- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-06
- Bylos Nr.
- eI-4617-789/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02753-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- L. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Violetos Petkevičienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjai L. M., pareiškėjos atstovui advokatui R. V., atsakovės atstovėms I. J. ir E. K., liudytojui M. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja 2019 m. liepos 26 d. teismui pateikė skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Imigracijos skyriaus 2019 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. (15/4-6)11U-00008 dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje neišdavimo Baltarusijos Respublikos pilietei L. M. (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą (t. 1, b. l. 1–7).
Pareiškėja skunde nurodė, kad Migracijos departamento Sprendimu pareiškėjai atsisakyta išduoti ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje. Pareiškėja skunde teigia, kad Sprendime pareiškėjos pragyvento Lietuvos Respublikoje laikotarpio skaičiavimas neatskleistas, o pareiškėjos buvimo už Lietuvos Respublikos ribų laikotarpis netikslus ir neaiškus, nenurodyti atskiri laikotarpiai, kuriais pareiškėja buvo išvykusi iš Lietuvos Respublikos, taip pat nenurodyta, kokiais duomenimis remiantis buvo nustatyta, kad pareiškėja nurodytu metu buvo išvykusi iš Lietuvos Respublikos. Nurodo, kad Sprendimo trūkumai užkerta galimybę pareiškėjai ginčyti aplinkybes, kuriomis atsakovas grindžia sprendimą, nes šios aplinkybės nenurodytos.
Pareiškėja skunde nurodo, kad Sprendime daromos išvados grindžiamos ne nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o prielaidomis, kad per pastaruosius 5 metus prieš prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi pateikimą, pareiškėjos pasas buvo keičiamas vidutiniškai kas dveji metai, t. y. per pastaruosius 5 metus pareiškėjos asmens dokumentas buvo pakeistas keturis kartus, išduodant šiuos Baltarusijos Respublikos pasus: (duomenys neskelbiami). Teigia, kad Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjos kelionės dokumentuose esančius Šengeno išorės sienos kirtimo spaudus, privalėjo remtis tik tiksliai nustatytais, patikimais ir objektyviais duomenimis. Pažymėjo, kad, nesant galimybės nustatyti užsienietės atvykimo į Šengeno erdvę ir / ar išvykimo tikslių duomenų, turimi duomenys negali būti vertinami.
Pareiškėja skunde teigia, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2019 m. birželio 27 d. informacinės sistemos duomenys apie pareiškėjos vykimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nėra išsamūs. Pažymėjo, kad, išvykus iš Lietuvos Respublikos per išorinę Šengeno erdvės sieną, o grįžus per vidinę Šengeno erdvės sieną, duomenys apie atliktą patikrinimą bus tik apie vykimą per išorinę sieną, todėl šios duomenų bazės duomenys negali atspindėti, kiek laiko asmuo gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir kiek laiko buvo išvykęs. Teigia, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenys parodo tik kada ir kur buvo atliktas asmens tikrinimas kertant sieną.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašo teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 1–6). Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad pareiškėja per pastarųjų 5 metų laikotarpį buvo išvykusi už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ilgiau kaip 542 dienas. Nurodė, kad pareiškėjos prašyme nurodytu el. pašto adresu išsiuntė pranešimą, kuriame pareiškėjos buvo prašoma iki 2019 m. liepos 15 d. pateikti Migracijos departamentui jos negaliojančių Baltarusijos Respublikos pasų visų puslapių kopijas. Nurodė, kad Migracijos departamentas 2019 m liepos 4 d. elektroniniu paštu gavo pareiškėjos atsakymą, kuriame ji paaiškino, kad neturi galimybės pateikti pranešime nurodytų dokumentų, kadangi keičiami arba negaliojantys kelionės dokumentai turi būti grąžinami kompetentingoms institucijoms be teisės juos pasilikti. Pažymėjo, kad per pastaruosius 5 pareiškėjos Baltarusijos Respublikos piliečio pasas buvo keičiamas vidutiniškai kas du metus. Teigia, kad dažno pareiškėjos kelionės dokumento keitimo priežastis buvo vizoms ir atvykimo ir (arba) išvykimo spaudams skirtų lapų išnaudojimas kelionės dokumente, o tai suponuoja pagrįstą teiginį, kad jos išvykos už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų buvo labai dažnos.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad, apskaičiuodamas laikotarpį, kuriuo pareiškėja buvo išvykusi iš Lietuvos Respublikos, vertino pareiškėjos kelionės dokumentų įrašus bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) pateiktus duomenis. Paaiškino, kad, atsižvelgdamas į surinktus duomenis, Migracijos departamentas sudarė visų pareiškėjos išvykų už Lietuvos Respublikos ribų lentelę, kuria naudojosi priimant ginčijamą sprendimą. Teigia, kad pateiktoje lentelėje nurodyta, kada pareiškėja išvyko iš Lietuvos, kada į ją grįžo, nurodyti laikotarpiai (dienomis), kuriais pareiškėja buvo ne Lietuvoje.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad atsisakymas išduoti leidimą nuolat gyventi savaime neužkerta kelio pareiškėjai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo metu užsienietės turimas leidimas laikinai gyventi galioja iki 2021 m. kovo 25 d. Šis leidimas pareiškėjai buvo išduotas šeimos susijungimo pagrindu ir prieš pasibaigiant šio leidimo laikinai gyventi galiojimo laikui pareiškėja galės pateikti prašymą leidimą pakeisti. Pažymėjo, kad atsisakymas išduoti užsienietei leidimą nuolat gyventi neužkerta jai kelio pragyvenus Lietuvos Respublikoje reikiamą laikotarpį bei esant kitoms atitinkamoms Įstatyme nustatytoms sąlygoms pakartotinai kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo. Pažymėjo, kad pareiškėja skunde spekuliatyviais teiginiais klaidina teismą, nurodydama, kad pareiškėjos leidimas laikinai gyventi išduotas tuo pagrindu, kad asmuo yra „šeimos narys“. Pažymėjo, kad pareiškėja turėjo leidimą laikinai gyventi, o ne kortelę, todėl pareiškėjos teiginiai, kad ji naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, todėl patikrinimai per duomenų bazes, kertant išorines Šengeno erdvės sienas, galėjo būti atliekami nesistemingai, yra teisiškai nepagrįsti. Pažymėjo, kad su skundu pareiškėja pateikė tik fragmentiškas paso 2–5 lapų ir 24–25 lapų kopijas, todėl nėra pagrindo teigti, kad tuo laikotarpiu nebuvo atliekami sistemingi patikrinimai kertant Lietuvos Respublikos sieną.
Atsiliepime pažymėjo, kad Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjos kelionės dokumentuose esančius Šengeno išorės sienos kirtimo spaudus, rėmėsi tik tiksliai nustatytais, patikimais ir objektyviais duomenimis. Duomenys, kai nėra galimybės nustatyti užsienietės atvykimo į Šengeno erdvę ir / ar išvykimo ir jos datą, nebuvo vertinami ir neįtakojo užsienietės laiko, praleisto atitinkamai už Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos ribų, jeigu jis netrunka ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir iš viso per 5 metų laikotarpį nesudaro daugiau kaip 10 mėnesių, apskaičiavimo. Pažymėjo, kad apskaičiuojant šį laiką neįskaičiuotos dienos, kai pareiškėja kirto Šengeno išorės sieną. Pažymėjo, kad Migracijos departamentas nustatė daugiau nei 200 pareiškėjos sienos kirtimo atvejų. Mano, kad pareiškėjai visi sienos kirtimo atvejai turėjo būti žinomi dėl jau įvykusio teismo proceso, tačiau jokių paaiškinimų su skundu teismui pareiškėja nepateikė.
