- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-03-22
- Bylos Nr.
- A15.-51-543/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00415-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- E. K.
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 1.2.4Administracinio nusižengimo padarymas tyčia (ANK 8 str.)
- 1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.4.6Administracinio poveikio priemonės (ANK 27 str.)
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.4.8Turto konfiskavimas (ANK 29 str.)
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 1.5.5Atsakomybę sunkinančios aplinkybės (ANK 36 str.)
- 1.5.7Administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimas už padarytus kelis administracinius nusižengimus (ANK 38 str.)
- 1.5.9Administracinių nusižengimų pakartotinumas (ANK 40 str.)
- 1.5.11Kiti administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo klausimai
- 1.7Kiti administracinės atsakomybės klausimai
- 16.9.1Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas (ANK 415 str.)
- 16.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.9.11Pakartotinis transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 427 str.)
- 21.9.3Administracinių nusižengimų teisenoje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas teismo posėdyje (ANK 629 str.)
- 21.9.4Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas teisme (ANK 630 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. K., jo įgaliotai atstovei advokatei D. S.,
suinteresuoto asmens transporto priemonės savininko (duomenys neskelbtini) įgaliotai atstovei advokatei D. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 2 dalį, 427 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. K., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas baustas administracinėmis nuobaudomis už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam bei neturint teisės, kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmusį turto sugadinimą, padarytą neblaivaus ir neturinčio teisės vairuoti asmens, 2018 m. rugsėjo 16 d. apie 3 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „S. A.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir vengė neblaivumo patikrinimo. Be to, E. K. vairuotas automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu bei nepažymėtas valstybinio numerio ženklais. Tokiais savo veiksmais E. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, 17 punkto, 224 punkto, 225 punkto ir 226 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklaustas administracinių nusižengimų padarymu kaltinamas E. K. kaltės dėl pažeidimų nepripažino, paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo mėnesy, datos nepamena, nakties metu, tikslaus laiko nepamena, (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį – visureigį „S. A.“. Kai jį sustabdė policijos pareigūnai, jis važiavo iš vieno draugo pas kitą, kad pernakvoti, buvo blaivus. Neblaivumo patikrinimo nevengė, atsisakė pūsti į alkotesterį, nes nepasitiki alkotesteriais, norėjo duoti kraują, bet pareigūnai nevežė į ligoninę tikrinti kraujo. Anksčiau buvo tekę pūsti į alkotesterį kelis kartus, skyrėsi alkotesterio parodymai, kai pūtė po kiek laiko. Tąkart pats neturėjo galimybės vykti į ligoninę duoti kraujo, tačiau, net ir tai suvokdamas, vis tiek atsisakė pūsti į alkotesterį. Nurodė vairuotojo pažymėjimo neturintis ir niekada neturėjęs, teigė, neatsimenantis, kiek kartų baustas už vairavimą neblaiviam ir be teisių. Sumokėjęs tik dalį baudų, kiek likę sumokėti, nežinantis. Dėl automobilio perdavimo jo žinion paaiškino, kad anksčiau buvo dirbęs autoservise pas D. D., su juo palaikė ryšius, todėl jis (D. D.) paprašė po darbo pataisyti automobilį. Automobilis pas jį buvo ilgai, t. y. nuo liepos mėnesio vidurio ar pabaigos iki rugsėjo 16 d. Rugpjūty jo (E. K.) mama praėjo automobilio techninę apžiūrą, nes jis jos paprašė tai padaryti. Buvo sugedusi automobilio sankaba, tačiau jos gedimas neturi įtakos techninei apžiūrai. Jam automobilį paliko kartu su jo dokumentais, t. y. techniniu pasu, draudimo polisu. Sustabdžiusiems pareigūnams pasakė, kad važiuoja iki draugo, kad valstybiniai automobilio numeriai nukrito, kad automobilį pasiėmė pasivažinėti. Niekas nežinojo, kad jis važiuoja su automobiliu. Dvi valandos iki pažeidimo buvo pas draugą, niekas negalėjo matyti jo geriančio Alytaus mieste, nes nevartoja alkoholinių gėrimų. Alytuje 2.30 val. nebuvo, buvo tik dieną, po to, gal apie 16.00 val. dienos, išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir ten buvo. Prašė nebausti, nes paskirtos baudos dar labiau padidintų jo skolas, taip pat prašė nekonfiskuoti automobilio, nes jo savininkas net nežinojo, kad jis jį buvo pasiėmęs.
Į įgaliotos atstovės klausimus E. K. atsakė, kad įvykio vietoje pareigūnai surašė protokolą, jis jį pasirašė, būdamas policijos automobilyje. Turi vidurinį išsilavinimą, protokolą skaitė, bet nenagrinėjo jo detaliai. Pareigūnai paaiškino, dėl ko surašė protokolą, neišaiškino galimybės naudotis teisininko pagalba. Sekančią dieną važiavo atsiimti asmeninių daiktų iš automobilio, užėjo į PK budinčią dalį, kur laukiant priėjo pareigūnas, kurio nebuvo įvykio vietoje ir kuris neprisistatė, paaiškino, kad taisė protokolą ir kad šis protokolas yra geriau nei anas, nes nuobauda bus švelnesnė, nesakė, ką darys su ankstesniu protokolu, nežinojo ir jam nesakė, kad ankstesnis protokolas bus anuliuotas. Teisininko pagalba nebuvo pasiūlyta pasinaudoti.
