- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-12
- Bylos Nr.
- N1-562-297/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Nukentėjusysis
- D. V., Č. V.
- Kaltinamasis
- D. B., A. L.
- Civilinis atsakovas
- D. B., A. L.
- Advokatai
- Lina Gerve
- Kategorijos
- 1.1.11.11Bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui (BK 92 str.)
- 1.1.11.12Nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 93 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 1.2.14.4.1Turto prievartavimas (BK 181 str. 1 d.)
- 1.2.14.12.1Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas (BK 189 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
kaltinamiesiems D. B., A. L., jų atstovėms pagal įstatymą ir civilinėms atsakovėms D. B., A. L., gynėjoms advokatėms Linai Gervelienei, Jolantai Vienažindytei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini)mokinys, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje;
A. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis ir nesimokantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 189 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis A. L. 2017 m. gruodžio 21 d. apie 19.50 val. Alytuje, Lauko gatvėje prie pastato Nr. 2, tarpusavio konflikto metu, kartu su D. B., kuris nusikaltimo padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, sumušė D. V., o būtent: A. L. sudavė kumščiu D. V. į galvą, o šiam nuo smūgio nukritus, A. L. ne mažiau kaip vieną kartą spyrė D. V. į krūtinę, po ko D. B. kumščiu sudavė D. V. vieną smūgį į krūtinę, taip mušdamas sukėlė nukentėjusiajam D. V. fizinį skausmą.
Kaltinamasis D. B. 2017 m. gruodžio 21 d. apie 19.50 val. Alytuje, Lauko gatvėje prie pastato Nr. 2 slapta pagrobė svetimą turtą – D. V. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy J7“ 400 eurų vertės, taip padarė nukentėjusiajam 400 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis A. L. 2017 m. gruodžio 21 d. apie 20 val. Alytaus lopšelio-darželio „Obelėlė“ teritorijoje Šaltinių g. 3, Alytuje, iš D. B. įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą – 2017 m. gruodžio 21 d. iš D. V. pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy J7“ 400 eurų vertės bei juo naudojosi iki 2017 m. gruodžio 29 d. 13.45 val., kuomet telefonas buvo paimtas policijos pareigūnų.
Kaltinamieji D. B. ir A. L., veikdami bendrai, prievartavo turtą, o būtent: 2017 m. gruodžio 22 d. nuo 9.25 val. iki maždaug 14 val., būdami bute (duomenys neskelbtini), interneto tinklalapyje „Facebook“ susirašinėdami su nukentėjusiaisiais D. V. ir Č. V., neturėdami teisėto pagrindo, grasindami paskelbti nukentėjusiuosius kompromituojančią informaciją, savo naudai atvirai vertė perduoti turtą – 50 eurų, tokiais veiksmais nukentėjusiajam D. V. padarė 50 eurų turtinę žalą.
Kaltinamieji tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu kaltę visiškai pripažino.
Kaltinamasis A. L. paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 21 d. vakare su draugais D. B., M. B. ir J. M. buvo kebabinėje Lauko g. 2, Alytaus m., užsisakė valgyti. Pavalgę lėkštes paliko ant stalo ir išėjo. Juos pasivijusi padavėja, kaip vėliau paaiškėjo – Č. V., liepė susirinkti šiukšles. Jie grįžo į užkandinę ir išmetė vienkartines lėkštes į šiukšliadėžę. Po to lauke visi sustoję rūkė. Tuo metu priėjo iš kebabinės išėjęs vyriškis – nukentėjusysis D. V.. Jis buvo neblaivus, ėmė įkyriai aiškinti, kaip jiems dera elgtis. Kaltinamąjį supykdė toks nukentėjusiojo elgesys ir jis nesusivaldęs trenkė jam kumščiu į veidą. Nuo smūgio D. V. nugiuvo ant žemės. Tada kaltinamasis dar įspyrė jam vieną kartą į krūtinę, o po to pabėgo. Jis nematė, ar draugai mušė nukentėjusįjį. Vėliau D. B. parodė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung J7“, kurį, jo teigimu, muštynių metu pakėlė nuo žemės. Kaltinamasis suprato, kad tai nukentėjusiojo D. V. telefonas. Kaltinamasis paprašė D. B. duoti jam tą telefoną, draugas neprieštaravo, taip kaltinamasis įgijo nukentėjusiojo telefoną. Grįžęs namo, jis peržiūrėjo telefone buvusią informaciją ir rado intymaus pobūdžio vaizdo įrašus. Sugalvojo iš to užsidirbti, t. y. pareikalauti, kad nukentėjusieji sumokėtų 50 Eur už tų įrašų nepaviešinimą. Apie savo sumanymą pasakė D. B. ir šis tam pritarė. Tuomet kaltinamasis, dalyvaujant D. B., savo namuose, naudodamasis asmeniniu kompiuteriu, per socialinį tinklą „Facebook“ susisiekė su nukentėjusiojo žmona ir pranešė, kad turi ją kompromituojančius vaizdo įrašus, už jų nepaviešinimą reikia sumokėti 50 Eur. Nukentėjusieji sutiko sumokėti pinigus, jie susitarė susitikti. Tą pačią dieną kaltinamasis kartu su D. B. nuėjo į sutartą vietą. Atvyko nukentėjusysis D. V., kuris padavė kaltinamajam 50 Eur, o kaltinamasis jam atidavė telefono atminties kortelę. Telefono neatidavė, žadėjo grąžinti vėliau. Po kelių dienų kaltinamasis buvo pakviestas atvykti į policiją, ten sužinojo, kad nukentėjusysis parašė pareiškimą. Pareigūnams atidavė nukentėjusiojo D. V. telefoną.
