- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-16
- Bylos Nr.
- 2-67-666/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- A. M.
- Trečiasis asmuo
- A. M., A. L.
- Advokatai
- Romanas Lupeika, Sigitas Čepas
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos atlyginimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo, teismo išlaidų priteisimo ir atsakovo A. M. priešieškinį ieškovei A. M., su trečiaisiais asmenimis A. M. ir A. L. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, santuokos metu įgyto turto padalinimo ir teismo išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė ir jos atstovas nurodė, kad su atsakovu 1992 metai pardavė turtą Mažeikių mieste ir atvyko gyventi į Kretingą. Kretingoje sėkmingai pradėjo verslą. Krizė santykiuose įvyko 2008 metų pabaigoje, kai ieškovas buvo neištikimas su kita moterimi. Po šio įvykio santykiai pablogėjo. Sutuoktiniai susvetimėjo, tačiau ieškovė pasiryžo išsaugoti šeimą. Atsakovas A. M. 2008 metais išsikėlė gyventi į gyvenamąjį namą esantį M, Kretingoje. Tačiau sutuoktiniai toliau vedė bendrą ūkį, nes kartu dirbo A. M. prekybos įmonėje. Ieškovė liko gyventi gyvenamajame name, Kretingoje, kuris tuo metu dar nebuvo perleistas, todėl jį reikėjo prižiūrėti. Tačiau 2008 metų pabaigoje atsakovas A. M. susirado kitą moterį, su kuria gyveno atskirai, vedė bendrą ūkį. Atsakovas A. M. 2009 metai grįžo gyventi į šeimą, tačiau po kurio laiko vėl susirado kitą moterį, su kuria ir dabar gyvena , Kretingoje. Šeimoje buvo priimta, kad šeimos pinigus valdė A. M., todėl pradėjus likviduoti A. M. prekybos įmonę, visus pinigus pasiėmė atsakovas ir nuo 2008 metų šeima nesirūpino. Norėdama išgyventi ir išlaikyti šeimą, ji ėmė vykdyti individualią veiklą, Kretingoje. Gera valia nutraukti santuoką bei pasidalinti santuokos metu įgytą turtą atsakovas nesutinka, nurodydamas, kad visas turtas priklauso tik jam. Santuokos metu atsakovas, žinant ieškovei, jokių paskolų negavo. Prašo teismą santuoką tarp A. M. ir A. M., 1980 įregistruotą Mažeikių r. Civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos akto įrašo Nr. ), nutraukti dėl atsakovo A. M. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę - M; padalinti A. M. ir A. M. bendrosios jungtinės nuosavybė teise turimą turtą, A. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti - žemės sklypą, unikalus Nr., pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr., pastatą-garažą, unikalus Nr., esantį K, Kretingoje, ir visą neregistruotą kilnojamąjį turtą, esantį šiuose statiniuose ir žemės sklype, įskaitant neregistruotus statinius (statybines medžiagas); žemės sklypą, unikalus Nr., esantį Palangoje; transporto priemones M. B. 312, VIN kodas:, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmo registravimo data 2000, VW LT 35, VIN kodas: valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai 1984 ir H. A., VIN kodas: valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai 1996, Harley D. F., VIN kodas: 1, valstybinis Nr. 299AG, pagaminimo metai 2011 ir Trailer, VIN kodas:, valstybinis Nr.; A. M. individualią veiklą ir su šia veikla susijusias teises ir pareigas. A. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti: parduotuvę su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. esančią M, Kretingoje ir visą neregistruotą kilnojamąjį turtą, esantį šiuose statiniuose ir žemės sklype, įskaitant neregistruotus statinius (statybines medžiagas) ir teises į žemės sklypą, unikalus Nr. esančio M, Kretinga; žemės sklypą, unikalus Nr., esantį Kvecių k., Kretingos r.; transporto priemonę M. B. S320, VIN kodas: 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmo registravimo data 2001. Priteisti A. M. naudai iš A. M. 10.000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašo atsakovo priešieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo šeimos negerbimo, neištikimybės, alkoholio vartojimo, konfliktų inicijavimo.