Į PK įgaliotos atstovės klausimus E. K. atsakė, kad automobilis buvo paliktas taisyti Vilniuje ir iš Vilniaus važiavo patikrinti, kaip jis sutvarkė automobilį, važiavo pas draugą V. S.. Iš Vilniaus pas draugą važiavo vienas. Kai sustabdė policijos pareigūnai, važiavo su draugu V. S. – V. S. broliu, pas kurį jis ir važiavo pernakvoti. Pareigūnai siūlė pasitikrinti girtumą alkotesteriu, tačiau jis atsisakė. Alkoholio buvo nevartojęs, buvo tik atsigėręs keletą gurkšnių prieš 2-3 val. iki sustabdymo. Nuo 2018 m. sausio 2 d. alkoholio visiškai nevartoja. Nežinojo, kad automobilis įvykio dieną buvo nedraustas, valstybiniai numeriai priekiniai ir galiniai vienas po kito nukrito važiuojant iš draugo, juos pareigūnai rado bagažinėje, kur pats buvo padėjęs. Nakties metu jis negalėjo būti Alytuje, buvo tik dieną.
Į suinteresuoto asmens įgaliotos atstovės klausimus E. K. atsakė, kad A. A. nepažįsta, su (duomenys neskelbtini) jokių ryšių neturi.
Administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos Alytaus apskrities VPK atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 16 d. 3.20 min. policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini) sustabdė E. K., kuris vairavo automobilį „S. A.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) neurėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, vengė blaivumo patikrinimo, automobilis buvo nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, be valstybinio numerio ženklų. Tokiais veiksmais E. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, 17 punkto, 224 punkto, 225 punkto ir 226 punkto reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 427 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje. Tarnybiniame pranešime pareigūnai nebuvo fiksavę pranešimo, kuris buvo registruotas policijos registruojamų įvykių registre. Tikrinant pranešimus ir siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, kada įvykis buvo užregistruotas, užfiksavo šią informaciją. Pranešimas gautas 2018 m. rugsėjo 16 d. 2.36 val., neprisistačiusi pranešėja nurodė mačiusi, kad vyriškis jos akivaizdoje vartojo alkoholį ir sėdo už ,,kamufliažinio“ automobilio vairo bei nuo ,,Rimi“ parduotuvės nuvažiavo link miesto centro. Valstybinių numerių pranešėja nenurodė. Tokią informaciją policija turi patikrinti. Negalėjo atsakyti, kas numato, kad administracinio nusižengimo protokolą galima perrašyti. Būna atvejų, kai pareigūnai susiduria su techniniais nesklandumais, kai neveikia registrai. Protokolas šiuo atveju buvo perrašytas, nes neveikiant registrui pareigūnai neturėjo duomenų, kad E. K. buvo baustas už vairavimą neblaiviam ir be teisių ir šį nusižengimą padarė pakartotinai. Tokia situacija yra išskirtinė, retai pasitaikanti. Protokolą perrašė pareigūnas T. M.. Pareigūnai minėjo, kad automobilis priklausė įmonei. Automobilio negrąžino jo savininkui, nes E. K. padarė nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, kurios sankcija numato privalomą automobilio konfiskavimą. Mano, kad ištirtais įrodymais įrodyta, kad E. K. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Sunkinanti jo atsakomybę aplinkybė yra ta, kad nusižengė pakartotinai, nuobaudos galiojančios, baudų nemoka, nusižengimus daro piktybiškai, sistemingai, nedaro išvadų, kelia pavojų kitiems eismo dalyviams, už nusižengimus jam jau buvo taikytas ir transporto priemonės konfiskavimas. Siūlo skirti nuobaudas ir transporto priemonės konfiskavimą.
Liudytojas T. M., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 16 d. įvykyje, kuomet buvo sulaikytas E. K., pats nedalyvavo. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo galimai 17 dieną gavo tyrėjo nurodymą ir tarnybinį pranešimą, jog kolegos J. G. yra blogai surašytas protokolas, nes neteisingai nurodyta bylos nagrinėjimo vieta, neteisingai kvalifikuotas nusižengimas ir neteisingai nurodyta jo esmė. Todėl perrašė protokolą. Šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) atostogose, todėl tiksliai nepamena, kas konkrečiai buvo nurodyta neteisingai. Susipažinęs su protokolu, nurodė, kad pareigūnas turėjo ne visus duomenis apie pažeidėją ir neteisingai kvalifikavo nusižengimą. Taip pat parodė, kad E. K. skaitė naujai surašytą protokolą ir jį galbūt fotografavo, be to jam buvo įteikta protokolo kopija. E. K. paliko vietos savo ranka įrašyti pasiaiškinimą, kurį jis įrašė į protokolą. Nepamena, ar E. K. turėjo pretenzijų dėl perrašyto protokolo. Teigė nurodęs E. K., kad pirmas protokolas surašytas neteisingai, nes blogai kvalifikuotas nusižengimas, neteisingai nurodyta nusižengimo esmė, kadangi jis padarytas pakartotinai. Asmuo turi sulaukti atsakomybės už tą nusižengimą, kurį jis padarė, todėl perrašė protokolą, remdamasis gautu tarnybiniu pranešimu ir žodiniu tyrėjo nurodymu. E. K. su protokolu susipažino Alytaus AVPK esančioje žmonių priėmimo vietoje, kuri yra filmuojama ir yra šalia budėtojo. Tai – ne koridorius, o uždara patalpa. Nepamena, ar parodė perbrauktą protokolą, tačiau pamena, kad jam paaiškino, dėl ko protokolą perrašė. Nesiūlė E. K. pasinaudoti advokato pagalba.