Kaltinamasis D. B. paaiškino, kad konfliktą prie užkandinės pradėjo nukentėjusysis D. V., kuris apšaukė juos dėl ant stalo paliktų šiukšlių, vadino įžeidžiančiais žodžiais. A. L. trenkė D. V. kumščiu į veidą, nuo ko nukentėjusysis pargriuvo, tada A. L. spyrė gulinčiam nukentėjusiajam, o kaltinamasis kumščiu sudavė jam į krūtinę. Po to jie pabėgo. Konflikto metu kaltinamasis rado ant žemės mobiliojo ryšio telefoną. Jį pasiėmė, nes pagalvojo, kad tai kažkurio iš draugų telefonas. Kai vėliau parodė draugams telefoną ir paklausė kieno jis, paaiškėjo, kad telefonas svetimas, tada suprato, kad tai nukentėjusiojo D. V. telefonas. Nutarė telefoną parduoti, o pinigus pasidalinti, bet iki tol telefoną kaltinamasis perdavė A. L.. Sekančią dieną A. L. parodė kaltinamajam telefone aptiktus intymius vaizdo įrašus. Kaltinamasis sutiko su A. L. sumanymu iš to užsidirbti, pagrasinus nukentėjusiajam, kad jeigu jis nesumokės jiems 50 Eur, įrašai bus paviešinti. A. L. „Facebook“ tinkle susisiekė su nukentėjusiojo žmona, pareikalavo sumokėti už įrašų nepaviešinimą, D. V. sutiko sumokėti 50 Eur. Tą pačią dieną kaltinamasis su A. L. nuėjo susitikti su nukentėjusiais. Atvykęs D. V. padavė A. L. 50 Eur, o šis atidavė telefono atminties kortelę. Gautus pinigus kaltinamasis išleido kartu su A. L..
Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji analogiškai paaiškino apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (1 t., b. l. 151–152, 2 t., b. l. 77–78, 85–86).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų paaiškinimų, jų kaltę patvirtina kiti bylos duomenys, kurie, esant Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, teisme ištirti atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad D. V. 2017 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į Alytaus apskrities VPK nurodydamas, kad 2017 m. gruodžio 21 d. apie 19.50 val. Alytuje, prie kebabinės Lauko g. 2, jį sumušė keturi asmenys ir pagrobė jo telefoną „Samsung Galaxy J7“ 400 Eur vertės. Telefone buvo įdėta 16 gb atminties kortelė, kurios vertė 8 Eur (1 t., b. l. 1).
Įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotrauka fiksuota, kad apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta, esanti Alytaus m., Lauko gatvėje prie pastato Nr. 2. Protokole pažymėta, kad pastate Lauko g. 2 yra parduotuvės „Audrita“, „Kebabai“, šalia įėjimo į minėtas parduotuves yra sniegu padengta aikštelė (1 t., b. l. 12–15).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis D. V. parodė, kad 2017 m. gruodžio 21 d. apie 19.20 val. jis nuėjo pas žmoną Č. V., kuri dirbo kebabinėje. Buvo išgėręs alaus. Įėjęs matė, kad salėje sėdėjo ir valgė keturi nepažįstami jaunuoliai. Jis su žmona nuėjo į tarnybines patalpas. Žmona per salės stebėjimo monitorius pamatė, kad jaunuoliai išeina, palikę ant stalo šiukšles. Žmona nuėjo paskui tuos jaunuolius ir susibarė su jais. Grįžusi pasakė, kad jie atsisako susirinkti šiukšles. Tada jis nuėjo į lauką ir pradėjo aiškintis su tais jaunuoliais dėl jų elgesio. Jaunuoliai atsikalbinėjo, kilo žodinis konfliktas. Vienas iš jaunuolių jam iš už nugaros sudavė smūgį į galvą, nuo ko jis nugriuvo ant žemės. Gulėdamas jautė smūgius į galvą. Po to jaunuoliai pabėgo. Po konflikto nukentėjusysis pasigedo savo mobiliojo ryšio telefono „Samsung J7“. Prieš tai telefonas buvo jo striukės kišenėje. Iškvietė policiją ir parašė pareiškimą. Kitą dieną ryte apie 9 val. į jo žmonos „Facebook“ paskyrą iš „Facebook“ paskyros pavadinimu „Nieko nežinau“ parašė nežinomas asmuo, kuris nurodė, kad jie nerašytų pareiškimo dėl išvakarėse įvykusio konflikto, antraip internete bus paviešintos jo ir žmonos erotinės nuotraukos, kurios buvo pagrobtame telefone. Taip pat tas asmuo pareikalavo sumokėti 50 Eur už informacijos nepaviešinimą. Su juo susirašinėjo žmona Č. V.. Nukentėjusysis sutiko sumokėti 50 Eur už telefone buvusią atminties kortelę, kurioje buvo asmeninės nuotraukos ir vaizdo įrašai. Susitarė susitikti prie Putinų g. namo Nr. 58. Nuėjęs pamatė du jaunuolius. Šie slėpė veidus, bet iš jų balsų atpažino, kad tai tie patys jaunuoliai, kurie jį sumušė prie kebabinės. Jiems pasakė, kad pareiškimo neparašė, tada vienas iš jaunuolių padavė atminties kortelę, o jis jam padavė 50 Eur. Tarėsi, kad bus grąžintas ir telefonas, tačiau jis nebuvo grąžintas, tik vėliau telefoną jam atidavė policijos tyrėja (1 t., b. l. 20–21, 24–25).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvados Nr. G 1293/2017(06) matyti, kad nukentėjusysis D. V. buvo specialisto apžiūrėtas 2017 m. gruodžio 22 d., objektyvių trauminio poveikio žymių jo kūno paviršiuje nerasta, tačiau išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad yra patinimas ir skausmingumas pakaušio kairėje pusėje, kairys skruostas patinęs, yra veido asimetrija, išsižiojimas skausmingas, ribotas (1 t., b. l. 45).
Iš asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės matyti, kad D. V. Lazdijų ligoninės chirurgo apžiūrėtas 2017 m. gruodžio 23 d., jis skundėsi, kad skauda veidą, sunku kramtyti, veidas sutino, nurodė, kad prieš dvi dienas buvo sumuštas ir apiplėštas; objektyviai nustatyta sutinusi veido kairė pusė, yra palpacinis skausmingumas, judesiai žandikaulio sąnaryje skausmingi, riboti; chirurgo išvada: veido sumušimas (1 t., b. l. 46–47).
Iš daiktų pateikimo protokolo ir sutarties matyti, kad nukentėjusysis D. V. pateikė 2017 m. birželio 28 d. ryšio paslaugų sutartį su TELE2, kuri patvirtina, kad D. V. turėjo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung J710“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 58).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu fiksuota, kad nukentėjusysis D. V. pateikė susirašinėjimo „Facebook“ tinkle duomenis (1 t., b. l. 48, 57).
