Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad 2024 m. gruodžio 4 d. iš pareiškėjos sąskaitos Nr.: (duomenys neskelbtini) pagal atsakovės 2024 m. gruodžio 2 d. nurodymą atsakovo naudai buvo nurašytos 836,81 Eur. Pareiškėja, laikydama piniginių lėšų nurašymą neteisėtu, pateikė prašymą grąžinti neteisėtai nurašytas lėšas. Atsakovė 2025 m. sausio 5 d. Skundžiamu raštu, elektroninėmis priemonėmis atsisakė grąžinti pinigines lėšas, nurodant, kad: 1) paaiškiname, jog VMI 2024 m. gruodžio 2 d. duomenimis, Luknės kaimo bendruomenės mokestinė nepriemoka sudarė 836,81 Eur mokesčio už valstybinius gamtos išteklius delspinigių; 2) VMI turimais duomenimis, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos 2021 m. kovo 1 d. priėmė sprendimą Nr. AS-80 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo patvirtintas 2021 m. sausio 15 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus patikrinimo aktas Nr. (7.3)-PA-117 ir apskaičiuotas 55717,00 Eur mokestis už valstybinius gamtos išteklius. Minėtas mokestis turėjo būti sumokėtas iki 2021 m. kovo 29 d; 3) VMI 2021 m. birželio 10 d. gavo Bendruomenės prašymą sustabdyti 55717,00 Eur mokesčio už valstybinius gamtos išteklius išieškojimo veiksmus, nes priskaičiuota suma buvo apskųsta Vilniaus apygardos administraciniam teismui. VMI, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 110 straipsnio 1 dalimi, sustabdė 55717,00 Eur mokesčio už valstybinius gamtos išteklius išieškojimą; 4) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimu 55717,00 Eur mokestis už valstybinius gamtos išteklius sumažintas iki 5571,00 Eur. Kadangi minėto mokesčio mokėjimo terminas buvo 2021 m. kovo 29 d., o Bendruomenė jį sumokėjo 2022 m. lapkričio 24 d., vadovaujantis MAĮ 96, 97, 98 straipsnių nuostatomis, Bendruomenei apskaičiuoti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius delspinigiai. Pareiškėja nesutikdamas su Skundžiamu raštu teikia šį skundą, jame nurodomu teisiniu pagrindu.

Teigia, jog Skundžiamas raštas yra neteisėtas dėl netinkamo aiškinimo ir taikymo materialinės teisės normų, aktualių mokestinio ginčo santykiui bei bendrųjų teisės protingumo teisingumo ir sąžiningumo principų pažeidimo. Atsakovė Skundžiamame rašte nurodo, kad mokestinė nepriemoka susidarė dėl to, kad pareiškėja laiku nesumokėjo 2021 m. sausio 15 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus patikrinimo aktu Nr. (7.3)-PA-117 ir apskaičiuoto 55717,00 Eur mokesčio, kuris Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimu buvo sumažintas iki 5571,00 Eur. Minėtas mokestis, anot atsakovo, turėjo būti sumokėtas iki 2021 m. kovo 29 d. o Bendruomenė jį sumokėjo 2022 m. lapkričio 24 d., todėl vadovaujantis MAĮ 96, 97, 98 straipsnių nuostatomis, Bendruomenei apskaičiuoti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius delspinigiai. Šiuo atveju ginčo delspinigiai buvo apskaičiuoti, vadovaujantis MAĮ 97 straipsnio 2 dalimi, be kita ko, nustatančia, kad sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą dėl skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimo, delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas. Tačiau šiuo atveju, kaip nurodo pats atsakovas, Skundžiamame rašte skundas buvo tenkintas ir mokesčio suma buvo nustatyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 27 d. Todėl mokesčio sumokėjimo terminas, priešingai nei nurodo atsakovas, geriausiu atveju, turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, kuriuo jis nustatytas, įsiteisėjimo dienos. Ginčo delspinigiai, kaip, be kita ko, buvo priskaičiuoti neįforminant jokiu sprendimu, neinformuojant pareiškėjo ir nesiūlant juos susimokėti, kas laikytina grubiu mokesčių administravimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios mokesčio administratoriaus pareigą bendradarbiauti su mokesčio mokėtoju, pažeidimu. Taigi, ginčas iš esmės yra kilęs dėl atsakovės teisės priverstinai išieškoti ginčo delspinigius, kai nėra priimtas mokesčių administratoriaus sprendimas, kuriuo šie delspinigiai būtų apskaičiuoti ir nurodyti sumokėti.

