Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas, eI3-2971-428/2022

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-04-28
Bylos Nr.: eI3-2971-428/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00048-2022-2
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Jolanta Medvedevienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Asta Urbonienė
Pareiškėjas: "Skandea"
Trečiasis asmuo: A. M., T. K., S. K., J. B., A. B., M. K., D. K., J. Č., L. Č., A. P., D. J., V. J., G. A., E. K., R. G., J. G., N. J., J. N., G. N., G. G., M. A., A. D., D. D., A. K., S. L., R. L., L. B., M. L., V. A., S. A., K. I., R. J., G. J., I. G., A. C., K. C., T. M., V. M., V. K., A. F., R. A. F., D. A., E. A., V. N., D. M., I. J., I. K., V. J. J., V. G., O. R., V. R., D. V., A. V., G. K., R. K., A. S., V. B., D. B., Ž. A., O. D. B., M. G., A. A., S. V., J. V., R. Z., N. Č., G. L., A. I., M. I., M. P., R. P., R. Š., M. Š., R. V., A. G., U. G. V., Z. B., R. B., V. K. B., K. A., K. M., J. M., R. T., G. T., L. M., T. T., L. K., L. A., E. B., A. R., E. S., J. S., D. S., I. Y., J. R., H. E., J. L., L. S., T. L., R. A., N. Š., S. B., J. P., M. V., E. V., E. Š., D. N., I. P.
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybės administracija

Kategorijos

16.2.2Detalieji planai
16.6Kiti su teritorijų planavimu susiję klausimai
55.1Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. eI3-2971-428/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00048-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.2; 16.6; 55.1 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 28 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Andriui Antanui Višniakui,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Skandea“ atstovams Ž. V. ir advokatei R. L.,

atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei I. B.,trečiųjų suinteresuotų asmenų A. M. ir L. B. atstovei advokatei S. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Skandea“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims T. K., S. K., J. B., A. B., M. K., D. K., J. Č., L. Č., A. P., D. J., V. J., G. A., E. K., R. G., J. G., N. J., J. N., G. N., G. G., M. A., A. D., D. D., D. K., A. K., S. L., R. L., L. B., L. B., M. L., V. A., S. A., K. I., R. J., G. J., I. G., A. C., K. C., T. M., V. M., V. K., A. K., A. F., R. A. F., D. A., E. A., V. N., R. G., D. M., I. J., V. J., I. K., V. J. J., D. K., V. G., J. G., O. R., V. R., D. V., A. V., G. K., R. K., A. S., V. B., D. B., D. A., Ž. A., J. B., O. D. B., M. G., I. G., E. A., A. A., S. V., J. V., R. Z., N. Č., G. L., A. I., M. I., M. P., R. P., R. Š., M. Š., R. V., I. G., A. G., U. G. V., V. B., A. G., A. K., Z. B., J. N., R. B., V. K. B., E. A., K. A., K. M., J. M., R. T., G. T., R. B., L. M., A. M., G. L., L. B., T. T., L. K., S. K., M. K., L. A., J. B., E. B., A. R., E. S., J. S., A. V., D. S., I. Y., V. J., J. R., H. E., J. L., L. S., V. K., V. K., T. L., R. L., E. K., R. A., M. A., R. Š., N. Š., M. L., L. K., I. K., S. B., L. B., A. G., J. P., R. P., M. V., E. V., E. Š., G. J., R. J., V. N., D. N., A. K., I. P., A. P. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Skandea“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama:

1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus V. Š. 2021 m. gruodžio 10 d. raštą Nr. (33.200.E) R-333 kaip neteisėtą ir nepagrįstą;

2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių ne vėliau kaip per 7 dienas patvirtinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. A-2792 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“, koregavimo dalį dėl automobilių stovėjimo vietų ir transporto judėjimo techninio projekto rengimo metu;

3) arba panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus V. Š. 2021 m. gruodžio 10 d. raštą Nr. (33.200.E) R-333 kaip neteisėtą ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. A-2792 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“, koregavimo dalį dėl automobilių stovėjimo vietų ir transporto judėjimo techninio projekto rengimo metu.

Taip pat pareiškėja prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodė ir jos atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijamas atsakovės raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Pažymėjo, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. A-2792 patvirtino detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas). Detaliuoju planu žemės sklypai (duomenys neskelbtini), buvo sujungti į vieną 8 318 kv. m žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Pagal detaliojo plano sprendinius, Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė UAB „Skandea“ statybos leidimus Nr. LNS-21-151006-00828, Nr. LNS-21-151006-00829, Nr. LNS-21-151006-00830, Nr. LNS-21-151006-00831, Nr. LNS-21-170403-00357, kurių pagrindu UAB „Skandea“ Žemės sklype statė daugiabučius (butų) gyvenamuosius namus. UAB „Skandea“ yra daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo, esančio (duomenys neskelbtini), statytoja ir projekto vystytoja. Žemės sklype yra įregistruoti keturi pastatai: gyvenamieji namai, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai).

Teigė, jog pagal Detaliojo plano sprendinius, į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), galima patekti sklypo taškuose 1; 8; 10; 11; 12; 13; 14; 15 įrengtu keliu. Kauno apskrities viršininko 2006 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 02-01-6849 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 8SK-(14.8.100)-782 buvo nustatytas 0,06 ha kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėms (tarnaujantis daiktas) per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)).

Pagal galiojančio Detaliojo plano sprendinius, įvažiavimas ir išvažiavimas iš C1 kategorijos kelio (duomenys neskelbtini). į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), buvo suplanuotas ir naujai įrengtu 5,5 m pločio keliu, nusprendus įrengti papildomą kelią transportui judėti. Tačiau įrengti Detaliajame plane suplanuotą įvažiavimo ir išvažiavimo kelią galima tik su 10,36 proc. nuolydžiu dėl altitudžių skirtumo tarp pastatytų pastatų ir servituto kelio. Dėl susidariusio nuolydžio šiuo keliu nepavyks nukreipti dvipusio transporto priemonių eismo taip, kaip numatyta pagal dabar galiojančio Detaliojo plano sprendinius, todėl nėra galimybės užtikrinti saugių eismo sąlygų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudotojams ir savininkams.

Pažymėjo, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudotojai yra kartu ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkai ir naudotojai. UAB „Skandea“, siekdama užtikrinti saugias eismo sąlygas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams, 2018 m. nusprendė inicijuoti Detaliojo plano koregavimą, kurio pagrindu šioje dalyje, kur yra susiformavęs nuolydis, būtų įrengtos automobilių stovėjimo vietos, o transporto priemonių judėjimas nukreiptas per 0,06 ha kelio servitutą.

UAB „Skandea“ pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai prašymus teikti Teritorijų planavimo komisijai derinti projektuotojo T. Ž. parengtą Detaliojo plano sprendinių koregavimą, kuriame numatyti susisiekimo komunikacijų organizavimo pakeitimai – naikinama įvaža į sklypą pietinėje dalyje, važiuojamojoje dalyje lygiagrečiai su servituto keliu yra suprojektuotos papildomos automobilių stovėjimo vietos, o įvažiavimas į sklypą ir eismo judėjimas numatomi per trečiųjų asmenų naudojamą servituto kelią.