Iš D. V. pateiktų susirašinėjimo „Facebooke“ tinkle duomenų matyti, kad 2017 m. gruodžio 21 d. iš paskyros pavadinimu „Nieko Nežinau“ gauta žinutė su tekstu „jei nori kad niekas nesužinotų apie tuos video ir nebūtų perduota į vaikų teises vaiko nuotraukos su alumi, galim susitart“; toliau susirašinėjant tariamasi dėl susitikimo laiko ir vietos, nurodyta, kad jei bus parašytas pareiškimas, susitarti nepavyks, rašoma, kad „daug kas norėtų tokius vaizdus pamatyti“, o jei nukentėjusieji nori atgauti telefoną, reikia atlygio – 50 Eur, tada žadama grąžinti „telefoną su viskuo“; nurodoma ateiti vienam prie Putinų g. 58-o namo ir bus paduota atminties kortelė, už tai turi būti sumokėta 50 Eur, o kitą dieną bus pasakyta dėl telefono, kur jį paliks, jeigu nebus pareiškimo policijai (1 t., b. l. 50–56, 59–71).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji Č. V. parodė, kad 2017 m. gruodžio 21 d. apie 19.10 val., jai dirbant kebabinėje, esančioje Lauko g. 2, Alytuje, pas ją atėjo sutuoktinis D. V.. Tuo metu užkandinėje buvo keturi jaunuoliai, jie valgė. Būdama tarnybinėse patalpose, ji per vaizdo stebėjimo kameras pamatė, kad jaunuoliai, baigę valgyti, išeina, palikdami ant stalo šiukšles. Pasivijo tuos jaunuolius ir pasakė, kad jie daugiau nebeateitų, nes jų neaptarnaus. Tuomet du jaunuoliai grįžo ir išmetė šiukšles. Jos sutuoktinis D. V. tiems jaunuoliams pasakė pastabą, kad jie blogai tėvų išauklėti, jaunuoliai atsikirto, kad jis vaidina „erelį“ ir išėjo. Po kelių minučių D. V. irgi išėjo iš kebabinės, nes nutarė eiti namo. Jam išėjus, ji per vaizdo stebėjimo kamerą matė, kad lauke D. V. su kažkuo kalba. Tuo momentu atėjo klientai ir kurį laiką ji nestebėjo vaizdo kameros. Tačiau netrukus jos sutuoktinis grįžo atgal ir pasakė, kad jaunuoliai, kurie prieš tai buvo užkandinėje, pavogė jo telefoną ir sumušė, sudavė į veidą. Buvo aiškiai matyti, kad D. V. kairės pusės žandikaulis patinęs. Ji skambino į vyro telefoną, bet praėjus 10 min. telefonas jau buvo išjungtas. Tada jie paskambino į policiją, atvyko pareigūnai, vyras parašė pareiškimą dėl įvykio. Kitą dieną ryte ji gavo į savo „Facebook“ paskyrą iš asmens, pasivadinusio „Nieko nežinau“, žinutę su reikalavimu duoti 50 Eur, antraip bus paviešintos nuotraukos, kurios buvo D. V. telefone. Tai buvo asmeninio pobūdžio, intymios nuotraukos. Ji parašė, kad sutinka sumokėti 50 Eur, jei bus grąžintas telefonas su atminties kortele, kad nebūtų paviešinta asmeninė informacija. Po to ji su sutuoktiniu nuvažiavo į sutartą vietą prie Putinų g. 58-o namo. Matė, kad atėjęs jaunuolis padavė sutuoktiniui atminties kortelę, o šis jam davė 50 Eur (1 t., b. l. 73–74).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. M. parodė, kad 2017 m. gruodžio mėn., vakare, jis ir jo draugai M. B., A. L. ir D. B. buvo nuėję į kebabinę prie parduotuvės „Maxima“. Ten pavalgę, paliko ant stalo lėkštes ir išėjo. Jiems bestovint lauke, atėjo kebabinės darbuotoja ir pasakė, kad jie kiaulės, nes pavalgę paliko šiukšles. Jai iš paskos išėjęs vyriškis liepė jiems grįžti ir susitvarkyti šiukšles. Jie sugrįžo į užkandinę ir išmetė šiukšles. Po to visi išėjo į lauką ir pasuko link parko, bet juos prisivijo tas pats vyriškis iš kebabinės ir prie jų prikibo, sakė, kad jis yra tikras vyras, o tas, kuris nori, kad jį sumuštų, tegu paeina į dešinę pusę. Tas vyras buvo neblaivus. Pokalbis su vyru tęsėsi gal 10 min., kol A. L. kumščiu trenkė jam vieną kartą per galvą ir jis nukrito ant šaligatvio plytelių. Tada A. L. pribėgo prie jo ir kumščiu trenkė į galvą. Kad spirtų kojomis – nematė. A. L. galėjo jam suduoti kumščiu 3–4 kartus. D. B. irgi pribėgo prie to nugriuvusio vyriškio ir kumščiu trenkė į krūtinę. J. M. į konfliktą nesikišo, tik stebėjo. M. B. irgi nedalyvavo konflikte, jis stovėjo 3 m atstumu ir kvietė juos eiti. Jie visi nuėjo, palikę tą vyriškį. Kada ir iš kur D. B. gavo telefoną, J. M. teigė nematęs, tik kai jie sustojo prie kažkurio namo, jis matė, kaip D. B. padavė A. L. telefoną „Samsung“. A. L. paklausė, iš kur tas telefonas. D. B. atsakė, kad muštynių metu jis rado telefoną ant žemės ir paėmė, nes pagalvojo, kad telefonas gali būti kažkurio iš jų. Tada jie suprato, kad telefonas yra to vyriškio. A. L. liepė D. B. duoti jam tą telefoną ir D. B. atidavė. Po to jie išsiskyrė. Kitą dieną susitiko su D. B. ir šis papasakojo, kad jis su A. L. iš to vyriškio išreketavo kažkiek pinigų. Kiek pinigų, nesakė. Liudytojas nurodė matęs, kad po šio įvykio A. L. naudojosi telefonu „Samsung“ (1 t., b. l. 91–92).