Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, sekretorė Aurelija Drevnickaitė, dalyvaujant ieškovo atstovei V. J., atsakovo atstovei N. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus ieškinį AAS „BTA Insurance Company“ SE, vykdančiai veiklą per filialą Lietuvoje, tretysis asmuo A. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004-11-04 Nr. IX-2535) 18 straipsnį asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 6.290 straipsnio 3 dalis nurodo, jog draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Pagal LR CK 6.280 straipsnio 1 dalį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisė yra tokio dydžio, kiek sumokėta žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime taip pat išaiškino, kad socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Šiame nutarime taip pat konstatuota, kad LR CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (toliau – NADPLSD įstatymas) (1999-12-23 Nr. VIII-1509; 2003-11-11 Nr. IX-1819)) numatytos išmokos, mokamos asmeniui ar jo šeimos nariams asmens sužalojimo ar jo gyvybės atėmimo atvejais. Atsižvelgiant į tai, vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus, kaip viena iš NADPLSD įstatymo 11 straipsnyje numatytų socialinio draudimo išmokų, įskaitoma į atlygintinos žalos dydį pagal LR CK 6.290 straipsnio 1 dalį ir yra laikytina vienu iš LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje išvardintų žalos elementų. LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (LR CK 6.251 straipsnio 1 dalis), kitaip tariant, žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. NADPLSD įstatymo 31 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – Nuostatai) 117 punktas nurodo, jog nustačius, kad nelaimingas atsitikimas darbe, pakeliui į darbą arba iš darbo įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens LR CK nustatyta tvarka, o išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, dydį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (toliau – Fondo biudžetas) kompensuoja draudimo kompanijos. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPD įstatymas) (20006-14 Nr. IX-378; 2007-05-17 Nr. X-1137) 19 straipsnio 10 dalis nurodo, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką arba, jei tokio nėra, į žalą padariusį asmenį. Įvykio kaltininko A. M. civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje. Todėl Alytaus skyrius 2016 m. birželio 2 d. raštu Nr. (1.16) R1-12745 „D. V. socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo“ kreipėsi į draudimo bendrovę, prašydamas atlyginti Fondo biudžetui padarytą žalą. Draudimo bendrovė 2016 m. birželio 21 d. raštu Nr. TD1548263 „Dėl priimto sprendimo“ paprašė Alytaus skyriaus pateikti dokumentus, pagrindžiančius nukentėjusiųjų M. B. patirtą žalą, pasireiškiančią negautomis pajamomis, ir M. B. patirtą žalą dėl netekto išlaikymo. Alytaus skyrius, atsakydamas į draudimo kompanijos prašymą pateikti papildomus dokumentus, būtinus įvertinant, kokio dydžio išlaikymą (vertinant pinigine išraiška) 2015 m. spalio 13 d. įvykusio eismo įvykio metu žuvusi D. B. teikė savo sutuoktiniui M. B. ir senatvės pensijos amžių sukakusiai motinai M. B., 2016 m. birželio 29 d. raštu Nr. (1.16) R1-15087 išsiuntė pažymą Nr. KA_PZ1-3505 apie žuvusiosios D. B. draudžiamąsias pajamas, gautas laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 13 d. iki 2015 m. spalio 13 d., taip pat pateikė nukentėjusių patirtos žalos apskaičiavimą, paremtą susiklosčiusia teismine praktika tokio pobūdžio bylose.