Kauno miesto savivaldybės teritorijų planavimo komisija 2019 m. vasario 20 d. derinimo protokolu Nr. 70-29-30(15) suderino koreguojamo Detaliojo plano sprendinius be jokių pastabų. Tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. (33.200)2-992 atsisakė spręsti klausimą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo patvirtinimo dėl to, jog negali įvertinti, ar plano sprendinių koregavimas (pravažiavimo kelio koregavimas) nepažeidžia ar nesuvaržo trečiųjų asmenų teisių, kadangi Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2570-559/2019, kurioje ieškovai – (duomenys neskelbtini), žemės sklypo bendraturčiai kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti atsakovę UAB „Skandea“ vykdyti galiojančio detaliojo plano sprendinius ir žemės sklype (duomenys neskelbtini), įrengti detaliajame plane numatytą įvažiavimo kelią.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėja, nesutikdama su atsakovės 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu, pateikė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams skundą dėl šio sprendimo panaikinimo, kurio pagrindu buvo užvesta administracinė byla Nr. eI3-111-423/2020. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu nusprendė skundą patenkinti iš dalies ir panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. (33.200)2-992 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo“ ir įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB „Skandea“ 2019 m. vasario 25 d. prašymą (papildytą 2019 m. kovo 12 d.) dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Detaliojo plano koregavimo dalies dėl automobilių stovėjimo vietų ir transporto judėjimo techninio projekto rengimo metu. Teismas administracinėje byloje Nr. eI3-111-423/2020 konstatavo, jog teisės aktai nenumato savivaldybės administracijos direktoriui teisės nespręsti, sustabdyti (atidėti) ar pratęsti prašymo atlikti žemės sklypo detaliojo plano koregavimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsakovės skundas dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo neteisėtumo buvo patenkintas tik dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio sumažinimo, o likusi atsakovės skundo dalis buvo atmesta ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimas iš esmės nebuvo pakeistas.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, vykdydamas Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą, skundžiamu 2021 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. (33.200.E) R-3333 atsisakė tvirtinti Detaliojo plano koregavimą pagal pareiškėjos UAB „Skandea“ 2019 m. vasario 25 d. pateiktą prašymą, motyvuodamas tuo, jog siūloma Detaliojo plano korektūra suvaržys trečiųjų asmenų interesus labiau negu iki Detaliojo plano korekcijos.

Skundžiamu sprendimu atsakovė nepagrįstai vertino tik gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkų ir naudotojų interesus, visiškai nepaisydama, jog galiojantys Detaliojo plano sprendiniai neužtikrina saugių eismo sąlygų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudotojams ir savininkams.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, pakeitus Detaliojo plano sprendinius koreguojamoje dalyje kelio servituto naudotojams ir toliau bus užtikrinama ir išsaugoma administraciniais aktais nustatyta teisė važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)).

Atsakovė skundžiamame rašte nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-421/2021 išaiškinimais dėl Detaliajame plane esančio kelio servituto apimties ir turinio, nes turėjo būti vertinamos Detaliojo plano korektūros galimybės, o ne servituto reikšmė galiojančiame Detaliajame plane.

Pažymėjo, jog būtinumas pakeisti Detaliajame plane numatytas susisiekimo komunikacijas atsirado techniškai įgyvendinant Detaliojo plano sprendinius, kai buvo nustatyta, jog dėl susidariusio 10,36 proc. kelio nuolydžio nėra galimybės nukreipti abipusio transporto eismo keliu, nes nėra galimybės užtikrinti saugių eismo sąlygų.

Be to, nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento „STR 2.02.01:2004 Gyvenamieji pastatai“ skirsnyje „Sauga ir galimybė patekti į statinį naudojimo metu“ 141 ir 1411 punktus, taip pat 1411.1–1411.2 papunkčius, gyvenamojo pastato sklypas, priėjimai ir privažiavimai turi būti suprojektuoti ir pastatyti taip, kad juos naudojant ir prižiūrint būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, susijusių su priėjimu ir privažiavimu (judėjimu pėsčiomis ir motorinėmis transporto priemonėmis). Minėto reglamento 146 punkte ir jo papunkčiuose nustatyti papildomi saugos reikalavimai automobilių transporto priemonėms, t. y. turi būti numatyta galimybė transporto priemonėms apsisukti nesudarant rizikos pėstiesiems ir sklypo bei statinių elementams (146.1 p.) ir turi būti suprojektuota pakankama erdvė transporto priemonėms manevruoti ir įvažiuoti (išvažiuoti) į pažymėtą stovėjimo vietą be rizikos susidurti su kitais automobiliais ir saugyklų bei garažų konstrukcijomis ir įranga (146.2 p.). Be to, šio reglamento V skirsnyje „Trečiųjų asmenų pagrįstų interesų apsauga“ 171 punkte ir 171.1–171.2 papunkčiuose numatyta, kad projektuojant būsto visumą trečiųjų asmenų pagrįstų interesų apsauga turi būti įvertinta dviem aspektais: trečiųjų asmenų poveikis projektuojamam pastatui ir jo aplinkai sklype, taip pat ir pastato gyventojams, bei projektuojamosios būsto visumos poveikis tretiesiems asmenims.

Atkreipė dėmesį, jog galiojančio Detaliojo plano sprendiniai neatitinka pirmiau nurodytų teisės aktuose įtvirtintų saugos reikalavimų ir tai patvirtina VšĮ Transporto kompetencijų agentūros atliktas poveikio kelių saugumui vertinimas.

Akcentavo, jog VšĮ Transporto kompetencijų agentūra yra valstybės įsteigta viešoji įstaiga, kurios tiesioginis tikslas – prisidėti prie visuomenės interesus atitinkančios Lietuvos susisiekimo sistemos kūrimo ir jai skiriamų valstybės išteklių panaudojimo priežiūros bei plėtros, užtikrinant aukščiausius kokybės, saugos ir saugumo standartus. Pagal VšĮ Transporto kompetencijų agentūros poveikio kelių saugumui vertinimą, dabar galiojančio detaliojo plano sprendiniai neužtikrina saugių eismo sąlygų. VšĮ Transporto kompetencijų agentūra tyrimo metu nustatė, jog pagal dabar galiojančio detaliojo plano sprendinius perteklinio pločio važiuojamoji dalis lems chaotišką nesaugų automobilių eismą: vairuotojams įvažiuojant ir išvažiuojant iš kiemo bus sunku identifikuoti eismo juostas ir pasirinkti saugias eismo trajektorijas; perteklinio pločio važiuojamoji dalis bus nesaugi per įvažiavimą-išvažiavimą einantiems pėstiesiems, nes pėstieji važiuojamojoje dalyje bus per ilgą laiko tarpą; apjungtas perteklinio pločio įvažiavimas-išvažiavimas lems neefektyvų ir neracionalų sklypo žemės panaudojimą, nes jo dalis privalės tapti pravažiuojama dalimi.