Liudytojas J. G., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 16 d. naktį iš VPK budėjo per radio ryšį buvo gautas pranešimas, kad prie ,,Rimi“ prekybos centro yra asmuo, kuris galimai vartojo alkoholinius gėrimus ir įsėdo į visureigį, kuris buvo kažkaip išskirtinai nudažytas ir be valstybinių numerių, buvo nurodymas jį sustabdyti ir patikrinti. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas šis automobilis, jis buvo nudažytas išskirtiniu raštu, lyg tai, kaip zebro dryžiais, ir be valstybinių numerių. Priėjo prie automobilio, jame buvo du asmenys. Vairuotojas nurodė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. Kadangi jautėsi stiprus alkoholio kvapas, vizualiai vairuotojas E. K. atrodė stipriai neblaivus, šalia jo sėdėjęs draugas buvo dar stipriau neblaivus, automobilyje matėsi tuščių butelių, taip pat ir alaus. Paklausė vairuotojo, ar jis vartojęs alkoholio, vairuotojas nurodė prieš kurį laiką gėręs alaus. Paaiškino, kad privalo patikrinti girtumą, nes yra įtarimas, kad jis neblaivus, vairuotojas atsisakė tai padaryti, nenurodė, kodėl. Tikrintis blaivumą vairuotojo reikalavo kokius 4-5 kartus, paaiškino, kad yra atsakomybė už atsakymą tikrintis blaivumą. Nepamena, bet mano, kad asmuo nereikalavo pareigūnų vežti jį tikrintis blaivumą duodant kraują, jie ir neprivalo to daryti. Jis pats galėjo nuvykti duoti kraują. Automobilio draudimas negaliojo ir automobilis buvo be valstybinio numerio ženklų, kuriuos vėliau rado bagažinėje, asmuo sakė, kad ženklus lygtai pametė. Sakė, kad automobilis yra autoserviso, kuriame jis dirba, kad jis jį tvarko, kad niekas nežino, kad jis paėmė tą automobilį.
Į institucijos atstovės klausimus liudytojas J. G. atsakė, kad kol buvo rašomas protokolas, patikrino duomenis apie automobilį, be to, asmuo pats paaiškino, kad administracinėmis nuobaudomis nebaustas ir teisė jam neatimta, nurodė, kad teisės vairuoti jis neturėjo. Rašant protokolą neturėjo informacijos apie asmens baustumus, nes neveikė duomenų bazės, todėl protokole nurodė, kad teisės vairuoti neturi.
Į E. K. įgaliotos atstovės klausimus liudytojas J. G. atsakė, kad, net ir asmeniui teigiant, kad jis blaivus, pareigūnai neturi pareigos vežti jį tikrintis blaivumo iš kraujo. Jei asmuo būtų pareikalavęs jį parvežti namo, jis būtų parvežęs, tačiau asmuo sakė, kad jo namai yra toje pačioje gatvėje. E. K. surašė protokolą ir nuo to momento pareigūnai neturėjo teisės jo sulaikyti, todėl jį išleido. Tik atvažiavus tralui galėjo parvežti namo E. K., tačiau jis pats to atsisakė.
Į suinteresuoto asmens atstovės klausimus atsakė, kad turėjo teisę ir net privalėjo sulaikyti neblaivaus asmens vairuotą automobilį, nes E. K. nurodė, kad automobilis yra įmonės, kurios savininkas yra užsienyje, įtarė, kad automobilis gali būti netgi vogtas. Nurodė, kad jis neturi teisės spręsti dėl automobilio grąžinimo teisėtam savininkui.
Nors E. K. kaltės dėl pažeidimų nepripažino, neigė, kad vengė neblaivumo patikrinimo, tačiau tai, jog jis padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, be teismo posėdyje liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymų patvirtina byloje surinkti ir toliau aptariami rašytiniai bylos duomenys, kuri pripažįstami įrodymais (ANK 569 straipsnis).
Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotas nusižengimų faktas bei visos jų padarymo aplinkybės bei E. K. pasiaiškinimas, kad automobilį vairavo blaivus, nevengė blaivumo patikrinimo, reikalavo, kad būtų paimtas jo kraujo mėginys, tačiau pareigūnai atsisakė ir traktavo tai kaip atsisakymą pasitikrinti blaivumą. Nežinojo, kad jo vairuotas automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Valstybinio numerio ženklai nukrito, nespėjo jų prisitvirtinti, nors buvo šalia namų (b. l. 1-2).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio T. M. tarnybiniame pranešime pareigūnas nurodė, kad iš vyriausiojo tyrėjo R. V. gavo nurodymą perrašyti J. G. protokolą, kadangi pirminiame protokole buvo klaidingai įvestas bylos nagrinėjimo adresas, blogai kvalifikuotas pažeidimas bei koreguota pažeidimo esmė (b. l. 5).
