- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-25
- Bylos Nr.
- 2A-263/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Donatas Šernas, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- G. D.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei LESTO, "Lesto" Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 3 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-5536-302/2012 pagal ieškovo G. D. skundą atsakovui akcinei bendrovei LESTO dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas G. D. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas:
1) panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2012-01-17 sprendimą Nr. (13)2R-94;
2) pripažinti AB LESTO 2011-10-12 įspėjimą dėl galimo energijos tiekimo nutraukimo neteisėtu, o jame nurodytą mokėtiną sumą paskaičiuotą pažeidžiant 2011-05-16 elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 24184020-52310/200625 numatytas sąlygas;
3) įpareigoti atsakovą AB LESTO už ieškovo sumokėtą energiją kas mėnesį skaičiuoti mokėtiną sumą taip, kaip numatyta 2011-05-16 elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyje;
4) pripažinti, kad atsakovas pažeidė ieškovo kaip vartotojo teisę gauti informaciją apie mokėtiną sumą už elektros energijos paskaičiavimo metodų taikymą;
5) įpareigoti atsakovą pakeisti elektros apskaitos prietaisą adresu duomenys neskelbtini, į prietaisą, kurio veikimo teisingumo ir rodmenų atsakovas negalėtų savarankiškai tikrinti ar perprogramuoti elektroninių prietaisų pagalba; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad jis su atsakovu AB LESTO 2011-05-16 sudarė Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 24184020-52310/200625, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsiskaityti su atsakovu už tiektą elektros energiją pagal mokėjimo planą „Namai plius“. Po sutarties sudarymo ieškovas ir toliau deklaruodavo skaitiklio duomenis apie suvartotą elektros energiją ir mokėjo atsakovui už realiai sunaudotą energiją, mokėtiną sumą apskaičiuodamas pagal atsakovo nurodytus tarifus, nes sudarius sutartį jokių kitų paaiškinimų ar nurodymų kaip reikia skaičiuoti už suvartotą energiją iš atsakovo negavo.
Ieškovas 2011-10-12 gavo AB LESTO įspėjimą dėl galimo elektros energijos tiekimo nutraukimo, nors jokio įsiskolinimo už suvartotą elektros energiją pagal elektros energijos tiekimo sutartį nebuvo, nes ieškovas už visą suvartotą elektros energiją mokėjo pagal skaitiklio parodymus. Paaiškino, kad po sutarties pasirašymo kiekvieną mėnesį pradėjo gauti sąskaitas su reikalavimu apmokėti už nesuvartotą elektros energiją. Nurodė, kad nuo 2011-06-01 iki 2011-09-30 AB LESTO apskaičiavo vienodą mokėtiną sumą – 1 131,57 Lt per mėnesį, nors už tokią sumą energijos pareiškėjas nesuvartojo. 2011-09-30 buvo nurodyta 4 239,02 Lt skola ir būtent dėl šios skolos buvo įspėtas dėl galimo energijos tiekimo nutraukimo.
Ne kartą telefonu kreipėsi į AB LESTO reikalaudamas paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu siunčiamos sąskaitos ir reikalaujama mokėti už negautą energiją, tačiau atsakymo negavo ir jam nebuvo nurodyta, kokio teisės akto pagrindu jis turi mokėti už elektros energiją kitaip, nei numatyta elektros energijos tiekimo sutartyje.
Teigė, kad AB LESTO pažeidė jo kaip vartotojo teises, nes sudarant elektros energijos tiekimo sutartį neinformavo jo apie galimybę reikalauti kitokios apmokėjimo tvarkos, nei numatyta sutartyje, nenurodė, kokiu pagrindu turi mokėti ne už realu sunaudojimą, bet už suvartotos elektros energijos vidurkį.
Šalies argumentai
Dėl vartotojų teisių pažeidimo 2011-10-18 su pareiškimu kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri nurodė, kad vartotojų teises, susijusias su AB LESTO gina Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau Inspekcija), kuriai pareiškimas ir persiųstas. Inspekcija 2012-01-17 sprendimu jo skundas nemotyvuotai atmestas, perrašius AB LESTO paaiškinimas, tačiau pareiškėjo nurodytos aplinkybės nenagrinėtos.