Atsakovė ignoravo VšĮ Transporto kompetencijų agentūros išvadą, jog Detaliajame plane numatyti sprendiniai neužtikrina saugių eismo sąlygų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams. Kadangi nėra galimybės užtikrinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams saugių eismo sąlygų nenukreipus dalies eismo ir per kelio servitutą, yra pagrindas nustatyti, jog 0,06 ha kelio servitutu gali naudotis ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkai ir naudotojai. Koreguojamieji detaliojo plano sprendiniai suprojektuoti taip, kad saugios eismo sąlygos būtų užtikrinamos tiek žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gyventojams, tiek žemės sklypo (duomenys neskelbtini), gyventojams. Kelio servituto turinys suteikė teisę servituto turėtojams naudotis žemės sklypo dalimi pagal tikslinę paskirtį – važiuoti keliu, ir ši teisė (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams bus išsaugota atlikus Detaliojo plano korektūrą. Be to, įgyvendinus Detaliojo plano korektūros sprendinius 0,06 ha keliu servitutu iš esmės naudotųsi tik vienas daugiabutis, kadangi visi kiti daugiabučiai jau turi atskirus savo privažiavimus prie pastatų, todėl eismas nebus intensyvus. Taip pat koreguojamame Detaliajame plane numatoma, jog automobilių statymas ant servituto kelio bus draudžiamas siekiant užtikrinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), gyventojams saugų patekimą į jiems priklausančius garažus.

Atsakovės sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (toliau – ir TPĮ) įtvirtintai atsakovės pareigai kompleksiškai spręsti socialinius, ekonominius, ekologinius uždavinius, kurti sveiką, saugią, darnią gyvenamąją aplinką ir visavertes gyvenimo sąlygas gyvenamosiose vietovėse. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovė priimdama skundžiamą sprendimą pažeidė tiek gero administravimo, tiek teisėtumo principus, nes priėmė sprendimą visiškai neįsigilindama į faktinę situaciją ir net nesiekdama išspręsti kilusio interesų konflikto tarp servituto turėtojų poreikio vienasmeniškai naudotis servituto ir tarnaujančio daikto savininkų ir naudotojų teisės į saugias eismo sąlygas.

Pažymėjo, jog pareiškėjos norimi koreguoti Detaliojo plano sprendiniai nepažeis ir nesuvaržys teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčių teisės ir teisėti interesai galėtų būti pažeisti tik vieninteliu atveju – apribojant pastarųjų teisę naudotis 0,06 ha servituto keliu žemės sklype (duomenys neskelbtini), tačiau Detaliojo plano korektūros sprendiniais ši teisė niekaip nebus apribota.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog su skundo reikalavimais nesutinka.

Teigė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2465-525/2021 paliko galioti dalį Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo, kuriuo Kauno miesto savivaldybės administraciją buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB „Skandea“ 2019 m. vasario 25 d. prašymą dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Detaliojo plano koregavimo dalies dėl automobilių stovėjimo vietų ir transporto judėjimo techninio projekto rengimo metu. Atsakovė, vykdydama šį sprendimą, nagrinėjo pareiškėjos 2019 m. vasario 25 d. gautą ir 2019 m. kovo 12 d. papildytą prašymą tokios apimties ir turinio, koks jis buvo pateiktas tuo metu, ir taikė teisės aktų redakcijas, galiojusias tuo metu, nepaisant to, kad pareiškėja skundu nagrinėjamoje byloje siekia naujo faktinių aplinkybių, susijusių su detaliojo plano koregavimo sprendiniais, vertinimo, tam teisinio pagrindo nėra.

Pažymėjo, jog ginčo faktinės aplinkybės buvo ištirtos dviejose bylose ir konstatuotos įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-421/2021 išsamiai ištyrė ir pasisakė dėl ginčo objekto – servituto, galimybės jį keisti ir keitimo įtakos trečiųjų asmenų teisėms. Administracinėje byloje Nr. eA-2465- 525/2021 buvo sprendžiama, ar atsakovė pagrįstai atsisakė priimti sprendimą, kol neišspręsta civilinė byla. Administracinėje byloje buvo nustatyta, kad atsakovė negali atsisakyti priimti sprendimo, ji privalo priimti teigiamą arba neigiamą sprendimą. Šioje byloje ginčijamas administracinis sprendimas yra įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymas ir negali būti vertinamas atsietai nuo anksčiau nurodytų bylų ir jose nustatytų prejudicinių faktų.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. A-2792 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detalusis planas, kuriuo šie žemės sklypai buvo sujungti į vieną žemės sklypą (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) ir kuriuo buvo nustatytas planuojamos teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas. Detaliuoju planu buvo suplanuota sujungto žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties, naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Planuojamajame sklype buvo numatoma statyti septynis daugiabučius gyvenamuosius namus.

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra registruotas 0,06 ha ploto kelio servitutas (tarnaujantis) – teisė važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Kelio servitutas). Šio servituto įregistravimo pagrindas – Kauno apskrities viršininko 2006 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 02-01-6849 ir NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 201 m. gruodžio 1 d. sprendimas Nr. 8SK-(14.8.100.)-782. Kelio servitutas buvo nustatytas ir įregistruotas dar iki Detaliojo plano rengimo ir jo tvirtinimo. Detaliajame plane Kelio servituto turinys, ribos ir plotas buvo palikti tokie patys, kaip jau buvo nustatyta ir registruota Kauno apskrities viršininko 2006 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 02-01-6849. Po minėtų žemės sklypų sujungimo Detaliuoju planu servituto turinys, ribos ir plotas taip pat liko tokie patys, jis įregistruotas žemės sklype (duomenys neskelbtini), kaip tarnaujantysis daiktas žemės sklypui (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)).

Šalies argumentai

Pareiškėja daug kartų kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymais koreguoti Detalųjį planą dėl susisiekimo komunikacijų organizavimo keitimo Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 (toliau – ir Taisyklės), 318.3 ir 323.1 punktuose (teisės aktai pagal nagrinėto prašymo pateikimo metu galiojusią redakciją) nustatyta tvarka ir atvejais. Pagal Taisyklių 318.3 punkte nurodytus atvejus, galiojantys detalieji planai nustatyta tvarka ir laikantis kitų reikalavimų koreguojami, kai keičiami planuojamos teritorijos susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, automobilių stovėjimo vietų išdėstymas (Taisyklių 318.3.4, 318.3.6 p.). Pareiškėjas savo prašymais prašė koreguoti susisiekimo komunikacijų organizavimą, numatytą Detaliajame plane. Pridedamame Detaliojo plano koregavimo brėžinyje nurodyta, kad planuojama keisti Detaliuoju planu numatytą transporto judėjimo kryptį, įvažos vietą ir automobilių stovėjimo vietas. Koreguojama transporto judėjimo kryptis žemės sklype (duomenys neskelbtini) numatyta per įregistruotą kelio servitutą.