(duomenys neskelbtini) J. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2018 m. rugsėjo 16 d. jis dirbo policijos ekipaže kartu su vyriausiuoju patruliu M. V.. Apie 3 val. (duomenys neskelbtini), prie namo (duomenys neskelbtini) jie pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „S. A.“, kuris nebuvo pažymėtas valstybinio numerio ženklais. Panaudojus specialiuosius šviesos signalus, minėtas automobilis buvo sustabdytas. Automobilį vairavo E. K.. Jis paaiškino, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, kadangi jis nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Bendraujant su E. K., jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jis nerišliai kalbėjo, paklausus, ar jis yra vartojęs alkoholinių gėrimų, šis atsakė, kad prieš porą valandų gėrė alaus. Įtariant, jog E. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus, buvo pareikalauta, jog jis pasitikrintų blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, tačiau E. K. kategoriškai atsisakė tai padaryti. Minėto automobilio bagažo skyriuje buvo rasti valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) ir nustatyta, jog jie priklauso šiam automobiliui. Tikrinant E. K. vairuoto automobilio dokumentus, paaiškėjo, jog šis automobilis nėra apdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. E. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. E. K. vairuotas automobilis buvo nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).
Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, jog 2018 m. rugsėjo 16 d. 4 val. automobilis „S. A.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas iš (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini) gatvės į automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).
Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog 2016 m. rugsėjo 9 d., 2016 m. liepos 19 d., 2016 m. balandžio 20 d., 2016 m. balandžio 5 d., 2015 m. balandžio 9 d. nutarimais E. K. buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą neturint tam teisės, esant neblaiviam bei neapdraustų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu transporto priemonių vairavimą. Minėtais nutarimais E. K. paskirtos baudos nėra sumokėtos (b. l. 8-13).
E. K. teismo yra nuteistas už nusikalstamų veikų padarymą (b. l. 14, 29-32).
Žemesnės instancijos teismas
Asmens duomenų pažyma patvirtina, kad E. K. vairuotojo pažymėjimas neišduotas (b. l. 15).
VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės informacija patvirtina, kad automobilio ,,S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra (duomenys neskelbtini), šios transporto priemonės dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas (b. l. 16, 21, 99).
VĮ ,,Regitra“ duomenys apie transporto priemonę - automobilį ,,S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad šio automobilio techninė apžiūra atlikta 2018 m. rugpjūčio 21 d. ( b. l. 19-20).
Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) likvidatorius yra A. A. (b. l. 33-36 ir 114-117). Šioje įmonėje 2018 m. gruodžio 31 d. duomenimis apdraustųjų darbuotojų nebuvo (b. l. 98).
VSDFV duomenimis E. K. nuo (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini); nuo (duomenys neskelbtini) niekur nedirba (b. l. 110-113).
Pranešimas iš policijos registruojamų įvykių registro patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 16 d. 02.33 val. buvo gauta informacija iš neprisistačiusio pranešėjo, kad visureigį (,,kamufliažinį“) vairuoja vyriškis, kuris pranešėjo akivaizdoje vartojo alkoholį, o po to sėdo už automobilio vairo, nuvažiavo link miesto centro (b. l. 118-119).
E. K. veiksmai yra kvalifikuoti pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 2 dalį, 427 straipsnio 1 dalį (b. l. 1). Ši administracinių nusižengimų kvalifikacija pasitvirtino tik iš dalies.
Dėl ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 3 dalyje numatytų nusižengimų
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš esmės neneigė aplinkybės, kad jis vairavo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą automobilį ir automobilį be valstybinio numerio ženklų. Dėl šių nusižengimų E. K. paaiškino, kad jis nepastebėjo, jog automobilio draudimas pasibaigęs, o valstybinio numerio ženklai nukrito vienas po kito nuo automobilio ir jis pats juos įsidėjo į automobilio bagažinę, o ne pritvirtino prie automobilio. Kelių eismo taisyklių 225 punktas numato, kad kiekviena motorinė transporto priemonė, traktorius, savaeigė mašina, priekaba turi būti su tam skirtoje vietoje vertikalioje plokštumoje pritvirtintais registruojant jai priskirtais valstybinio numerio ženklais. Kelių eismo taisyklių 226 punktas numato, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Byloje surinkti įrodymai: policijos pareigūno J. G. parodymai, kad automobilio draudimas negaliojo ir automobilis buvo be valstybinio numerio ženklų, kuriuos vėliau rado bagažinėje bei kad asmuo sakė, jog ženklus lygtai pametė; taip pat pareigūno G. G. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės dėl šių nusižengimų (b. l. 6), VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės informacija, patvirtinanti, kad automobilio ,,S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas (b. l. 16, 21, 99), - patvirtina, kad E. K. vairavo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą automobilį ir automobilį be valstybinio numerio ženklų ir tokiais veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 3 dalyje. Tai, kad E. K. nurodė nežinojęs, kad automobilis nedraustas, neturi įtakos jo veiksmų kvalifikacijai.