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. B. parodė, kad po to, kai jis su draugais išėjo iš kebabinės, prie jų prikibo nepažįstamas vyras, kuris ėmė priekaištauti, kad jie netinkamai elgiasi, išvadino juos negražiais žodžiais, provokavo, sakė, kad tas, kuris nori gauti į galvą, išeitų į priekį. Tuomet A. L. kirto jam ranka į galvą. Nuo smūgio vyriškis nugriuvo, o A. L. sudavė jam dar vieną smūgį į krūtinės sritį. Tada prie to vyro prišoko D. B. ir sudavė jam kumščiu į krūtinę. Bandė suduoti antrą kartą, bet M. B. kartu su J. M. jį atitraukė. Vyriškiui iš viso buvo suduoti trys smūgiai. Mušamas vyriškis pradėjo rėkti, tada jie iš ten pabėgo. Po to visi ėjo link Putinų vidurinės mokyklos ir beeinant D. B. pasakė „pasižiūrėk, ar turi telefoną“. Jis pasitikrino, telefoną rado. Tada to paties paklausė ir kitų draugų. Visi jie turėjo telefonus. Tuomet suprato, kad D. B. paėmė to vyriškio telefoną. D. B. telefoną atidavė A. L.. Sekančią dieną A. ir D. minėjo, kad tas žmogus sumokėjo jiems pinigų už tai, kad jie atidavė jam atminties kortelę, nes joje buvo kažkokios kompromituojančios nuotraukos (1 t., b. l. 139–140).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad UAB „Geirida“ darbuotoja pateikė vaizdo įrašą, kuriame vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuoti įvykiai prie pastato Lauko g. 2, Alytaus m. (1 t., b. l. 95).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėtas UAB „Geirida“ pateiktas vaizdo įrašas, juo fiksuota, kad 20:29 val. į užkandinę „Kebabinė“, esančią Lauko g. 2, Alytaus m., ten dirbant Č. V., buvo atėję keturi asmenys, kurie žiūrėjo kainoraštį, po to kalbėjosi su užkandinės darbuotoja; užkandinės viduje fiksuotas D. V., kuris 20.31 val. buvo išėjęs į lauką, bet 20.39 val. grįžo atgal, tuo tarpu viduje buvę keturi jauni asmenys užkandinėje valgė (1 t., b. l. 96–97).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad UAB „Audrita“ darbuotoja pateikė vaizdo stebėjimo kameromis fiksuotą vaizdo įrašą (1 t., b. l. 99–100).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad UAB „Audrita“ pateiktame vaizdo įraše yra fiksuoti 2017 m. gruodžio 21 d. įvykiai prie įėjimo į greito maisto užkandinę, esančią Lauko g. 2, Alytuje; 20:54 val. iš užkandinės išeina keturi asmenys, 20:55 val. iš užkandinės išeina D. V., keturi asmenys grįžta atgal, du iš jų paskui D. V. įeina į kebabinę, po 5 sekundžių jie išeina, prieina prie jų laukusių asmenų ir nueina; 20:56 val. D. V. išeina į lauką, nueina paskui jaunuolius (1 t., b. l. 101–103).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu fiksuota, kad 2017 m. gruodžio 29 d. A. L. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su TELE2 SIM kortele (1 t., b. l. 109–110).
Iš daiktų apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy J7“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad telefonas yra išjungtas, jo ekrano stiklo viršuje, kairėje pusėje yra įskilimas, ekranas subraižytas, be to, per visą ekraną nuo valdymo mygtuko į dešinę pusę yra įskilimas; telefonas po apžiūros grąžintas nukentėjusiajam D. V., kuris pareiškė, kad iki telefono pagrobimo telefone buvo tik vienas defektas, t. y. ekrano viršuje, kairėje pusėje, buvo įskilęs kampas (1 t., b. l. 111–112, 115–116, 117–118).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir nuotraukų matyti, kad A. L. parodė pavėsinę lopšelio-darželio „Obelėlė“ teritorijoje, esančioje Šaltinių g. 3, Alytuje, kur D. B. perdavė jam svetimą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ (1 t., b. l. 163–165).
Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas
Teismas, ištyręs ir įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad jie pakankami kaltinamųjų kaltei pagrįsti.
