Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, jog Tarnybos direktoriaus 2021 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1PS1-328-(2.1E.) pareiškėjas 2021 m. kovo 1 d. buvo priimtas į Tarnybos Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Nors, jo teigimu, nuo Prašymo pateikimo dienos jau praėjo 26 darbo dienos, tačiau Tarnyba į pareiškėjo Prašymo 2 ir 3 punktus jokio atsakymo ir / ar sprendimo nepateikė, tuo suvaržydama pareiškėjui teisę laiku ir tinkamai gauti informaciją. Pažymi, jog Tarnyba nuo Prašymo pateikimo dienos, pareiškėjo Prašymą (jo 2 ir 3 punktus) turėjo išnagrinėti ir jam pateikti administracinį sprendimą (ar bet kokį atsakymą) atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 10 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies reikalavimus. Tarnyba privalėjo per 20 darbo dienų, t. y. vėliausiai iki 2021 m. kovo 25 d. jam atsakyti, o kadangi to nepadarė ir toliau nevykdo, turėtų būti pripažinta, jog Tarnyba vilkina atlikti pareigas ir jos kompetencijai priskirtinus veiksmus ir teismas turėtų įpareigoti Tarnybą tai atlikti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog jam turėjo būti skiriama priemoka, kadangi pareiškėjui pradedant darbo santykius Nacionalinėje žemės tarnyboje, Tarnybos direktorius nepriėmė sprendimo, kuriuo pareiškėjas būtų įpareigotas vykdyti papildomas užduotis ar jam būtų pavesta atlikti papildomas funkcijas, nenumatytas pareigybės aprašyme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. vasario 24 d. pateikė Tarnybai Prašymą su priedais, prašydamas priimti jį nuo 2021 m. kovo 1 d. į NŽT Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, laimėjus konkursą; nustatyti jam iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo bent vidutinį pareiginės algos koeficientą; skirti jam priemoką.

Tarnybos direktorius 2021 m. vasario 26 d. priėmė įsakymą Nr. 1PS1- 328-(2.1 E.) „Dėl J. K. priėmimo“, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas priimamas į NŽT Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas nuo 2021 m. kovo 1 d., nustatant pareiginės algos koeficientą - 8,10 pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio.

Nustatyta, jog informacija apie priimtą NŽT direktoriaus sprendimą dėl pareiškėjo 2021 m. vasario 24 d. pateikto Prašymo bei Įsakymo elektroninio dokumento nuorašas pareiškėjui buvo pateikti 2021 m. vasario 26 d. jo nurodytu el. paštu. Taip pat pareiškėjui el. paštu pateikta informacija apie priėmimą į darbą, atvykimą į darbą pirmą dieną ir numatomus formalumus.

Iš teismo posėdžio metu pareiškėjo pateiktų paaiškinimų nustatyta, jog pareiškėjas NŽT Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigose dirbo nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d.

Pažymėtina, jog pareiškėjas neginčija Tarnybos direktoriaus 2021 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 1PS1-328-(2.1 E.) „Dėl J. K. priėmimo“, tačiau teigia, jog Tarnyba, nepateikdama jam atsakymo į 2021 m. vasario 24 d. Prašymo 2 ir 3 dalis (t. y. nustatyti jam iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo bent vidutinį pareiginės algos koeficientą ir skirti jam priemoką), vilkina atlikti teisės aktais jai pavestas funkcijas. Pareiškėjo teigimu, nuo Prašymo pateikimo dienos jau praėjo 26 darbo dienos, tačiau Tarnyba į pareiškėjo Prašymo 2 ir 3 punktus jokio atsakymo ir / ar sprendimo nepateikė, tuo suvaržydama pareiškėjui teisę laiku ir tinkamai gauti informaciją.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (toliau – vilkinimas atlikti veiksmus). Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nurodoma, jog aukščiau paminėtos ABTĮ nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad administraciniai teismai gali nagrinėti bylas dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų, neveikimo ar vilkinimo, kuriais buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės. Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr. pvz., LVAT 2015 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-259-261/2015, 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-248-146/2015). LVAT yra konstatavęs, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus, kaip teisinės sąvokos, nėra tapačios. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (LVAT 2003 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4, 296 p.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie atsakovės Tarnybos objektyviai išreikštą atsisakymą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Iš pareiškėjo skundo argumentų darytina išvada, kad pareiškėjas skundžia teismui ne atsakovo atsisakymą atlikti veiksmus, bet atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, vilkinimą atlikti pareiškėjo 2021 m. vasario 24 d. Prašyme nurodytus veiksmus, t. y. nustatyti jam iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo bent vidutinį pareiginės algos koeficientą ir skirti jam priemoką. Taigi, atsižvelgiant į šioje byloje pareiškėjo suformuluoto ginčo dalyką, byloje turi būti svarstomi šie klausimai: 1) ar teisės aktai suteikia atsakovui kompetenciją atlikti pareiškėjo reikalaujamus atlikti veiksmus, t. y. nustatyti jam iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo bent vidutinį pareiginės algos koeficientą ir skirti jam priemoką; 2) ar atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais sprendė jo kompetencijai priskirtus klausimus.