Dėl ANK 427 straipsnio 1 dalyje ir ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų
E. K. tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir teismo posėdyje teigė nevengęs neblaivumo patikrinimo, o reikalavęs, kad būtų tiriamas jo kraujas (b. l. 1-2). Kelių eismo taisyklių 17 punktas numato, jog policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Pagal teismų praktiką, neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas yra tokie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti. Pažymėtina, kad vairuotojai privalo paklusti policijos pareigūnų reikalavimams ir pasitikrinti neblaivumą. Abejodami gautų rezultatų objektyvumu, vairuotojai vėliau gali patys imtis veiksmų tam, kad būtų gautas, jų nuomone, teisingas ir objektyvus jų blaivumo patikrinimo rezultatas – priduoti kraujo mėginį etilo alkoholio kiekio kraujyje nustatymui, tačiau prieš tai asmuo privalo paklusti policijos pareigūnų reikalavimams ir pasitikrinti neblaivumą (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-40-491/2017). Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas J. G. parodė, kad vairuotojo E. K. 4-5 kartus prašė pasitikrinti neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu, tačiau šis atsisakė tai padaryti, nors jis atrodė esantis stipriai neblaivus. Vairuotojui paaiškino, kad yra numatyta atsakomybė už vengimą tikrintis neblaivumą. Tokias pačias aplinkybes liudytojas nurodė ir tarnybiniame pranešime, kur papildomai pažymėjo, kad E. K. judesių koordinacija buvo sutrikusi, kalba nerišli (b. l. 6). Be to, tiek teismo posėdyje, tiek ir minėtame tarnybiniame pranešime liudytojas nurodė, kad E. K. pats pripažino prieš kurį laiką vartojęs alkoholį. Aplinkybę, kad buvo atsigėręs keletą gurkšnių alkoholio prieš 2-3 val. iki sustabdymo, teismo posėdyje patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, atsakinėdamas į administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos atstovės klausimus. Tai, kad E. K. vairavo automobilį vartojęs alkoholio, patvirtina ir institucijos atstovės į bylą pateiktas pranešimas iš policijos registruojamų įvykių registro, kuriame fiksuota, kad 2018 m. rugsėjo 16 d. 02.33 val. buvo gauta informacija iš neprisistačiusio pranešėjo, kad ,,kamufliažinį“ visureigį vairuoja vyriškis, kuris pranešėjo akivaizdoje vartojo alkoholį, o po to sėdo už automobilio vairo ir nuvažiavo link miesto centro nuo ,,Rimi“ parduotuvės (b. l. 118-119). Šio pranešimo pagrindu buvo gautas budėtojo nurodymas patikrinti panašius į pranešime nurodytą automobilius, ką pareigūnai ir darė. Įvertinęs visus šiuos byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad E. K. veiksmai – policijos pareigūno reikalavimu atsisakymas pasitikrinti neblaivumą, sudaro neblaivumo patikrinimo vengimo, kaip ANK 427 straipsnio 1 dalies objektyviosios pusės požymio, turinį.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 427 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę.
Iš byloje esančio išrašo iš administracinių nusižengimų registro apie registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad (duomenys neskelbtini) nutarimais E. K. buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam bei neturint teisės, kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmusį turto sugadinimą, padarytą neblaivaus ir neturinčio teisės vairuoti asmens bei neapdraustų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu transporto priemonių vairavimą (b. l. 8-13). Minėtais nutarimais E. K. paskirtos baudos nėra sumokėtos. ANK 40 straipsnyje nustatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje nurodytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje nustatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, E. K. naujų pažeidimų padarymo dieną nebuvo įvykdęs paskirtų nuobaudų, todėl ANK 40 straipsnio prasme šios administracinės nuobaudos dar yra galiojančios, o nusižengimas, numatytas 427 straipsnio 1 dalyje, yra padarytas pakartotinai. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas administracinių nusižengimų bylas pagal administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų prašymus, vadovaujantis ANK 658 straipsnio 1 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-60-693/2018).
Taigi, aukščiau aptartų įrodymų pagrindu byloje įrodyta, jog E. K. padarė ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Administracinio nusižengimo protokole E. K. veiksmai dėl transporto priemonės vairavimo neturint teisės ją vairuoti papildomai buvo kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį. Teismas pažymi, kad ANK 427 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta administracinė nuobauda už pakartotinį transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, taip pat ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Atsižvelgiant į tai E. K. teisę pažeidžiančių veiksmų kvalifikacija pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį yra perteklinė, todėl jie papildomai pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį nekvalifikuotini, nes ANK 427 straipsnio 1 dalyje yra speciali norma, kai neturintis teisės vairuoti asmuo pakartotinai vairuoja automobilį būdamas neblaivus arba vengia neblaivumo patikrinimo (ANK 635 straipsnio 3 dalis).
