Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sergel“ ieškinį atsakovui V. M. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, adresuoti atsakovui, laikomi įteiktais atsakovui 2020 m. rugpjūčio 24 d., t. y. praėjus 30 dienų nuo pašto pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu dienos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis, 179 straipsnio 3 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2010 m. gruodžio 11 d. atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „Bitė Lietuva“ sudarė Paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei 2010 m. gruodžio 10 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu pradinis kreditorius įsipareigojo teikti atsakovui mobiliojo telefono ryšio paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už jas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. Už suteiktas paslaugas pradinis kreditorius atsakovui išrašė PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini). Tačiau, kaip nurodo ieškovas, atsakovas jų neapmokėjo. Nustatyta, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi tinkamai neatsiskaitė, todėl liko skolingas 142,37 EUR skolos.

Ieškovas ir pradinis kreditorius UAB „Bitė Lietuva“ 2018 m. spalio 31 d. pasirašė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovui buvo perleista reikalavimo teisė į atsakovo įsiskolinimą.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Ieškovas nurodo, kad, vadovaudamasis CK 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka, pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti skolą. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi ar ieškovu (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas tenkintinas ieškovui iš atsakovo priteisiant 142,37 EUR skolą (CK 6.38, 6.200 straipsniai, 6.720 straipsnio 3 dalis, 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytų sutarčių bendrųjų sąlygų 24 punkte nustatytas 0,05 procento delspinigių dydis. Ieškovas, vadovaudamasis minėta sutarčių nuostata, iš atsakovo prašo priteisti 12,81 EUR delspinigius, kurie paskaičiuoti už 180 dienų. Sutarčių bendrųjų sąlygų 48 punkte nustatyta, jog, atsakovui atsisakius UAB „Bitė Lietuva“ paslaugų anksčiau nustatyto termino, atsakovas privalės sumokėti netesybas, kurių dydis lygus nuo paslaugų nutraukimo dienos iki specialiosiose sąlygose numatyto atsakovo pasižadėjimo naudotis paslaugomis termino pabaigos nesumokėtų abonentinių mokesčių arba minimalių mėnesio mokesčių sumai. Pradinio kreditoriaus apskaičiuota bauda sudaro 505,83 EUR. Bylos įrodymų pagrindu ieškovo reikalavimai dėl 12,81 EUR delspinigių ir 505,83 EUR baudos priteisimo iš atsakovo laikytini teisėtais bei pagrįstais, todėl yra tenkintini (CK 6.71, 6.73 straipsniai).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (661,01 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovo ieškinį patenkinus visa apimtimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 EUR sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) bei 0,23 EUR banko komisinis mokestis. Ieškovui grąžintina 1 EUR žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo UAB „Sergel“ ieškinį atsakovui V. M. tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui UAB „Sergel“, j. a. k. 125026242, 142,37 EUR (vieno šimto keturiasdešimt dviejų eurų 37 ct) skolą, 505,83 EUR (penkių šimtų penkių eurų 83 ct) baudą, 12,81 EUR (dvylikos eurų 81 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (661,01 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,23 EUR (penkiolikos eurų 23 ct) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini).

Grąžinti ieškovui UAB „Sergel“, j. a. k. 125026242, 1 EUR (vieno euro) žyminio mokesčio permoką, kuri buvo sumokėta 2020 m. birželio 9 d. mokėjimo pavedimu Nr. 13.

Išaiškinti ieškovui, kad žyminio mokesčio permoką grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šiuo sprendimu.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.