Nurodo, kad vadovaujantis MAĮ 105 straipsnio („Mokesčių administratoriaus teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimas“) , mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų: 1) mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime; 2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu; 3) mokesčių mokėtojas MAĮ 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų. MAĮ 105 straipsnio 2 dalis (2012 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. XI-2078 redakcija) įtvirtina: „Teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos. Šiose nuostatose vartojamas sąvokas įstatymų leidėjas apibrėžia taip: „mokestinė nepriemoka“ – mokesčio nepriemoka ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos (MAĮ 2 str. 19 d.); „su mokesčiu susijusios sumos“ – MAĮ nustatyta tvarka apskaičiuoti delspinigiai, paskirta bauda, palūkanos, įskaitant palūkanas, mokamas pagal mokestinės paskolos sutartį, taip pat palūkanų delspinigiai“ (MAĮ 2 str. 30 d. (2018 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIII-1329 redakcija)). Kadangi ginčo situacija akivaizdžiai nepatenka į aukščiau įstatymo nurodytus atvejus, atsakovas nebuvo įgijęs teisės ne ginčo tvarka priverstinai išieškoti ginčo delspinigius, kadangi, nebuvo realaus teisinio pagrindo delspinigių skaičiavimui. MAĮ 81 straipsnio („Mokestinės prievolės vykdymas“) 2 įtvirtina, kad sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas mokesčių mokėtojas privalo sumokėti per 20 dienų nuo minėto sprendimo įteikimo jam dienos, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas arba šis straipsnis nenustato kito termino. Svarbu akcentuoti ir tai, jog tam, kad mokesčio delspinigiai galėtų būti pripažinti mokesčio mokėtojo turima mokestine prievole, kaip ji apibrėžiama MAĮ 2 straipsnio 20 dalyje, jie (delspinigiai) pirmiausia turėtų būti apskaičiuoti mokesčių administratoriaus MAĮ nustatyta tvarka (MAĮ 2 str. 30 d. (2018 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIII-1329 redakcija)). Be to, kaip matyti iš MAĮ 2 straipsnio 19 dalies, skaitomos kartu su to paties straipsnio 30 dalimi (2018 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIII-1329 redakcija), tam, kad tokie delspinigiai galėtų būti pripažinti mokesčio mokėtojo turima mokestine nepriemoka, jie (delspinigiai) turi būti nesumokėti mokesčio įstatyme nustatytu laiku, t. y. per MAĮ 81 straipsnio („Mokestinės prievolės vykdymas“) 2 dalyje (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija) nurodytą terminą – per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo mokesčio mokėtojui dienos. Atitinkamai ir mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti šiuos delspinigius MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 3 punkto (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija) pagrindu atsiranda (įgyjama) tik suėjus šiam terminui (MAĮ 105 str. 2 d. pirmas sakinys (2012 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. XI-2078 redakcija)). Ginčui aktualios MAĮ nuostatos neįtvirtina jokių taisyklių, kurios leistų diferencijuoti prieš tai aptartų įstatymo nuostatų aiškinimą ir (ar) taikymą vien pagal tai, už kurį laikotarpį yra apskaičiuoti (priverstinai išieškotini) delspinigiai. Kitaip tariant, kiek tai yra susiję su mokesčių administratoriaus veiksmų, apskaičiuojant ginčo delspinigius, įforminimu, MAĮ nenustato jokios kitos šių delspinigių apskaičiavimo tvarkos. MAĮ neįtvirtina nuostatų, kurios leistų objektyviai konstatuoti (pripažinti), kad MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 ir (ar) 3 punktuose (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija) nurodytais pagrindais raginime ir (ar), pavyzdžiui, sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodytos mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą pradėjęs mokesčių administratorius savaime įgyja teisę atlikti priverstinio išieškojimo veiksmus ir dėl šiuose dokumentuose (raginime, sprendime) nenurodytų delspinigių sumų už priverstinio išieškojimo laikotarpį, įskaitant ir jo sustabdymo, kilus mokestiniam ginčui, laikotarpį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, o plečiamas valdymo institucijų (nagrinėjamu atveju – mokesčių administratoriaus) kompetencijos aiškinimas yra negalimas (be kita ko, žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A1432-858/2015 35 p. ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-704-662/2024 30 p.). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad mokesčių administratorius neturi teisės priverstinai išieškoti MAĮ 98 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje nurodytus ne muitinės administruojamo mokesčio delspinigius šio įstatymo 105 straipsnio 1 dalies 3 punkto (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X1249 redakcija) pagrindu, jeigu šių delspinigių apskaičiavimas nėra įformintas MAĮ 81 straipsnio 2 dalyje (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija) nurodytame sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui inter alia nustatytina galimybė geruoju sumokėti delspinigius per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo jam dienos (MAĮ 105 str. 2 d. (2012 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. XI-2078 redakcija)). Šio ginčo atveju VMI 2024 m. gruodžio 2 d. Nr. (23.31-08) 467-311751 nurodymas nurašyti mokestinės nepriemokos sumą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos negali būti pripažintas sprendimu dėl ginčo delspinigių. Nurodymo priėmimo (davimo) teisiniu pagrindu buvo nurodytos MAĮ 33 straipsnio 8 dalis, 105 straipsnis, ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktas, t. y. nuostatos, susijusios su mokesčių administratoriaus teise atlikti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmus. Konkrečiai šiuo nurodymu buvo įformintas mokesčio administratoriaus sprendimas išieškoti, be kita ko, ginčo delspinigių sumą 106 straipsnio („Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai“) 1 dalies 1 punkte (2014 m. gruodžio 16 d. įstatymo Nr. XII-1454 redakcija) nurodytu būdu, t. y. duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos. Tokiu nurodymu, kuris yra adresuojamas (duodamas) ne mokesčio mokėtojui, bet minėtoms įstaigoms (MAĮ 63 str. (2014 m. gruodžio 16 d. įstatymo Nr. XII-1454 redakcija), nėra nustatomos mokesčio mokėtojo prievolės (nagrinėjamu atveju – apskaičiuojami mokesčio delspinigiai), o jame nurodytos priverstinai išieškotinos mokestinės nepriemokos sumos atspindi (gali būti grindžiamos) tik neįvykdytų mokestinių prievolių, be kita ko, nustatytų mokesčio mokėtojo pateiktoje mokesčio deklaracijoje ir (ar) mokesčio administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, dalį (LVAT 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-70-789/2024). Skundžiamas raštas negali būti pripažintas pagrįstų, todėl turi būti panaikintas, o atsakovė įpareigota pakartotinai išspręsti pareiškėjos prašymą dėl lėšų grąžinimo.