Dėl administracinio nusižengimo protokolo anuliavimo
Proceso reikalavimų pažeidimas yra pripažįstamas esminiu, jeigu jis galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui. Šioje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 16 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo anuliuotas (b. l. 3-4) ir 2018 m. rugsėjo 17 d. E. K. surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas, kurį E. K. pasirašė bei savo ranka įrašė pasiaiškinimą dėl nusižengimų (b. l. 1-2). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliota atstovė teigė, kad administracinio nusižengimo protokoluose skirtingai nurodytas nusižengimo padarymo laikas, kvalifikacija ir nusižengimo esmė. Teismas atkreipia dėmesį, kad nusižengimo padarymo laikas yra nurodytas toks pats tiek 2018 m. rugsėjo 16 d., tiek ir 2018 m. rugsėjo 17 d. protokole, t. y. 2018 m. rugsėjo 16 d. 03.20 val. (b. l. 1 ir 3). Kaip teismo posėdyje parodė liudytoju apklaustas policijos pareigūnas T. M., administracinio nusižengimo protokolas buvo perrašytas dėl neteisingai įvestos bylos nagrinėjimo vietos (pirmame protokole bylos nagrinėjimo vieta buvo nurodyta (duomenys neskelbtini), t. y. policijos komisariato patalpose (b. l. 3), o antrame protokole – Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose (b. l. 1)), neteisingai kvalifikuoto nusižengimo bei koreguotos nusižengimo esmės. Nusižengimo esmė buvo pakoreguota dėl to, kad įvykio vietoje pareigūnai neturėjo duomenų apie E. K. baustumą už tokius pačius nusižengimus, o pats E. K. neigė buvęs baustas, būtent dėl šios aplinkybės keitėsi ir nusižengimo kvalifikacija.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliota atstovė taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų, kas ir kodėl liepė perrašyti protokolą, tačiau tai paneigia byloje esantis Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio T. M. tarnybinis pranešimas, kuriame pareigūnas nurodė, kad iš vyriausiojo tyrėjo R. V. gavo nurodymą perrašyti J. G. protokolą, kadangi pirminiame protokole buvo klaidingai įvestas bylos nagrinėjimo adresas, blogai kvalifikuotas pažeidimas bei koreguota pažeidimo esmė (b. l. 5). Šias aplinkybes pareigūnas patvirtino ir posėdyje apklaustas liudytoju.
Kad antrasis administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas nepažeidžiant proceso reikalavimų, patvirtina šios aplinkybės: teismo posėdyje liudytoju apklaustas pareigūnas T. M. nurodė, kad prieš pasirašant E. K. perskaitė protokolą bei jį nusifotografavo, taip pat jam buvo įteikta protokolo kopija; E. K. policijos pareigūnas T. M. paaiškino, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo perrašytas dėl neteisingai įvestos bylos nagrinėjimo vietos, neteisingai kvalifikuoto nusižengimo bei koreguotos nusižengimo esmės. Tokie bylos duomenys patvirtina, kad E. K. su protokole nurodytomis administracinių nusižengimų faktinėmis aplinkybėmis bei jų teisine kvalifikacija buvo supažindintas jau pirminėje administracinio nusižengimo tyrimo stadijoje. Ši administracinių nusižengimų byla jau antrą kartą nagrinėjama pirmosios instancijos teismo. E. K., nesutikęs su priimtu 2018 m. lapkričio 5 d. nutarimu, jį apskundė apeliacine tvarka, nutarimas buvo panaikintas. Nagrinėdamas bylą antrą kartą teismas, teismo posėdyje dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui bei jo įgaliotai atstovei, perskaitė 2018 m. rugsėjo 17 d. administracinio nusižengimo protokolą, išklausė E. K. ir institucijos atstovės paaiškinimų dėl įvykio, liudytojų parodymų, ištyrė rašytinius byloje surinktus įrodymus. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad E. K. suprato, už kokių administracinių nusižengimų padarymą jis traukiamas administracinėn atsakomybėn, taip pat bylos nagrinėjimo metu jis ne tik turėjo teisę į gynybą, bet ir aktyviai šia teise naudojosi, nes teisinę pagalbą jam teikė advokatė. Aplinkybė, jog jo atžvilgiu šioje administracinio nusižengimo byloje buvo surašyti du administracinio nusižengimo protokolai dėl to paties įvykio (iš kurių 1 protokolas buvo anuliuotas), nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, nepaneigia E. K. kaltės padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus. Klaidos surašant 2018 m. rugsėjo 16 d. administracinio nusižengimo protokolą buvo padarytos dėl policijos sistemoje įdiegtos duomenų bazės funkcionalumo trukdžių, dėl ko pareigūnai neturėjo duomenų apie tai, kad E. K. buvo baustas už transporto priemonių vairavimą neblaiviam ir neturint tam teisės, o taip pat ir dėl to, kad pats E. K. tuoj po sulaikymo policijos pareigūnams melagingai nurodė, kad administracinėmis nuobaudomis nebaustas. Taigi, teigti, kad institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą, veikė neteisėtai ir kad dėl to buvo pažeista E. K. teisė pasinaudoti teisine pagalba, nėra pagrindo, tuo labiau, kad yra visuotinai žinoma, jog asmuo gali turėti atstovą ne tik bylos nagrinėjime teisme, bet ir administracinio nusižengimo tyrimo institucijoje stadijoje. Įvertinus E. K. teistumų (b. l. 14, 29-32) ir jam paskirtų administracinių nuobaudų (b. l. 8-13) skaičių, teigti, kad jis nežinojo, jog gali turėti advokatą, nėra pagrindo.
Nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo klausimai
Skiriant nuobaudas atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
E. K. administracinius nusižengimus padarė veikdamas tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalis). Kaltės dėl nusižengimų nepripažino, nesigailėjo juos padaręs, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti skiriant nuobaudą, taip pat nėra, nes, nors ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padarytas pakartotinai, tai yra kvalifikuojantis nusižengimą požymis, todėl skirdamas administracinę nuobaudą, teismas į šią aplinkybę neatsižvelgia (ANK 36 straipsnio 2 dalis). E. K. teismo nuteistas (b. l. 14, 29-32), taip pat ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius nusižengimus, paskirtų baudų jis nesumokėjęs, nusižengimus, susijusius su kelių eismo taisyklių pažeidimais, daro piktybiškai bei sistemingai (b. l. 8-13). Jis yra visiškai abejingas daromiems nusižengimams bei galimoms jų pasekmėms, nes ir toliau ignoruoja visuotinai priimtas elgesio taisykles ir daro pačius šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams. Byloje esančių duomenų visuma E. K. leidžia charakterizuoti išimtinai neigiamai kaip asmenį, nesimokantį iš ankstesnių klaidų bei įžūliai ignoruojantį visuomenėje nustatytas visuotinai priimtas elgesio normas.
Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei vadovaujantis ANK 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, sprendžiama, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta tik E. K. paskyrus baudas, viršijančias straipsnių sankcijose numatytų jų minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkį. Galutinė subendrinta administracinė nuobauda E. K. skiriama vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis.
Be to, įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę, siekiant įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinių nuobaudų paskirtį, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 3 dalies ir 427 straipsnio 2 dalies nuostatomis, E. K. skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ilgesniam terminui nei įstatyme numatytas vidurkis, t. y. trejiems metams devyniems mėnesiams. Pažymima ir tai, kad teismų praktikoje suformuota nuostata, jog specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė gali būti skiriamas ir asmenims, kuriems pažeidimo metu tokia specialioji teisė nebuvo suteikta. Toks sprendimas pagrindžiamas aiškinimu, jog ANK 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas administracinio poveikio priemonės turinys, nustatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Taigi iš šios normos turinio išplaukia, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis), 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2K-12-719/2018, 2AT-27-697/2018, 2AT-60-693/2018).
ANK 427 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti ir administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies nuostatas ANK 427 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo byloje gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
Pagal suformuotą teismų praktiką, kai už administracinį nusižengimą numatyta privaloma administracinio poveikio priemonė, ji netaikoma ir yra galimas ANK 34 straipsnio 5 dalies straipsnio nuostatų taikymas tik tais atvejais, kai nustatoma, jog daikto (automobilio) savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą nusižengimo padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-4/2012, 2AT-30/2013). Tam būtina išsiaiškinti, ar automobilis buvo valdomas teisėtai, nepažeidžiant paties savininko teisių, t. y., ar su savininko žinia ir sutikimu. Tokiu atveju, kai pats savininkas savanoriškai yra perdavęs savo daiktą valdyti kitam asmeniui ar neužtikrino savo turto apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo juo, ir dėl to šis daiktas panaudojamas nusižengimui padaryti, savininkui kyla su to daikto praradimu susijusios pasekmės.
Nagrinėjamu atveju E. K., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę – automobilį „S. A.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuris nustatyta tvarka neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei buvo be valstybinio numerio ženklų. Be to, E. K. vengė neblaivumo patikrinimo (b. l. 19-20, 21, 33-36). (duomenys neskelbtini) yra likviduojamas juridinis asmuo, jo likvidatorius yra A. A., gyvenantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 33-36, 114-117). E. K., aiškindamas, kaip (duomenys neskelbtini) priklausantis automobilis pateko pas jį, nurodė, kad anksčiau buvo dirbęs autoservise pas D. D., su juo palaikė ryšius, todėl jis (D. D.) paprašė po darbo pataisyti automobilį, teigė tuo metu dirbęs (duomenys neskelbtini), automobilis jo žinioje buvo ilgai, t. y. nuo liepos mėnesio vidurio ar pabaigos iki įvykio dienos - rugsėjo 16 d., automobilis buvo paliktas kartu su dokumentais - techniniu pasu, draudimo polisu; rugpjūty E. K. mama jo prašymu praėjo automobilio techninę apžiūrą. Įvertinus tai, kad automobilis E. K. žinioje buvo nuo liepos mėnesio vidurio ar pabaigos iki įvykio dienos - rugsėjo 16 d., per šį laiką (apie du mėnesius) jo savininkas nepasidomėjo, ar automobilis jau suremontuotas, be to, automobilį kartu su jo dokumentais E. K. perdavė net ne savininkas, o kitas asmuo, o, pasibaigus automobilio techninės apžiūros galiojimui, jo technine apžiūra rūpinosi E. K. motina, o ne automobilio savininkas, daroma išvada, kad automobilio savininko (duomenys neskelbtini) likvidatorius A. A. neužtikrino likviduojamai bendrovei priklausančio turto apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo juo, elgėsi neatsakingai, nes savanoriškai perdavė automobilį kitiems asmenims ir ilgą laiką (apie du mėnesius) nesirūpino jo likimu, automobilio techninės apžiūros atlikimu bei neužtikrino automobilio apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Faktą, kad automobilio savininko (duomenys neskelbtini) atstovas likvidatorius A. A. yra abejingas automobilio likimui, patvirtina ir tai, kad į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje jis atvyko ne pats, o įgaliojo su (duomenys neskelbtini) nesusijusius asmenis dalyvauti teismo posėdyje. Į 2019 m. kovo 12 d. teismo posėdį atvykęs suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas R. V., pateikęs A. A. pasirašytą įgaliojimą (b. l. 105), paaiškino, kad yra seni pažįstami su (duomenys neskelbtini) direktoriumi A. A., tačiau nurodė šioje įmonėje nedirbantis, A. A. gyvenantis (duomenys neskelbtini), tačiau grįžęs ir įgaliojęs jį dalyvauti bylos nagrinėjime ir vėl išvykęs. Teigė neturintis aukštojo teisinio išsilavinimo, esantis tik suinteresuotas, kad tas automobilis būtų grąžintas, o ne konfiskuotas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas 2019 m. kovo 12 d. posėdžio metu nutarė nelaikyti R. V. tinkamu suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atstovu. Taip pat teismui kelia abejonių A. A. parašo tikrumas įgaliojime, nes direktoriaus pavardė įgaliojime yra nurodyta ,,A. A.“ (b. l. 105), kai tuo tarpu Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenimis (duomenys neskelbtini) likvidatoriumi yra nurodytas A. A.. Į 2019 m. kovo 19 d. posėdį atvyko suinteresuoto asmens atstovė advokatė, kuri teisę atstovauti pagrindė advokato orderiu (b. l. 121), 2019 m. kovo 15 d. teisinių paslaugų sutartimi (b. l. 122) ir (duomenys neskelbtini) įgaliojimu, kuriuo bendrovė įgaliojo N. P. pasirašyti teisinių paslaugų sutartį dėl atstovavimo (b. l. 120). Teismui nežinoma, kaip N. P. yra susijęs su (duomenys neskelbtini) ir jos likvidatoriumi A. A.. Visos šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) likvidatorius ir automobilio savininkas yra abejingas automobilio likimui, nes pats asmeniškai į teismo posėdžius neatvyko, paaiškinimų dėl automobilio perdavimo E. K. nepateikė, nors turėjo realią galimybę tai padaryti, kadangi įgaliojimų išdavimui jis buvo atvykęs į Lietuvos Respubliką. Tokia byloje susiklosčiusi situacija leidžia daryti prielaidą, kad automobilis tik įregistruotas (duomenys neskelbtini) vardu, o faktinis jo savininkas yra visiškai kitas asmuo. Teismas kritiškai vertina ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, kad tuometinis jo darbdavys – (duomenys neskelbtini) direktorius R. V. leido jam asmeniškai taisyti šį automobilį, nes, vadovaujantis VSDFV duomenimis, E. K. (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) (b. l. 113), o automobilis jam buvo perduotas taisyti, kaip teigė E. K., liepos mėnesio viduryje ar pabaigoje, t. y., kai jo jau nesaistė darbo santykiai su (duomenys neskelbtini). Taip pat kritiškai vertinami ir E. K. paaiškinimai, kad anksčiau jis buvo dirbęs autoservise pas D. D., su juo palaikė ryšius, todėl jis paprašė jo po darbo pataisyti automobilį. Šiuos paaiškinimus paneigia VSDFV informacija, kad E. K. yra dirbęs E. P. individualioje įmonėje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 110-113); (duomenys neskelbtini) direktorius yra M. R. (b. l. 123), (duomenys neskelbtini) direktorius yra V. L. (b. l. 124), o ne D. D.. Šios byloje nustatytos aplinkybės iš esmės paneigia E. K. versiją, kad transporto priemonė jam buvo perduota suremontuoti.
Visi byloje surinkti ir aukščiau aptarti duomenys suponuoja išvadą, jog savininko transporto priemonės ir jos dokumentų perdavimas per trečiuosius asmenis E. K. suremontuoti bei nesidomėjimas jos likimu apie du mėnesius sudarė sąlygas transporto priemone pasinaudoti nusižengimams daryti. Turto, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams ir tai yra pagrindas priverstiniam turto konfiskavimui taikyti (Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-23-2012, 2AT-3-697/2016).
Minėta, jog praeityje E. K. jau buvo baustas administracine tvarka už pačius šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp kurių – ir transporto priemonių vairavimas neturint tam teisės bei esant neblaiviam, kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą, padarytą neblaivaus ir neturinčio teisės vairuoti asmens. Be to, E. K. atžvilgiu už jo anksčiau padarytus pažeidimus jau buvo taikytas ir transporto priemonės konfiskavimas (b. l. 8-13). Šios aplinkybės leidžia teigti, jog E. K. yra visiškai abejingas daromiems nusižengimams bei galimoms jų pasekmėms, jis toliau ignoruoja visuotinai priimtas elgesio taisykles ir daro pačius šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams. Taigi, įvertinus E. K. asmenybę, jo padarytų nusižengimų pobūdį, pavojingumą, tai, kad ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas vertintinas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog, šiuo atveju, siekiant administracinės nuobaudos paskirties įgyvendinimo, byloje esant nustatytai ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytai sąlygai, būtinai ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimui, vadovaujantis ANK 427 straipsnio 3 dalies nuostatomis, E. K. skirtina administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės „S. A.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 28 straipsniu, 29 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 38 straipsniu, 40 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,
nutaria:
E. K. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 3 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalį - 90 Eur (devyniasdešimt eurų) bauda;
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 3 dalį - 100 Eur (vieno šimto eurų) bauda;
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalį - 1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, E. K. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1 900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 2 dalimi, 28 straipsniu, paskirti E. K. administracinio poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams atimti teisę vairuoti transporto priemones.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 3 dalimi, 29 straipsnio 4 dalies 1 punktu, paskirti E. K. administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „S. A.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą (duomenys neskelbtini).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.