Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Lietuvos energijos tiekimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys savivaldybės įmonė ,,Vilniaus miesto būstas“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Naujininkų ūkis“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdyje ieškovė UAB ,,Lietuvos energijos tiekimas“ patikslino ieškinio reikalavimą, nurodydama, kad prašo priteisti iš atsakovės 96,39 Eur skolą už ginčo butui tiektą elektros energiją. Šią skolą sudaro 83,35 Eur skola už butui laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 3 d. iki 2010 m. birželio 11 d. tiektą elektros energiją ir 13,04 Eur skola už 2013 m. kovo mėn., 2014 m. kovo mėn. ir 2014 m. balandžio mėn. butui tenkančią bendroms daugiabučio namo reikmėms suvartotą elektros energiją. Ieškovė nurodė, kad reikalavimą tikslina įvertinusi atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimuose į ieškinį nurodytus argumentus dėl ieškinio senaties termino taikymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

7. Nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškinio, atsiliepimų į ieškinį turinį bei teismo posėdžio metu teiktus šalių paaiškinimus, konstatuotina, kad iš esmės ginčas yra kilęs dėl to, koks subjektas turi prievolę sumokėti už į butą tiekiamą ir proporcingai už daugiabučio namo bendroms reikmėms naudojamą elektros energiją – buto savininkas ar buto nuomininkas.

8. Sprendžiant ginčus dėl atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją, taikytini specialieji elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojantys teisės aktai – Elektros energetikos įstatymas, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, taip pat energijos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančios CK šeštosios knygos IV dalies XXIII skyriaus septintojo skirsnio normos. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (nagrinėjamoje byloje taikytina Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta Taisyklių redakcija su pakeitimais) 29 punkte nurodyta, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį tiekėjas, esant savininko raštiškam sutikimui ir kitoms Taisyklėse nurodytoms sąlygoms, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Pagal Taisyklių 83 punktą, tuo atveju, jei su visuomeniniu tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Analogiškas teisinis reglamentavimas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 100 punkte.

9. Sprendžiant tokio pobūdžio ginčą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja teismų praktiką, pasisakydamas dėl elektros energijos pirkimo – pardavimo santykių ir jų subjektų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014). Tuo atveju, kai su visuomeniniu tiekėju nesudaryta sutarties arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas, nes pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė, nuomininkui galinti pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku būtų sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2014; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014). Toks aiškinimas nereiškia, jog rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties nesudaręs nuomininkas apskritai neturi pareigos atsiskaityti už suvartotą elektros energiją – ši jo pareiga išlieka ir gali kilti iš nuomos sutarties bei nuomos santykių, bet ne elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014).

10. Taigi, pareiga mokėti už butui tiekiamą elektros energiją priskiriama jo savininkui, nebent pastarasis įrodo, kad teisėtu pagrindu šią prievolę yra perdavęs nuomininkui. Dėl to, sprendžiant dėl subjekto, kuriam konkrečiu atveju turėtų būti priskiriama prievolė mokėti už butui tiektą elektros energiją – buto savininkui ar nuomininkui, – esminę reikšmę turi tai, ar buto nuomininkas buvo sudaręs su elektros energijos tiekėju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį.

11. Nagrinėjamu atveju, ištyrus bylos medžiagą, nustatytos tokios šiam klausimui spręsti reikšmingos faktinės aplinkybės (dėl jų šalių ginčo nėra):

– Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (t. 1, b. l. 110);

– 2004 m. kovo 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) butas išnuomotas G. A. (t. 1, b. l. 68-70, 115-117);

– 2009 m. birželio 6 d. G. A. mirė;

– 2009 m. gruodžio 17 d. neapgyvendinto (laisvo) buto patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad butas laisvas (t. 1, b. l. 120-121);

– 2010 m. birželio 22 d. socialinio būsto nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) butas išnuomotas N. S. ir perduotas jai 2010 m. birželio 28 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. N- (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 110, 122-125, 126);

– 2010 m. birželio 2 d. N. S. sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį dėl elektros energijos tiekimo ginčo bute (t. 1, b. l. 73-74);

– 2013 m. kovo 18 d. buto perdavimo-priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nuomininkė N. S. butą perdavė (grąžino) SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ (t. 1, b. l. 75, 127);

– 2014 m. balandžio 3 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) butas išnuomotas J. L. (t. 1, b. l. 77-80, 110, 129-132). Šiai nuomininkei butas perduotas 2014 m. balandžio 9 d. buto perdavimo ir priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 81, 110, 133);

– 2014 m. balandžio 4 d. J. L. sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį dėl elektros energijos tiekimo ginčo bute (t. 1, b. l. 82).

12. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės, kaip ginčo buto savininkės, 83,35 Eur skolą už butui laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 3 d. iki 2010 m. birželio 11 d. tiektą elektros energiją. Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 3 d. iki 2009 m. birželio 6 d. butas buvo nuomojamas G. A., kuri rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties su elektros energijos tiekėju sudariusi nebuvo. Pirmiau pateiktų kasacinio teismo išaiškinimų kontekste ši aplinkybė reiškia, kad elektros energijos tiekimo sutarties šalimi laikytina atsakovė. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju, savivaldybei priklausančio buto nuomininkei nesudarius elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, prievolė sumokėti tiekėjai (ieškovei) skolą už suvartotą elektros energiją tenka buto savininkei – savivaldybei (atsakovei).

13. Šios išvados nepaneigia atsakovės teiginiai, kad nuomininkė pagal nuomos sutarties sąlygas privalėjo tokią sutartį sudaryti ir tai, atsakovės nuomone, atsakomybę dėl skolos perkelia nuomininkei. Kaip minėta, nuomininko, kuris nepripažintas elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių šalimi, pareiga atsiskaityti kyla iš nuomos sutarties ir jo bei būsto savininko tarpusavio atsiskaitymai gali būti kito ginčo dalykas (CK 6.584 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ne nuomininko ir nuomotojo (būsto savininko) tarpusavio atsiskaitymo klausimas, bet elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalių, t. y. elektros energijos tiekėjo bei vartotojo, santykiai. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus išaiškinimus, tai, kad savivaldybei priklausančio buto nuomininkė nebuvo sudariusi su ieškove elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, pripažintina pakankama sąlyga buto savininkės – atsakovės – prievolei atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Atsižvelgiant į tai, taip pat atmestini kaip nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšmingi atsakovės teiginiai, jog buto nuomininkei mirus 2009 m. birželio 6 d., nesant jos įpėdinių, prievolė mokėti skolą turėjo pasibaigti.

14. Iš bylos medžiagos ir nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad likusiu laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti skola už elektros energiją, t. y. nuo 2009 m. birželio 6 d. (nuomininkės mirties) iki 2010 m. birželio 11 d. ginčo butas nebuvo išnuomotas. Nuomininkei N. S. butas perduotas 2010 m. birželio 28 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. iki šios datos pastaroji nuomininkė bute elektros negalėjo vartoti, nes jame negyveno. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 13,04 Eur skolą už 2013 m. kovo mėn., 2014 m. kovo mėn. ir 2014 m. balandžio mėn. butui tenkančią bendroms daugiabučio namo reikmėms suvartotą elektros energiją. Bylos medžiaga patvirtina, kad šiais laikotarpiais ginčo butas taip pat nebuvo visą laiką nuomojamas (nuo 2013 m. kovo 18 d. butas grąžintas SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“, vėl išnuomotas ir perduotas nuomininkei J. L. 2014 m. balandžio 9 d.), o ieškovės pateiktos šios skolos dalies apskaičiavimo lentelės ir teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai patvirtina, jog į reikalavimą įtrauktos sumos, proporcingos atitinkamą mėnesį buvusių dienų, kai butas nebuvo išnuomotas, skaičiui.

15. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas priteisti iš ginčo buto savininkės atsakovės 96,39 Eur skolą už butui ir proporcingai buto plotui gyvenamajam namui bendrosioms reikmėms nurodytais laikotarpiais tiektą elektros energiją pripažintinas pagrįstu, todėl tenkintinas (CK 4.76, 4.82, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintos redakcijos su pakeitimais) 29, 83 punktai, (2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos redakcijos) 100 punktas).

16. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (96,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

17. Atsižvelgdamas į elektros energijos tiekimo apskaitos specifiką ir protingumo principą, į administratoriaus UAB ,,Naujininkų ūkis“ suskaičiuotus duomenis apie elektros energijos suvartojimą bendroms reikmėms, priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitą bei ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės ir trečiojo asmens teiginius dėl tinkamų dokumentų, patvirtinančių susidariusią skolą, nepateikimo (CPK 185 straipsnis).

18. Ieškovė teismo posėdyje, atsižvelgdama į atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimuose išdėstytus argumentus dėl ieškinio senaties taikymo, atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, t. y. prašomą priteisti skolą skaičiavo nuo 2009 m. gegužės 3 d., atsižvelgdama į CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ieškinio senaties terminą ir kreipimosi į teismą datą (2019 m. gegužės 3 d.). Dėl to teismas konstatuoja, kad ieškinio senaties termino taikymo klausimas tapo teisiškai neaktualiu, ir šiuo klausimu nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė sumažino savo ieškinio reikalavimą nuo 190,67 Eur iki 96,39 Eur, tačiau ir už palaikomą turtinį reikalavimą būtų reikėję mokėti tokio paties 15 Eur dydžio žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, ieškinį patenkinus ieškovei iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 15 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 98 straipsnis).

20. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Lietuvos energijos tiekimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Lietuvos energijos tiekimas“ (j. a. k. 303383884) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (j. a. k. 111109233) 96,39 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 39 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (96,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.