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas prašė teismo skundą tenkinti. Nurodė, kad Migracijos departamentas netinkamai apskaičiavo pareiškėjos praleistą laiką ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Paaiškino aplinkybes apie pareiškėjos vykimą į užsienio valstybes. Pažymėjo, kad pareiškėja sieną su Baltarusija dažnai kirsdavo viename punkte, tačiau grįždavo per pasienio punktą Lenkijoje, todėl VSAT pateikti duomenys nėra išsamūs.
Teismo posėdžio metu atsakovo Migracijos departamento atstovės prašė teismo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad pareiškėjos pateikti duomenys nepagrindžia jos buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje ir nepaneigia Migracijos departamento nustatytų aplinkybių.
Teismo posėdžio metu liudytojas M. M. paaiškino, kad teikė Migracijos departamentui duomenis apie pareiškėjos buvimą Lietuvos Respublikoje. Paaiškino, kad pareiškėja į Baltarusiją dažnai vykdavo slaugyti sergančią motiną, taip pat padėjo liudytojui, kuris yra pareiškėjos sutuoktinis, vykdyti profesinę veiklą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui 2018 m. gruodžio 21 d. pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (t. 2, b. l. 13–20).
Migracijos departamentas 2019 m. vasario 18 d. priėmė sprendimą Nr. (15/4-1)11U-00006 (toliau – ir 2019 m. vasario 18 d. Sprendimas) neišduoti pareiškėjai leidimo nuolat gyventi (t. 2, b. l. 70–72).
Iš teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad pareiškėja dėl 2019 m. vasario 18 d. Sprendimo pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 30 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-2665-484/2019 pareiškėjos skundą tenkinti, panaikinti Migracijos departamento 2019 m. vasario 18 d. Sprendimą Nr. (15/4-1)11U-00006 ir įpareigojo Migracijos departamentą pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo.
Migracijos departamentas iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos 2018 m. gruodžio 21 d. prašymą ir Sprendimu nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjai ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (t. 1, b. l. 9–12).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas). Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi. Taigi užsieniečiui leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas esant dviem sąlygoms: jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi.
Įstatymo 53 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, jog, išduodant užsieniečiui leidimą nuolat gyventi šio straipsnio 1 dalies 8 ir 81 punktuose nustatytais pagrindais, pragyvento laikotarpio nepertraukia buvimo už atitinkamai Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos ribų laikas, jeigu jis netrunka ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir iš viso per 5 metų laikotarpį nesudaro daugiau kaip 10 mėnesių.
Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėja, teikdama prašymą leidimui nuolat gyventi, turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir per pastaruosius 5 metus buvo ne vieną kartą išvykusi už Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės ribų. Pareiškėja, teikdama skundą teismui, nurodė, kad nesutinka su Migracijos departamento atliktu skaičiavimu, pagal kurį atsakovas nusprendė, jog pareiškėja už Lietuvos Respublikos ribų per paskutinius 5 metus buvo ilgiau nei 10 mėnesių.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2005 m. gruodžio 21d. įsakymu Nr. 1V-445 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. 1V-456 redakcija) patvirtino Dokumentų Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimui gyventi Europos Sąjungoje gauti pateikimo ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimų gyventi Europos Sąjungoje užsieniečiams išdavimo, keitimo ir panaikinimo, pragyvento Lietuvos Respublikoje laikotarpio apskaičiavimo, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės bei fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas).
Užsieniečio, kuris buvo išvykęs atitinkamai už Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos ribų laikui, ilgesniam, negu nurodyta Įstatymo 53 straipsnio 10 dalyje, pragyventas atitinkamai Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje laikotarpis skaičiuojamas pagal Aprašo 38 punkte nustatytą tvarką. Jeigu užsienietis buvo išvykęs ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės, tai užsieniečio pragyventas atitinkamai Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje laikotarpis skaičiuojamas nuo pirmos atvykimo atitinkamai į Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritoriją po šio laikotarpio dienos (Aprašo 38.1 papunktis) ir jeigu užsienietis per 5 metų laikotarpį buvo išvykęs daugiau kaip 10 mėnesių – nuo paskutinio atvykimo atitinkamai į Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritoriją po šio laikotarpio dienos (Aprašo 38.2 papunktis).