TPĮ 28 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad detaliuosiuose planuose nustatyta statinių statybos zona, statybos riba ir statybos linija, inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos, pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas, automobilių stovėjimo vietų išdėstymas, apželdinama teritorijos dalis, planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis gali būti koreguojami, jeigu tai nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu statinio projekto rengimo metu. Prieš tai šiam kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimui turi raštu pritarti visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija, jai pateikiant statinio projekto sklypo sutvarkymo dalį (sklypo planą). Analogiška nuostata numatyta ir Taisyklių 318.3 papunktyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-421/2021 paliko galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį, kuria buvo nutarta palikti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą nepakeistą, nustatė, kad kelio servitutu, nustatytu Kauno apskrities viršininko 2006 m. birželio 9 d. įsakymu, dar iki atsakovei įsigyjant žemės sklypą, atsižvelgus į visas iki tol buvusias žemės naudojimo sąlygas apribota tik nedidelė dalis atsakovei (pareiškėjai UAB „Skandea“) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (0,8318 ha žemės sklype nustatytas 0,06 ha servitutas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 17 d. nutartyje konstatuoja ir tai, jog viešo detaliojo plano svarstymo procedūrų metu nustatytos aplinkybės tik patvirtina, kad tarnaujančiojo daikto savininkai (detaliojo plano organizatoriai, atstovaujami atsakovės direktoriaus) iš esmės sutiko, kad būtent tokios apimties ir turinio servitutas ir buvo nustatytas administraciniu aktu. Pagal nustatyto servituto turinį rengiamas detalusis planas buvo pakoreguotas taip, kad servitutiniu keliu naudotųsi tik ieškovai (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai ir naudotojai), o atsakovė įsipareigojo įrengti lygiaverčiai kitą įvažiavimą (kelią) tarnaujančiojo daikto savininkams ir naudotojams. Taigi detalusis planas buvo derinamas pagal anksčiau administraciniu aktu nustatytų tarnaujančiojo daikto savininko daiktinių teisių ribojimą.

Žemesnės instancijos teismas

Minėtoje civilinėje byloje buvo nustatyta, kad civilinės bylos nagrinėjimo pagrindą sudarė servituto turinio aiškinimas, nes tam, kad galėtų įvertinti, ar nevykdant detaliojo plano sprendinių ir neįrengiant jame nustatyto įvažiavimo yra pažeidžiamos ieškovų (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų ir naudotojų) teisės, teismai turėjo nustatyti, koks yra servituto turinys, apimtis ir ribos, ir įvertinti būtinybę įrengti atskirą įvažiavimą sklypo (duomenys neskelbtini) gyventojams. Įvertinę visas reikšmingas aplinkybes, buvusias tiek iki servituto nustatymo, tiek jo nustatymo metu, taip pat ir aplinkybes, buvusias viešo detaliojo plano svarstymo metu, taip pat Kauno miesto vyriausiojo architekto parodymus, Kauno miesto savivaldybės administracijos poziciją, teismai padarė išvadą, jog servitutu turi teisę naudotis tik gretimo žemės sklypo savininkai (ieškovai) ir naudotojai. Teismai pasisakė dėl jau administraciniu teisės aktu suteiktos servituto turėtojams konkrečios naudojimosi svetimu daiktu teisės bei tarnaujančiojo daikto savininkų ir naudotojų teisės naudotis servitutu nepasunkinant ieškovams suteiktos teisės ir nekeitė administraciniu aktu nustatyto servituto turinio.

Pirmosios instancijos teismas – Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 8 d. sprendime minėtoje civilinėje byloje nurodė, kad nors atsakovės rengiamo detaliojo plano sprendinių koregavimo teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau koregavimo tikslai ir galutinis rezultatas yra tiesiogiai susiję su ieškovų reiškiamu reikalavimu ir atsakovės atsisakymo įgyvendinti detaliojo plano sprendinius priežastimi. Taigi pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo rengiamo detaliojo plano sprendinių koregavimo teisėtumo, nes tai yra administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau vertino atsakovės (pareiškėjos UAB „Skandea“) veiksmus, siekiant koreguoti detalųjį planą, vertino ieškovų (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų ir naudotojai) teisių pažeidimo aspektu, taip pat šiuo požiūriu teismas pagrįstai atsižvelgė į teisinį reglamentavimą, Numatytą Taisyklių 320 punkte, draudžiantį koreguojant detaliojo plano sprendinius pažeisti ar suvaržyti trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus.

Taisyklių 320 punktas nustato, kad detaliojo plano sprendinių koregavimas neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo, arba turi būti gauti šių asmenų rašytiniai sutikimai (susitarimai) dėl detaliojo plano sprendinių koregavimo.

Pirmosios instancijos teismas – Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 8 d. sprendime pažymėjo, jog, nustačius ieškovų teisės naudotis servitutu pažeidimą, detaliojo plano sprendinių korekcija, kuria siekiama be trečiųjų asmenų sutikimo (susitarimo) grįžti prie pradinio detaliojo plano sprendinių varianto, su kuriuo ieškovai nesutiko detaliojo plano viešojo svarstymo procedūros metu ir į tai buvo atsižvelgta, faktiškai reiškia pakartotinį jų teisių pažeidimą.

Pažymėjo, jog preziumuojant prejudicinius faktus darytina išvada, kad civilinėje byloje įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad: 1) Detaliajame plane suplanuotu servitutu turi teisę naudotis tik gretimo žemės sklypo savininkai ir naudotojai; 2) kadangi servitutiniu keliu turi teisę naudotis tik gretimo žemės sklypo savininkai, atitinkamai detaliajame plane yra suprojektuotas ir įsipareigota įrengti lygiagrečiai kitą įvažiavimą (kelią) tarnaujančiojo daikto savininkams ir naudotojams; 3) nustačius gretimo žemės sklypo teisės naudotis servitutu pažeidimą, detaliojo plano sprendinių korekcija, kuria siekiama be trečiųjų asmenų sutikimo (susitarimo) grįžti prie pradinio detaliojo plano sprendinių varianto (kad servitutiniu keliu naudotųsi ir tarnaujančiojo daikto savininkai bei naudotojai), su kuriuo gretimo sklypo savininkai nesutiko detaliojo plano viešojo svarstymo procedūros metu ir į tai buvo atsižvelgta, faktiškai reiškia pakartotinį jų teisių pažeidimą.

Atkreipė dėmesį, jog dėl atsakovės teisės priimti neigiamą sprendimą ginčo atveju yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2465-525/2021, tai, kad Taisyklės savivaldybės administracijos direktoriui suponuoja atitinkamą aktyvų elgesio variantą: patvirtinti suderintą detaliojo plano korektūrą arba atsisakyti tvirtinti suderintą detaliojo plano korektūrą, taip pat nurodė, jog savivaldybės administracijos direktorius neturi pareigos tvirtinti detaliojo plano korekciją vien dėl to, jog ją suderino savivaldybės Teritorijų planavimo komisija. Teismo kolegijos vertinimu, prieš priimdamas sprendimą dėl detaliojo plano korekcijos tvirtinimo ar netvirtinimo (kiek tai susiję su konkrečia ginčo situacija, kai keičiamas automobilių stovėjimo vietų išdėstymas, susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai) savivaldybės administracijos direktorius privalo įvertinti, ar nebuvo pažeistos Taisyklių 318.3 punkto keliamos sąlygos, ar detaliojo plano koregavimui raštu pritarė visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai, ar įvykdyti Taisyklių 319.2 punkto reikalavimai, jei koreguojama teritorija mažesnė už anksčiau suplanuotą teritoriją, taip pat įvertinti, ar detaliojo plano sprendinių koregavimas nepažeidžia ar nesuvaržo teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo, ar yra gauti šių asmenų rašytiniai sutikimai (susitarimai) dėl detaliojo plano sprendinių koregavimo (Taisyklių 320 p.).