Remiantis pažymos duomenimis, per aukščiau nurodytą laikotarpį D. B. iš viso gavo 5966,14 Eur pajamų. Vidutiniškai – 458,93 Eur (5966,14 ÷ 13 = 458,93) per mėnesį. Sutuoktinių tarpusavio materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigos yra nustatytos įstatymo (LR CK 3.27 straipsnis), todėl paprastai preziumuojama, kad kiekvienas iš sutuoktinių į bendrą šeimos biudžetą įneša pusę savo gaunamų pajamų ir taip prisideda prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Atsižvelgiant į tai, žuvusiąją pergyvenęs sutuoktinis M. B. vidutiniškai per mėnesį neteko 229,47 Eur (458,93 ÷ 2 = 229,47). Remiantis Statistikos departamento duomenimis, D. B. dar galėjo gyventi 33 metus. Vadinasi, per metus ji galėjo uždirbti ne mažiau 5507,16 Eur (458,93 x 12 =5507,16), o iki sukaks senatvės pensijos amžių, t. y. 65 metus dar būtų galėjusi dirbti 17 metų ir 2 mėnesius (arba 206 mėnesius) ir uždirbti ne mažiau 94539,58 Eur (458,93 x 206 = 94539,58). M. B. buvo išmokėta 21700 Eur dydžio vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus. Jeigu D. B. nebūtų žuvusi draudiminio įvykio metu, iki jai sukankant senatvės pensijos amžių sutuoktinis būtų galėjęs gauti ne mažiau 47269,79 Eur (94539,58 ÷ 2 = 47269,79) pajamų. Akivaizdu, kad žuvusiąją pergyvenusio sutuoktinio patirta turtinė žala yra ženkliai didesnė nei gauta socialinio draudimo išmoka.

Atsakovas nurodo, kad D. B. pajamos buvo mažesnės nei jos sutuoktinio, todėl akivaizdu, kad žuvusioji nebuvo savo sutuoktinio maitintoja. Sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išlaikyti, neturi teisės į išlaikymą. Vidutinės D. B. ir M. B. šeimos pajamos (neatskaičius mokesčių) buvo apie 1 062,55 EUR per mėnesį, taigi, atsižvelgiant į sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, iš bendrų šeimos pajamų kiekvienam sutuoktiniui tekdavo po 531,27 EUR. Tai reiškia, kad iš M. B. gaunamų pajamų jo sutuoktinei tekdavo 72,28 EUR. Po sutuoktinės žūties šia suma M. B. gaunamos pajamos nebemažėja, nes visa jos gaunamų pajamų suma lieka tik jam. Tačiau teismas tokią atsakovo poziciją vertina kritiškai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartyje Nr. 3K-3-477/2014 yra pasakyta, jog aplinkybė, kad žuvusysis gaudavo mažesnį darbo užmokestį nei jo sutuoktinė, nepaneigia įstatymo prezumpcijos, kad žuvusysis prisidėjo prie šeimos, taip pat ir sutuoktinės poreikių tenkinimo.

Pasisakant dėl M. B. patirtos žalos dydžio pastebėtina, kad netektas asmens turtinio pobūdžio išlaikymas gali būti nustatomas įvairiomis formomis, įskaitant išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kuris, be kita ko, turi ir ekonominę vertę (LAT 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2014; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-686/2015). Iš ieškovo pateiktos pažymos matyti, kad M. B. pajamos per mėnesį sudaro apie 220 eurų. Spręstina, kad garbingo amžiaus asmens pragyvenimui būtinos išlaidos turėtų sudaryti 370 eurų per mėnesį. Įvertinus galimą žuvusiosios mamai M. B. teiktą išlaikymo pobūdį – socialinę ir finansinę paramą, pagalbą buityje ir kt. (tai konstatuota ir įsiteisėjusiame Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-123-878/2016), mirusiosios paramos natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ekonominė išraiška turėtų sudaryti skirtumą iki šios sumos – 150 eurų per mėnesį. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, M. B. šiuo metu yra sukakusi vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės amžių Alytaus apskrityje. Ji yra gimusi (duomenys neskelbtini). Autoįvykis įvyko 2015 metais, spalio 13 d, t. y. prieš 24 mėnesius. Todėl žalos atlyginimas jos atveju skaičiuotinas už 2 metus (150 eurų * 24 mėn.) ir sudaro 3600 eurų. M. B. pragyvenus ilgiau, t. y. pasikeitus faktinėms ginčo aplinkybėms, ieškovas galės pareikšti naują ieškinį prašydamas priteisti žalos atlyginimą už likusį laikotarpį. Tokia teismų praktika įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartyje Nr. 3K-3-155-684/2015.

Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintai ieškinio daliai, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (kodas 40103840140) buveinė (duomenys neskelbtini), vykdančios veiklą per filialą Lietuvoje (įmonės kodas 300665654) adresas (duomenys neskelbtini) 25300 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui (kodas 188677775) ir 569 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 d. skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį teismą.