Kaip matyti iš Migracijos departamento sprendimo, pareiškėja gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje yra deklaravusi nuo 2011 m. kovo 4 d. Pareiškėja nuo 2011 m. kovo 1 d. turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje: Nr. LT7264966, galiojusį nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2012 m. kovo 1 d.; Nr. LT7302185, galiojusį nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2013 m. kovo 1 d.; Nr. LT7319628, galiojusį nuo 2013 m. kovo 6 d. iki 2014 m. kovo 6 d.; Nr. LT7340874, galiojusį nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2015 m. kovo 5 d.; Nr. LT7364088, galiojusį nuo 2015 m. kovo 5 d. iki 2017 m. kovo 5 d. Šiuo metu jos turimas leidimas laikinai gyventi Nr. LF7405835, išduotas 2017 m. kovo 9 d. pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuris galiojo iki 2019 m. kovo 9 d. (t. 1, b. l. 10).
Migracijos departamentas Sprendime nurodė, kad per pastaruosius 5 metus pareiškėja buvo išvykusi už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų daugiau kaip 542 dienas, t. y. daugiau nei 10 mėnesių, todėl pareiškėjos prašymo netenkino. Esant šioms aplinkybėms, siekiant įvertinti Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, byloje sprendžiama dėl Migracijos departamento atliktų skaičiavimų tikslumo.
Byloje pateikti pareiškėjos vykimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną duomenys, patvirtina, kad pareiškėja pastaruosius 5 metus nuolat išvykdavo iš Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ir iš viso buvo išvykusi 542 dienas (t. 3, b. l. 135–154). Teismas, vertindamas atsakovės pateiktus duomenis, visų pirma, pažymi, kad atsakovės atstovė teismo posėdyje paaiškino aplinkybę, jog Migracijos departamentas netinkamai vertino pareiškėjos išvykimo laikotarpį nuo 2017 m. vasario 5 d. iki 2017 m. vasario 10 d. Atsakovės atstovės nurodė, kad šis laikotarpis buvo per klaidą įtrauktas į laikotarpį, kuriuo pareiškėja nebuvo Lietuvos Respublikoje. Esant šioms aplinkybėms 6 dienų laikotarpis nuo 2017 m. vasario 5 d. iki 2017 m. vasario 10 d. vertinamas kaip laikotarpis, kuriuo pareiškėja buvo Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėja, nesutikdama su Migracijos departamento duomenimis, pateikė teismui jos asmeninės banko sąskaitos 2016–2018 m. išrašą (t. 3, b. l. 17–120). Teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktą banko sąskaitos išrašą, pažymi, kad jame esantys duomenys nėra pakankami paneigti Migracijos departamento duomenis apie pareiškėjos išvykimo iš Lietuvos Respublikos laikotarpį. Pareiškėjos pateiktame banko sąskaitos 2016–2018 m. išraše yra užfiksuota, kad: iš banko sąskaitos 2016 m. birželio 25 d., kai pagal Migracijos departamento duomenis pareiškėja buvo išvykusi iš Lietuvos Respublikos laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 29 iki 2016 m. birželio 29 d., buvo atsiskaityta „Lidl Vilnius“ (Lietuva) ir „Optima“ (Baltarusija) (t. 3, b. l. 34–35); 2016 m. liepos 29 