Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, išnagrinėjusi N. Č., gyv. (duomenys neskelbtini), privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduoto skundo prieš S. Č., kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas N. Č. skundas, kuriuo prašoma S. Č. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 straipsnio 1 dalį. Skunde nurodoma, kad S. Č. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismui skleidžia ją bei jos buvusią darbovietę šmeižiančius bei melagingus duomenis, t. y.

„< ... > (duomenys neskelbtini)“.„< ... > (duomenys neskelbtini)“.Taip pat skambino į N. Č. darbovietę, prisistatė policijos pareigūnu ir apšmeižė ją, siekdamas pažeminti bendradarbių tarpe.

Motyvuojamoji dalis

Skundas grąžintinas pareiškėjai

Privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu pareiškimams, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis Nr.1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 408 straipsnis). BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatų seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai. BPK 412 straipsnyje išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutartis Nr. IS-473-628/2009, Vilniaus apygardos teismo 2012-01-10 nutartis Nr. IS-28-318/2012, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-21 nutartis Nr. PK-65-784/2009, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-04 nutartis Nr. PK-440-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-10 nutartis Nr. PK-686-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 nutartis Nr. PK-912-503/2011) privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą. Priešingu atveju, nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą.

Iš pateikto skundo turinio matyti, kad pareiškėja prašo S. Č. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis apšmeižė ją bei jos buvusią darbovietę. Toks prašymas reiškia, kad pareiškėja, kaip nukentėjusįjį, įvardina ir juridinį asmenį, kaip galima suprasti iš tolesnio skundo turinio, - (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad toks prašymas yra ydingas, kadangi baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios privataus kaltinimo bylų procesą, nenumato galimybės juridiniam asmeniui dalyvauti tokio pobūdžio procese. Pabrėžtina, kad BPK 28 straipsnis nukentėjusįjį apibrėžia kaip fizinį asmenį, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Be to, pagal BPK 418 straipsnio 1 dalį privataus kaltinimo skundą paduoda ir kaltinime teisme palaiko nukentėjusysis, t. y. tiesiogiai tas asmuo, kuris patyrė tam tikro pobūdžio žalą.

Toliau iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikalstamus veiksmus S. Č. veiksmuose grindžia tuo, kad pastarasis civilinėje byloje nurodė tam tikrus su ja bei jos buvusia darboviete susijusius teiginius (iš skundo neaišku, ar duodamas parodymus, ar pateikdamas tam tikrus procesinius dokumentus). Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama N. Č. ir S. Č. santuokos nutraukimo byla, kurioje N. Č. yra padavusi prašymą nutraukti santuoką, esant sutuoktinio kaltei. Taigi S. Č., kaip atsakovas civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, turi teisę teikti teismui paaiškinimus, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti pareikštiems prašymams ir pan., ir toks naudojimasis savo, kaip proceso šalies teisėmis, negali būti vertinamas kaip šmeižtas BK 154 straipsnio prasme. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos skunde 2 punkte įvardinti S. Č. veiksmai, t. y. duomenų pateikimas teismui apie aplinkybes, susijusias su N. Č. atžvilgiu pradėtu ikiteisminiu tyrimu, kurie, pareiškėjos įsitikinimu, vertintini kaip ją šmeižiantys, yra iš dalies patvirtinti tame pačiame pareiškėjos skunde, iš kurio matyti, kad S. Č. pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame jai pareikšti įtarimai pagal BK 145 straipsnį. Tokiu būdu pareiškėja S. Č. nusikalstamus veiksmus sieja su baudžiamojo proceso pagrįstumo vertinimu, kas akivaizdžiai neatitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtinto šmeižto sąvokos. Beje, N. Č. pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas prieš S. Č., pastarajam pareikšti įtarimai pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Kaip galima suprasti, abu ikiteisminiai tyrimas nėra baigti, procesiniai sprendimai juose nepriimti.

Tuo pačiu pažymėtina, kad iš pareiškėjos skundo neaišku, kokiu tiksliai laiku ir aplinkybėmis buvo padaryta nusikalstama veika (pirmais dviem atvejais), be to, nenurodyta galimo liudytojo gyvenamoji vieta, kaip to reikalauja BPK 412 straipsnis.

Išdėstytos aplinkybės rodo, kad teismui paduotas skundas neatitinkama įstatymo numatytų reikalavimų, todėl nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam (pasirašiusiam) asmeniui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą N. Č. skundą. Skundą grąžinti pareiškėjai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.