Nurodo, jog vadovaujantis MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį. Delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos (MAĮ 97 straipsnio 2 dalimi). Delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio Įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos. Sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą šio Įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas (MAĮ 98 straipsnio 2 dalis). Remiantis paminėtomis MAĮ nuostatomis, šioje byloje net negali būti ginčo, kad Pareiškėja turi prievolę mokėti delspinigius už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 29 d., kai mokestis turėjo būti sumokėtas, iki 2022 m. lapkričio 24 d., kuomet mokestis buvo sumokėtas. Nors pareiškėja ir teigia, kad jos skundas mokestinio ginčo byloje buvo tenkintas ir todėl MAĮ 98 straipsnio 2 dalis neturėtų būti taikoma, tačiau toks vertinimas nėra pagrįstas, kadangi ginčo metu pareiškėjui prievolė mokėti mokestį nebuvo panaikinta, paliekant mokėtiną 5.571,00 Eur sumą. Šioje byloje pareiškėja siekia, kad jai būtų sugrąžintos išieškotos 836,81 Eur, tačiau grąžinus pareiškėjai 836,81 Eur, pareiškėja turės tokio pat dydžio prievolę, kuria pareiškėja privalės vykdyti remiantis MAĮ 40 straipsnio 1 punktu, taigi šios prievolės vykdymo pareiškėja neišvengs, tik atidės jos įvykdymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-70-789/2024 pasisakė dėl teisės vykdyti delspinigių išieškojimą, nepaneigiant MAĮ 96-98 straipsniuose nustatytos delspinigių skaičiavimo tvarkos. Atsižvelgus į tai, kad LVAT, jau po Nurodymo, kuriuo buvo išieškoti ginčo delspinigiai priėmimo, išaiškino, jog VMI savaime neįgyja teisės priverstinai išieškoti MAĮ 98 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje nurodytus ne muitinės administruojamo mokesčio delspinigius šio įstatymo 105 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, jeigu šių delspinigių apskaičiavimas nėra įformintas MAĮ 81 straipsnio 2 dalyje nurodytame sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui inter alia nustatytina galimybė geruoju sumokėti delspinigius per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo jam dienos, VMI sutinka su pateiktu skundu ir prašo jį tenkinti.