d., kai pagal Migracijos departamento duomenis pareiškėja buvo išvykusi iš Lietuvos Respublikos laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 19 iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., buvo atsiskaityta „Lidl Vilnius“ (Lietuva), 2016 m. liepos 28 d. ir 2016 m. rugpjūčio 1 d. fiksuotas grynųjų pinigų nurašymas Baltarusijoje (t. 3, b. l. b. l. 36); 2016 m. spalio 1 d., kai pagal Migracijos departamento duomenis pareiškėja buvo išvykusi iš Lietuvos Respublikos laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 29 iki 2016 m. spalio 5 d., buvo atsiskaityta „Neste“ (Lietuva), 2016 m. rugsėjo 30 d. atsiskaityta „EVROOPT“ (Baltarusija) ir 2016 m. spalio 5 d. fiksuotas grynųjų pinigų nurašymas Baltarusijoje (t. 3, b. l. b. l. 45); 2017 m. kovo 28 d., kai pagal Migracijos departamento duomenis pareiškėja buvo išvykusi iš Lietuvos Respublikos laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 21 iki 2016 m. balandžio 7 d., buvo atsiskaityta „Iki“ (Lietuva), 2016 m. kovo 21 d., 2016 m. kovo 29 d., 2016 m. balandžio 2 d., buvo atsiskaityta Brazilijoje (t. 3, b. l. 66–67).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-1124/2014).??? Teismas pažymi, kad iš pareiškėjos pateiktų banko sąskaitos 2016–2018 m. išrašo duomenų matyti, kad jai yra (buvo) išduotos bent trys mokėjimo kortelės, kurių paskutiniai keturi skaičiai yra 8007, 7555 ir 4368. pareiškėjos pateikti banko sąskaitos 2016–2018 m. išrašo duomenys vienareikšmiškai patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjos banko sąskaitoje naudojamomis banko kortelėmis naudojosi skirtingi asmenys – tuo pačiu laikotarpiu buvo atliekami atsiskaitymai tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse, pavyzdžiui, 2017 m. kovo 28 d. atsiskaityta „Iki“ (Lietuva), 2016 m. kovo 21 d., 2016 m. kovo 29 d., 2016 m. balandžio 2 d., buvo atsiskaityta Brazilijoje (t. 3, b. l. 66–67). Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo remtis pareiškėjos pateiktais banko sąskaitos 2016–2018 m. išrašo duomenimis, kadangi jie neįrodo pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje. Priešingai, atsakovės pateikti duomenys, kuriuose yra fiksuojamas pareiškėjos išvykimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos, pagrindžia jos nebuvo Lietuvos Respublikoje laikotarpius (t. 2, b. l. 48–63, 79–92, 103–108, t. 3, b. l. 135–154). Minėtus Migracijos departamento duomenis, be kita ko, pagrindžia ir pareiškėjos pateikti banko išrašo duomenys, kuriuos yra užfiksuoti atsiskaitymai iš pareiškėjos banko sąskaitos užsienio valstybėse.
Pareiškėja skunde ir teismo posėdyje akcentavo aplinkybę, kad byloje pateikti duomenys nėra išsamūs. Nurodė, kad pareiškėja tam tikrais laikotarpiais, kai ji, išvykdama iš Lietuvos, kirsdavo Lietuvos ir Baltarusijos sieną, į Lietuvą grįždavo iš Lenkijos, Lenkijoje praleisdavo tam tikrą laiko tarpą. Pareiškėja teigia, kad šios aplinkybės nebuvo ištirtos, todėl atsakovo skaičiavimai yra netikslūs.
