yra sutvarkyti, minėti asmenys buvo įdarbinti Bendrovėje, o duomenys perduoti Departamentui. Departamentas jokių pastabų dėl trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo nepateikė.
Nei Bendrovė, nei jos vadovas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, o dėl galimai piktavališkų, aplaidžių ar tyčinių apgaulės paslaugų teikėjo veiksmų, jis negali būti atsakingas. Bendrovė ir jos vadovas ėmėsi pakankamų veiksmų įgyvendinti savo, kaip darbdavio, pareigas. Pareiškėjas nepažeidė trečiosios šalies piliečių įdarbinimo tvarkos, atsakingai laikėsi norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, reikalavimų. Be to, nubaustas buvo ne pats darbdavys, kuris yra susijęs su pareiškėjui, o fizinis asmuo – darbdavio vadovas. Vadovui pritaikyta nuobauda negali turėti įtakos iki nuobaudos paskyrimo įsidarbinusiems trečiųjų šalių piliečiams.
Departamento sprendimas priimtas vadovaujantis Telšių apylinkės teismo nutarimu, t. y. teisminio proceso metu priimtu procesiniu sprendimu, į kurio priėmimo procesą nebuvo įtraukti suinteresuoti asmenys, kurių teisėms ir pareigoms jis turi tiesioginę įtaką. Į šį procesą pareiškėjas nebuvo įtrauktas, nors priimtas nutarimas turi įtaką jo teisėms ir pareigoms – būtent pareiškėjas netenka teisės gyventi ir dirbti Lietuvoje.
Ginčijamu sprendimu negali būti panaikinami dar iki nusižengimo padarymo susiklostę teisiniai santykiai, nes tokiais veiksmais būtų pažeidžiami teisėtų lūkesčių, proporcingumo principai ir žmogaus teisės. Bendrovės vadovo traktavimas pareiškėjo darbdaviu pažeidžia teisėtų lūkesčių, teisinės valstybės principą.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi atsisakoma tuo atveju, jeigu darbdavys, kuris įsipareigoja (įsipareigojo) įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ar priimančioji įmonė, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.
Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nustatė, jog UAB „Dominta“ direktorius, kaip darbdavio – UAB „Dominta“ atstovas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje (Nelegalus darbas). Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020-11-26 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-566-721/2020, pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, jam paskirta administracinė nuobauda – 2 000 eurų bauda, kuri iki šiol sumokėta nebuvo. UAB „Dominta“ direktorių patraukus administracinėn atsakomybėn už leidimą dirbti nelegalų darbą atsirado teisinis pagrindas atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.
Žemesnės instancijos teismas
UAB „Dominta“ vadovui paskirtos nuobaudos esmę sudaro tai, kad D. R., būdamas UAB „Dominta“ vadovu, leido įmonėje dirbti tarptautinės krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais trečiųjų šalių piliečiams, kurie, pagal Departamento pateiktą informaciją, turėjo laikinus leidimus gyventi, suteikiančius teisę dirbti kitose įmonėse, tuo nesilaikydamas norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą. Vadovo atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų. Taigi tokiais, kaip šis, atvejais būtent darbdavio veiksmai (atlikti per atstovą) sudaro pažeidimo objektyviąją pusę, nors atsakomybės pagal ANK 95 straipsnį subjektas ir yra bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose.
Nors pats pareiškėjas neteisėtų veiksmų neįvykdė, tačiau tam, kad būtų išduotas leidimas laikinai gyventi, yra įvertinami ne tik pačio pareiškėjo duomenys (dokumentai), bet ir jo darbdavio UAB „Dominta“ atitiktis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ reikalavimams. Kadangi darbdavys šiuo atveju pažeidė teisės aktų reikalavimus ir įvykdė administracinį nusižengimą, neigiamos teisinės pasekmės pagrįstai bei teisėtai kilo ir pareiškėjui. Ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu jis atitinka teisės aktuose numatytas sąlygas ir pagrindą.
Departamentas, prieš atsisakydamas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, neturėjo pareigos nustatyti, ar sprendimas bus ekonomiškai naudingas pareiškėjui ar jo darbdaviui. Tokio reikalavimo teisės aktuose nėra įtvirtinta. Jeigu pareiškėjas patyrė žalą dėl neteisėtų UAB „Dominta“ veiksmų, jis savo teises gali ginti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau neturi teisinio pagrindo prašyti teismo panaikinti ginčijamą sprendimą, kuris priimtas išimtinai laikantis imperatyvių įstatymo normų.
Be to, Departamentas nustatė, kad pareiškėjo socialiniai, ekonominiai ir kiti ryšiai Lietuvos Respublikoje nevertintini kaip ilgalaikiai, taip pat jis neturi šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Dominta“ atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, jos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento 2020-11-30 sprendimo Nr. (15/4-1)31-00341 teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pagrindo perduoti pareiškėjo prašymą dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo nagrinėti iš naujo. Teismas vertins ar Departamentas priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, atsisakydamas pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, motyvuodamas ta aplinkybe, kad Bendrovės direktorius yra nubaustas už leidimą nelegaliai dirbti trečiųjų šalių piliečiams.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020-11-21), taip pat Užimto įstatymas (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020-08-01).
Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba pakeičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas arba nepakeistas leidimas laikinai gyventi.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje nustatyta, kad išduoti leidimą laikinai gyventi atsisakoma, jeigu darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi ar leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis apibrėžia nelegalaus darbo sąvoką, pagal kurią, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 ir 5 dalys numato to paties įstatymo 55 straipsnyje išvardintų kompetentingų valstybinę darbo kontrolę atliekančių institucijų įgaliojimus (nustatyti įpareigojimus ir (ar) baudą) nustačius nelegalaus darbo atvejus. Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis).
ANK 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal ANK atsako tik fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte.
ANK 95 straipsnio 1 ir 2 dalys numato atsakomybę dėl nelegalaus darbo pažeidimo, kuris užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Nepriklausomai nuo nelegaliai įdarbinto subjekto, nustačius, kad jis dirba be darbo sutarties ir apie jį nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai ar dirbama nesilaikant trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo procedūrų, konstatuojamas nelegalaus darbo faktas.
Teismas, remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad pareiškėjas 2020-07-27 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, paaiškindamas, kad ketina dirbti pagal darbo sutartį, o pareiškėjo profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą. Prašyme nurodyti duomenys, jog pareiškėjas ketina dirbti UAB „Dominta“ profesijos pavadinimas – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas.
Valstybinės darbo inspekcijos Biudžeto ir veiklos planavimo skyrius 2020-08-25 raštu informavo Departamentą, kad 2020-08-20 Bendrovei Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai surašė Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą (pirmą kartą), už tai, kad dirbo asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos (nelegalus darbas).
Byloje esantis 2020-09-29 Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už trejus metus Nr. 4500-ANR_I-31558-2020 patvirtina, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjo darbdavio UAB „Dominta“ vienasmenis valdymo organas – direktorius, kurio pareigas nubaudimo metu ėjo D. R., Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020-09-15 nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) 2 000 Eur bauda. Pagal Departamento nurodytus duomenis, vadovas baudą sumokėjo 2020-11-26, taigi nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti iki ginčijamo atsakovo sprendimo priėmimo, praėjo mažiau kaip vieni metai.
Departamento Imigracijos skyrius 2020-11-30 sprendimu Nr. (15/4-1) 31-00341 atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, motyvuodamas, kad Bendrovės direktorius Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutarimu pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, už nelegalų darbą ir jam paskirta 2 000 Eur baudą, kurią jis sumokėjo 2020-11-26.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, pažymi, kad pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Taigi bauda už nelegalų darbą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, gali būti skiriama darbdaviui ar kitam atsakingam asmeniui, tačiau pagal ANK atsakomybė gali būti taikoma tik fiziniam asmeniui (šio kodekso 2 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu Užimtumo įstatymas numato galimybę sankciją taikyti juridiniam asmeniui – darbdaviui (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra pažymėta, kad subjektai, kuriems taikoma atsakomybė už administracinius nusižengimus pagal ANK, yra tik fiziniai asmenys; pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį Bendrovės direktoriaus atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų. Taigi galima teigti, kad tokiais atvejais būtent darbdavio veiksmai (atlikti per atstovą) sudaro pažeidimo objektyviąją pusę, nors atsakomybės pagal ANK 95 straipsnį subjektas ir yra Bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose (2020-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3809-415/2020).
LVAT, aiškindamas 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a) papunkčio nuostatą, yra konstatavęs, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skiriama bauda; 2) arba darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas (žr. LVAT 2019-10-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019; 2019-10-23 nutartį Nr. eA-5343-624/2019, 2019-10-29 sprendimą Nr. eA-5395-492/2019).
Taigi teismas daro išvadą, kad byloje nustatyta, jog Bendrovės vadovas buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kadangi jis tuo metu ėjo įmonės direktoriaus pareigas, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis buvo nubaustas ne kaip įmonės vadovas (darbdavys), o kaip fizinis asmuo. Dėl to Departamentas turėjo pagrindą taikyti sąlygą, numatančią, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, kai darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, egzistavimą.
Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, jog pagrindas naikinti ginčijamą sprendimą yra aplinkybė, kad prašymas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pateiktas anksčiau nei Bendrovės direktorius nubaustas dėl nelegalaus darbo. Taip pat nesutiktina su pareiškėjo teiginiais, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi šiuo atveju yra neproporcinga priemonė, pažeidžianti teisėtų lūkesčių principą.
Pažymėtina, kad tiek Įstatymas (50 straipsnio 19 a) papunktyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, 35 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad leidimą atsisakoma išduoti), tiek LVAT praktika (LVAT 2020-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3884-822/2020, LVAT 2019-10-16 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019 ir kt.) nustato, kad leidimas laikinai gyventi ne tik neišduodamas, bet ir išduotas panaikinamas, kai nustatoma, kad darbdavys buvo baustas dėl nelegalaus darbo. Jokių išimčių Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nenustatyta, todėl atsakovo priimti sprendimai yra proporcingi ir adekvatūs. Atsakovui nesuteikta teisė priimti alternatyvių sprendimų minėtu Įstatymo pagrindu.
Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ginčijamas Departamento sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus, jame teisingai nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, jos tinkamai įvertinos, teisės aktų nuostatos pritaikytos tinkamai, šiame sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, paremtas surinktais duomenimis, o pareiškėjui taikoma poveikio priemonė yra motyvuota. Taigi nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir panaikinti jo ginčijamo Departamento 2020-11-30 sprendimo Nr. (15/4-1)31-00341. Kadangi Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą aktą, kurio naikinti nėra pagrindo, netenkintinas iš išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas perduoti pareiškėjo prašymą dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo nagrinėti iš naujo. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo I. M. (I. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.