- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- eI-2665-484/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00890-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- L. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.3.1Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė nuolat gyventi Lietuvoje
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei E. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. M. (L. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja L. M. (toliau – ir pareiškėja) prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas ar atsakovas) 2019 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. (15/4-1)11U-00006 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje neišdavimo B. R. pilietei L. M.“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas).
Pareiškėja skunde nurodo, kad ji turėdama leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikoje be pertraukos pragyveno 5 metus. Pareiškėja mano, kad ji atitinka visas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinė padėties“ 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytas leidimui nuolat gyventi išdavimo sąlygas. Pareiškėja nesutinka su Migracijos departamento išvada, kad ji per visą 5 metų laikotarpį Lietuvos Respublikoje nebuvo daugiau kaip dešimt mėnesių. Pareiškėjos teigimu, ši Migracijos departamento išvada neatitinka tikrovės, paremta prielaidomis, o ne įrodymais. Atsakovas remiasi tik fragmentiniais duomenimis. B. R. piliečio pasas jai išduotas tik 2018 m. birželio 22 d., todėl jame negali būti atžymų apie sienos kirtimą laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 21 d. iki 2018 m. birželio 21 d., t. y. didžiąją vertinamo laikotarpio dalį.
Pareiškėja skunde pažymi, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jai išduotas 2017 m. kovo 9 d. šeimos susijungimo pagrindu, todėl tvirtina, kad vadovaujantis Europos parlamento ir tarybos reglamento(ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 11 straipsnio 2 dalimi Europos Sąjungos piliečių šeimos nario dokumentuose nežymimas jo atvykimas ir išvykimas. Pareiškėja teigia, kad duomenys, esantys Baltarusijos Respublikos pase yra neinformatyvūs ir nepatvirtina visų jos vykimų per valstybės sieną.
Pareiškėja teigia, kad neišsamūs yra ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) informacinės sistemos duomenys, kuriais remiasi atsakovas. Išvykusi iš Lietuvos per išorinę Šengeno erdvės sieną, į Lietuvos Respubliką grįždavo per vidinę Šengeno erdvės sieną. Duomenys apie jos grįžimą į Lietuvos Respubliką per vidinę Šengeno erdvės sieną neužfiksuoti. VSAT informacinės sistemos duomenys negali atspindėti laiko, kurį asmuo pragyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje, kiek laiko buvo iš jos išvykęs. Šie duomenys, pareiškėjos teigimu, parodo tik, kada ir kur buvo atliktas asmens patikrinimas kertant sieną.
Pareiškėja, nesutikdama su ginčijamu sprendimu, teigia, kad šis sprendimas paremtas prielaidomis, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Pareiga įrodyti sprendime nurodytas aplinkybes tenka atsakovui. Visą 5 metų laikotarpį ji gyveno ir dirbo Lietuvos Respublikoje. Nebuvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpis negali sudaryti net trečdalio ginčijamame sprendime nurodyto 581 dienos laikotarpio (el. byla, 1-4 psl.).
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjai nuo 2011 m. kovo 1 d. buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Ginčijamo sprendimo priėmimo dieną pareiškėja turėjo leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), išduotą 2017 m. kovo 9 d. ir galiojantį iki 2019 m. kovo 9 d. Užsienietis, siekdamas gauti leidimą nuolat gyventi, ne tik turi turėti galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, bet ir įvykdyti kitą Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą reikalavimą, t. y. pragyventi Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus. Atsakovo teigimu, aplinkybę, kad pareiškėja per pastaruosius 5 metus buvo išvykusi už Lietuvos Respublikos ribų ilgesniam laikotarpiui nei 10 mėnesių, patvirtina VSAT informacinėje sistemoje užfiksuoti pareiškėjos vykimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną duomenys, pareiškėjos kelionės dokumentuose esančios valstybių sienų kirtimo žymos ir VSAT Varėnos rinktinės Kalvarijos užkardos ir Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Šiaulių užkardos pateikta informacija. Atsakovas, remdamasis šiais duomenimis, teigia, kad pareiškėja nuo 2013 m. gruodžio 21 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. (per pastaruosius 5 metus prieš prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi pateikimą) buvo išvykusi už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų daugiau kaip 581 dienas (t. y. daugiau nei 19 mėnesių), t. y. ilgesniam, negu nurodyta Įstatymo 53 straipsnio 10 dalyje, laikui.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjos skundo argumentu, jog Migracijos departamento išvados neatitinka tikrovės ir yra paremtos tik prielaidomis. Nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl leidimo nuolat gyventi, buvo išsiųsti paklausimai Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, VSAT bei Kauno teritorinei muitinei. Taip pat atlikti patikrinimai informacinėse sistemose ir registruose: Lietuvos nacionalinėje antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje, Užsieniečių registre (ar pareiškėja nėra įtraukta į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą ir ar nebuvo priimtas sprendimas dėl pareiškėjos įpareigojimo išvykti ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba grąžinimo į užsienio valstybę), Administracinių nusižengimų registre, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, Prevencinių poveikio priemonių taikymo registre, Ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų bejėgių asmenų žinybiniame registre, Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazėje, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje. Taip pat buvo patikrinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenys, ar pareiškėja turi mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos biudžetui.
Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2004 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 4-507, 4.2 papunktį ir 6 punktą, viena iš pagrindinių VSAT informacinės sistemos funkcijų – duomenų apie asmenis, kertančius Lietuvos valstybės sieną, kaupimas, o asmens duomenų šioje informacinėje sistemoje tvarkymo tikslas – fizinių asmenų, kertančių Lietuvos valstybės sieną, tapatybės nustatymas ir apskaita.
Pažymi, kad vertinant pareiškėjos prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, buvo vertinami visų pastarųjų 5 metų duomenys ir su prašymais išduoti/pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateiktos kelionės dokumentų kopijos ir juose esančios atžymos. Taigi, Migracijos departamentas, vertindamas spaudus pareiškėjos kelionės dokumentuose, atsižvelgia į tai, ar yra aiškiai matyti, kada į šalį yra atvykta, o kada yra pažymėtas išvykimas. Jeigu užsieniečio pase nėra visų duomenų apie atvykimą ir išvykimą, o tik atvykimas arba tik išvykimas, Migracijos departamentas vertina tik tikslią ir objektyvią informaciją, o netikslius ar neturinčius paaiškinimų spaudus vertina užsieniečio naudai. Pareiškėjos atveju Migracijos departamentas visus neaiškumus ir netikslumus taip pat vertino pareiškėjos naudai. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas rėmėsi tik tiksliai nustatytais ir objektyviais duomenimis, o pareiškėja turėdama galimybę teismui pateikti įrodymus, kad Migracijos departamento nustatytais laikotarpiais Lietuvoje ji iš tikrųjų buvo, šia galimybe nepasinaudojo.
Migracijos departamentas, nesutikdamas su pareiškėjos skundu, atkreipia dėmesį, jog pareiškėja nėra laikoma asmeniu, kuris naudojasi Bendrijos laisvo judėjimo teise pagal 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (OL 2016 L 77, p. 1). Pagal Laisvo asmenų judėjimo direktyvą šeimos nariams išduodama Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelė, ji išduodama tik tam tikrais pagrindais (Įstatymo 101 straipsnio 3 dalis). Pažymi, kad pareiškėja turėjo leidimą laikinai gyventi, o ne kortelę. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja klaidingai nurodo, jog pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje (toliau – Laisvo asmenų judėjimo direktyva) nuostatas, trečiųjų šalių piliečių, kurie yra Sąjungos piliečių šeimos nariai ir kuriems taikoma Laisvo asmenų judėjimo direktyva, bet kurie nepateikia toje direktyvoje numatyto leidimo gyventi šalyje kortelės, kelionės dokumentai antspauduojami jiems atvykstant ir išvykstant, tačiau pateikus patikros metu tokį leidimą gyventi išduotą tuo pagrindu, kad asmuo yra Europos Sąjungos piliečių šeimos narys, taikoma bendra taisyklė, kad atvykimo ar išvykimo spaudu, tokių asmenų kelionės dokumentai nežymimi. Laisvo asmenų judėjimo direktyva tokio reguliavimo nenumato, o šie skundo teiginiai yra pareiškėjos interpretacijos.
