- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-06-21
- Bylos Nr.
- A17.-708-743/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-27-3-0059-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Pažeidėjas
- R. R.
- Advokatai
- Ramunė Kuzmienė
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 18.13Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymas, specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga (ANK 493 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. R., jo atstovei advokatei Ramunei Kuzmienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. R. 2018 m. kovo 5 d. apie 21 val. 31 min., paskambinęs iš mobiliojo ryšio telefono be SIM kortelės, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), į Bendrąjį pagalbos centrą numeriu 112, melagingai pranešė apie Lazdijų m. Dariaus ir Girėno g. (duomenys neskelbtini) degantį namą, tačiau nuvykus ugniagesiams informacija nepasitvirtino. Tokiu būdu R. R. iškvietė specialiąją – priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, žinodamas, kad pagalba nereikalinga.
Šalies argumentai
R. R. savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad mokosi (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Kovo 5 d., vakare, neturėdamas ką veikti paskambino telefonu 112 ir pranešė, kad Lazdijų mieste dega namas. Skambino ir dėl to, kad bijojo V. S., nes jis iš jo tyčiojasi, todėl, kai V. S. supyksta jis jo bijo. Labai gailisi padaręs pažeidimą.
Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės ir R. R. prisipažinimas padarius nusižengimą (b. l. 5–6). Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ir Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pranešimai bei Bendrojo pagalbos centro pateiktas pokalbio garso įrašas patvirtina, kad 2018 m. kovo 5 d. 21 val. 31 min., Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas iš telefono, kurio numerio IMEI (duomenys neskelbtini), apie degantį medinį, vieno aukšto namą Lazdijų m. Dariaus ir Girėno g. (duomenys neskelbtini), pagal pranešimą išsiųstos Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos, tačiau informacija nepasitvirtino (b. l. 8, 32, 49 – CD laikmena).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad R. R., kviesdamas specialiąsias tarnybas, tyčia melagingai nurodė aplinkybes (degantį namą), kurioms esant priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai nuvyko nurodytu adresu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes R. R. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi bei tai, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 proc. darbingumo lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. R. R. administracine tvarka nebaustas (b. l. 39,40), neteistas (b. l. 41), mokosi (b. l. 5, 7), nedirba (b. l. 48,49), yra tik iš dalies darbingas (b. l. 55), jo gaunamos pajamos tik 214,50 Eur šalpos neįgalumo pensija (b. l. 60), administracinį nusižengimą įtakojo ir baimė dėl patyčių. Nors 2015 m. liepos 3 d. nutarimas (b. l. 59) patvirtina, kad R. R. 2015 m. kovo 6 d. buvo padaręs tokio pobūdžio teisės pažeidimą, tačiau tuomet jis buvo nepilnametis, administracinė atsakomybė taikyta jo motinai, pats nepatyrė poveikio priemonių, todėl vien šis faktas nėra pakankamas pripažinti, kad R. R. nėra linkęs keisti savo požiūrio į teisės pažeidimus.
ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų, tačiau teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-41/2014, 2AT-68-507/2015, 2AT-40-489/2018).
Šio teisinio reguliavimo kontekste įvertinus R. R. asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibudinančias aplinkybes, tai, kad sunkių pasekmių jo pažeidimas nesukėlė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, administracinėn atsakomybėn traukiamam R. R. taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir jam skirtina mažesnė nei ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, nes net ir minimalios 200 Eur baudos paskyrimas už pirmą kartą padarytą administracinį nusižengimą, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, jo turtinę padėtį, padarytos veikos pavojingumą, nusižengimo aplinkybes, nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas padarytam pažeidimui, ir neatitiktų teisingumo principo. Šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ir mažesnė nei sankcijoje nustatyta bauda bus pakankama nuobauda ir pakankama prevencinė priemonė, tokios baudos paskyrimas atitiks administracinei nuobaudai keliamus tikslus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis, 636 straipsniu,
nutaria:
R. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, nubausti 25 Eur (dvidešimt penkių eurų) bauda.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.
Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank, AB, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 1001. Mokant baudą turi būti nurodytas ROIK, esantis administracinio nusižengimo protokole (18081348601). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).