Šalies argumentai
Atsakovas ir jo atstovas teisminio nagrinėjimo metu su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko visiškai. Pateikė priešieškinį, kurį prašo tenkinti, o ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti. Paaiškino, kad dėl nuolatinių ieškovės girtavimų, atsakovas nuo 2002 metų buvo priverstas nutraukti sutuoktinių bendrą gyvenimą, todėl pradėjo gyventi atskirai V, Kretinga, skirtinguose aukštuose. Tokiose sąlygose atsakovas negalėjo ilgai gyventi, todėl 2004 metais pradėjo statyti gyvenamąjį namą, Kretinga. Minėtas gyvenamasis namas buvo statomas iš dalies už atsakovo pasiskolintus pinigus. Gyvenamasis namas pastatytas ant valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Dėl nuolatinių nesutarimų su ieškove atsakovas 2005 metų lapkričio mėn. buvo priverstas išsikraustyti gyventi atskirai į nebaigtą įrengti namą. Palikdamas ieškovę, atsakovas visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, sukauptą bendro su ieškove gyvenimo metu ir iš esmės uždirbtą iš atsakovo verslo, adresu, Kretinga, paliko ieškovei. Ieškovei atsakovas net paliko automobilių remonto verslą -garaže adresu, Kretinga įrengtos dirbtuvės, kuriose ieškovei šiuo metu dirba buvę atsakovo įmonės darbuotojai. Garaže adresu, Kretinga liko vertinga automobilių remontui skirta įranga.
Prašo nutraukti santuoką, sudarytą 1980 Mažeikių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr.), tarp A. M. ir A. M., dėl ieškovės A. M. kaltės; pripažinti asmenine A. M. nuosavybe šį turtą: nekilnojamą turtą, esantį, Kretinga; 1,2380 ha ploto žemės sklypą (), esantį Palangos mieste; parduotuvę su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr., adresu M ir visą kilnojamą turtą, esantį patalpose ir žemės sklype, įskaitant neregistruotus statinius ir turtines teises į žemės sklypą, unikalus Nr.; autotransporto priemones - M. B. S320, Valst. Nr.(duomenys neskelbtini) M. B. 312, Valst. Nr.(duomenys neskelbtini) VW LT, Valst. Nr.(duomenys neskelbtini) H. D., Valst. Nr.; Trailer, Valst. Nr.. Pripažinti asmenine A. M. nuosavybe a/m H. A., Valst. Nr.(duomenys neskelbtini) nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2002 m., kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi; padalinti žemės sklypą adresu K, Kretinga taip, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitektų 1375 kv. m. ploto A žemės sklypo dalis su gyvenamuoju namu ir jos veikloje naudojamu garažu bei 175 kv. m. S žemės sklypo dalis, o atsakovo nuosavybe taptų 1609 kv. m. B žemės sklypo dalis, kurioje atsakovo vardu išduoto statybos leidimo pagrindu statomas šiuo metu dar neįregistruotas garažas, nustatant kelio servitutą atsakovui naudotis 175 kv. m. S žemės sklypo dalimi, kad patekti į B sklypo dalį; žemės sklypo adresu, Kretinga, dalyje A esančius gyvenamąjį namą (ir garažą (su jame esančia automobilių serviso įranga po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise; neįregistruotus statinius žemės sklypo (adresu, Kretinga, B dalyje kaip statybinės medžiagos, priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise; pripažinti bendrais sutuoktinių įsipareigojimais 128000 litų vertės paskolas, gautas gyvenamojo namo, esančio, Kretinga, statybai ir įtraukti bendrus sutuoktinių kreditorius A. L., a.k(duomenys neskelbtini) ir A. M., a.s(duomenys neskelbtini) į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis; priteisti iš ieškovės A. M. atsakovui A. M. 126000 Lt (113100 - 17500 + 30500) kompensaciją už ieškovei A. M. tenkančią didesnę santuokinio turto dalį.
Nurodo, kad atsakovės kaltė dėl santuokos nutraukimo pasireiškia tuo, kad ji girtavo, neatliko savo, kaip sutuoktinio pareigų - ieškovė neteikė atsakovui jokios pagalbos, ilgą laiką nedirbo, nesirūpino šeima ir atsakovu, nepaisė atsakovo nuomonės, vengė šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.
Dėl santuokos nutraukimo, pavardžių po santuokos nutraukimo:
Šalių santuoka sudaryta 1980 Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 173 (b. l. 10).
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).
Formuojama teismų praktika, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (LAT 2007 m. vasario 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (LAT 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; ir kt.). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (LAT 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; ir kt.).