Kaltinamasis A. L. tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad vykstant konfliktui su nukentėjusiuoju D. V., jis, supykęs dėl nukentėjusiojo reiškiamų pretenzijų, tyčia smurtavo prieš jį, t. y. sudavė ranka smūgį į galvą, nuo ko nukentėjusysis pargriuvo, po to spyrė jam į krūtinę. Kaltinamojo paaiškinimus patvirtina kiti įrodymai. Kaltinamasis D. B., kuriam iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo suėję 16 metų, todėl jis neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus (Baudžiamojo kodekso 13 straipsnio 1 dalis), patvirtino, kad A. L. sudavė smūgius nukentėjusiajam, tuo pat metu jis (D. B.) irgi smūgiavo ranka nukentėjusiajam į krūtinę. Tai, kad kaltinamasis A. L. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš D. V., patvirtina ir paties nukentėjusiojo bei liudytojų J. M., M. B. parodymai, taip pat specialisto išvada, įrašai D. V. ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje apie objektyviai nustatytus sveikatos pakenkimus. Kaltinamojo A. L. veiksmai, susiję su fizinio smurto panaudojimu prieš D. V. dėl asmeninių paskatų, atitinka Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Byloje įrodyta ir tai, kad kaltinamasis D. B. pagrobė nukentėjusiojo D. V. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy J7“, tuo padarydamas nukentėjusiajam 400 Eur turtinę žalą, o vėliau šį žinomai nusikalstamu būdu gautą telefoną įgijo kaltinamasis A. L.. Tai patvirtina ne tik kaltinamųjų paaiškinimai, bet ir nukentėjusiojo D. V. bei liudytojų J. M., M. B. parodymai, taip pat 2017 m. birželio 28 d. ryšio paslaugų sutartis tarp TELE2 ir D. V., kurios pagrindu nukentėjusysis įgijo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung J710“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas, kuriuo fiksuota, kad nukentėjusiojo telefonas paimtas iš A. L.. Įvertinus pagrobto telefono vertę, kuri viršija 5 MGL dydžio sumą, kaltinamojo D. B. veiksmai kvalifikuojami kaip svetimo turto vagystė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, o kaltinamojo A. L. veiksmai, susiję su žinomai nusikalstamu būdu gauto telefono įgijimu, kvalifikuojami pagal BK 189 straipsnio 1 dalį.
Kaltinimas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį taip pat yra įrodytas. BK 181 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už turto prievartavimą. Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Svarbiausias momentas, nulemiantis veikos kvalifikavimą kaip turto prievartavimą, yra kaltininko reikalavimo neteisėtumas bei grasinimai dėl padarinių, neįvykdžius reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203/2011). Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji A. L. ir D. B., veikdami iš anksto susitarę, siekdami gauti sau turtinės naudos, susirašinėdami „Facebook“ tinklalapyje su nukentėjusiaja Č. V., neturėdami jokio teisinio pagrindo, atvirai reikalavo perduoti jiems 50 Eur, priešingu atveju grasino paviešinti pagrobtame telefone buvusią nukentėjusiuosius kompromituojančią informaciją. Nukentėjusieji D. V. ir Č. V., paveikti kaltinamųjų grasinimų, perdavė jiems 50 Eur. Tokie kaltinamųjų veiksmai atitinka BK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kilusius padarinius, kaltės formą, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis A. L. padarė tris tyčinius baigtus nusikaltimus – du nesunkius ir vieną apysunkį (turto prievartavimas). Jis pirmas pradėjo naudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį D. V., o vėliau būtent jam kilo sumanymas prievartauti svetimą turtą. Kaltinamasis nesimoko, iš mokyklos pašalintas už nepažangumą ir mokyklos nelankymą. Nedirba, gyvena motinos išlaikomas. Teisiamas pirmą kartą, bet baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 6). Kartu teismas atsižvelgia į tai, kad A. L. visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamojo gynėja prašė pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo D. V. elgesys, nes nukentėjusysis įžeidė kaltinamuosius, taip išprovokuodamas konfliktą. Tačiau teismas su tokiais gynėjos argumentais nesutinka. Bylos duomenimis nustatyta, kad nors nukentėjusysis D. V. ir buvo neblaivus, tačiau jo elgesys nebuvo agresyvus, nukentėjusysis kaltinamiesiems negrasino, nebandė smurtauti, jis tik žodžiais reiškė priekaištus dėl jaunuolių elgesio užkandinėje. Įžeidimas žodžiais negali būti fizinį smurtą prieš kitą žmogų pateisinanti priežastis. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, A. L. skirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė, kuri, remiantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažintina 1/3, nes byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas. Įvertinus kaltinamojo asmenybę – A. L. nepilnametis, teisiamas pirmą kartą, byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl pritaikius BK 92 straipsnio 1 dalį bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą.