Teigia, jog šioje byloje ginčijamas administracinis sprendimas yra ankstesnių teismų sprendimų vykdymas (tą nurodo ir ginčijamame rašte), todėl atsakovė priimdama šį administracinį sprendimą neturėjo teisės nevertinti ar nesivadovauti teismų sprendimuose konstatuotomis aplinkybėmis ar taikytinų teisės aktų analize.

Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjos užsakymu 2019 m. gruodžio 11 d. parengta VšĮ Transporto kompetencijų agentūros žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano poveikio kelių saugumui vertinimo ataskaita (toliau – ir Ataskaita) negali būti laikoma įrodymu, paneigiančiu šioje byloje ginčijamo administracinio sprendimo teisėtumą. Esminis šioje byloje ginčijamo neigiamo administracinio sprendimo argumentas yra Detaliojo plano korektūros neigiama įtaka gretimo žemės sklypo savininkų ir naudotojų teisėms, kuri yra nekvestionuojamai konstatuota įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Ataskaita nepaneigia šio ginčijamo administracinio sprendimo argumentų. Ginčijamame sprendime atsakovė neprivalėjo pasisakyti dėl šios ataskaitos, kadangi ginčijamas sprendimas buvo priimtas griežtai laikantis teisės aktais ir anksčiau nurodytais teismų sprendimais išaiškintos procedūros ir nagrinėdama pareiškėjos 2019-02-05 prašymą vertino tik tuos aspektus, į kuriuos atsižvelgti įpareigoja TPĮ ir Taisyklės. Be to, joks teisės aktas nesuteikia atsakovei kompetencijos tvirtinti detaliojo plano koregavimą remiantis išimtinai privataus juridinio asmens užsakymu atlikta ir dėl to tikėtina šališka ataskaita ir nepaisyti Taisyklių 320 punkto nuostatų, įpareigojančių įsitikinti, kad korektūros sprendiniai neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo, ir ar gauti šių asmenų rašytiniai sutikimai (susitarimai) dėl detaliojo plano sprendinių koregavimo. Ataskaitoje išdėstytos subjektyvios teorinės prielaidos, kurios nėra grindžiamos prieštaravimu teisės aktams. Ataskaitos išvados iš esmės tik pagrindžia užsakovo siekius ir valią gretimo žemės sklypo savininkų turimų teisių išimtinai naudotis Kelio servitutu, suvaržymo sąskaita įgyvendinti savo siekį racionaliau ir patogiau panaudoti savo žemės sklypą. Alternatyvios įvažos dubliavimas su Kelio servitutu jokiu būdu negali būti laikomas vieninteliu saugaus eismo žemės sklype įgyvendinimo būdu. Galiojančio detaliojo plano sprendinys – alternatyvi įvaža į sklypą, kuri nėra sutampanti su kelio servitutu, jokiu teismo sprendimu ar kompetentingos institucijos sprendimu nėra pripažinta kaip neteisėta, pažeidžianti teisės aktus ar saugų eismą.

Atsakovė tvirtindama Detaliojo plano koregavimą privalo vadovautis teisės aktų reikalavimais, tarp jų ir minėtu Taisyklių 320 punktu.

Šalies argumentai

Trečiųjų suinteresuotų asmenų A. M. ir L. B. atstovė advokatė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo ji atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog atstovaujamieji A. M. ir L. B. yra 0,1800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (ankstesnis žemės sklypo adresas (duomenys neskelbtini)), bendraturčiai ir šiame žemės sklype esančių pastatų – gyvenamųjų namų savininkai. Dar iki Detaliojo plano buvo parengtas projektas dėl privažiavimo kelio įrengimo, kuris buvo patvirtintas ir suderintas, pagal kurį valstybiniame žemės sklype buvo įrengtas 0,06 ha kelias, skirtas patekimui prie jiems priklausančių gyvenamųjų namų. Administraciniais aktais žemės sklypui buvo nustatytas 0,06 ha kelio servitutas (tarnaujantysis), suteikiantis teisę jiems, kaip viešpataujančio daikto savininkams, neatlygintinai naudotis servitutu – teisę šiuo keliu važiuoti transporto priemonėms.

Pagal Detalųjį planą, žemės sklypui (duomenys neskelbtini), yra suplanuotas atskiras įvažiavimas ir išvažiavimas iš C1 kategorijos kelio (duomenys neskelbtini)., ir patekimas į šį žemės sklypą, visas transporto eismas turi vykti ratu aplink Žemės sklypą. Patekimui į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), šio žemės sklypo naudotojai ir savininkai neturi teisės naudotis 0,06 ha kelio servitutu. Pagal detaliojo plano sprendinius tiek eismas, tiek įvažiavimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), turi vykti naujai įrengtu keliu, tačiau ne minėtu kelio servitutu.

Pažymėjo, jog Detaliojo plano koregavimas iš esmės pablogintų atstovaujamųjų asmenų padėtį, pažeistų ir suvaržytų teisės aktuose garantuojamus ir saugomus trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus labiau, nei iki korekcijos atlikimo. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkai ir naudotojai nedavė rašytinių sutikimų dėl Detaliojo plano sprendinių koregavimo. Pareiškėja nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad toks koregavimas yra būtinas ir pagrįstas. Priešingai, Detaliojo plano sprendinių koregavimu sukuriamos nesaugios eismo sąlygos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudotojams ir savininkams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra teisėtumas ir pagrįstumas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. (33.200.E) R-333, kuriuo buvo atsisakyta patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Detaliojo plano koregavimą.

Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės atsisakymo tvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Detaliojo plano koregavimą.

Atsakovė atsisakymą tvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Detaliojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. A-2792 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“, koregavimą grindė trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, nurodydama, kad korektūros sprendiniais, numatant papildomą įvažą per kelio servitutą, kuris iki tol buvo skirtas tik gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas – (duomenys neskelbtini)), , savininkams ir naudotojams, bus keičiamas servituto turinys, todėl Detaliojo plano sprendinių koregavimas (pravažiavimo kelio koregavimas) suvaržys trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus labiau nei iki koregavimo.

Atsakovė atsisakymo patvirtinti Detaliojo plano korektūrą teisiniu pagrindu nurodė Taisyklių 320 punkto nuostatas, pagal kurias Detaliojo plano sprendinių koregavimas neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo, arba turi būti gauti šių asmenų rašytiniai sutikimai (susitarimai) dėl Detaliojo plano sprendinių koregavimo.