Ieškovė įrodinėjo, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), kuri pasireiškė – atsakovo neištikimybe, šeimos negerbimu, alkoholio vartojimu, konfliktų inicijavimu.
Savo ruožtu atsakovas pateiktu priešieškiniu ir teismo posėdžio metu nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, t.y. dėl jos nuolatinio girtavimo, dėl ko atsakovas buvo priverstas išsikraustyti gyventi kitur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atsakovo A. M. nurodytas santuokos nutraukimo priežastis vertina kritiškai, nes teismo posėdžio metu liudytojai Z. L., D. J., D. M. (dukra), S. Ž., J. B., P. M. (atsakovo brolis) (b.l. 184-185, 2 tomas) nurodė, kas šalių santuoka buvo darni, kad ieškovė A. M. jokių problemų dėl alkoholio vartojimo neturėjo. Iš VšĮ Kretingos psichikos sveikatos centro 2013-01-02 išduoto medicininio pažymėjimo Nr. 36 matyti, kad A. M. nėra įrašyta į šios įstaigos įskaitą dėl psichikos sutrikimų ir priklausomybės ligų (b.l. 20, 2 tomas) ir gali globoti kitą asmenį (b.l. 19, 2 tomas). Iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktų įsakymų matyti, kad A. M. yra paskirta anūkės G. G. globėja (b.l. 15-18, 2 tomas), kas patvirtina, jog atsakovas remiasi išgalvotais ir niekuo nepatvirtintais aiškinimais. Teismas kritiškai vertina liudytojų E. S. ir G. R. paaiškinimus teisme (b.l. 184-185, 2 tomas), kad 2007 metais matė ieškovę A. M. neblaivią gatvėje, nes tokius savo aiškinimus liudytojai negalėjo patvirtinti.
Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės, gali prieštarauti dėl nurodomos kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl kito asmens, šiuo atveju dėl ieškovės kaltės. Ieškovės nurodytomis aplinkybėmis (atsakovo neištikimybe) netikėti teismui nėra pagrindo, juolab, kad atsakovas, iš esmės neginčija neištikimybės fakto, ką patvirtina ir liudytojų- dukros D. M., J. B. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, fotonuotraukos. Be to, teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, dėl kurių, anot jo, santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad santuoka iširo dėl atsakovo A. M. kaltės (CK 3.60 straipsnio 1, 3 dalys), šalims 2008 metais pradėjus gyventi skyrium.
CK 3.70 str. 2 dalis numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė A. M. ieškiniu prašo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė paaiškino, kad dėl atsakovo kaltės iširus santuokai, kartu išgyvenus daugiau kaip 30 metų, ji buvo morališkai sužlugdyta, patyrė psichologinių išgyvenimų, ekonominių nepriteklių. Atsakovas palaužė jos pasitikėjimą, atėmė galimybę būti laiminga, dėl to labai dvasiškai išgyveno, patyrė dvasinį sukrėtimą, šoką, dėl ko pablogėjo jos moralinė būklė, sutriko dvasinė ramybė.
CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (Kasacinė byla Nr. 3K-3-113/2011). Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad pripažinus, jog santuoka iširo dėl atsakovo A. M. kaltės, ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovė dėl santuokos iširimo patyrė dvasinių išgyvenimų, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, ieškovės ieškinio dalis dėl 10.000,00 Lt neturtinės žalos priteisimo, kuri buvo patikslinta posėdžio metu ir prašoma priteisti 5.000,00 Lt, tenkintina iš dalies, ir ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 1.000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Pagrindų netenkinti ieškovės prašymo palikti jai santuokinę pavardę nėra. Šalims paliktinos santuokinės pavardės – M, M (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).
Dėl turto padalijimo.
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl turto padalijimo, turto priskyrimo prie asmeninės ir jungtinės sutuoktinių nuosavybės, dėl turto vertės.
Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Nustatytą bendrą turtą teismas padalija sutuoktiniams vadovaudamasis CK 3.118 straipsnio 2 ir 4 dalimis ir taikydamas šias teisės normas sistemiškai su kitomis CK normomis (CK 3.1 straipsnis) bei vadovaudamasis proceso teisės normomis ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, tai yra, teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą, šio turto vertę (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad po santuokos sudarymo šalys įgijo registruotiną turtą, dėl kurio padalijimo reiškia reikalavimus: nekilnojamą turtą, esantį, Kretinga - žemės sklypas, unikalus Nr. pastatas – gyvenamas namas, unikalus Nr., pastatas – garažas, unikalus Nr., statybinės medžiagos (neįregistruotas statinys – garažas); parduotuvę su gyvenamosiomis patalpomis, esančią M, Kretinga, unikalus; turtinė teisė – žemės sklypo, esančio M, Kretinga, unikalus Nr., nuomos teisė; žemės sklypą, unikalus Nr., esantį K k., Kretingos r.; žemės sklypą, esantį Palangos m., unikalus Nr.; kilnojamą registruotiną turtą – transporto priemones: M. B. S320, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas; M. B. 312, Valt. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas; VW LT 35, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas 9,; H. D. FLHX, Valst. Nr., VIN kodas; Trailer, Valst. Nr., VIN kodas 0; H. A., Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (b.l. 13-27, 1 tomas).
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2004-03-08 trečiasis asmuo - A. M., atsakovui A. M. paskolino 80.000,00 litų, o 2005-02-16 trečiasis asmuo A. L. atsakovui A. M. paskolino 48.000,00 litų. Paskolos suteiktos gyvenamojo namo (M, Kretinga) statybai (b.l. 85, 86, 2 tomas). Skolinių įsipareigojimų terminai nėra suėjęs.
Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje ieškovė A. M. nekilnojamą turtą, esantį K, Kretinga, prašo priteisti jos asmeninėn nuosavybėn. Atsakovas su pateiktu reikalavimu nesutiko ir priešieškiniu prašo padalinti žemės sklypą adresu, Kretinga taip, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitektų 1375 kv. m. ploto A žemės sklypo dalis su gyvenamuoju namu ir jos veikloje naudojamu garažu bei 175 kv. m. S žemės sklypo dalis, o atsakovo nuosavybe taptų 1609 kv. m. B žemės sklypo dalis, kurioje atsakovo vardu išduoto statybos leidimo pagrindu statomas šiuo metu dar neįregistruotas garažas, nustatant kelio servitutą atsakovui naudotis 175 kv. m. S žemės sklypo dalimi, kad patekti į B sklypo dalį; Žemės sklypo (), adresu Kretinga, dalyje A esančius gyvenamąjį namą () ir garažą (su jame esančia automobilių serviso įranga po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Su reikalavimu padalinti žemės sklypą ir nustatyti servitutą ieškovė nesutiko, nurodant, kad nori atsiriboti nuo atsakovo ir gyventi savo atskirą gyvenimą. Padalinus minėtą žemės sklypą atsakovo prašomu būdu, ieškovė bus priversta ir toliau tame pačiame sklype tęsti bendrą ūkį su atsakovu.
Iš byloje esančio 1997 išduoto statybos leidimo Nr. 81 matyti, kad A. M. buvo išduotas statybos leidimas statyti garažą, kurio projektuojamas plotas buvo 277,44 m² (b.l. 87, 88, 1 tomas). Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) 22 str. 28 p. numato, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, draudžiama. Leidimas statyti naują statinį ir leidimas rekonstruoti statinį galioja 10 metų. Jeigu nuo leidimo statyti naują statinį arba leidimo rekonstruoti statinį išdavimo dienos statinio statyba nebuvo pradėta, arba statinio statyba neužbaigta, šio Įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka ir neatsirado sąlygų, dėl kurių statybą leidžiantis dokumentas negalėtų būti išduotas, leidimo statyti naują statinį arba leidimo rekonstruoti statinį galiojimo terminai gali būti pratęsti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip 3 metams. Pasibaigus šiems terminams, naujas leidimas statyti naują statinį ar naujas leidimas rekonstruoti statinį išduodami šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
Šiuo atveju byloje nėra pateikta dokumentų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad dėl nebaigto statyti garažo yra išduotas galiojantis statybą leidžiantis dokumentas, šis pastatas nėra registruotas viešajame registre, todėl šis nebaigtas statyti garažas negali būti savarankišku civilinės apyvartos objektu, ir jis negali būti įtrauktas į turto balansą. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nustačius atsakovo prašomą servitutą, tarp šalių nebūtų išspręstas ginčas iš esmės, nebūtų atkurta teisinė taika, atsakovo reikalavimas dėl žemės sklypo, esančio K, Kretinga, padalinimo ir servituto nustatymo atmestinas, ir žemės sklypas, unikalus Nr. pastatas – gyvenamas namas, unikalus Nr., pastatas – garažas, unikalus Nr., esantys K, Kretinga, (turto vertė pagal nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. L13/107 LCH NT – 418.000,00 Lt) priteistini ieškovės A. M. asmeninėn nuosavybėn.