Kaltinamasis D. B. padarė du tyčinius nusikaltimus (nesunkų ir apysunkį), dėl jų kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, teisme atsiprašė nukentėjusiųjų. D. B. nebuvo aktyvus nusikaltimų dalyvis, į turto prievartavimą jį įtraukė vyresnis draugas. Teisiamas pirmą kartą, nebaustas administracinėmis nuobaudomis. Mokosi, charakterizuojamas patenkinamai, pažymėta, kad yra vidutinių gabumų mokinys, kad trūksta savikontrolės ir santūrumo, bet su mokytojais ir mokiniais sutaria gerai, konfliktinių situacijų nėra buvę (2 t., b. l. 103). Gyvena šeimoje, kuri neįrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nuomone tėvai juo rūpinasi, sudaro tinkamas gyvenimo sąlygas (2 t., b. l. 108–109). Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir jauną kaltinamojo amžių (veikų padarymo metu buvo 15 metų amžiaus), jo socialinę brandą, požiūrį į padarytas veikas, elgesį po nusikaltimų padarymo, konstatuoja, kad yra visos sąlygos BK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu atleisti nepilnametį D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam BK 82 straipsnyje numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis).
Baudžiamojoje byloje nukentėjusieji D. V. ir Č. V. pareiškė civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti: D. V. prašė priteisti 658,43 Eur turtinei žalai ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o Č. V. – 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 30–34). Ieškinio pareiškime ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. V. nurodė, kad mobiliojo ryšio telefonas jam grąžintas sugadintas, nes įtrūkęs ekrano priekinis stiklas, be to, aptrintas galinis dangtelis. Telefono remonto darbų kaina pagal S. P. firmos defektavimo aktą yra 140 Eur, dar 10 Eur kainavo telefono remonto kainos nustatymas. Ryšium su ikiteisminio tyrimo veiksmais nukentėjusiajam teko keturis kartus važiuoti iš (duomenys neskelbtini) į Alytaus miestą, jis važiavo nuosavu automobiliu „Mazda Milenia“, kuri 100 km naudoja 14 litrų benzino, nuvažiavo 376 km, sunaudojo 52,64 l benzino, dėl to turėjo 58,43 Eur išlaidas. Jis neišsaugojo kasos čekių, nes nežinojo, kad reikės pateikti įrodymus apie patirtas kelionės išlaidas. Be to, buvo neteisėtai priverstas perduoti kaltinamiesiems 50 Eur. Už advokato paslaugas sumokėjo 400 Eur. Taigi, iš viso turtinė žala sudaro 658,43 Eur. Be to, nukentėjusiojo teigimu jam padaryta 3 000 Eur neturtinė žala, nes nusikalstamų veiksmų padarymo metu su juo buvo elgiamasi ypatingai įžūliai, jis patyrė šoką, jam sutino veido kairė pusė, dėl to dvi savaites jis vaikščiojo sutinusiu veidu, negalėjo normaliai valgyti, miegoti, jautė pastoviai skausmą, nerimą dėl ateities, negalėjo įprastai bendrauti su aplinkiniais, negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo. Abu nukentėjusieji nurodė, kad labai išsigando ir sunerimo dėl grasinimo paviešinti telefone buvusias jų šeimos intymias (erotines) nuotraukas, vaizdo įrašus, jie ir dabar nėra užtikrinti, kad kaltinamieji nepasidarė nuotraukų ir vaizdo įrašų kopijų, dėl to juos kamuoja nežinia, nerimas, stresas, jie negali normaliai gyventi, t. y. dirbti, ilsėtis, miegoti, pastoviai kamuoja baimė dėl ateities.
Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, taip pat nurodyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl neturtinės žalos dydžio, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl kaltinamųjų tyčinių nusikalstamų veiksmų – vagystės ir turto prievartavimo nukentėjusysis D. V. neteko 50 Eur, be to, konflikto su kaltinamaisiais metu iškrito ir buvo sugadintas jo mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy J7“ (įskilo ekrano priekinis stiklas), pagal įmonės, teikiančios telefonų remonto paslaugas, pateiktą defektavimo aktą telefono remontas kainuos apie 140 Eur, dar 10 Eur kainavo telefono remonto kainos nustatymas (1 t., b. l. 34). Šias išlaidas teismas pripažįsta būtinomis ir protingomis, todėl sprendžia, kad nukentėjusiojo reikalavimas jas atlyginti yra pagrįstas. Tuo tarpu reikalavimas atlyginti 58,43 Eur už kelionės išlaidas yra neįrodytas, nėra pakankamų duomenų, kad šios išlaidos buvo patirtos vien tik dėl būtinumo atvykti į Alytų dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų, nes kaip matyti iš bylos duomenų nukentėjusioji Č. V. dirba Alytuje, taigi, galimai kelionės išlaidos susiję ir su jos atvykimu į darbą ar parvykimu namo. Be to, kelionės išlaidos priskirtinos prie proceso išlaidų, kurios yra atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų (BPK 104 straipsnio 1 dalis), tačiau šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis būtų pateikęs prašymą dėl minėtų išlaidų atlyginimo. Tokiu būdu, iš kaltinamųjų, neteisėtais veiksmais padariusių žalą nukentėjusiojo D. V. turtui, solidariai priteistina 200 Eur suma (50 Eur + 140 Eur +10 Eur) turtinei žalai atlyginti. Spręsdamas dėl neturtinės žalos, teismas įvertina tai, kad nukentėjusysis D. V. dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto neabejotinai jautė fizinį skausmą, patyrė stresą, išgąstį, neigiamas emocijas, nepilnavertiškumo jausmą, baimę dėl sveikatos, nepatogumus dėl pablogėjusios gyvenimo kokybės. Taip pat sutiktina su nukentėjusiųjų D. V. ir Č. V. argumentais, kad jie patyrė neturtinę žalą dėl dvasinių išgyvenimų, kai kaltinamieji, prievartaudami jų turtą, grasino paviešinti jų asmenines, intymaus pobūdžio nuotraukas ir vaizdo įrašus. Tačiau vis tik nukentėjusiųjų nurodytos piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti (3 000 Eur ir 1 000 Eur sumos), teismo vertinimu, yra neadekvačios nusikaltimų pavojingumui ir atsiradusiems padariniams. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, kai sužalojama sveikata, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam D. V. dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau gyvybiškai svarbūs pakenkimai nepadaryti, sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam nenustatytas, nėra duomenų, kad nukentėjusiojo gydymas tęsėsi ilgą laiką, liko pasekmės, kurios turėtų neigiamą įtaką jo sveikatai ir gyvenimo kokybei ateityje. Teismas atsižvelgia ir į nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį, kaltinamųjų turtinę padėtį, taip pat į pačių nukentėjusiųjų neatsargumą, kai intymi informacija buvo laikoma mobilaus ryšio telefone. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant nukentėjusiųjų bei žalą padariusių kaltinamųjų interesų pusiausvyros, D. V. nustatytina 450 Eur dydžio, o Č. V. – 350 Eur dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti, kuri priteistina solidariai iš abiejų kaltinamųjų, nes žalą jie padarė bendrais veiksmais (CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.279 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnio 1, 2 dalys, BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
Nukentėjusysis D. V. prašė priteisti iš kaltinamųjų 400 Eur advokato paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra proceso išlaidos, tai nėra turtinė žala (BPK 106 straipnio 2 dalis). Įstatymas numato, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas (1 t., b. l. 35) patvirtina, kad D. V. 2018 m. balandžio 17 d. sumokėjo advokatui 400 Eur už gynybą, dokumento surašymą. Faktiškai advokatas bylos procese kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas nedalyvavo, jis tik konsultavo ir parengė civilinį ieškinį. Nagrinėjama byla, teismo nuomone, nebuvo sudėtinga, kaltinamieji kaltės neneigė, neginčijo faktinių aplinkybių. Teismo vertinimu, 400 Eur dydžio išlaidos už advokato paslaugas nėra adekvačios proceso sudėtingumui, yra neproporcingos advokato atliktiems veiksmams ir neatitinka protingumo, teisingumo reikalavimų, todėl išlaidos už advokato pagalbą mažintinos iki 200 Eur, ši suma priteistina iš kaltinamųjų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno kaltinamojo po 100 Eur. Abu kaltinamieji nepilnamečiai, nedirbantys, todėl jiems neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį (1/2) turi atlyginti jų atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės D. B. bei A. L. (CK 6.276 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 304–307 straipsniais,
nusprendžia:
A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 189 straipsnio 1 dalyje ir nubausti: pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį skirti laisvės apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant pradėti mokytis arba dirbti, pagal Baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį skirti laisvės atėmimą 3 mėnesiams, pagal Baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį skirti laisvės apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant pradėti mokytis arba dirbti. Remiantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, prie 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti švelnesnes laisvės apribojimo bausmes ir skirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, atidėti bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams. Remiantis Baudžiamojo kodekso kodekso 92 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsniu, paskirti nuteistajam A. L. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, uždraudžiant keisti gyvenamąją vietą be elgesio apribojimą kontroliuojančios institucijos žinios ir įpareigojant pradėti mokytis arba dirbti.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
D. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies pagrindu už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 1 dalyje.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsniu, paskirti D. B. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Nukentėjusiųjų D. V. ir Č. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti D. V. iš A. L. ir D. B. solidariai 200 Eur (du šimtus eurų) turtinei žalai, 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti ir po 100 Eur (vieną šimtą eurų) iš kiekvieno už išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Kitoje dalyje D. V. ieškinį atmesti.
Priteisti Č. V. iš A. L. ir D. B. solidariai 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje Č. V. ieškinį atmesti.
Nepilnamečiams A. L. ir D. B. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, išieškoti iš jų atstovių pagal įstatymą A. L. ir D. B. po 600 Eur (šešis šimtus eurų).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.