Be to, ieškovas nurodė, kad AB LESTO be jo žinios įrengė tokį elektros energijos apskaitos prietaisą, kurio rodmenis gali pats kontroliuoti ir keisti, neatsižvelgiant į suvartotos energijos kiekį, todėl už elektros energiją yra mokama pagal neteisėtai įrengtą skaitiklį, kuris privalo būti pakeistas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą AB LESTO perskaičiuoti ieškovo G. D. mokėtiną už suvartotą elektros energiją mokestį pagal 2011-05-16 Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 24184020-52310/211625 sąlygas pagal ieškovo deklaruotus skaitiklio rodmenis už laikotarpį nuo 2011-05-16 iki 2012-10-10. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovo G. D. 36 Lt ir iš atsakovo AB LESTO 136 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju šalių santykius reguliuoja 2011-05-16 sudarytos Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartie Nr. 24184020-52310/211625 nuostatos, Elektros energijos įstatymas, jį aiškinantys norminiai aktai bei CK 6 knygos septintasis skirsnis, CK 6.188 straipsnio normos, nes ieškovas yra vartotojas. Nurodė, kad pagal minėtos sutarties 4.3 punktą ieškovas turi atsiskaityti už suvartotą elektros energiją kiekvieną mėnesį pagal elektros apskaitos prietaisų rodmenis, kuriuos jis pats įrašo į atsiskaitymo knygelės sąskaitą. Šalys susitarė, jog ieškovas elektros prietaisų rodmenis deklaruoja internetinėje savitarnos svetainėje „Mano elektra“, paskutinę ataskaitinio laikotarpio (vienas kalendorinis mėnuo) dieną ir nevėliau negu per 20 dienų pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui turi atsiskaityti už suvartotą elektros energiją (sutarties 4.2, 4.4, 6.2.1 p.). Remdamasis atsakovo pateiktos ieškovo mokėjimų išklotinės už sunaudotą elektros energiją nuo 2011-06-01 iki 2012-11-07 duomenimis, teismas nustatė, jog ieškovas kiekvieną mėnesį, išskyrus 2011 m. rugsėjo mėn., deklaravo elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenis ir mokėjo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 03-294 patvirtintomis AB LESTO visuomeninės elektros energijos kainomis – už dieną suvartotą energiją po 0,41 Lt/kWh, o naktį ir šeštadienį bei sekmadienį suvartotą energiją po 0,30 Lt/kWh (b. l. 125). Teismas sprendė, kad ieškovui nebuvo žinoma ir pranešta apie atsakovo mokesčių pagal mokėjimo planą ,,Namai plius“ skaičiavimo tvarką, pagal kurią atsiskaitymai vyksta ne pagal atsiskaitymo knygelę, o pagal AB LESTO išrašomus mokėjimo pranešimus, formuojamus pagal vartotojo 20-tą ar vėlesnę einamojo mėnesio dieną uždeklaruotus rodmenis arba pagal vidutinį suvartojimą, jeigu vartotojas laiku duomenų nedeklaruoja. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad ieškovas privalėjo pranešti skaitiklio parodymus kiekvieno mėnesio 20-31 dienomis ir ne anksčiau, nes atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokią ieškovo pareigą, tokia pareiga nei sutartyje, nei teisės aktuose nenustatyta, o informacija apie tai atsakovo elektroninėje svetainėje „Mano elektra“ buvo patalpinta vėliau nei sutarties sudarymo metu. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovas, apskaičiuodamas įmokas už suvartotą elektros energiją tvarka, kuri nebuvo aptarta sutartyje ir ieškovas nebuvo informuotas, t. y. ne pagal realų elektros energijos sunaudojimą, yra nesąžiningas ieškovo atžvilgiu ir tokie veiksmai pažeidžia ieškovo kaip vartotojo teises (CK 6.188 str. 2 d. 9 p.). Todėl teismas sprendė, kad atsakovas privalo perskaičiuoti ieškovui priklausančias mokėti sumas už suvartotą elektros energiją pagal ieškovo deklaruotus skaitiklio rodmenis už laikotarpį nuo 2011-05-16 (sutarties sudaryto data) iki 2012-10-10, kai atsakovas pirmą kartą (raštiškai) nurodė ieškovui apie deklaruojamų parodymų terminą ir tokio deklaravimo pasekmes (b. l. 122-124).
Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, jog jam nebuvo žinoma apie atsakovo prašomą sumokėti 20 Lt pastoviąją sudedamąją kainos dalį, nes ieškovo pasirinkto mokėjimo plano „Namai plius“ esmė ta, jog vartotojas kiekvieną mėnesį nepriklausomai nuo sunaudotos energijos kiekio privalo mokėti šią sumą, dėl ko jam taikoma mažesnė vienos kilovatvalandės kaina, lyginant su standartiniu planu.
Teismas sprendė, jog ieškovas nepagrįstai teigia, kad yra visiškai atsiskaitęs už elektros energiją, nes pagal mokėjimo išklotinių duomenis, už sunaudotą elektros energiją ieškovas nuo 2012 m. sausio už deklaruotą elektros energiją mokėjo seną 2011 metais galiojusią kainą. Tuo tarpu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011-11-25 nutarimu Nr. 03-383 nustatytos naujos elektros energijos kainos 2012 metams buvo: dieninė – 0,427 Lt/kWh, naktinė – 0,33 Lt kWh. Pažymėjo, kad ieškovas yra nesumokėjęs tiek dedamosios dalies už aukščiau nurodytą laikotarpį, tiek skirtumo dėl energijos pabrangimo už 2012 m.
Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo reikalavimą pakeisti elektros energijos apskaitos prietaisą. Nurodė, kad tokio tipo prietaisas buvo pakeistas vykdant Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų LR Energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 45.3 punkto reikalavimus, ieškovas nepateikė pakankamų įrodymų, jog skaitiklis netinkamai apskaito energiją (yra sugedęs), ar atsakovas be jo žinios persuka skaitiklio duomenis.
Sprendė, kad atsakovas 2011-10-12 įspėjimą dėl galimo elektros energijos tiekimo nutraukimo išrašė nepagrįstai, nes nebendradarbiavo su ieškovu ir nepaaiškino apmokėjimo tvarkos, tuo pažeisdamas ieškovo, kaip vartotojo teisę gauti informaciją iš savo visuomeninio elektros energijos tiekėjo (CK 6.38 str. 3 d.), tačiau nurodė, kad tenkinti ieškovo reikalavimą pripažinti įspėjimą neteisėtu nėra jokio teisinio pagrindo, nes pats įspėjimas šalims nesukuria nei teisių, nei pareigų.
Pasisakydamas dėl bylinėjimo išlaidų, teismas sprendė, kad ieškovas pareiškė du savarankiškus materialinius neturtinius reikalavimus, nagrinėtinus bendrosios kompetencijos teisme, už kuriuos mokėtinas žyminis mokestis sudaro 272 Lt, tai: 1) įpareigoti atsakovą perskaičiuoti ieškovui jo mokėtiną už suvartotą elektros energiją mokestį ir 2) įpareigoti atsakovą pakeisti elektros apskaitos prietaisą. Nurodė, kad pateikdamas skundą administraciniam teismui, iš kurio byla persiųsta šiam teismui, ieškovas buvo sumokėjęs tik 100 Lt žyminio mokesčio, tad atsižvelgdamas į tai, kad tik vienas ieškovo reikalavimas patenkinamas, iš ieškovo už netenkintą ieškinio dalį priteisė valstybei 36 Lt, o iš atsakovo – 136 Lt žyminio mokesčio už patenkintą ieškinio dalį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas G. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti šio Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 3 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys atmestas ir ieškinį patenkinti, taip pat panaikinti teismo sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio priteisimo ir grąžinti jo sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį. Skunde nurodo šiuos argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą perskaičiuoti mokėtiną mokestį tik iki 2012-10-10 ir be pagrindo atmetė ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovą už suvartotą elektrą mokėtinas įmokas skaičiuoti sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovo kaip vartotojo teisių pažeidimas yra tęstinis, vyksta iki šiol, nes sutartyje nenustatyta vienašališka atsakovo teisė pakeisti mokesčių mokėjimo tvarką ir mokėti ne už suvartotą energiją, o suvartotos elektros vidurkį, teisės akto, kurio pagrindu