Priešieškinyje atsakovas A. M. prašo pripažinti jo asmenine nuosavybe nekilnojamą turtą, esantį adresu, Kretinga; 1,2380 ha ploto žemės sklypą (), esantį Palangos mieste; parduotuvę su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr, adresu M ir visas kilnojamasis turtas, esantis patalpose ir žemės sklype, įskaitant neregistruotus statinius ir turtines teises į žemės sklypą, unikalus Nr.; transporto priemones - M. B. S320, Valst. Nr.(duomenys neskelbtini) M. B. 312, Valst. Nr.(duomenys neskelbtini) VW LT, Valst. Nr.(duomenys neskelbtini) H. D., Valst. Nr.; Trailer, Valst. Nr.. Ieškovė su pateiktu reikalavimu nesutiko ir nurodė, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri yra dalintina.
CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. CK 3.89 straipsnio 2 dalį asmuo, neigiantis sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, privalo įrodyti, kad ginčo turtas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį turto bendrumo prezumpciją galima paneigti ir įrodyti asmeninės nuosavybės teisę tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiami liudytojų parodymai arba turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė (Kasacinė byla Nr. 3K-3-50/2011). Pagal CK 3.88, 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas nustatytas įstatyme, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (Kasacinė byla Nr. 3K-3-42/2012).
Teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą), remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis (Kasacinė byla Nr. 3K-3-42/2012).
Iš byloje esančių dokumentų, viešojo registro duomenų, matyti, kad šalims po ½ dalį, 1992 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. , priklausė butas, esantis V g. , M, kurį šalys sutartimi Nr. 1709 pardavė (b.l. 37, 2 tomas). Taip pat, 1990-10-24 statinio pripažinimo naudoti aktu A. M. vardu buvo įregistruotas sodo namelis ir kiemo statiniai, esantys, kurie 1992 buvo parduoti (b.l. 34, 2 tomas). 2003 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi, patvirtinta notarės J. N., notarinio registro Nr. 12872, A. M. nupirko žemės sklypą, esantį P. V. g. , Kretinga, unikalus Nr., už 5746 Lt, iš kurių 61,18 Lt (3118 rublių) vienkartinę išmoką sumokėjo A. M., ką patvirtina pateikti mokėjimų pranešimai (b.l. 24, 25, 2 tomas). Iš pateiktų viešojo registro duomenų matyti, kad minėtame žemės sklype buvo pastatyti statiniai: gyvenamas namas, garažas, viralinė, šiltnamis ir kiemo statiniai, kurių įregistravimo viešajame registre pagrindas 1995-12-01 Statinio pripažinimo naudoti tinkamu aktas (b.l. 28, 2 tomas), po ko, 1996 dovanojimo sutarties Nr. 675 pagrindu šie statiniai buvo padovanoti A. M., jo mamos S. K., kuris 2009-03-26 mainų sutarties Nr. 1-958 pagrindu, nekilnojamą turtą, esantį P. V. , Kretinga, išmainė į žemės sklypą, unikalus Nr. esantį Palangos m. (b.l. 70-74, 21-22, 1 tomas). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo teikiamų duomenų matyti, kad atsakovo A. M. vardu 2009-05-12 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (duomenys neskelbtini)14.7)-Kr pagrindu yra įregistruotas pastatas – parduotuvė su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. Kretinga, esantis valstybei priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr., M, Kretinga, ir kurio nuomos teisė, pagal registruotus duomenis, priklauso atsakovui.
Šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad viešajame registre nurodomi duomenys atlieka nuosavybės teisių išviešinimo, o ne nuosavybės teisių įgijimo, funkciją, atsižvelgiant į šalių atliktų operacijų nekilnojamuoju turtu tvarką, bei į liudytojų parodymus, kad šalys šį namą statė kartu ir kartu jame gyveno (b.l. 184, 2 tomas) daro išvadą, kad nekilnojamas turtas P. V. , Kretinga, buvo įgytas (pastatymo būdu sukuriant naują daiktą) iš santuokos metu įgyto ir parduoto nekilnojamojo turto perleidimo sandorių metu gautų lėšų, šalių kaip sutuoktinių, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kuris buvo iškeistas į žemės sklypą, unikalus Nr., esantį Palangos m., kuris laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 1p.). Esant šioms aplinkybėms, teismas laiko, kad atsakovas A. M. nenuginčijo įstatyme įtvirtintos prezumpcijos (CK 3.87 str. 1 d.), atsakovo A. M. reikalavimas dėl nekilnojamo turto, esančio P. V. , Kretinga ir žemės sklypo, esančio Kretingoje pripažinimo jo asmenine nuosavybe, atmestinas.
Iš byloje pateiktų dokumentų – VĮ Regitra pateiktos pažymos apie atsakovo vardu registruotas transporto priemones (b.l. 26-27, 1 tomas), matyti, kad atsakovo A. M. vardu yra įregistruotos 6 transporto priemonės: M. B. S320, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas, registravimo data 2008-01-23; M. B. 312, Valt. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas, registravimo data 2008-08-07; VW LT 35, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas, registravimo data 2009-03-10; H. D. FLHX, Valst. Nr. 299AG, VIN kodas, registravimo data 2012-05-16; Trailer, Valst. Nr. , VIN kodas , registravimo 2012-08-28; H. A., Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas , registravimo data 1999-01-07.
Atsižvelgiant į tai, kad teismo konstatuota, kad šalys nuo 2008 metų neveda šeimyninio gyvenimo, neveda bendro ūkio, atsižvelgiant į transporto priemonių įsigijimo laiką, kilnojamas registruotinas turtas – transporto priemonės: M. B. S320, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas ; M. B. 312, Valt. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas; VW LT 35, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas H. D. FLHX, Valst. Nr. , VIN kodas; Trailer, Valst. Nr. , VIN kodas; pripažintinos asmenine atsakovo A. M. nuosavybe, ir šios transporto priemonės neįtrauktinos į santuokos metu įgyto ir dalintino turto balansą (3.89 str. 2d).
Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 straipsnio 4 punktas). Nurodant nekilnojamojo turto vertę šalys vadovavosi nekilnojamojo turto registro duomenimis, kilnojamojo turto vertę nurodė savo procesiniuose dokumentuose. Nagrinėjant bylą teisme tarp šalių kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto, esančio, Kretinga ir Kretinga vertės, dėl ko buvo skirta nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė. Iš Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. L13-108 LCH NT matyti, kad pastato – parduotuvės su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. esančios M. 6, Kretinga, LR valstybei priklausančiame žemės sklype, esančiame M, Kretinga, rinkos vertė 405.000 Lt. Iš Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. L13-107 LCH NT matyti, kad nekilnojamo turto: žemės sklypo, unikalus Nr., gyvenamojo namo, unikalus Nr., garažo, unikalus Nr., esančių K, Kretinga, rinkos vertė 418.000 Lt. dėl likusio nekilnojamo turto rinkos vertės tarp šalių ginčo nekilo, jos nustatytos remiantis pagal turto vertės nustatymo pažymas: žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr., esančio K k., Kretingos r. rinkos vertė 35.000 Lt (b.l. 43, 2 tomas), o žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr., esančio Palangos m., rinkos vertė 55.000 Lt (b.l. 44, 2 tomas).
Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Tai apsprendžia sutuoktinių lygiateisiškumo principas, nevertinant, kokio dydžio sutuoktinių pajamos ar koks veiklos pobūdis buvo sutuoktiniams gyvenant santuokoje. Dalijant kitą turtą, teismo nuomone, nukrypti nuo lygių dalių principo nėra.
Bendras sutuoktinių turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai teismas priteisia iš šio sutuoktinio kompensaciją kitam sutuoktiniui (CK 3.117 straipsnio 3 dalis).
Formuojama teismų praktika, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Dalijant turtą turi būti atsižvelgiama į sutuoktinių pageidavimus. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių interesų apsaugą. Tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (LAT 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008).
Teismo nuomone, šalių santykiai yra konfliktiški, tačiau šalys neturi nepilnamečių vaikų, ieškovė nuo 2008 m. negyvena kartu su atsakovu, todėl padalijimas turto natūra, paskiriant abiem sutuoktiniams po tam tikrą dalį turto, nebūtų pažeisti sutuoktinių interesai. Todėl nekilnojamas turtas dalijamas atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą lygių dalių principą, kiekvienam iš šalių priteisiant atskirus turto vienetus.