Pareiškėjai Nurodymas įteiktas Mano VMI portale 2024 m. gruodžio 2 d.

Nurodymas nebuvo skundžiamas.

2024 m. gruodžio 4 d. iš pareiškėjos sąskaitos Nr.: LT844010044700123297 pagal atsakovės 2024 m. gruodžio 2 d. nurodymą atsakovo naudai buvo nurašytos 836,81 Eur.

Pareiškėja, laikydama piniginių lėšų nurašymą neteisėtu, pateikė prašymą grąžinti neteisėtai nurašytas lėšas.

Pareiškėja nesutikdama su Skundžiamu raštu teikia šį skundą ir prašo panaikinti Raštą.

Vadovaujantis MAĮ 105 straipsniu, mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų: 1) mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime; 2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu; 3) mokesčių mokėtojas MAĮ 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų.

MAĮ 81 straipsnio 2 įtvirtina, kad sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas mokesčių mokėtojas privalo sumokėti per 20 dienų nuo minėto sprendimo įteikimo jam dienos, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas arba šis straipsnis nenustato kito termino.

Mokesčio delspinigiai galėtų būti pripažinti mokesčio mokėtojo turima mokestine prievole, kaip ji apibrėžiama MAĮ 2 straipsnio 20 dalyje, jie (delspinigiai) pirmiausia turėtų būti apskaičiuoti mokesčių administratoriaus MAĮ nustatyta tvarka (MAĮ 2 str. 30 d. (2018 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIII-1329 redakcija)). Be to, kaip matyti iš MAĮ 2 straipsnio 19 dalies, skaitomos kartu su to paties straipsnio 30 dalimi (2018 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIII-1329 redakcija), tam, kad tokie delspinigiai galėtų būti pripažinti mokesčio mokėtojo turima mokestine nepriemoka, jie (delspinigiai) turi būti nesumokėti mokesčio įstatyme nustatytu laiku, t. y. per MAĮ 81 straipsnio („Mokestinės prievolės vykdymas“) 2 dalyje (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija) nurodytą terminą – per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo mokesčio mokėtojui dienos. Atitinkamai ir mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti šiuos delspinigius MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 3 punkto (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija) pagrindu atsiranda (įgyjama) tik suėjus šiam terminui (MAĮ 105 str. 2 d. pirmas sakinys (2012 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. XI-2078 redakcija)).