taikoma tokia mokėjimo tvarka, nebuvo pateikta. Atsakovas nurodė, kad taikant mokėjimo planą „Namai plius“, atsiskaitymai vyksta ne pagal atsiskaitymo knygelę, t. y. realiai suvartotą energiją, o pagal AB LESTO išrašomus mokėjimo pranešimus, tačiau sutarties 8.2 punkte aiškiai nurodoma, kad pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui ieškovas privalo užpildyti atsiskaitomosios knygelės sąskaitą arba naudojantis elektronine bankininkyste užrašyti per ataskaitinį laikotarpį sunaudotos elektros energijos kiekį ir už ją atsiskaityti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas pažeidžia ieškovo kaip vartotojo teises taip pat ir tuo, kad jis neturi galimybės atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka, nes pildant atsiskaitomosios knygelės sąskaitą, nėra galimybės įrašyti ir sugeneruoti mokėjimą taip, kad būtų galima sumokėti 20 Lt dydžio pastoviąją sudedamąją kainos dalį. To taip pat nėra galimybės padaryti mokant atsakovo elektroninėje svetainėje, nes įvedus planą „Namai plius“, sistema neleidžia pakeisti mokėtinos sumos, o automatiškai įrašo sumą, apskaičiuotą pagal vidutinį suvartotą energijos kiekį. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl AB LESTO 2011-10-12 įspėjimo pripažinimo nepagrįstu. Ginčijamo reikalavimo pagrindu AB LESTO duomenis apie įsiskolinimą perdavė skolas išieškančiai įmonei UAB „Gelvora“, kuri reikalauja sumokėti įsiskolinimą bei 20 Lt už įsiskolinimo išieškojimą, nors teismas konstatavo, kad mokėtinos ieškovo sumos už suvartotą elektrą apskaičiuotos neteisingai. Teismas nustatė vartotojo teisių pažeidimo faktą, t. y. konstatavo, kad atsakovas, reikalaudamas deklaruoti suvartoto elektros energijos kiekį tvarka, kuri nebuvo aptarta sutartyje ir nenurodyta norminiuose aktuose, taip pat skaičiuodamas mokėtinas sumas už elektros energiją kitu nei sutartyje nurodytu būdu, t. y. ne pagal realų elektros energijos sunaudojimą, yra nesąžiningi ieškovo atžvilgiu, pažeidė ieškovo kaip vartotojo teises (CK 6.188 str. 2 d. 9 p.). Todėl teismas be pagrindo netenkino ieškinio reikalavimo pripažinti, kad atsakovas pažeidė ieškovo kaip vartotojo teisę gauti informaciją apie mokėtinos sumos už elektros energiją paskaičiavimo metodų taikymą.Teismas konstatavo, kad ieškovo teisės buvo pažeistos, tačiau nenurodė, kodėl ieškinio reikalavimas panaikinti Inspekcijos 2012-01-17 sprendimą, kuriame nustatyta, kad ieškovo teisės nepažeistos, atmetamas.Teismas be pagrindo atmetė ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovą pakeisti elektros apskaitos prietaisą, nes prieš tai sumontuotas prietaisas atsakovo gali būti vienašališkai, be metrologinės patikros, perprogramuojamas. Tai patvirtina viešai skelbiami tokio prietaiso duomenys, pagal kuriuos šis skaitiklis gali būti programuojamas, tačiau tai atlikti gali tik įgalioti vartotojai, skaitiklio prieiga apsaugota kodais. Jokių kodų atsakovas ieškovui nėra perdavęs, tačiau pats turi laisvą priėjimą prie skaitiklio ir galimybę vienašališkai jį perprogramuoti. Tai pažeidžia ieškovo kaip vartotojo teises, nes apskaitos prietaiso parodymai priklauso ne tik nuo suvartotos energijos kiekio, tačiau ir nuo atsakovo veiksmų.Teismas nepagrįstai priteisė žyminį mokestį, nes pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą vartotojai nuo tokių bylinėjimosi išlaidų yra atleidžiami.
Šalies argumentai
Ieškovas 2013-03-08 pateikė atsisakymą nuo apeliacinio skundo dalyje dėl atsakovo įpareigojimo pakeisti elektros apskaitos prietaisą adresu duomenys neskelbtini, į prietaisą, kurio veikimo teisingumo ir rodmenų atsakovas negalėtų savarankiškai tikrinti ar perprogramuoti elektroninių prietaisų pagalba. Nurodė, kad atsakovas šį reikalavimą įvykdė geranoriškai.