Vertinant šias aplinkybes nekilnojamas turtas dalijamas sekančiai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys, gyvendamos atskirai, ieškovei vykdant individualią veiklą, susijusią su transporto priemonių remontu, ieškovei A. M. priteistinas žemės sklypas, unikalus Nr., gyvenamas namas, unikalus Nr., garažas, unikalus Nr., su statybinėmis medžiagomis, neįregistruotu garažu, esantys K, Kretinga (rinkos vertė 418.000 Lt), žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. , esantis K k., Kretingos r. (rinkos vertė 35.000 Lt), o atsakovui A. M. priteistina parduotuvė su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr., esanti M g. 6, Kretinga, LR valstybei priklausančiame žemės sklype, esančiame , Kretinga, (nuomos teisė į šį žemės sklypą) rinkos vertė 405.000 Lt ir žemės ūkio paskirties sklypas, unikalus Nr, esančio Palangos m. (rinkos vertė 55.000 Lt). Kreditoriniai įsipareigojimai tretiesiems asmenims A. M. – 80.000 Lt ir A. L. – 48.000 Lt pripažintini asmeninais atsakovo A. M. įsipareigojimais, nes jie buvo prisiimti be sutuoktinės A. M. sutikimo (CK 3.109 str.).
Kilnojamas turtas dalijamas sekančiai: automobilis H. A., Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas priteistinas ieškovei A. M.. Garaže, esančiame K, Kretinga, sumontuotas ratų montavimo stendas Nr. (14.000 Lt vertės) ir ratų balansavimo stendas Nr., pripažintini ieškovės A. M. asmenine nuosavybe, nes jie buvo įgyti iš atsakovo A. M. 2009-02-23 sutartimi (b.l. 51, 2 tomas). Kita serviso įranga dalinama sekančiai: keltuvas Nr. 040314414 (9.000 Lt vertės) ir keltuvas Nr. 040314467 (9.000 Lt vertės) priteistini ieškovės A. M. nuosavybėn, o ratų suvedimo stendas Nr. 60690103101249 (8.000 Lt vertės), kompresorius Nr. 60181411 (4.000 Lt vertės) ir presas Nr. 1641 (1.000 Lt vertės) priteistini atsakovo A. M. nuosavybėn.
Padalinus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, ieškovei A. M. atitenkančio turto dalies vertė 471.300,00 Lt, o atsakovui A. M. 473.000,00 Lt.
Atsakovo asmeniniu ir nedalintinu turtu pripažinta turto už 93.373,00 Lt. Ieškovei kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį nepriteistina, nes tokio reikalavimo nebuvo pareikšta, o atsakovo reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo, atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
CPK 93 str.1d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės A. M. ieškinys susideda iš trijų reikalavimų: dėl santuokos nutraukimo ir atsakovo kaltės nustatymo, dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo, neturtinės žalos priteisimo. Pirmas ieškovės reikalavimas patenkintas visiškai, trečiasis reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo patenkintas iš dalies - 20 procentų, o antrasis reikalavimas - turtinis reikalavimas dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo taip pat tenkintas iš dalies – 33,33 proc. Šiuo atveju ieškovės reikalavimas patenkintas 51,11 proc.
Ieškovė už pateiktą ieškinį turėjo sumokėti 11.597,00 Lt dydžio žyminį mokestį, iš kurių dalį 500,00 Lt sumokėjo paduodant ieškinį, o likusios 11.097,00 Lt dalies mokėjimas 2012-11-29 nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Remiantis CPK 93 str. 2 d., ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies 51,11 proc. apimtyje, iš ieškovės priteistina 5170,00 Lt nesumokėto žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, o iš atsakovo A. M. 5927 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antstolio paslaugomis 1100,00 Lt (b.l. 159-162, 2 tomas), su turto vertinimu – 2400,00 Lt (b.l. 63, 2 tomas) ir 2000 Lt už advokato teiktą teisinę pagalba. Viso ieškovė patyrė 5500 bylos vedimo išlaidų, iš kurių proporcingai patenkintų reikalavimų dalyje (51,11 proc) 2811 Lt priteistini ieškovės naudai iš atsakovo A. M..