Be to, atsakovė atsisakymą patvirtinti Detaliojo plano korektūrą grindė ir teismų sprendimuose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-421/2021 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2465-525/2021 nustatytais prejudiciniais faktais.

Taigi, atsakovė ginčijamą administracinį aktą iš esmės argumentavo tuo, jog Detaliojo plano korektūrą pažeis gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkų ir naudotojų teisę, išskirtinai tik jiems suteiktą teisę naudotis kelio servitutu, kuri, kaip nurodė atsakovė, yra nekvestionuojamai konstatuota įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

Pareiškėja Detaliojo plano korektūra numatė pakeisti Detaliajame plane numatytą susisiekimo komunikacijų organizavimą.

Iš Detaliojo plano koregavimo brėžinio sprendinių matyti, jog keičiama Detaliajame plane numatyta transporto priemonių judėjimo kryptis, kuri nukreipiama per žemės sklype (duomenys neskelbtini), esantį kelio servitutą, taip keičiant įvažos Detaliajame plane numatytą vietą (duomenys neskelbtini) joje įrengiant automobilių stovėjimo vietas.

Detaliojo plano korektūros sprendinys, būtent su kurio koregavimu nesutiko atsakovė atsisakydama tvirtinti Detaliojo plano korektūrą, – keičiama transporto judėjimo kryptis žemės sklype (duomenys neskelbtini), numatant įvažiavimą į šį sklypą per įregistruotą kelio servitutą. Atsakovės nuomone, toks Detaliojo plano koregavimas pažeistų sklypo (duomenys neskelbtini), savininkų ir naudotojų teisę, t. y. jiems suteiktą išskirtinę teisę naudotis kelio servitutu.

Pareiškėjos teigimu, atsakovė priimdama skundžiamą raštą vertino tik gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkų ir naudotojų interesus, visiškai nevertino, jog galiojančio Detaliojo plano sprendiniai neužtikrina saugių eismo sąlygų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudotojams ir savininkams. Be to, atsakovė priimdama skundžiamą sprendimą neatsižvelgė į pareiškėjos pateiktas VšĮ Transporto kompetencijų agentūros tyrimo išvadas, pagal kurias Detaliajame plane numatyti sprendiniai neužtikrina saugių eismo sąlygų žemės sklype (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teigė, jog atsakovė pažeidė gero administravimo ir teisėtumo principus, kadangi visiškai neįsigilino į faktinę situaciją žemės sklype ir nesprendė kilusio interesų konflikto tarp servituto turėtojų poreikio vienasmeniškai naudotis servituto ir tarnaujančio daikto savininkų ir naudotojų teisės į saugias eismo sąlygas. Taip pat atsakovė nepagrįstai rėmėsi teismų sprendimuose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip prejudicinę reikšmę turinčiais faktais, priimant skundžiamą administracinį aktą.

Bylos duomenys patvirtino, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. spalio 10 d. įsakymu patvirtino Detalųjį planą. Pagal Detalųjį planą, žemės sklypai (duomenys neskelbtini), Detaliuoju planu sujungti į vieną 8 318 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai išduotų statybos leidimų Nr. LNS-21-151006-00828, Nr. LNS-21-151006-00829, Nr. LNS-21-151006-00830, Nr. LNS-21-151006-00831, Nr. LNS-21-170403-00357 pagrindu žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatė daugiabučius gyvenamuosius namus. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklype (duomenys neskelbtini), įregistruoti keturi pastatai – gyvenamieji namai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai).

Detaliajame plane žemės sklypui (duomenys neskelbtini), buvo numatyti atskiri įvažiavimai ir išvažiavimai iš C1 kategorijos kelio (duomenys neskelbtini)., visas transporto eismas į žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), turėjo vykti naujai įrengtu keliu, ratu aplink žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau ne nustatytu 0,06 ha pločio kelio servitutu.

Detaliajame plane nurodytas 0,06 ha pločio esamas (nekeičiamas) kelio servitutas, nustatytas Kauno apskrities viršininko 2006 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 02-01-6849, suteikia teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas) per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)). Minėtas kelio servitutas buvo nustatytas ir įregistruotas dar iki žemės sklypų (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo ir jo tvirtinimo.

Pagal patvirtinto Detaliojo plano sprendinius pažymėtas 0,06 ha pločio esamas (nekeičiamas) kelio servitutas buvo nurodytas kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkų ir naudotojų transporto priemonių judėjimo kelias.

Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. A-2792 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ sujungus žemės sklypus (duomenys neskelbtini), į vieną 8 318 kv. m žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2 punkte buvo nustatyta, kad, pertvarkius žemės sklypus, išlieka Kauno apskrities viršininko 2006 m. birželio 9 d. įsakymu nustatytas servitutas, suteikiantis teisę žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)), kaip viešpataujančiojo daikto, savininkams ir naudotojams neatlygintinai naudotis servitutu – teisę šiuo keliu važiuoti transporto priemonėms. Kelio servitutas įregistruotas nuo 2014 m. gruodžio 2 d. Nekilnojamojo turto registre.

Pirmiau minėti administraciniai aktai nesuteikia teisės naudotis kelio servitutu žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams, tarnaujančio daikto valdytojams.

Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad minėtu kelio servitutu turi teisę išskirtinai naudotis tik žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)), kaip viešpataujančiojo daikto, savininkai ir naudotojai ir tarnaujančio daikto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), statinių savininkai neturi teisės naudotis servituto keliu, užtikrindami gretimo sklypo savininkų ir naudotojų išimtinę teisę naudotis servitutu. Pareiškėja Detaliuoju planu įpareigota įrengti atskirą įvažiavimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Taigi, servituto naudojimas aiškiai apibrėžtas teisės aktais.

Servitutas kaip daiktinė teisė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama kaip teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.

Servituto nustatymo pagrindai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalies nuostatose. Servitutai nustatomi: 1) įstatymu, 2) sandoriais, 3) teismo sprendimais ir 4) įstatymo numatytais atvejais – administraciniais aktais.

Paminėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnio 2 dalies nuostatas iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai.

Nagrinėjamo ginčo atveju tai reiškia, kad įregistruotas servitutas sukelia teisines pareigas ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininkams (naudotojams), keisti Detaliojo plano korektūros sprendiniais galiojančiu servitutu numatytas teises ir pareigas nėra numatyta jokiame įstatyme ar kitame norminiame teisės akte.

Pažymėtina, jog skundžiamas raštas buvo grindžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-421/2021 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-05456-2018-1) nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Minėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-421/2021 buvo spendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių, kaip ir nagrinėjamoje administracinėje byloje, dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)) savininkų ir naudotojų, civilinėje byloje – ieškovų, šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje – trečiųjų suinteresuotų asmenų, dėl detaliojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 10 d. įsakymu sprendinių, reikalavimų nevykdymo, UAB „Skandea“ neįrengiant kelio, kurį privalėjo įrengti pagal galiojančio Detaliojo plano sprendinius. Civilinis ieškinys buvo teikiamas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), statinių savininkų ir kitų naudotojų neteisėto naudojimosi žemės sklype (duomenys neskelbtini), nustatytu 0,06 ha kelio servitutu, suteikiančiu teisę tik žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)) savininkams ir naudotojams teisę naudotis servitutiniu keliu.