Atsiliepimus į ieškovo G. D. apeliacinį skundą pateikė atsakovas AB LESTO bei trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.
Atsiliepimas
Ieškovas AB LESTO atsiliepime prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad:
Šalies argumentai
1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovas neteisingai skaičiuoja mokėtinas sumas už suvartotą elektros energiją. Kaip teisingai konstatavo teismas, ieškovas nuo 2012-10-10 buvo tinkamai informuotas apie rodmenų deklaravimo tvarką, todėl nuo to laiko jis turėjo tinkamai deklaruoti skaitiklio rodmenis (mėnesio pabaigoje) ir mokėti kitą mėnesį gavęs sąskaitą, išrašytą pagal jo pateiktus duomenis. Ieškovas skaitiklio parodymus deklaruoja ne mėnesio pabaigoje, kaip jam buvo raštu paaiškinta ir numatyta sutarties 4.2 punkte, todėl dalis sąskaitos sumos apskaičiuojama pagal ieškovo nurodytus skaitiklio parodymus, o už likusias mėnesio dienas mokėtina suma apskaičiuojama pagal vartotojo vidutinį sunaudojimą.
2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jo teisės pažeidžiamos tuo, kad jis neturi galimybės sumokėti pastovios 20 Lt sudedamosios kainos dalies per elektroninę atsiskaitymo knygelę. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ne kartą buvo minėta, kad per atsiskaitymo knygelę galima atsiskaitinėti tik pasirinkus standartinį tarifų planą. Tuo tarpu ieškovui pasirinkus planą „Namai plius“, atsiskaitymai vyksta pagal išrašomas sąskaitas. Laiku nepateikus duomenų apie elektros energijos kiekį, sunaudotą per visą mėnesį, už likusias mėnesio dienas mokėtina suma apskaičiuojama pagal jo vidutinį sunaudojimą. Taigi pats ieškovas, deklaruodamas rodmenis mėnesio pradžioje, netinkamai laikosi sutarties nuostatų.
3. Teismas teisingai nustatė, jog įspėjimas dėl galimo elektros energijos tiekimo nutraukimo šalims nesukūrė jokių teisių ir pareigų, nes elektros energijos tiekimas nebuvo nutrauktas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas konstatavo, jog ieškovas sutarties pasirašymo metu nebuvo tinkamai informuotas apie mokėtinos sumos už elektros energiją paskaičiavimo metodų taikymą, tačiau 2012-10-10 ieškovas buvo raštu informuotas apie duomenų deklaravimo tvarką, todėl laikytina, kad atsakovas tinkamai įvykdė informavimo prievolę. Pašalinus šį pažeidimą iki bylos išnagrinėjimo, teismas turėjo pagrindą netenkinti ieškovo reikalavimo dėl vartotojo teisių pažeidimo fakto konstatavimo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą dalyje dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2012-01-17 sprendimo Nr. (13)2R-94 panaikinimo atmesti, o kitus reikalavimus nagrinėto teismo nuožiūra. Nurodo, kad:
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinių skundų faktinį bei teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrinama, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant ieškovo G. D. apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro jo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į jį argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, jog, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisiškai reikšmingus šalių teisiniams santykiams nustatyti, teisingai konstatavo aktualias faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas, ir, iš dalies patenkindamas ieškovo G. D. ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 263 str. 1 d.).
Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, teigia, kad teismas be pagrindo įpareigojo atsakovą perskaičiuoti už suvartotą elektros energiją mokėtinas sumas sutartyje nustatyta tvarka tik iki 2012-10-10, nepagrįstai netenkino reikalavimų pripažinti, kad atsakovas pažeidė jo kaip vartotojo teises, panaikinti Inspekcijos 2012-01-17 sprendimą ir pripažinti neteisėtu atsakovo 2011-10-12 įspėjimą.
Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą už suvartotą elektrą mokėtinas įmokas skaičiuoti sutartyje nustatyta tvarka
Kaip jau minėta, ieškovas G. D. ir jo sutuoktinė K. D. jungtinės nuosavybės teise nuo 2010-04-15 valdo gyvenamąjį namą, esantį duomenys neskelbtini. Ieškovas G. D. ir atsakovas UAB „Lesto“ 2011-05-16 sudarė Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 24184020-52310/211625, dėl elektros energijos tiekimo minėtam gyvenamajam namui (toliau – sutartis, b. l. 19–23), pasirinktas mokėjimo planas „Namai plius“. Pagal šios sutarties 4.3 punktą ieškovas turi atsiskaityti už suvartotą elektros energiją kiekvieną mėnesį pagal elektros apskaitos prietaisų rodmenis, kuriuos jis pats įrašo į atsiskaitymo knygelės sąskaitą, jeigu nėra šios sutarties šalių susitarimo dėl kitokio elektros prietaisų rodmenų deklaravimo ir atsiskaitymo būdo. Šalys susitarė, kad ieškovas elektros prietaisų rodmenis deklaruoja internetinėje savitarnos svetainėje „Mano elektra“, sutartu laiku, t. y. paskutinę ataskaitinio laikotarpio (vienas kalendorinis mėnuo pagal sutarties 4.1 p.) dieną jis turi užfiksuoti elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenis ir nevėliau negu per 20 dienų, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, atsiskaityti už suvartotą elektros energiją (sutarties 4.2, 4.4, 6.2.1 p.).
Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, paminėtomis sutarties nuostatomis, nurodė, kad sutartyje taikoma duomenų deklaravimo ir apmokėjimo tvarka aiškiai ir suprantamai nenurodyta, tokia informacija ieškovui taip pat nebuvo pateikta, todėl sprendė, jog laikotarpiu, kai ieškovui nebuvo žinoma apie atsakovo taikomą atsiskaitymo metodą pagal vidutinį elektros energijos suvartojimo kiekį, mokėtinos sumos turi būti perskaičiuotos pagal realiai jo suvartotą.
Apeliantas skunde teigia, kad teismas be pagrindo įpareigojo atsakovą perskaičiuoti už jo suvartotą elektros energiją mokėtinas sumas sutartyje nustatyta tvarka tik iki 2012-10-10, nes anot jo, mokesčiai tokia tvarka, t. y. pagal ieškovo deklaruojamus suvartotos elektros energijos rodmenis, turėtų būti skaičiuojami visą neterminuotos sutarties galiojimo laiką, o atsakovas, pateikdamas sąskaitas, apskaičiuotas pagal vidutinį suvartotos energijos kiekį, vadovaujasi jam vienam žinomu vidiniu teisės aktu ir tuo pažeidžia jo kaip vartotojo teises. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais (CPK 185 str.).
Visų pirma apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovas taiko jo kaip vartotojo teises pažeidžiantį mokesčių mokėjimo būdą, kurį reglamentuoja tik atsakovui žinomas vidinis teisės aktas. Šalių sudarytos sutarties 5.9 punkte nurodyta, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo santykius, be sutarties, taip pat reglamentuoja ir Elektros energetikos įstatymas, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, Standartinių elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašas, Standartinių elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašas ir kiti tiesės aktai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo nurodomą mokesčių apskaičiavimo tvarką reglamentuoja būtent viešai skelbiamos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (nauja redakcija nuo 2013-12-08). Šių taisyklių 104.6 punkte nurodyta, kad sutartyje nurodytai ataskaitinio laikotarpio datai elektros apskaitos prietaisų rodmenys yra apskaičiuojami pagal vidutinį vartotojo objekto elektros energijos suvartojimą, jeigu vartotojas nevykdo pareigos deklaruoti tiekėjui elektros apskaitos prietaisų rodmenis. Tų pačių taisyklių 107 punkte nustatyta, kad vartotojas privalo pateikti operatoriui tikslius duomenis apie elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir kitą atsiskaitymui būtiną informaciją sutartyje nustatytais terminais ir būdu, bet ne vėliau kaip iki paskutinės ataskaitinio laikotarpio kalendorinės dienos įskaitytinai, o tokiu atveju, jei vartotojas (ar jo atstovas) laiku nepateikia duomenų, tai operatorius turi teisę išrašyti mokėjimo dokumentą su vidutiniu vartotojo suvartojamu elektros energijos kiekiu. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog apeliantas, kuriam bylos nagrinėjimo metu išaiškinta mokėjimo tvarka, be pagrindo teigia, kad atsakovas pažeidžia jo kaip vartotojo teises, išrašydamas sąskaitą pirmiau paminėtu būdu, kuris reglamentuojamas tik vidiniu AB LESTO teisės aktu (CPK 185 str.).