Atsakovas už pateiktą priešieškinį turėjo sumokėti 9804 L dydžio žyminį mokestį, iš kurių sumokėjo 200 Lt (b.l. 58, 2 tomas), o 9604 Lt mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo 2013-02-05 priimta nutartimi (b.l. 64, 1 tomas). Atsakovas pateiktu priešieškiniu ir patikslintu priešieškiniu iškėlė reikalavimus: nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, turto pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe, žemės sklypo padalinimo ir jo dalies priteisimo, kreditorinių įsipareigojimų padalinimo, kompensacijos iš ieškovės priteisimo. Atsakovo pateiktas priešieškinis tenkintas iš dalies – dėl transporto priemonių pripažinimo asmenine nuosavybe, t.y. 14,28 % apimtyje, likusi priešieškinio dalis atmesta, todėl remiantis CPK 93 str. 2 d. iš atsakovo A. M. į valstybės biudžetą priteistina 8204 Lt likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis, o iš ieškovės A. M. valstybės naudai priteistina 1400 Lt žyminio mokesčio.
Atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 4450,00 Lt advokato ir atstovavimo išlaidos, iš kurių proporcingai patenkintų reikalavimų daliai 635 Lt priteistini iš ieškovės A. M., atsakovo A. M. naudai.
Be to, atsakovo A. M. iniciatyva buvo skirta nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizė, dėl ko atsakovas į teismo depozitinę sąskaitą, šios ekspertizės apmokėjimui, pervedė 4000 Lt (b.l. 65, 3 tomas), kurios remiantis CPK 90 str. nepriteistinos. Atsakovo iniciatyva į teismo posėdį buvo kviečiama ekspertė atlikusi nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, dėl ko ekspertė, dėl dalyvavimo teismo posėdyje, atvykimo į jį ir grįžimo į darbo vietą, atitraukimo nuo tiesioginio darbo, patyrė 400 Lt išlaidų, kurios nebuvo apmokėtos (2013-11-26 sąskaita – faktūra SFL Nr. 252), todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo A. M. UAB „Loverus“, į.k. 302463217, naudai.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268, 270, 385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką, įregistruotą 1980 md. Mažeikių rajono metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. , tarp A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo A. M. kaltės.
Po santuokos nutraukimo A. M. palikti santuokinę pavardę – M, A. M., pavardę - M.
Priteisti A. M. iš A. M. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Po santuokos nutraukimo A. M. asmeninės nuosavybės teise atitenka:
žemės sklypas, unikalus Nr., pastatas – gyvenamas namas, unikalus Nr., pastatas – garažas, unikalus Nr., esantys K, Kretinga;žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr., esantis K k., Kretingos r.; transporto priemonė H. A., Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas;keltuvas Nr. 040314414 ir keltuvas Nr. 040314467; ratų montavimo stendas Nr.0400100003 ir ratų balansavimo stendas Nr. 60690103101249, pripažintini ieškovės A. M. asmenine nuosavybe.
Po santuokos nutraukimo A. M. asmeninės nuosavybės teise atitenka:
parduotuvė su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr., esanti M, Kretinga, LR valstybei priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr., esančiame M, Kretinga, (nuomos teisė į šį žemės sklypą); žemės ūkio paskirties sklypas, unikalus Nr. , esantis Palangos m.; ratų suvedimo stendas Nr. 60690103101249, kompresorius Nr. 60181411 ir presas Nr. 1641;transporto priemonės M. B. S320, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas; M. B. 312, Valt. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas; VW LT 35, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas; H. D. FLHX, Valst. Nr. 2, VIN kodas; Trailer, Valst. Nr. , VIN kodas ; pripažintinos asmenine atsakovo A. M. nuosavybe.Kreditoriniai įsipareigojimai tretiesiems asmenims A. M. – 80.000 Lt ir A. L. – 48.000 Lt pripažintini asmeninais atsakovo A. M. įsipareigojimais.
Iš ieškovės A. M. priteisti 6570,00 Lt nesumokėto žyminio mokesčio į valstybės biudžetą ir 635 Lt atsakovo A. M. naudai.
Iš atsakovo A. M. priteisti 14131,00 Lt nesumokėto žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, 2811,00 Lt ieškovės A. M. naudai ir 400,00 Lt UAB „Loverus“, į.k. 302463217, naudai.
Išaiškinti, kad valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų, nuo jo paskelbimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.