Pažymėtina, jog prejudiciniais pripažįstami atitinkamomis sąlygomis nustatyti faktai, kurių kitoje byloje nereikia įrodinėti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Taigi neįrodinėtinomis aplinkybėmis – prejudiciniais faktais laikomi kitoje administracinėje byloje nustatyti faktai, jeigu nagrinėjamoje byloje ir išnagrinėtoje byloje dalyvauja tie patys asmenys.

Bylos duomenys patvirtina, jog ginčas civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-421/2021 buvo sprendžiamas tarp tų pačių šalių, kaip ir šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje. Minėtoje civilinėje byloje buvo nustatyti reikšmingi faktai, susiję su kelio servituto turiniu ir jo naudotojų teisėmis, kurie neabejotinai yra reikšmingi nagrinėjamai administracinei bylai, kurioje ginčas kilo dėl atsakovės atsisakymo tvirtinti Detaliojo plano korekciją, kuria siekiama nukreipti transporto priemonių srautus per žemės sklype (duomenys neskelbtini), esantį kelio servitutą kitus kito žemės sklypo savininkus ir naudotojus, taip keičiant kelio servitutu nustatytas teises ir pareigas.

Nagrinėjamu atveju yra akivaizdus teisinis ir faktinis pagrindas, vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-421/2021 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios turi prejudicinę reikšmę šiai bylai ir kurios iš naujo nevertinos nagrinėjamoje administracinėje byloje dėl kelio servituto reikšmės šalių teisėms ir pareigoms.

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-421/2021 yra konstatuota, jog kelio servitutu apribota tik nedidelė dalis atsakovei (nagrinėjamoje byloje pareiškėja) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (0,8318 ha žemės sklype nustatytas 0,06 ha servitutas). Kelio servitutas nustatytas administraciniu teisės aktu – Kauno apskrities viršininko 2006 m. birželio 9 d. įsakymu dar iki atsakovei įsigyjant žemės sklypą, atsižvelgus į visas iki tol buvusias žemės naudojimo sąlygas. Civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-421/2021 buvo nustatyta, jog tarnaujančiojo daikto savininko teisės buvo apribotos įstatyme nustatytu pagrindu ir atsakovė (nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja), įgijusi žemės sklypą, įgijo į perduotą daiktą tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas. Viešo detaliojo plano svarstymo procedūrų metu nustatytos aplinkybės tik patvirtinta, kad tarnaujančiojo daikto savininkai (pareiškėja nagrinėjamoje administracinėje byloje) iš esmės sutiko, kad būtent tokios apimties ir turinio servitutas ir buvo nustatytas administraciniu aktu. Teismas konstatavo, jog servitutiniu keliu naudotis turi teisę tik ieškovai (žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkai ir naudotojai). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-421/2021 aiškiai nurodyta, jog ieškovai (žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkai ir naudotojai), kuriems iškirtinai suteikta teisė naudotis kelio servitutu, pareikšdami reikalavimą įpareigoti atsakovę vykdyti galiojančio detaliojo plano sprendinius ir įrengti plane nustatytą įvažiavimą žemės sklype (duomenys neskelbtini), iš esmės siekė apginti savo teises naudotis servitutu jų nepasunkinant.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje Detaliojo plano koregavimas pareiškėjos nurodytu būdu, t. y. keičiant Detaliajame plane numatytą transporto priemonių judėjimo kryptį, nukreipiant transporto priemonių judėjimą per žemės sklype (duomenys neskelbtini), esantį kelio servitutą, pakeistų Detaliajame plane numatytą įvažos vietą ir automobilių stovėjimo vietas, iš esmės pakeistų administraciniu aktu nustatyto servituto apimtį ir neteisėtai apribotų trečiųjų asmenų teisę naudotis jiems nustatytu servitutu, t. y. kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)) – viešpataujančiojo daikto savininkams ir naudotojams, neatlygintinai naudotis servitutu – teisę važiuoti transporto priemonėms keliu per žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos parengta detaliojo plano korekcija panaikinant žemės sklypui (duomenys neskelbtini) suplanuotą atskirą įvažiavimą ir išvažiavimą, pagal kurį patekimas į žemės sklypą ir visas transporto eismas vyktų ratu aplink žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bei numatant įvažiavimą į žemės sklypą nustatytu 0,06 ha kelio servitutu be žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkų ir naudotojų pritarimo, pakeistų detaliojo plano sprendinius naudingu tik pareiškėjai būdu.

Viena iš sąlygų savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu koreguoti detalųjį planą yra rašytinis pritarimas visų žemės sklypo valdytojų ir naudotojų detaliojo plano koregavimui. Taisyklių 381.3 punkte numatyta, jog galiojantys detalieji planai koreguojami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu techninio projekto rengimo metu, jei koregavimas nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių ir jei detaliojo plano koregavimui raštu pritarė visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai. Ginčo atveju nebuvo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkų ir naudotojų pritarimo Detaliojo plano koregavimui.

Pažymėtina, jog nagrinėjamos bylos posėdžio metu trečiųjų suinteresuotų asmenų A. M. ir L. B. atstovė advokatė nurodė, jog tretieji suinteresuoti asmenys A. M. ir L. B. kategoriškai nesutinka, jog servitutiniu keliu naudotųsi kitų sklypų savininkai ir naudotojai, ir toks Detaliojo plano koregavimas jiems nepriimtinas.

Nagrinėjamam ginčui aktualiame Taisyklių 320 punkte nustatyta, kad detaliojo plano sprendinių koregavimas neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo, arba turi būti gauti šių asmenų rašytiniai sutikimai (susitarimai) dėl detaliojo plano sprendinių koregavimo.

Nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, jog Detaliojo sklypo korektūra iš esmės pažeistų trečiųjų asmenų teises, t. y. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams suteikta išskirtine teise naudotis kelio servitutu žemės sklype (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, jog 0,06 ha kelio servitutu, suteikiančiu teisę važiuoti transporto priemonėms (tarnaujantis daiktas) per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), turi teisę tik (duomenys neskelbtini), savininkai ir naudotojai ir ši teisė be jų sutikimo negali būti suvaržyta.

Kaip pirmiau minėta, servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, kai nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.

Nagrinėjamo ginčo atveju (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams nebuvo kito tinkamo būdo įvažiuoti ir privažiuoti prie nuosavybės teise valdomo ar naudojamo žemės sklypo, todėl nenustačius kelio servituto patekimui į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nebuvo kitos galimybės patekti į žemės sklypą.