Pažymėtina, jog atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojų priėmimą, pareiginės algos koeficiento nustatymą, priemokų skyrimo pagrindus nustato specialusis - Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 12 straipsnį į NŽT Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas priimama konkurso būdu. Konkursai į karjeros valstybės tarnautojų pareigybes pagal VTĮ 11 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ 3.2 papunkčio ir Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“, nuostatas centralizuotai organizuojami Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Byloje nustatyta, jog konkursas į NŽT Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas įvyko 2021 m. vasario 17 d. VTD 2021 m. vasario 18 d. raštu Nr. 27D-423 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo atsakovą, kad į NŽT Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas buvo atrinktas J. K.. Pareiškėjas tą pačią dieną elektroniniu paštu buvo informuotas, jog laimėjo konkursą. 2021 m. vasario 19 d. su pareiškėju susisiekė Tarnybos personalo skyriaus vyriausioji specialistė ir kartu su prašymu dėl priėmimo į tarnybą nurodė pateikti atitinkamus dokumentus. Nustatyta, jog pareiškėjas Prašymą dėl priėmimo į NŽT Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas pateikė 2021 m. vasario 24 d. Prašyme pareiškėjas prašė priimti jį į laimėtas pareigas nuo 2021 m. kovo 1 d., taip pat prašė atsižvelgiant į jo turimą 29 metų teisininko profesinę patirtį, iš jų į 5 metų mokslinio - pedagoginio darbo patirtį ir baigtą doktorantūrą universitete administracinės teisės srityje (dabartiniame Mykolo Romerio), į 9 m. 8 mėn. 19 d. stažą tarnybos Lietuvos valstybei, į beveik 13 metų praktikuojančio advokato patirtį bei paskutinių 2 metų patirtį nagrinėjant administracinius ginčus Lietuvos administracinių ginčų komisijoje, dirbant jos nariu (kvazi teisėju) ir tai, kad skyriuje trūksta 4 darbuotojų, o tai reiškia, jog dirbti reikės beveik dvigubai didesniu už įprastą krūviu, nustatyti iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo bent vidutinį pareiginės algos koeficientą ir skirti priemoką (VTĮ 29 ir 30 straipsniai).

Pagal VAĮ 2 straipsnio 5 dalies nuostatas administracinis sprendimas - teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Pagal VAĮ 10 straipsnio 3 dalies nuostatas viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos, pagal VAĮ 13 straipsnio 1 dalies nuostatas asmeniui, pateikusiam prašymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinį sprendimą, pateikiant tokio sprendimo kopiją.

Nesutiktina su pareiškėjo teiginiu, jog jis iki šiol negavo jokio atsakymo į 2021 m. vasario 24 d. pateiktą Prašymą. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuo pareiškėjo Prašymo pateikimo praėjus dviem darbo dienoms, Tarnybos direktorius 2021 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1PS1-328-(2.1E.), vadovaudamasis VTĮ 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 29 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į Valstybės tarnybos departamento 2021 m. vasario 18 d. raštą 27D-423 „Dėl informacijos pateikimo“ bei J. K. 2021 m. vasario 24 d. prašymą, 2021 m. kovo 1 d. priėmė pareiškėją į Tarnybos Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas bei nustatė jam pareiginės algos koeficientą – 8,10 pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio.