Teismas pažymi, kad byloje pateiktas VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos Meitenės-Kalvių kontaktinio punkto 2019 m. vasario 6 d. raštas Nr. 130-345 (t. 2, b. l. 64–65) ir Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos 2019 m. vasario 9 d. raštas Nr. 14VaR-478 (t. 2, b. l. 93) bei prie jo pridėti duomenys. Šie dokumentai patvirtina aplinkybę apie pareiškėjos sienų kirtimus Lenkijoje, iš kurių galima daryti išvadas apie laikotarpius, kuriais pareiškėja buvo Lenkijoje (t. 2, b. l. 94–98). Šiuos duomenis teismas įvertins pagal pareiškėjos teismui pateiktus nesutikimo su Sprendimo argumentus (t. 3, b. l. 128–133) ir atsakovės suvestinius duomenis apie pareiškėjos sienos kirtimus (t. 2, b. l. 48–63, 103–108). Iš minėtų duomenų matyti, kad:
1) pareiškėja 2014 m. gegužės 6 d. kirto Lietuvos ir Rusijos sieną, 2014 m. gegužės 6 d. atvyko į Lenkiją, 2014 m. gegužės 9 d. kirto Lenkijos ir Rusijos ir Rusijos ir Lietuvos sienas, taigi pareiškėja ES praleido visą laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2014 m. gegužės 9 d. (iš viso 2 dienos);
2) pareiškėja 2014 m. rugsėjo 15 d. kirto Lietuvos ir Baltarusijos sieną, 2014 m. rugsėjo 18 d. atvyko į Lenkiją, 2014 m. rugsėjo 21 d. kirto Lenkijos ir Baltarusijos sieną ir 2014 m. rugsėjo 22 d. kirto Baltarusijos ir Lietuvos sienas, taigi pareiškėja ES praleido visą laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. iki 2014 m. rugsėjo 21 d. (iš viso 4 dienos);
3) pareiškėja 2014 m. spalio 12 d. kirto Lietuvos-Rusijos sieną, 2014 m. spalio 12 d. atvyko į Lenkiją, 2014 m. spalio 15 d. kirto Lenkijos ir Rusijos sieną ir 2014 m. spalio 15 d. kirto Rusijos ir Lietuvos sienas, taigi pareiškėja ES praleido visą laikotarpį nuo 2014 m. spalio 12 d. iki 2014 m. spalio 15 d. (iš viso 4 dienos);
4) pareiškėja 2015 m. rugsėjo 5 d. kirto Lietuvos ir Baltarusijos sieną, 2015 m. rugsėjo 19 d. iš Rusijos atvyko į Lietuvą, kitų duomenų apie Šengeno valstybės narės sienos kirtimą nėra, todėl darytina išvada, kad šiuo laikotarpiu pareiškėja ES nebuvo;
5) pareiškėja 2015 m. gruodžio 2 d. kirto Lietuvos ir Baltarusijos sieną, 2015 m. gruodžio 2 d. atvyko į Lenkiją, 2015 m. gruodžio 5 d. kirto Lietuvos ir Baltarusijos sieną ir 2015 m. gruodžio 5 d. kirto Baltarusijos ir Lietuvos sieną, taigi pareiškėja ES praleido visą laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2015 m. gruodžio 5 d. (iš viso 4 dienos);
6) pareiškėja 2017 m. balandžio 16 d. kirto Lietuvos ir Baltarusijos sieną, 2017 m. balandžio 30 d. kirto Lenkijos ir Baltarusijos sieną, duomenų, kurioje valstybėje pareiškėja buvo laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 16 d. iki 2017 m. balandžio 30 d., nėra, todėl šios aplinkybėms vertinamos pareiškėjos naudai ir laikoma, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 16 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. pareiškėja praleido ES (iš viso 15 dienų), tuo tarpu laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 30 d. iki 2017 m. gegužės 10 d. pareiškėja praleido Baltarusijoje;
7) pareiškėja 2017 m. birželio 29 d. kirto Lietuvos ir Baltarusijos sieną, 2017 m. birželio 30 d. atvyko į Lenkiją, 2017 m. liepos 8 d. kirto Lenkijos ir Baltarusijos sieną ir 2017 m. liepos 8 d. kirto Baltarusijos ir Lietuvos sieną, taigi pareiškėja ES praleido laikotarpį nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2017 m. liepos 8 d. (iš viso 9 dienos);
8) pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 3 d. kirto Lietuvos ir Baltarusijos sieną, 2017 m. rugpjūčio 20 d. kirto Lenkijos ir Baltarusijos sieną, duomenų, kurioje valstybėje pareiškėja buvo laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. rugpjūčio 20 d., nėra, todėl šios aplinkybės vertinamos pareiškėjos naudai ir laikoma, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėja praleido ES (iš viso 18 dienų), 2017 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėja kirto Lenkijos ir Baltarusijos sieną bei Baltarusijos ir Lietuvos sieną, todėl laikoma, kad 2017 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėja buvo ES;
9) pareiškėja 2017 m. rugsėjo 5 d. kirto Lietuvos ir Baltarusijos sieną, 2017 m. rugsėjo 7 d. atvyko į Lenkiją, 2017 m. rugsėjo 9 d. kirto Lenkijos ir Baltarusijos sieną ir 2017 m. rugsėjo 9 d. kirto Baltarusijos ir Lietuvos sieną, taigi pareiškėja ES praleido laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 9 d. (iš viso 3 dienos);
10) pareiškėja 2017 m. rugsėjo 25 d. kirto Lietuvos ir Rusijos sieną, 2017 m. rugsėjo 25 d. atvyko į Lenkiją, 2017 m. rugsėjo 30 d. kirto Lenkijos ir Baltarusijos sieną ir 2017 m. spalio 1 d. kirto Baltarusijos ir Lietuvos sieną, taigi pareiškėja ES praleido laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. (iš viso 6 dienos);
11) pareiškėja 2017 m. spalio 22 d. kirto Lietuvos ir Baltarusijos sieną, 2017 m. spalio 22 d. atvyko į Lenkiją, 2017 m. spalio 28 d. kirto Lenkijos ir Baltarusijos sieną ir 2017 m. spalio 29 d. kirto Baltarusijos ir Lietuvos sieną, taigi pareiškėja ES praleido laikotarpį nuo 2017 m. spalio 22 d. iki 2017 m. spalio 28 d. (iš viso 7 dienos);
12) pareiškėja 2018 m. gegužės 18 d. kirto Lietuvos ir Baltarusijos sieną, 2018 m. gegužės 26 d. kirto Lenkijos ir Baltarusijos sieną, duomenų, kurioje valstybėje pareiškėja buvo laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. gegužės 26 d., nėra, todėl šios aplinkybės vertinamos pareiškėjos naudai ir laikoma, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. gegužės 26 d. pareiškėja praleido ES (iš viso 9 dienos), tuo tarpu laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 26 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. pareiškėja praleido Baltarusijoje;
13) pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 14 d. kirto Lietuvos ir Baltarusijos sieną, 2018 m. rugpjūčio 15 d. atvyko į Lenkiją, 2018 m. rugpjūčio 17 d. kirto Lenkijos ir Baltarusijos sieną ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. kirto Baltarusijos ir Lietuvos sieną, taigi pareiškėja ES praleido laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. iki 2018 m. rugpjūčio 17 d. (iš viso 3 dienos);
14) pareiškėja 2018 m. gruodžio 12 d. kirto Lietuvos ir Rusijos sieną, 2018 m. gruodžio 12 d. atvyko į Lenkiją, 2018 m. gruodžio 16 d. kirto Lenkijos ir Baltarusijos sieną ir 2018 m. gruodžio 17 d. kirto Baltarusijos ir Lietuvos sieną, taigi pareiškėja ES praleido laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. gruodžio 16 d. (iš viso 5 dienos).
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, daro išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėja ES iš viso praleido 89 dienomis daugiau, nei nustatyta Departamento Sprendime.
Pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2004 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 4-507 patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos nuostatų (redakcija nuo 2011 m. gegužės 8 d.) 4.2 papunktį ir 6 punktą, viena iš pagrindinių VSAT informacinės sistemos funkcijų – duomenų apie asmenis, kertančius Lietuvos valstybės sieną, kaupimas, o asmens duomenų šioje informacinėje sistemoje tvarkymo tikslas – fizinių asmenų, kertančių Lietuvos valstybės sieną, tapatybės nustatymas ir apskaita. Teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai vadovavosi VSAT duomenimis apie pareiškėjos sienos kirtimus.