Pareiškėja Detaliojo plano korekcija siekia patekimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nukreipti per servitutinį kelią, nors pagal Detalųjį planą numatytas kitas įvažiavimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pareiškėja poreikį naudotis tretiesiems asmenims suteiktu servitutu argumentuoja tuo, jog Detaliajame plane numatyti sprendiniai neužtikrina saugių eismo sąlygų žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir kaip įrodymą pateikė atsakovei VšĮ Transporto kompetencijų agentūros išvadą, jog Detaliajame plane numatyti sprendiniai neužtikrina saugių eismo sąlygų žemės sklype (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams, nurodydama, jog atsakovė visiškai nevertino šios išvados skundžiamame rašte.

Teismo nuomone, nurodyti pareiškėjos argumentai yra nepagrįsti ir neturi įtakos skundžiamo rašto teisėtumui ir pagrįstumui.

Kaip pirmiau buvo minėta, Taisyklių 318.3 papunktyje numatyta, kad galiojantys detalieji planai koreguojami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu techninio projekto rengimo metu, jei koregavimas nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesniojo lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių ir jei detaliojo plano koregavimui raštu pritarė visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija, kai Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais koreguojama: automobilių stovėjimo vietų išdėstymas (Taisyklių 318.3.4 p.); planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis (Taisyklių 318.3.6 p.).

Pareiškėjų prašoma Detaliojo plano korekcija atitinka Taisyklių 318.3.4 ir 318.3.6 papunkčiuose nustatytus Detaliojo plano koregavimo atvejus, tačiau pažymėtina, jog Detaliojo plano koregavimas neturi pažeisti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Atkreiptinas dėmesys, jog tų pačių Taisyklių 320 punkte įtvirtinta, jog koregavimas neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo, arba turi būti gauti šių asmenų rašytiniai sutikimai (susitarimai) dėl detaliojo plano sprendinių koregavimo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudotojai ir savininkai, kuriems suteikta teisė naudotis kelio servitutu, neišreiškė jokio sutikimo, taip pat ir rašytinio, jog pagal Detaliojo plano sprendinių korekciją, transporto priemonių judėjimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), būtų nukreiptas tik jiems suteiktu kelio servitutu. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatytos nesaugios eismo žemės sklype (duomenys neskelbtini), sąlygos, atsakovė neturėtų teisinio pagrindo patvirtinti Detaliojo plano korekcijos be trečiųjų suinteresuotų asmenų rašytinio sutikimo (susitarimo) dėl Detaliojo plano sprendinių koregavimo.

Taisyklių 320 punktas apibrėžia Detaliojo plano sprendinių koregavimo sąlygas, pagal kurias Detaliojo plano sprendinių koregavimas neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo, arba turi būti gauti šių asmenų rašytiniai sutikimai (susitarimai) dėl detaliojo plano sprendinių koregavimo (Taisyklių 320 p.).

Taigi, detalieji planai techninio projekto rengimo metu koreguojami tik Taisyklių 318.3 papunktyje numatytais atvejais savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. Nagrinėjamo ginčo atveju Detaliojo plano sprendinių koregavimas neatitiko Taisyklių nei 318.3 papunktyje, nei 320 punkte numatytų reikalavimų

Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes ir aktualų teisės aktų reglamentavimą atsakovė pagrįstai ir teisėtai atsisakė tvirtinti Detaliojo plano korekciją pagal pareiškėjos 2019 m. vasario 25 d. prašymą ir papildytą 2019 m. kovo 12 d. prašymą.

Skundžiamas atsakovės raštas, kuriuo atsisakyta tvirtinti Detaliojo plano korekciją, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus administraciniam aktui, kadangi skundžiamas raštas tinkamai motyvuotas ir pagrįstas nustatytomis pirmiau minėtų teismų sprendimais prejudicinę reikšmę turinčiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais, naikinti skundžiamą raštą nėra jokio teisinio pagrindo.

Nepanaikinus skundžiamo rašto nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimo įpareigoti atsakovę atlikti kitus skunde nurodytus veiksmus. Pareiškėjos skundo alternatyvus reikalavimas teismui išspręsti klausimą iš esmės ir patvirtinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. A-2792 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“, koregavimo dalį dėl automobilių stovėjimo vietų ir transporto judėjimo techninio projekto rengimo metu, nepriskirtas administracinio teismo kompetencijai. Teismai nevykdo vykdomosios valdžios viešojo administravimo funkcijų, nes tai yra viešojo administravimo subjektui priskirta pareiga, nagrinėjamo ginčo atveju tai savivaldybės administracijos direktoriaus funkcija, numatyta Taisyklių 323.1 punkte. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, administracinės bylos dalis dėl šio reikalavimo nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Trečiojo suinteresuoto asmens G. L. atstovė advokatė S. Ž. byloje pateikė prašymą dėl 605 Eur išlaidų atlyginimo. Išlaidas sudarė: 242 Eur – susipažinimas su byla, 363 Eur – atstovavimas byloje. Išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas pagrindžia 2022 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūra už teisines paslaugas Nr. SZ0046 ir lėšų pervedimo nurodymas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos).

Teismo sprendimu apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Advokatė S. Ž. dalyvavo 2022 m. kovo 31 d. teismo posėdyje, kuris truko 2 val. ir 6 min. Už atstovavimą teisme galima priteisti maksimali suma yra 319,62 Eur (1 598,1 (2021 m. III ketv.)x0,1)x2) (Rekomendacijų 8.19, 9 ir 10 p.). Prašoma 363 Eur suma už atstovavimą viršija Rekomendacijose numatytą maksimalų dydį, todėl ši suma mažintina iki 319,62 Eur.

Prašoma priteisti už susipažinimą su skundu ir kitais dokumentais (5 val.). Maksimali galima priteisti suma už vieną valandą – 159,81 Eur (1 598,1 (2021 m. III ketv.)*0,1). Paslauga truko 5 val., todėl prašoma 242 Eur suma už susipažinimą su skundu ir kitais pateiktais dokumentais neviršija maksimalios sumos (galima maksimali suma būtų 799,05 (159,81x5).

Įvertinus Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus ir atsižvelgiant į Rekomendacijų 7 ir 8.19 punktus trečiajam suinteresuotam asmeniui G. L. priteistina 561,62 Eur (319,62+242) atstovavimo išlaidų iš pareiškėjos.

Pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nenagrinėtinas, kadangi, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, savo išlaidų atlyginimą iš kitos proceso šalies turi teisę gauti proceso šalis, kurios naudai priimtas galutinis sprendimas byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Bylos dalį dėl pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Skandea“ skundo reikalavimo išspręsti klausimą iš esmės ir patvirtinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. A-2792 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“, koregavimo dalį dėl automobilių stovėjimo vietų ir transporto judėjimo techninio projekto rengimo metu nutraukti kaip nepriskirtą administracinių teismų kompetencijai.

Kitą pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Skandea“ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens G. L. prašymą dėl išlaidų atlyginimo patenkinti iš dalies. Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Skandea“ trečiajam suinteresuotam asmeniui G. L. 561,62 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt vieną eurą ir 62 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Jolanta MedvedevienėRamūnas ŠarkaAsta Urbonienė