Atsakovo nuomone, abejonių dėl Migracijos departamento priimto sprendimo pagrindimo objektyviais duomenimis, nekyla – užfiksuoti duomenys yra tikslūs ir objektyvūs (el. byla, 18-22 psl.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas skundą prašė tenkinti remdamiesi skunde nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdyje praeiškėjos skundą prašė atmesti remdamasi atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos pragyvento laikotarpio Lietuvos Respublikoje apskaičiavimo.
Nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. gruodžio 21 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui (toliau – Migracijos skyrius) pateikė prašymą skubos tvarka išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (el. byla, 24-31 psl.). Pareiškėja prašyme nurodė, kad Lietuvos Respublikoje pragyveno be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi (Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Kartu su prašymu pareiškėja Migracijos skyriui pateikė asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimą bei kitus dokumentus (el. byla, 32-44 psl.).
Migracijos skyrius pareiškėjos prašymą ir pateiktus dokumentus sprendimo priėmimui 2019 m. sausio 8 d. raštu persiuntė Migracijos departamento Imigracijos skyriui (el. byla, 52 psl.).
Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo, 2019 m. vasario 18 d. priėmė sprendimą Nr. (15/4-1)11U-00006, kuriuo nusprendė neišduoti B. R. pilietei L. M., gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje (el. byla, 13-15, 81-83 psl.). Ginčijamą sprendimą Migracijos departamentas priėmė vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 53 straipsnio 10 dalimi ir 55 straipsnio 2 dalimi.
Pagal Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktą leidimas nuolat gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas, jeigu jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi.
Išduodant užsieniečiui leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu pragyvento laikotarpio nepertraukia buvimo už atitinkamai Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos ribų laikas, jeigu jis netrunka ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir iš viso per 5 metų laikotarpį nesudaro daugiau kaip 10 mėnesių (Įstatymo 53 straipsnio 10 dalis).
Byloje ginčo, jog pareiškėja, teikdama prašymą leidimui nuolat gyventi, turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra. Pareiškėja sutinka, kad ji pastaruosius 5 metus buvo išvykusi už Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės ribų, tačiau nesutinka su skaičiavimu, pagal kurį atsakovas nusprendė, jog ji už Lietuvos Respublikos ribų per paskutinius 5 metus buvo ilgiau nei 10 mėnesių.
Tvarką, reglamentuojančią dokumentų leidimui nuolat gyventi gauti pateikimą ir leidimų nuolat gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės ar fiktyvaus įvaikinimo įvertinimą nustato vidaus reikalų ministras (Įstatymo 55 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2005 m. gruodžio 21d. įsakymu Nr. 1V-445 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. 1V-456 redakcija) patvirtino Dokumentų Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimui gyventi Europos Sąjungoje gauti pateikimo ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimų gyventi Europos Sąjungoje užsieniečiams išdavimo, keitimo ir panaikinimo, pragyvento Lietuvos Respublikoje laikotarpio apskaičiavimo, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės bei fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas).
Užsieniečio, kuris buvo išvykęs atitinkamai už Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos ribų laikui, ilgesniam, negu nurodyta Įstatymo 53 straipsnio 10 dalyje pragyventas atitinkamai Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje laikotarpis skaičiuojamas pagal Aprašo 38 punkte nustatytą tvarką. Jeigu užsienietis buvo išvykęs ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės, tai užsieniečio pragyventas atitinkamai Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje laikotarpis skaičiuojamas nuo pirmos atvykimo atitinkamai į Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritoriją po šio laikotarpio dienos (Aprašo 38.1 papunktis) ir jeigu užsienietis per 5 metų laikotarpį buvo išvykęs daugiau kaip 10 mėnesių – nuo paskutinio atvykimo atitinkamai į Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritoriją po šio laikotarpio dienos (Aprašo 38.2 papunktis).
Kaip matyti iš Migracijos departamento sprendimo, pareiškėja gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje yra deklaravusi nuo 2011 m. kovo 4 d. Pareiškėja nuo 2011 m. kovo 1 d. turėjo leidimus laikinai gyventi: (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2012 m. kovo 1 d.; (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2013 m. kovo 1 d.; (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2013 m. kovo 6 d. iki 2014 m. kovo 6 d.; (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2015 m. kovo 5 d.; (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2015 m. kovo 5 d. iki 2017 m. kovo 5 d. Šiuo metu jos turimas leidimas laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), išduotas 2017 m. kovo 9 d. pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuris galiojo iki 2019 m. kovo 9 d.
Vykimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną duomenys, užfiksuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinėje sistemoje, patvirtina, kad pareiškėja pastarųjų 5 metų laikotarpį už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų buvo išvykusi daug kartų (el. byla, 59-74 psl.).
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos Meitinės-Kalvių kontaktinio punkto ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėja 5 metų laikotarpį lankėsi kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse (el. byla 75-76, 77-78 psl.).
Ginčijamame sprendime nurodyta, kad pareiškėja nepragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastarųjų 5 metų, nes pareiškėja buvo išvykusi už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų daugiau kaip 581 dienas (t. y. daugiau nei 19 mėnesių).
Migracijos departamentas į bylą pateikė pareiškėjos išvykų už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų laikotarpių suvestinę (toliau – Suvestinė), kurioje nurodyta, bendras pareiškėjos išvykų už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų skaičius per 5 metų laikotarpį yra 557 dienos, t. y. mažesnis, nei nurodytas ginčijamame sprendime (el. byla, 110-114 psl.). Teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog Suvestinėje pateikti duomenys taip pat yra netikslūs. Suvestinėje nurodyta, jog pareiškėja 2014 m. spalio 1 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos ir atvyko – 2014 m. spalio 21 d., t. y. iš Lietuvos Respublikos buvo išvykusi 19 dienų. Tačiau Suvestinėje taip pat nurodyta, kad pareiškėja iš Lietuvos Respublikos buvo išvykusi laikotarpiu ir nuo 2014 m. spalio 12 d. iki 2014 m. spalio 15 d., nors jos atvykimas į Lietuvos Respubliką iki 2014 m. spalio 12 d. nenurodytas. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškinti šių netikslumų negalėjo. Pagal VSAT informacinės sistemos duomenis (el. byla, 70 psl.) pareiškėjos išvykimas iš Lietuvos Respublikos fiksuotas ir 2014 m. spalio 1 d. ir 2014 m. spalio 12 d., atvykimas - 2014 m. spalio 15 d., o 2014 m. spalio 20 d. – išvykimas (suvestinėje nenurodytas). Pažymėtina, kad Suvestinė įgalioto Migracijos departamento valstybės tarnautojo, turinčio teisę nagrinėti užsieniečių prašymus ir dėl jų priimti sprendimus, nepasirašytas.
Pagal Aprašo 27 punktą užsieniečio prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi nagrinėja įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas. Taigi, įgaliotam Migracijos departamento valstybės tarnautojui ir tenka pareiga teisingai apskaičiuoti užsieniečio pragyventą Lietuvos Respublikoje laikotarpį. Migracijos departamento 2019 m. vasario 18 d. sprendime pareiškėjos pragyvento Lietuvos Respublikoje laikotarpio skaičiavimas neatskleistas, o pareiškėjos buvimo už Lietuvos Respublikos ribų laikotarpis netikslus ir neaiškus.
Pabrėžtina, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas savo veikloje, priimdamas sprendimus, be kita ko, privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, kurio 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756‑422/2009 ir kt.). Administraciniai aktai, kuriuose sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet ir asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (pvz., 2009 m. spalio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1226/2009).
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Migracijos departamento 2019 m. vasario 18 d. sprendimas Nr. (15/4-1)11U-00006 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje neišdavimo B. R. pilietei L. M.“ nėra tinkamai motyvuotas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Dėl šių priežasčių Migracijos departamento 2019 m. vasario 18 d. sprendimas Nr. (15/4-1)11U-00006 panaikintinas ir Migracijos departamentas įpareigotinas pareiškėjos 2018 m. gruodžio 21 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis,
nusprendžia:
L. M. (L. M.) skundą patenkinti.
Migracijos departamento 2019 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. (15/4-1)11U-00006 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos sąjungoje neišdavimo B. R. pilietei L. M.“ panaikinti.
Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos L. M. (L. M.) 2018 m. gruodžio 21 prašymą išnagrinėti iš naujo.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.