Pareiškėja skunde bei teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose taip pat remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-2665-484/2019 nustatytais netikslumais dėl pareiškėjos sienos kirtimo 2014 m. spalio mėn. (t. 3, b. l. 130). Pareiškėjos atstovas nurodė, kad Migracijos departamento pateikti įrašai yra suklastoti, rėmėsi administracinėje byloje Nr. eI-2665-484/2019 nustatytomis aplinkybėmis. Teismas pažymi, kad administracinėje byloje Nr. eI-2665-484/2019 teismas nurodė, kad atsakovės pateiktuose duomenyse yra netikslumų, kurie turi būti pašalinti pareiškėjos 2018 m. gruodžio 21 prašymą nagrinėjant iš naujo. Šiuo atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-2665-484/2019 nustatyti netikslumai buvo pašalinti. Teismas pažymi, kad pareiškėjai buvo suteikta galimybė pateikti Departamentui papildomus dokumentus ar paaiškinimus, susijusius su jos išvykimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos laikotarpiais (t. 2, b. l. 101–102). Pareiškėja jai suteikta galimybe nepasinaudojo ir papildomų paaiškinimų nepateikė. Pareiškėjos atstovas R. V. ir liudytojas M. M. teismo posėdyje pažymėjo, kad jie gali pateikti įrodymus, jog VSAT pateikti pareiškėjos sienos kirtimo atvejai yra užfiksuoti netinkamai, tačiau tokio pobūdžio įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė. Pareiškėja skunde teismui taip pat nenurodė jokių konkrečių Migracijos departamento atliktų skaičiavimo netikslumų, kuriuos būtų pagrindusi įrodymais. Minėta, kad pareiškėjos pateikti banko sąskaitos 2016–2018 m. išrašo duomenys neįrodo pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėja teismui taip pat pateikė 2017 m. lapkričio 16 d. sudarytą darbo sutartį su UAB „Monterna“, pagal kurią ji dirba komercijos direktore (t. 1, b. l. 27–28, t. 2, b. l. 30), ir Valstybinio socialinio draudimo valdybos duomenis apie pareiškėjos valstybinį socialinį draudimą laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. (t. 1, b. l. 15–22). Teismas pažymi, kad duomenys, jog pareiškėja dirba Lietuvoje, nėra susiję su šioje byloje sprendžiamu klausimu dėl to, ar pareiškėja atitinka Įstatymo reikalavimus leidimui nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gauti.
Teismas šiame sprendime jau nustatė, kad pareiškėja ES iš viso praleido 89 dienomis daugiau, nei nustatyta Departamento Sprendime. Teismo nustatytos aplinkybės apie pareiškėjos sienų kirtimą, laikotarpį, kurį pareiškėja per pastaruosius 5 metus nuo 2018 m. gruodžio 21 d. prašymo pateikimo praleido ne Lietuvos Respublikoje, bei aplinkybės dėl Sprendime padarytos klaidos dėl pareiškėjos nebuvimo ES skaičiavimo laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 5 d. iki 2017 m. vasario 10 d., pagrindžia tai, kad pareiškėja per pastaruosius 5 metus nuo 2018 m. gruodžio 21 d. prašymo pateikimo ne ES valstybėse praleido 447 dienas (542 dienos – 6 dienos – 89 dienos), t. y. akivaizdžiai ilgiau nei 10 mėnesių. Teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas, atsižvelgęs į VSAT informacinės sistemos duomenis, įvertinęs kitus turimus ir pareiškėjos pateiktus duomenis, ginčijamame Sprendime iš esmės pagrįstai pripažino, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindo.
Teismas sprendžia, kad Migracijos departamentas pareiškėjos 2018 m. gruodžio 21 d. prašymą išnagrinėjo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais prašymų nagrinėjimo tvarką. Teismo nustatyti Sprendimo trūkumai nesudaro pagrindo jį naikinti kaip iš esmės neteisėtą ir nepagrįstą. Teismas šiame sprendime įvertino ginčo šalių pateiktus duomenis dėl pareiškėjos buvimo ES laikotarpio. Teismas sprendžia, kad Sprendimas yra priimtas iš esmės nepažeidžiant Įstatymo nuostatų. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėja nepateikė argumentų dėl Sprendimo neteisėtumo, todėl atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjai suteikti ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos L. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.