Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Dariaus Jonaičio pareiškimą dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas išdavimo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „GS Core“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Craftsoft“, uždaroji akcinė bendrovė „B2 Impact“, V. Š., uždaroji akcinė bendrovė „PRO INVEST GROUP“, uždaroji akcinė bendrovė „mT rental & finance“, Aktiva Finance Group OÜ.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas dėl leidimo įeiti į skolininko būstą nagrinėjamas vykdymo proceso šalims nepranešus (CPK 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas netenkinamas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas proceso teisės normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio vykdomojo dokumento įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus.

Pagal CPK 615 straipsnio 1 dalį, atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Kitas patalpas antstolis turi teisę apžiūrėti be skolininko sutikimo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis į jas įeiti turi teisę tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog antstolis vykdo vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl piniginių sumų išieškojimo iš skolininko V. Š., suinteresuotų asmenų naudai.

Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad 2023 m. spalio 13 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo areštuota turtinė teisę į kelių transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“. 2024 m. rugsėjo 18 d. buvo surašyta antstolio pažyma apie apsilankymą pas skolininką Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog 2027 m. rugsėjo 17 d. nuvykta pas skolininką V. Š., adresu (duomenys neskelbtini), tačiau skolininkas atsisakė įleisti į vidų – leisti apžiūrėti/surasti skolininko turtą. Paliktas pranešimas atvykti, sutarta, kad skolininkas paskambins 2024 m. rugsėjo 18 d. po 13 val. Antstolis pareiškime dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas nurodė, jog nustatyti skolininkui priklausantį turtą nepatekus į V. Š. gyvenamąjį būstą – nėra galimybės, kadangi skolininkas atsisakė įleisti, todėl prašoma leisti įeiti į skolininko gyvenamąjį būstą.

Pažymėtina, kad CPK 615 straipsnio 2 dalyje numatytas teismo leidimas antstoliui pateikti į skolininko gyvenamąsias patalpas yra ultima ratio (kraštutinė) priemonė vykdymo procese, taikoma tada, kai tai būtina išieškojimui įvykdyti. Ši priemonė taikoma tuo atveju, kai vykdymo veiksmus atliekantis antstolis išnaudoja visas galimybes patekti į skolininko būstą, netaikydamas prievartinio pobūdžio veiksmų, ir nustačius, jog skolininkas ar kiti patalpoje gyvenantys asmenys aiškiai atsisakė vykdyti antstolio reikalavimą dėl leidimo patekti į gyvenamąsias patalpas. Toks reglamentavimas susijęs su tuo, kad siekiama išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp vykdymo procese siekiamų tikslų ir būsto neliečiamumo teisės, kuri yra prigimtinė, todėl jos apsaugai ir gynimui skiriamas ypatingas dėmesys. Suteikiant antstoliui teisę įeiti į gyvenamąsias patalpas, svarbu konstatuoti, jog antstolis laikėsi visų procedūrinių reikalavimų, kiek tai susiję su teisės apžiūrėti skolininko patalpas realizavimu. Todėl minėtos teisės normos prasme aktyvius veiksmus, siekiant apžiūrėti gyvenamąsias patalpas, privalo atlikti ne skolininkas, sudarydamas antstoliui ar ekspertui sąlygas į patalpas patekti, o antstolis.

Pagal teismų formuojamą praktiką antstolis, prieš vykdamas apžiūrėti turto, turėtų raštu informuoti skolininką apie tikslų atvykimo laiką. Nepatekimo į gyvenamąsias patalpas aktą antstolis gali surašyti tik tinkamai prieš protingą terminą informavęs skolininką apie numatomos apžiūros laiką ir nurodytu laiku nuvykęs į apžiūros vietą bei nepatekęs į patalpas. Tik išpildžius šiuos reikalavimus būtų galima konstatuoti, jog skolininkas atsisakė vykdyti antstolio reikalavimą leisti apžiūrėti patalpas (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1461-889/2020).

Įvertinus antstolio pateiktus duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad šiuo atveju tinkamai išnaudotos visos priemonės išieškojimui įvykdyti. Vykdomojoje byloje nėra objektyvių rašytinių duomenų apie tai, kad antstolis tinkamai informavo skolininką apie ketinimą atvykti apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas. Antstolis, prieš vykdamas apžiūrėti turto, turėtų raštu informuoti skolininką apie tikslų atvykimo laiką. Nepatekimo į gyvenamąsias patalpas aktą antstolis gali surašyti, tik tinkamai prieš protingą terminą informavusi skolininką apie numatomos apžiūros laiką ir nurodytu laiku nuvykęs į apžiūros vietą bei nepatekęs į patalpas. Tik išpildžius šiuos reikalavimus būtų galima konstatuoti, jog skolininkas atsisakė vykdyti antstolio reikalavimą leisti apžiūrėti patalpas. Būtų neteisinga teigti, jog skolininkas neleidžia antstoliui apžiūrėti patalpų, jei jis nėra informuotas apie tikslų laiką, kada antstolis atvyks šių patalpų apžiūrėti.

Nors 2024 m. rugsėjo 18 d. pažymoje apie apsilankymą pas skolininką, konstatuota, jog skolininkas atsisakė įleisti į namo vidų, kas leidžia daryti išvadą, jog skolininkas nebendradarbiauja su antstoliu vykdymo procese ir toks antstolio reikalavimų nevykdymas yra nepateisinamas, tačiau neatleidžia antstolio nuo pareigos laikytis procedūrinių reikalavimų vykdymo procese.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų pagrindžiančių, jog skolininkas iš anksto buvo informuotas apie tikslų atvykimo apžiūrėti turtą laiką, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog antstolis pagrįstai nebuvo įleistas į skolininko gyvenamąsias patalpas, pareiškimas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 593 straipsniu, 612 straipsniu, teismas

nutaria:

antstolio Dariaus Jonaičio pareiškimo dėl leidimo įeiti į skolininko V. Š. gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), netenkinti.

Antstoliui grąžinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis neskundžiama.