Pagal VTĮ 10 straipsnio 1 dalį, į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priima valstybės institucijų vadovai. Vadovaujantis VTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatomis valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal šio įstatymo 1 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą arba iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Jeigu pareiginė alga nustatoma iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, pareiginę algą nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad NŽT priklauso II įstaigų grupei, pagal VTĮ 1 priedą vyriausiojo specialisto pareigybėms nustatytas 7,1-13 pareiginės algos koeficientų intervalas. Vadovaujantis VTĮ 29 straipsnio 3 dalimi prieš skelbiant centralizuotą konkursą ar atranką į valstybės tarnautojo pareigas, pareiginė alga nustatoma iš šio įstatymo 1 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ir apie valstybės tarnautojo pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą viešai paskelbiama Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“, nustatyta tvarka.

Be to, NŽT direktoriaus 2019 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. lPSl-255-(2.1.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų pareigybių, skelbiamų centralizuotame konkurse ar atrankoje, pareiginės algos koeficientų nustatymo“ nustatyta, kad skelbiant centralizuotą konkursą ar atranką į Nacionalinės žemės tarnybos centrinio padalinio valstybės tarnautojo pareigybę, pareiginės algos koeficientas didinamas 1,0 nuo valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo mažiausio koeficiento. NŽT Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybei nustatytas pareiginės algos koeficientas yra 8,10 pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog toks koeficientas buvo nurodytas ir VTD interneto svetainėje viešai skelbtame konkurse į NŽT Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (skelbimo Nr. 45995). Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą, VTĮ imperatyviai reglamentuota pareiginės algos koeficiento nustatymo tvarka ir byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas šios tvarkos laikėsi, be to, VTĮ nenumato galimybės po įvykusio konkurso pakeisti nustatyto (ir viešame skelbime nurodyto) pareiginės algos koeficiento dydžio.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog atsakovas jam neatsakė į jo Prašymą skirti jam priemoką. Pažymėtina, jog VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojui ne ilgesniam kaip 6 mėnesių per kalendorinius metus laikotarpiui gali būti skiriama viena iš šių priemokų: už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo pareigybei nustatytas funkcijas (1 punktas); už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai atliekamos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos (2 punktas). Pagal LVAT praktiką priemokų mokėjimas valstybės tarnautojams yra privalomas ir priemokos negali būti nemokamos, jeigu egzistuoja teisės aktuose nustatyti šių priemokų mokėjimo pagrindai (LVAT 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-444-3/2008). LVAT praktikoje konstatuota, jog įstaigos ar padalinio vadovas sprendžia, ar tarnautojui pavesti atlikti pareigybės aprašyme nenustatytas funkcijas. Tačiau jeigu tokie pavedimai yra duoti ir užduotys atliktos, priemokos nemokėjimas reikštų neapmokėjimą už atliktą darbą, o tai draudžia Konstitucija (LVAT 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-444-3/2008).

Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjui pradedant darbo santykius Nacionalinėje žemės tarnyboje, Tarnybos direktorius nepriėmė sprendimo, kuriuo pareiškėjas būtų įpareigotas vykdyti papildomas užduotis. Taigi nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta VTĮ 30 str. 1 d. įtvirtintų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima skirti pareiškėjo Prašyme nurodytą priemoką - pareiškėją priimant į darbą jam nebuvo pavesta pavaduoti nesantį darbuotoją, vykdyti papildomas užduotis, suformuluotas raštu, dėl kurių būtų viršijamas įprastas darbo krūvis arba atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos, todėl darytina išvada, jog atsakovas neturėjo teisinio pagrindo skirti pareiškėjui VTĮ numatytą priemoką.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012, 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-1069/2014).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog NŽT direktorius, gavęs pareiškėjo 2021 m. vasario 24 d. Prašymą priimti į darbą, padidinti koeficientą ir skirti priemoką, priėmė sprendimą (Įsakymą) vadovaudamasis VTĮ 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 29 straipsnio 1 dalimi, Aprašo 63 punktu bei atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus ir jį pateikė pareiškėjui, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Atmetus pareiškėjo skundą, nėra pagrindo tenkinti jo prašymą priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo J. K. skundą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.