Antra, teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsti apelianto argumentai, kad atsakovas pakeitė sutartyje nustatytą atsiskaitymo tvarką. Iš tiesų, apeliantas, remdamasis sutarties 6.2.1 punktu, teisingai nurodo, kad atsakovas neturi teisės vienašališkai pakeisti sutarties nuostatų, rodmenų patiekimo ir atsiskaitymo būdo ir t. t. Tačiau, kaip nurodė pats ieškovas, atsakovas nuo sutarties sudarymo siuntė sąskaitas, kurios, jo teigimu, buvo apskaičiuotos netinkamai, t. y. pirmiau paminėtu būdu. Taigi, darytina išvada, kad atsakovas ne pakeitė minėtą mokėtinų sumų apskaičiavimo tvarką, o visuomet ją taikė.
Trečia, kaip teisingai nurodė teismas, nors sutartyje rodmenų deklaravimo ir mokesčių mokėjimo tvarka detaliai ir nebuvo nurodyta, ieškovui apie tai tapo žinoma 2012-10-10, t. y. atsakovui nagrinėjamoje byloje pateikus atsiliepimą, kuriame aiškiai ir suprantamai išaiškinta ieškovo pasirinkto elektros atsiskaitymo plano ,,Namai plius“ tvarka, t. y. jog laiku nedeklaravus rodmenų, sąskaita išrašoma už vidutinį suvartotos elektros energijos kiekį, o atsiskaitymai vyksta pagal atsakovo išrašytas sąskaitas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios aplinkybės apeliantas neginčijo nei pirmosios instancijos teismo metu, nei apeliaciniame skunde. Taigi, nors sutartyje mokesčių mokėjimo tvarka detaliai ir nebuvo nurodyta, tačiau tai nepaneigia apelianto pareigos laikytis sutarties ir teisės aktų nustatytos mokesčių mokėjimo tvarkos pagal pasirinktą planą ir mokėti už suvartotą elektros energiją sutarties galiojimo metu (sutarties 5.1 p., CK 6.383 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, be kita ko pažymi, kad apeliantas, manydamas, jog mokėjimo būdas pagal atsakovo išrašytas sąskaitas, apskaičiuotas pagal vartotojo laiku deklaruotus duomenis, nesant galimybės elektroniniu būdu pačiam nurodyti 20 Lt pastoviosios kainos sudedamosios dalies, jo netenkina, šalių sutartyje nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti kitą mokėjimo planą, kuris atitiktų jo lūkesčius, būtų patogesnis ir priimtinesnis (sutarties 5.5 p.).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
Buvo minėta, jog apeliantas, reikalaudamas pakeisti teismo sprendimą, taip pat teigia, kad teismas, nustatęs jo kaip vartotojo teisių pažeidimą, be pagrindo netenkino reikalavimų konstatuoti, kad atsakovas pažeidė jo kaip vartotojo teises, o taip pat pripažinti AB LESTO 2011-10-12 įspėjimą nepagrįstu, o Inspekcijos 2012-01-17 sprendimą negaliojančiu.
Kaip minėta, teismas sprendė, kad atsakovas, neinformavęs ieškovo apie taikytiną mokesčių mokėjimo tvarką, kuri taikoma laiku nedeklaravus suvartotos elektros energijos rodmenų, elgėsi nesąžiningai ir tuo pažeidė ieškovo kaip vartotojo teises, tačiau atmetė pirmiau paminėtus ieškovo reikalavimus, nurodęs, jog tokių reikalavimų patenkinimas nesukeltų šalims nei teisių, nei pareigų.
Pasisakydama šiuo klausimu, teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 str. 1 d.). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2006; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamos bylos ir paminėtų kasacinio teismo nagrinėtų bylų aplinkybės nesutampa (ratio decidendi), todėl teisėjų kolegija nesiremia jomis kaip precedentu, tačiau suformuluotos bendro pobūdžio išvados nagrinėjamais klausimais, yra naudingos taip pat ir šioje byloje.
Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, teismas įpareigojo atsakovą perskaičiuoti ieškovo mokėtinas sumas už suvartotą elektros energiją nuo sutarties sudarymo iki momento, kai jam tapo žinoma ir suprantama atsakovo taikoma mokesčių skaičiavimo tvarka, taigi, darytina išvada, jog pažeidimas yra pašalintas, o jo kaip vartotojo teisės yra apgintos. Tuo tarpu, kaip teisingai sprendė teismas, ieškovo nurodomi dokumentai, atitinkamai ir jų pripažinimas nepagrįstais/neteisėtais, savaime nesukelia jokių pasekmių (CPK 185 str.). Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu šiuo klausimu, taip pat nurodo, kad ginčijamo įspėjimo pagrindu AB LESTO duomenis apie įsiskolinimą perdavė skolas išieškančiai įmonei UAB „Gelvora“, kuri reikalauja sumokėti įsiskolinimą bei 20 Lt už jo išieškojimą. Tačiau visų pirma pažymėtina, jog apeliantas nepateikė duomenų, kad byloje esantis 2012-09-10 UAB „Gelvora“ pranešimas išrašytas būtent ginčijamo įspėjimo pagrindu (CPK 178 str.). Antra, byloje nustatyta, kad ieškovas nemokėjo 20 Lt pastoviosios sudedamosios elektros energijos kainos dalies, o už 2012 m. suvartotą elektros energiją mokėjo senomis, 2011 m. kainomis, ir apeliantas šių aplinkybių neginčijo (CPK 178 str.).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, taip pat į pirmiau paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas be pagrindo teigia, kad teismas, atmesdamas pirmiau paminėtus jo ieškininius reikalavimus, priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d., 185 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliantas nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria valstybei iš jo priteistas 36 Lt dydžio žyminis mokestis, taip pat nurodo, kad jam turi būti grąžintas sumokėtas 100 Lt dydžio žyminis mokestis, nes pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą vartotojai nuo tokių bylinėjimosi išlaidų yra atleidžiami.
Iš tiesų, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, teismas konstatavo, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje yra vartotojas, šalys to neginčijo, tačiau spręsdamas bylinėjimo išlaidų atlyginimo klausimą, t. y. dėl žyminio mokesčio priteisimo, neatsižvelgė į paminėtą CPK normą dėl bylinėjimosi išlaidų atleidimo ir ja nesivadovavo.
Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas ieškovo G. D. ieškinį, atskleidė bylos esmę, ištyrė visas svarbias bylai nagrinėti aplinkybes ir dėl kilusio ginčo priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą iš esmės atmeta, nenagrinėdama kitų jame nurodytų argumentų kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, o skundžiamą teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Kartu teisėjų kolegija, konstatavusi, jog teismas teisingai išnagrinėjęs kilusį ginčą, suklydo nepritaikęs CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, pašalina iš šio teismo sprendimo rezoliucinės dalies nurodymą apie pirmiau paminėto žyminio mokesčio priteisimą iš ieškovo į valstybės biudžetą, o taip pat grąžina jam iš valstybės biudžeto 100 Lt žyminį mokestį, sumokėtą už paduotą ieškinį (CPK 83 str. 1 d.).
Apeliantas iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios pateikė atsisakymą nuo dalies apeliacinio skundo, kuria prašė panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį, kurią netenkintas jo reikalavimas įpareigoti atsakovą pakeisti elektros apskaitos prietaisą ir nurodė, kad atsakovas įvykdė šį reikalavimą. Byloje nėra duomenų, kad toks atsisakymas pažeidžia kieno nors teises, įstatymo saugomus interesus arba prieštarauja viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 308 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 3 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Pašalinti iš šio teismo sprendimo rezoliucinės dalies nuorodą, jog į valstybės biudžetą iš ieškovo G. D. priteisiamas 36 Lt (trisdešimt šeši) žyminis mokestis valstybei.
Grąžinti iš valstybės biudžeto ieškovui G. D. 100 Lt (vienas šimtas) žyminį mokestį, sumokėtą už paduotą ieškinį.
Priimti ieškovo G. D. atsisakymą nuo apeliacinio skundo dalies dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą akcinę bendrovę LESTO pakeisti elektros apskaitos prietaisą adresu duomenys neskelbtini ir apeliacinį procesą šioje dalyje nutraukti.